2023-02-22 Nr. AB-4328-3-61-3-04409-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1291-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04409-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas)) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 22S133558 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2022 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu gavo Sprendimą (pranešimo Nr. 22SD10096), kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neteisėtas, priimtas išsamiai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

3. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nurodant, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2032 m. rugsėjo 30 d. Šį draudimą Migracijos departamentas motyvavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai). Skundžiamame sprendime, taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra neindividualizuotas ir surašytas vadovaujantis vien tik Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nenurodant konkrečių argumentų, dėl kurių pareiškėjo byloje atsirado pagrindas jam taikyti minėtą įstatymą. Pareiškėjo įsitikinimu, grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Šiuo atveju, skundžiamame sprendime Migracijos departamentas nenurodo jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas, grėsmės turinys negali būti plečiamas, tariamas ar nuslepiamas nuo pareiškėjo. Sprendime nėra duomenų apie tai, kad kuri nors iš valstybės institucijų būtų įvertinusios ar pasisakiusios dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos, jo ryšių su Lietuvos valstybe.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad prie skundo pridedami dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo teistas, į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pareiškėjui viso buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, t. y. per daugiau nei du metus, nebuvo pareikštas įtarimas dėl kokių nors nusikalstamų veikų padarymo. Jam du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikoje įgijo aukštąjį išsilavinimą socialinių mokslų srityje, nuolatos dirba, savanoriauja labdaros ir paramos organizacijose, charakterizuojamas teigiamai, gyvena dorai.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas jam du kartus suteikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi, pripažino pilnaverčiu Lietuvos gyventoju, tačiau po to priima kontraversišką ir jokiais faktais nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas laiku kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, tačiau užtrukus jo prašymo nagrinėjimui, jie pateikė prašymą išduoti nacionalinę laukimo vizą. Atsakovui neišnagrinėjus minėtų prašymų, priimamas būtent skundžiamas Sprendimas.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir atsižvelgiant į Sprendimo turinį, pareiškėją laikyti visuomenei nesaugiu asmeniu yra neteisinga ir neproporcinga, kadangi grėsmės tikimybė apskritai nėra įrodyta, pareiškėjas Lietuvoje teisės aktų nėra pažeidęs, o, atsižvelgiant į teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, asmeniui taikomi jo teisių ribojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi. Tuo atveju, jei atsakovui trūko duomenų, jis privalėjo imtis veiksmų trūkstamai informacijai sužinoti, o asmuo turi teisę pateikti savo paaiškinimus. Šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

8. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas turi patikrinti asmens teises varžančio sprendimo teisėtumą, ar jis būtų pateiktas policijos, ar priimtas paties Migracijos departamento, teisingumą, atitiktį tikrovei, ko šiuo atveju jis nepadarė. Atsakovas priėmė sprendimą, neįvertinęs visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris turi būti panaikintas skunde išdėstytais motyvais. Pareiškėjui nustatyti draudimai atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną yra visiškai neproporcingi, nepagrįsti, todėl naikintini, taip pat naikintinas perspėjimo įvedimas į SIS.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad jam 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 19-886S (gauta informacija įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 29 d. raštas) pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, šiame rašte buvo prašoma įtraukti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) 10 metų ir jo duomenis pateikti Šengeno informacinei sistemai.

11. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Atsižvelgus į Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, į gautą informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ateityje, į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, kad šio užsieniečio ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, vadovaujantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38.3 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

12. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytais pagrindais, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

13. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Sprendimas yra nepagrįstas, neindividualizuotas, atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 9 dalimi, Taisyklių 20 punktu, užsienietis apie priimtą Sprendimą Migracijos departamento buvo informuotas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųstas pranešimas dėl priimto Sprendimo. Pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai informavo pareiškėją, išsiųsdamas pranešimą Taisyklėse nustatyta tvarka, o pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, yra nepagrįsti, nes Sprendimo motyvai yra pačiame ginčijamame sprendime, o ne pareiškėjui siųstame pranešime.

14. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, atsakovas nurodė, jog jis neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai. Be to, informaciją apie pareiškėją ir grėsmę valstybės saugumui pateikė būtent Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), kurio kompetencija neturi pagrindo abejoti. Migracijos departamentas pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant teisės būti išklausytam turinį panašiose bylose, atkreipė dėmesį, kad pagal VSD pateiktą informaciją pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl to, ar įslaptinta informacija gali būti įrodymais atitinkamoje byloje, tvirtino, kad nacionalinio saugumo pagrindai yra reikšmingesnis teisinis gėris negu konkretaus asmens teisė žinoti įslaptintą informaciją taip pat ir tuo atveju, jei pats asmuo yra vertinamas kaip grėsmės valstybės saugumui šaltinis (t. y. asmeniui atskleidus įslaptintą informaciją, jis tokią informaciją galėtų panaudoti tikslais, nesuderinamais su nacionalinio saugumo interesais). Kadangi valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjui taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

17. VSD nuomone, skundžiamas Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

18. Dėl pagrindo taikyti Įstatymo nuostatas ir sprendimo individualizavimo VSD pažymėjo, kad Įstatymo pagrindinė paskirtis – nustatyti užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

19. Migracijos departamentas, kaip kompetentinga institucija priimti tokio pobūdžio sprendimus, pagrįstai taikė Įstatymo nuostatas, ir, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą, kuris priimtas, atsižvelgiant į VSD 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 19-886S pateiktą išvadą, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

20. VSD pabrėžė, kad jis disponuoja žvalgybos informacija, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Dalis 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte pateiktos informacijos ir žvalgybos informacija apie pareiškėją, kuria disponuoja VSD ir dėl kurios buvo parengta minėta išvada, yra įslaptinta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl jos išslaptinimo ir pateikimo į bylą.

21. VSD atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį.

Šiems duomenims netaikomos ABTĮ nustatytos nuostatos dėl išslaptinimo. VSD, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant ir draudimo atvykti, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo teistas, jam nebuvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikoje įgijo aukštąjį išsilavinimą, yra dirbantis, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjui du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamame sprendime atsakovas pasisakė ir dėl pareiškėjo socialinių ryšių su Lietuva, t. y. konstatavo, kad jo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad:

23.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis; pareiškėjui 2020–2022 metais, vadovaujantis Įstatymu, buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. balandžio 12 d., galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; Migracijos departamentas 2022 m. liepos 7 d. priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi; šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos išduotos vizos ar leidimo laikinai gyventi pareiškėjas neturi; pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gegužės 11 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Maira stato“, nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. įdarbintas UAB „Rebutas“, o nuo 2022 m. liepos 12 d. vykdo individualią veiklą. Duomenų apie pareiškėjo sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliete nėra. Migracijos departamentas gavo 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 19-886S Valstybės saugumo departamento informaciją apie pareiškėją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo buvimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui; rašte nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini); atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašoma įtraukti pareiškėjo duomenis į Nacionalinį sąrašą 10 metų ir jo duomenis pateikti Šengeno informacinei sistemai.

23.2. Migracijos departamentas priėmė 2022 m. spalio 1 d. sprendimą Nr.22S133558, kuriame, įvertinęs iš VSD gautą informaciją, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), konstatavęs, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

24. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, Taisyklėmis ir Tvarka bei pažymėjo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas vertino VSD 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu pateiktą informaciją, teismas ją detalizavo sprendime. Vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo nurodoma apklausa Migracijos departamente, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nurodė neatlikęs pareiškėjo apklausos nei šioje byloje, nei kitais atvejais, o pareiškėjo pateiktos į bylą fotonuotraukos yra neinformatyvios, nekonkretizuotos, nuotraukoje yra bendras salės vaizdas, o 2022 m. rugsėjo 13 d. žinutės telefone tekste nenurodyta, kad būtent pareiškėjas buvo kviečiamas į Migracijos departamentą dėl vizos. Teismo vertinimu, kiti pateikti dokumentai neišversti iš anglų kalbos, todėl negali būti laikomi tinkamais įrodymais šioje byloje.

25. Teismas analizavo Įstatymo 133 straipsnio 5 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, apžvelgė Tvarkos 37 ir 38.3 punktus ir darė išvadą, kad atsakovas įvertino tas aplinkybes, jog gauta informacija patvirtino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ateityje, atsižvelgė į VSD siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, į tai, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, todėl pagrįstai ir teisėtai nustatė 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teismas taip pat darė išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniais bei Taisyklių 15 punktu, pagrįstai ir teisėtai įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas Įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, o Sprendimo motyvai yra pačiame administraciniame akte, o ne pranešime.

26. Atsižvelgdamas į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl taikomo draudimo užsieniečiui atvykti, teismas konstatavo, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

27. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Nenustatęs ir kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti išklausytas.

29. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tik VSD 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu pateikta informacija apie pareiškėją. Pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas tik pranešimu, kurį su skundu pateikė pirmosios instancijos teismui. Tik gavus Migracijos departamento atsiliepimą, kartu su juo buvo pateiktas ir pats Sprendimas, su kuriuo vėliau ir susipažino pareiškėjas. Nors, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, VSD disponuoja žvalgybos informacija, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui buvo visiškai nesuprantama, iš kur pas VSD atsirado tokia visiškai realybės neatitinkanti informacija.

30. Pareiškėjas pažymi, kad jis prašė prie bylos pridėti jo apklausos Migracijos departamente vaizdo ar garso įrašą ar apklausos protokolą, kuriame atsispindi informacija, priešinga VSD pateiktai informacijai. Teismui taip pat buvo pateikta kvietimo į apklausą trumposios žinutės (sms) nuotrauka, taip pat iš pareiškėjo telefono atsitiktinai prieš pat apklausą padaryta nuotrauka. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tiksliai nurodė, kokie klausimai jam buvo užduodami, kas dalyvavo apklausoje, kaip ir kur vyko apklausa. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktos į bylą fotonuotraukos yra neinformatyvios, nekonkretizuotos, nuotraukoje yra bendras salės vaizdas, o 2022 m. rugsėjo 13 d. žinutės telefone tekste nenurodyta, kad būtent pareiškėjas buvo kviečiamas į Migracijos departamentą dėl vizos, visgi manytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir neatsižvelgė į tai priimdamas sprendimą. Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių ir iniciatyvos šiam prieštaravimui pašalinti. Pažymėtina, kad visos šiuo atveju kylančios abejonės turėtų būti vertinamos palankiai pareiškėjui, kadangi pareiškėjas negali išsigalvoti apie nebūtas apklausas ar teismui teikti kito asmens gautą žinutę. Nė viena iš institucijų negalėjo pateikti jokių priešingų argumentų dėl pareiškėjui siųstos žinutės. Šiuo atveju manytina, kad abi institucijos atliko pareiškėjo neformalią apklausą, surinko duomenis ir juos, neturint faktinio ir objektyvaus pagrindo, panaudojo prieš pareiškėją.

31. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu nei VSD, nei atsakovas neprisiėmė atsakomybės dėl pareiškėjo atliktos apklausos. Taip pareiškėjui buvo dirbtinai sudaromos kliūtys įrodinėti reikšmingas aplinkybes, kadangi vienintelis skundžiamo sprendimo dėl pareiškėjo uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką faktinis pagrindas buvo VSD pateikta informacija, kuri neparemta jokiais faktiniais ir objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Migracijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ir pagrįstai bei teisėtai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų bei įtraukė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus.

32. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas neturėjo teisės ginčijamo Sprendimo automatiškai (be pareiškėjo informavimo, be jo nuomonės išklausymo ir be jokio savarankiško tyrimo bei įvertinimo) grįsti VSD 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu. VSD rašte pateiktas pareiškėjo vertinimas yra paremtas vien spėjimais ir įtarimais, nepateikiant jokių konkrečių faktų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad savo buvimu Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kelia pakankamai realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui. VSD pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimas nėra pakankamas.

33. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl VSD kompetencijos pagal Įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, tačiau atliekamas vertinimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais užsieniečio veiksmais, jų pobūdžiu. Užsienietis (jo atstovas) turi turėti galimybę susipažinti su tokiu vertinimu tokia apimtimi, jog galėtų Migracijos departamentui dėl jo pateikti savo paaiškinimus ir nuo jo gintis. Taigi, pirmosios instancijos teismas atliko neišsamų aplinkybių vertinimą ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Teismas iš esmės preziumavo pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, tačiau tai yra nepagrįsta, kadangi grėsmė negali būti preziumuojama, o turi būti įrodyta, jog egzistuoja rimtas pagrindas manyti apie realiai egzistuojančią grėsmę, atsižvelgiant, kad pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir iki skundo pateikimo jam buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neišsamus.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Pakartodamas ginčijamo Sprendimo priėmimo faktines ir teisines aplinkybes, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas apie Sprendimą buvo informuotas, t. y. Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 20 punkte, nustatyta tvarka, jam buvo išsiųstas pranešimas dėl priimto Sprendimo. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė teismui. Taigi, savo teise paaiškinti kokią nors informaciją pareiškėjas įgyvendino pateikdamas skundą teismui, kuriam ir gali išdėstyti visus savo nesutikimo su ginčijamu Sprendimu argumentus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

36. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad informaciją apie pareiškėją ir grėsmę valstybės saugumui pateikė būtent VSD, kurio kompetencija atsakovas neturi pagrindo abejoti. Šiuo atveju gautos informacijos pakako, kad būtų priimtas Sprendimas. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl įslaptintos informacijos, kaip galimų įrodymų, nacionalinio saugumo pagrindų prioritetinės reikšmės ir pabrėžia, kad pareiškėjui taikomi ribojimai yra proporcingi ir būtini, atsižvelgiant į valstybės interesus.

37. Dėl apeliacinio skundo argumentų apie neva naujai paaiškėjusias aplinkybes susijusias su pokalbiu, kuris vyko su pareiškėju, atsakovas pažymi, kad nagrinėjant užsieniečių atvejus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo yra surenkami išsamūs ir objektyvūs duomenys, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Įvertinus individualias aplinkybes, patikrinimo metu atliekami būtent tie veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti. Vien tai, kad pareiškėjui nebuvo atskleista informacija apie su pareiškėju susijusios informacijos tyrimą, nereiškia, kad patikrinimą atliekanti institucija neveikė teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nors kaip rašytiniuose paaiškinimuose nurodo pareiškėjas 2023 m. sausio 17 d. vykusiame posėdyje administracinėje byloje Nr. I2-1760-1066/2023 VSD atstovas pripažino, kad su pareiškėju pokalbis vyko, tačiau VSD atstovas pažymėjo, kad išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo parengta remiantis visais surinktais duomenimis, o ne vykdytu pokalbiu, t. y. pokalbio metu pateikta informacija nekeitė Valstybės saugumo departamento išvados.

38. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. VSD vertinimu, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes. VSD akcentuoja, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčijamai įrodomas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

41. Kadangi VSD vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 22S133558, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas 2022 gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

44. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atliko neišsamų aplinkybių vertinimą ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Taip pat pažymi, jog jo keliama grėsmė valstybės saugumui yra nepagrįsta, kadangi grėsmė negali būti preziumuojama, o turi būti įrodyta, kad egzistuoja rimtas pagrindas manyti apie realiai egzistuojančią grėsmę. Be to, pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir iki skundo pateikimo jam buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos nuostatos.

47. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 37 punkte reglamentuota, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.), taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). To paties teisės akto 38.3 punkte įtvirtinta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų atvykti draudimo laikotarpis.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2020-2022 metais, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) paskutinis leidimas laikinai gyventi (Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas 2022 m. balandžio 12 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 17I-37 atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui bei 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 22S143712 atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

49. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2022 m. rugsėjo 29 raštu Nr. 19-886S informavo Migracijos departamentą, kad (duomenys neskelbtini) išpažįsta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašė įtraukti jo duomenis į Nacionalinį sąrašą 10 metų ir jo duomenis pateikti Šengeno informacinei sistemai. Pažymėtina, jog pareiškėjo keliamos grėsmės faktai nurodyti anksčiau minėtame Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2022 m. rugsėjo 29 rašte Nr. 19-886S, atkartoti Migracijos departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 22S133558, papildomai aptarti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime bei detalizuoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktoje įslaptintoje medžiagoje. Būtent šios informacijos pagrindu ir galima daryti išvadą, kad yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta slapta informacija, t. y. susipažino su grėsmėmis, kurias pareiškėjas kelia valstybės saugumui. Įslaptinta informacija administracinėje byloje įvertinta kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, taigi nenukrypta nuo nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Naudojant neišslaptintus duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4143-442/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4548-502/2018). Taigi nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas remiantis vien tik įslaptinta informacija, todėl pagrįstai ir teisėtai remtasi ir įslaptintais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis.

51. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad kitais aspektais (dėl pareiškėjo apklausos, dėl pateiktų fotonuotraukų ir pan.) apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

52. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gauta informacija patvirtino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ateityje, atsižvelgė į VSD siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, į tai, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, todėl pagrįstai ir teisėtai nustatė Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. pagrindu 10 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2006 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ir 25 straipsniuose nustatytais pagrindais bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, pagrįstai ir teisėtai įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas