2013-12-11 Nr. AB-9866-3-64-3-02172-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1094/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02172-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 66

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. R. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu teismo prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugsėjo 23 d. priepriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. KD13-7 (toliau – ir Pažyma) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; laikinai, iki bus išnagrinėtas skundas ir įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Pažymos galiojimą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-966/2006, 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-606/2006, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010. Teismas, vertindamas byloje skundžiamą mokesčių administratoriaus surašytą priepriešinės informacijos surinkimo pažymą, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir MAĮ) 115 straipsnis numato mokestinio patikrinimo rūšis ir viena iš jų yra operatyvus patikrinimas. Pažymėta, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 „Dėl operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo” (2013 m. gegužės 1 d. redakcija) 1 punktu patvirtintose Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodoma, kad operatyvus patikrinimas atliekamas siekiant nustatyti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse (3 p.). Nurodė Taisyklių 20 ir 22 punktus.

Pažymėta, jog Pažymoje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, yra tik išdėstyta mokesčių administratoriaus pareigūno pozicija dėl tam tikrų aplinkybių (pareiškėjos veiksmų ar neveikimo) traktavimo. Tokio pobūdžio pažyma laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Iš esmės tokia pozicija yra pateikta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2338/2011. Papildomai pažymėta, jog skundžiamas aktas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų.

Teismas nurodė, jog priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos forma yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių ir formų patvirtinimo” Nr. VA-71 (2009 m. rugsėjo 25 d. redakcija), kurioje yra nurodyta, jog surašyta priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma gali būti apskųsta ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Ta pati galimybė yra numatyta ir byloje pateiktoje skundžiamoje pažymoje, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad skundžiamas aktas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas atkreipė dėmesį, jog nurodytame poįstatyminiame teisės akte centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos forma FR1041 ir jos užpildymo taisyklės yra skirti tik mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) atliekamiems veiksmams įforminti (MAĮ 34 str.) ir nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mokesčių mokėtojo teisės į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą realizavimu.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog skundžiamos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos surašymas pats savaime nereiškia, kad mokesčių administratorius vėliau tikrai priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančius aktus. Be to, jeigu mokesčių administratorius vėliau ir priims galutinį sprendimą, dėl kurio pareiškėjos teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams, ji turės teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėta, jog pareiškėja būtent tada nesutikdama su tarpiniais procedūriniais sprendimais (veiksmais), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą, kada būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.

II. Pareiškėja O. R. P. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat laikinai, iki bus išnagrinėtas skundas, sustabdyti Pažymos galiojimą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas riboja jos teisę į teisminę gynybą. Vadovaujasi ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog įstatyme yra įtvirtina asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, kad jos teisės nėra pažeistos, nes tai bus nustatyta nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodo, jog nesutinka su pažymoje nustatytu faktu, kad pareiškėja neturėjo galimybės savo dukrai J. Z. iki 2006 m. liepos 21 d. padovanoti 48 000 Lt. Tai neatitinka tikrovės, todėl pasinaudodama teise teikė skundą, prašydama panaikinti Pažymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nors Pažymoje ir nenustatyta jokių įstatymų pažeidimų, tačiau yra nustatytas faktas, kad pareiškėja neturėjo galimybės savo dukrai iki 2006 m. liepos 21 d. padovanoti 48 000 Lt. Paaiškina, jog ji stengėsi gyventi taupiai, padėti savo dukrai, jai nusprendus įsigyti nuosavą namą. Nurodo, jog ši pažyma gali turėti įtakos dėl jos dukros atliekamam mokestiniam patikrinimui ir jo rezultatui, todėl yra būtina pritaikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka gero administravimo principų.

Atsakovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja O. R. P. skundu teismo prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugsėjo 23 d. priepriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. KD13-7 ir laikinai, iki bus išnagrinėtas skundas ir įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Pažymos galiojimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 buvo suformuluota tokia pozicija, kad aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai. Nesutikdama su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu, pareiškėja nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išvadoje priimtus galutinius sprendimus.

Taigi, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nustatyta, kad mokesčių administratorius, vykdydamas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. OP-1211, patikrino mokesčių mokėtoją O. R. P. ir surašė priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. KD13-7. Šioje pažymoje nurodyta operatyvaus patikrinimo metu surinkta priešpriešinė informacija, nustatyti faktai, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėja turėjo galimybę savo dukrai iki 2006 m. liepos 21 d. nekilnojamojo turto sandorio įforminimo dovanoti 48 000 Lt, ir pagal juos padarytos išvados, kurios šiuo metu jokių teisinių pasekmių nesukelia. Norimoje apskųsti 2013 m. rugsėjo 23 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. KD13-7 nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, yra tik išdėstyta mokesčių administratoriaus pareigūno pozicija dėl tam tikrų aplinkybių. Tokio pobūdžio pažyma laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Iš esmės tokia pozicija yra pateikta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2338/2011, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-852/2013.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos surašymas pats savaime nereiškia, jog mokesčių administratorius vėliau tikrai priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančius aktus. Be to, jeigu mokesčių administratorius vėliau ir priims tokio pobūdžio aktus, pareiškėja galės juos nustatyta tvarka ginčyti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos apskundimo galimybė yra numatyta byloje pateiktoje skundžiamoje pažymoje, savaime nepatvirtina, jog skundžiamas aktas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-904/2012 atkreipė dėmesį, jog poįstatyminiame teisės akte centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos forma FR1041 ir jos užpildymo taisyklės yra skirti tik mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) atliekamiems veiksmams įforminti (MAĮ 34 str.) ir nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mokesčių mokėtojo teisės į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą realizavimu.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos šioje byloje paduotą skundą. Atsisakius priimti skundą nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos O. R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius