2c32a8d0-42d7-413f-a980-8e3d78298ff2 · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-17-783/2016Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00665-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.5.15.; 2.6.2.8.; 3.2.6.4.(S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 21 d.KupiÅ¡kis KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:ieÅ¡kovei A. G., jos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,atsakovui E. G., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,atsakovui G. G., jo atstovui advokatui Jonui Milčiui, atsakovės VÄ® Registrų centras atstovei Aldonai Nakvosienei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

G. ieÅ¡kinį atsakovams G. G., E. G., VÄ® Registrų centrui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo, įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimo,             n u s t a t ė: Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė A. G., atstovaujama advokato J. Stankevičiaus, praÅ¡o panaikinti dalyje 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ atsakovas G. G. atsakovui E. G. padovanojo ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti Å¡ios nuosavybės teisių įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre atsakovo E. G. vardu bei šį turtÄ pripažinti jos, ieÅ¡kovės, asmenine nuosavybe.

Taip pat ieÅ¡kovė A. G. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo G. G. priteisti 4695,31 € dydžio kompensacijÄ už jam perduotÄ santuokos metu įgyto 56/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 21 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės A. G. ir atsakovo G. G. santuoka, sudaryta 1979 m. spalio 13 d., patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Tačiau tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo padalytas visas santuokoje įgytas turtas, be to, nukrypta nuo santuokinių turto dalių proporcingumo. Dėl to nepagrįstai buvo nenumatyta pareiga G. G. iÅ¡mokėti ½ sklypo vertės kompensacijÄ už 1995 m. vasario 1 d. įgytÄ 0,4271 ha žemės sklypÄ , kurio vertė buvo 32 424 Lt, Å¡iame sklype liko ieÅ¡kovei priklausančių gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalis. Tai yra nutraukiant santuokÄ buvo pažeistos CK 3.118 str., 3.127 str. 3 d. nuostatos.

Be to, santuokos metu buvo pastatyta daržinė (1993 m.) ir Å«kio pastatas (1989 m.), kurie santuokos nutraukimo metu liko nepadalinti, nes nebuvo registruoti VÄ® Registrų centre. Nurodo, jog ieÅ¡kovė A. G. su atsakovu sutarė, jog įregistravus minėtus pastatus VÄ® Registrų centre, jų savininkais nurodys abu buvusius sutuoktinius. Tačiau atsakovas G. G., nežinant ieÅ¡kovei, 2011 m. birželio 6 d. daržinę, plane pažymėtÄ Nr. 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , plane pažymėtÄ Nr. 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, plane pažymėtÄ Nr. k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® Registrų centre įregistravo kaip savo asmeninę nuosavybę, o 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo atsakovui E. G..

Kadangi Å¡ie statiniai buvo įgyti santuokos metu, pagal CK 3.118 str. nuostatas, santuokos metu turto dalys yra lygios, savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo (CK 4.95 str.) arba gauti jam priklausančiÄ kompensacijÄ . Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimÄ , jog su ieÅ¡kiniu dėl kompensacijos priteisimo nesutinka, nes Å¡is ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu nutraukdamas jo ir ieÅ¡kovės santuokÄ bendru sutarimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, yra pareikÅ¡tas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kas sudaro pagrindÄ civilinę bylÄ nutraukti vadovaujantis CPK 293 str. 3 p., 5 p. nuostatomis. Atsakovas taip pat atsiliepime nurodo, jog ieÅ¡kovė praÅ¡ydama pripažinti dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia ir reikalaudama grÄ Å¾inti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo nepateikė teismui jokių Å¡io turto nuosavybės dokumentų, paneigiančių teisėtÄ turto valdymÄ . Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo taip pat praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl dovanojimo sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu yra nesÄ Å¾iningas, nes ieÅ¡kovė žino, jog jokios daržinės ir Å«kinio pastato nepasistatė.

Atsakovas G. G. 1998 m. kovo 26 d. buvo gavęs leidimÄ Nr. 25 daržinės ir Å«kinio pastato statybai, tačiau statybos nebuvo pradėtos. Jos pradėtos praėjus nemažam laiko tarpui ir baigtos jau po ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, tačiau statybas vykdė ir jas užbaigė jis, tai yra atsakovas E. G.. IeÅ¡kovė A. G. į Å¡ias statybas neinvestavo nei asmeninių, nei Å¡eimos lėšų, todėl santuokos nutraukimo metu nebaigti statiniai, kurie tuo metu nebuvo registruoti VÄ® Registrų centre, nebuvo įtraukti į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä .

Atsakovas E. G. nurodo, jog Å¡iuos statinius jis pabaigė statyti savo lėšomis ir 2011 metais įregistravo VÄ® Registrų centre, tačiau ne kaip daržinę, o kaip poilsiui skirtÄ namÄ . Tam buvo reikalinga pakeisti statinio paskirtį, o Å¡iems veiksmams atlikti buvo reikalinga suformuoti žemės sklypÄ . Nutraukiant ieÅ¡kovės A. G. ir atsakovo G. G. santuokÄ ieÅ¡kovei buvo žinomos tos aplinkybės, todėl ji pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kuriÄ sutuoktiniams priklausanti žemės sklypo dalis atitenka atsakovui G.

G., o pastarasis 2011 m. kovo 17 d. surašė įgaliojimÄ jam, atsakovui E. G., įgaliojimÄ pertvarkyti, tai yra atidalinti jam priklausantį žemės sklypÄ . Suformavus naujÄ sklypÄ ir jį įregistravus VÄ® Registrų centre, atsakovas E. G. įteisino savo pastatytus statinius savo tėvo G. G. vardu, o Å¡is juos padovanojo jam, ieÅ¡kovui E. G.. TÄ pačiÄ dienÄ E. G. atsakovui G. G. padovanojo jam priklausančias 2/8 dalis pastatų, taip iÅ¡spręsdami klausimus dėl asmeninės nuosavybės teises priklausančio turto.

Atsakovas E. G. nurodo, jog ieÅ¡kovės A. G. teiginiai dėl pažeistų CK 3.118 str., 3.127 str. 3 d. nuostatų turėtų bÅ«ti atmesti, nes Å¡ie klausimai buvo sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, ieÅ¡kovė 2010 m. gruodžio 21 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 neskundė, todėl revizuoti jau įsiteisėjusio sprendimo ar kitaip jį interpretuoti nėra teisinio pagrindo. Be to, atsakovas E. G. atsiliepime atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nutraukdama santuokÄ 2010 metais savo praÅ¡yme nurodė, jog sutuoktiniai daugiau nei metus laiko netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovė nuo 2008 metais nieko bendro su atsakovu G.

G. sukurti negalėjo, ir yra akivaizdu, jog tiek daržinė, tiek Å«kinis pastatas buvo pastatyti ne santuokos metu įgytomis lėšomis, o jo, atsakovo E. G., asmeninėmis lėšomis, kÄ patvirtina ir dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ginčo dalykas jam perduotas asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas E. G. nesutinka su ieÅ¡kovė teiginiais, jog daržinė buvo pastatyta 1993 m., o Å«kinis pastatas – 1989 m., nes leidimas Å¡iems statiniams statyti buvo iÅ¡duotas tik 1998 metais. Pats atsakovas E. G. buvo sutaręs su atsakovu G.

G., jog pasinaudodamas iÅ¡duotu leidimu jis savo lėšomis pasistatys pastatÄ , kurį įregistruos kaip daržinę, o vėliau pakeis jo paskirtį į poilsio namÄ . Tai, kad tai yra ne daržinė, o poilsiui skirta patalpa, patvirtina jo, atsakovo E. G., pateiktos fotonuotraukos. Be to, atsakovas E. G. teigia, jog visi įraÅ¡ai, esantys VÄ® Registrų centre, patvirtina jo nuosavybės teises į ginčo objektus, Å¡ie įraÅ¡ai nėra nuginčyti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai, susiję su jam, atsakovui E. G. priklausančiu turtu, neturi teisinio pagrindo ir gali bÅ«ti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Atsakovė VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų E. G. ir G. G., pagrindu padaryti įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre yra teisėti ir pagrįsti, nes, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., dovanojimo sutartis yra nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti dokumentai atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti.

Pažymėjo, jog ieškovės reikalavime nurodytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 56/100 dalys nuosavybės teise priklausė atsakovui G. G., yra padalintas į du sklypus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011-10-26 išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro bei 2011-11-16 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų G. G. ir E. G., pagrindu nuo 2011-11-28 yra įregistruotos E. G. asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovė pažymėjo, jog teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, ir tik panaikinus dovanojimo sutartį atitinkamoje dalyje, galima bÅ«tų panaikinti E. G. asmeninės nuosavybės teisių į nurodytus statinius įregistravimÄ praÅ¡omoje dalyje. PrieÅ¡ingu atveju panaikinti asmeninės nuosavybės teisių įregistravimÄ nėra pagrindo, nes jos įregistruotos teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti teismo ir advokato pagalbos iÅ¡laidas, nes VÄ® Registrų centro, ieÅ¡kinyje įvardintos atsakove, kaltės nėra.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė A. G. palaiko ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, jog su atsakovu G. G. susituokė 1979 m. spalio 13 d., santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, tarp jų – ir 1990 metais pastatytÄ Å«kinį pastatÄ , 1993 metais – daržinę, netrukus – ir Å¡ulinį. Å ie pastatai buvo statomi iÅ¡ bendrų jos ir atsakovo G. G. lėšų, šį turtÄ abu naudojo. 2002 m. rugsėjo 20 d. G. G. išėjo gyventi kitur ir jų sodyboje vėl pradėjo lankytis po 3 – 4 metų, tačiau su juo bendro Å«kio nebevedė, santuokinio gyvenimo nebuvo.

Iki santuokos nutraukimo ji naudojosi daržine, Å«kiniu pastatu. SantuokÄ nutraukė 2011 m. sausio 21 d., sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimo. Tačiau į sutartį nebuvo įtraukta kompensacija dėl G. G. po santuokos tekusio žemės sklypo, nebuvo padalinta ir santuokoje pastatyta daržinė, Å«kinis pastatas, Å¡ulinys. Kodėl nenumatyta kompensacija, neįtrauktas turtas, ji nežinanti, visus dokumentus tvarkė UAB „Skyrybų centras“. Parodė, jog skyrybų iniciatorė buvo ji, ji ir kreipėsi į UAB „Skyrybų centras“.

Po santuokos nutraukimo matė, jog vyksta Å«kinio pastato rekonstrukcija, buvo pakeistas stogas, pakeisti langai, apmÅ«rytas įėjimas į rÅ«sį. Matė, kad Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ vykdo jos sÅ«nus atsakovas E. G..IeÅ¡kovės A. G. atstovas advokatas J. Stankevičius teigia, jog ieÅ¡kinys taip pat turėtų bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, jog nutraukiant ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ neprofesionaliai buvo paruoÅ¡ti dokumentai, nenustatytas turto balansas, nenurodytas visas dalintinas turtas, dėl ko nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl dviejų pastatų, kuriuos vėliau atsakovas G.

G. padovanojo atsakovui E. G., taip pat neiÅ¡spręstas klausimas dėl kompensacijos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo G. G. už Å¡iam po santuokos nutraukimo atitekusį santuokos metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ , kaip to reikalauja CK 3.127 str. 3 d. Tai, kad daržinė, Å«kinis pastatas buvo pastatyti santuokos metu, patvirtino liudytojai S. K., J. Ž., statybos leidimai, 2000 m. sklypo planas. Nurodo, jog atsakovas G. G., po santuokos nutraukimo, nebÅ«damas viso turto (daržinės, Å«kio pastato) savininkas, šį turtÄ dovanojo atsakovui E. G., o VÄ® Registrų centras nepagrįstai šį turtÄ Ä¯registravo iÅ¡ pradžių G.

G. vardu, o po dovanojimo sandorio sudarymo – E. G. vardu. Todėl mano, jog dovanojimo sandoris ½ dalyje turėtų bÅ«ti panaikintas dėl to, jog G. G. neturėjo teisės tos dalies dovanoti, į Å¡iÄ dalį turto pripažinta ieÅ¡kovės A. G. asmeninė nuosavybė (CK 4.95 str., 4.47 str. pagrindai), panaikinti VÄ® Registrų centre esantys įraÅ¡ai, susiję su Å¡io turto dalies įregistravimu, o dėl santuokos metu įgyto žemės sklypo po santuokos perdavimo atsakovui G. G. priteista kompensacija.

Atsakovas G. G. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Parodė, jog santuokos nutraukimÄ inicijavo ir santuokos nutraukimo klausimus tvarkė ieÅ¡kovė, su ja buvo kalbėta ir apie iÅ¡ aÅ¡tuonių lentų pastatytos daržinės, kuri nebuvo įregistruota VÄ® Registrų centre, pasidalinimÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė teigė, jog jai nieko nereikia. Neneigia, jog tiek daržinės, tiek Å«kinio statybos leidimai buvo iÅ¡imti santuokos metu, tačiau daržinė, Å«kinis pastatas, taip pat ir Å¡ulinys, buvo pastatyti jau po santuokos nutraukimo, įregistruoti VÄ® Registrų centre ir padovanoti sÅ«nui atsakovui E. G..

Mano, jog ieÅ¡kovė neturi sÄ Å¾inės, nes santuokos nutraukimo metu jai atiteko 6 ha žemės, kuriai jai nepriklausė, namo dalis, kuriÄ jis buvo paveldėjęs ir į kuriÄ ieÅ¡kovė taip pat neturėjo teisės. Atsakovo G. G. atstovas advokatas J. Milčius praÅ¡o ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Mano, jog ieÅ¡kovė A. G. ir atsakovas G. G. prieÅ¡ nutraukdami santuokÄ sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimo, Å¡is sprendimas yra įsigaliojęs, Å¡alys Å¡io sprendimo neskundė.

Atstovas teigia, jog dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti dovanojimo sutartį, kuria jo atstovaujamasis G. G. jam priklausantį turtÄ dovanojo sÅ«nui E. G., kaip ir negali reikalauti kompensacijos už atsakovui G. G. po santuokos nutraukimo atitekusį žemės sklypÄ . Atsakovas E. G. su ieÅ¡kiniu nesutinka, taip pat praÅ¡o atmesti. Parodė, jog tiek Å«kinį, tiek daržinę statė jis, savo lėšomis, tik turtas buvo įregistruotas tėvo G. G. vardu, kuris vėliau jam tiek daržinę, tiek pastatÄ , kurio paskirtis nurodyta kaip Å«kinė, jam padovanojo, o jis tėvui padovanojo jam priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį.

Tam, kad įregistruotų turtÄ G. G. vardu, jam tėvas iÅ¡rašė įgaliojimÄ , jis ir tvarkė visus dokumentus, susijusius su pastatų įteisinimu. Parodė, jog tas pastatas, kuris įvardintas kaip Å«kinis, iÅ¡ esmės yra pastatytas kaip gyvenamasis namas, tik dar nėra iki galo sutvarkyti visi dokumentai dėl pastato paskirties. Atsakovo E. G. atstovė advokatė J. Umbrasienė palaiko atstovaujamojo pozicijÄ ir mano, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti atmestas. Mano, jog ieÅ¡kovė A.

G. nuo 2000 metų su atsakovu G. G. nebevedė bendro Å«kio, pati pripažino, jog gyveno atskirai, be to, ieÅ¡kovė neįrodė, jog pastatÄ , kuris VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nurodytas kaip Å«kinis pastatas, pastatė savo lėšomis, Å¡io pastato neregistravo savo vardu, nors matė ir žinojo, kad jį statosi atsakovas E. G.. Atstovė teigia, jog dėl tos priežasties Å¡is pastatas ir nebuvo įtrauktas į dalintino turo sÄ raÅ¡Ä nutraukiant santuokÄ su atsakovu G. G., o ieÅ¡kinys teisme atsirado dėl siekio pasipelnyti.

Nesupranta, kokiu pagrindu bylos nagrinėjimo metu nurodomas nuosavybės teisių gynimas pagal CK 4.34, 4.93 – 4.95 str., nes ieÅ¡kovė ir atsakovas G. G. turtÄ pasidalino nutraukdami santuokÄ , ir ieÅ¡kovė negali tvirtinti, kad turtas, kurį atsakovas G. G. padovanojo E. G., yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo labiau, Å¡alys pačios pripažino, jog nuo 2000 m. faktiÅ¡kai gyveno atskirai, nebevedė bendro Å«kio, kas pagal CK 3.100 str. 5 p. yra jungtinės nuosavybės pabaiga, galutinai įtvirtinta teismo sprendimu, nutraukusiu ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ .

IeÅ¡kovės teiginiai, kad teismas nenustatė kompensacijos, nepagrįsti, nes sutuoktiniai pasidalina turtÄ tokiu bÅ«du, kaip jie pageidauja. IeÅ¡kovė bandė atnaujinti procesÄ santuokos byloje, tačiau jai nepavyko, jos praÅ¡ymas 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo atmestas, apygardos teismas Å¡io sprendimo nepakeitė. Tvirtina, jog E. G. šį pastatÄ tvarkė ir atsakovo G. G. vardu įregistravo kaip Å«kinį pastatÄ , nes viename sklype dėl teisinio reglamentavimo nebuvo galima statyti dviejų gyvenamųjų namų, Å¡iuo metu jos atstovaujamasis imasi veiksmų dėl Å«kinio pastato, kuris yra iÅ¡ esmės gyvenamasis namas, paskirties pakeitimo.

Todėl mano, jog dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas G. G. atsakovui E. G. padovanojo jam priklausančius pastatus, nepripažinus ieÅ¡kovės A. G. nuosavybės teisių į dovanotÄ turtÄ , negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, Å¡is sandoris yra teisėtas, neprieÅ¡tarauja geros moralės normoms, nėra fiktyvus. Atsakovės VÄ® Registrų centro atstovė A. Nakvosienė teismo posėdyje patvirtino atsiliepime teismui iÅ¡dėstytÄ atsakovės VÄ® Registrų centro pozicijÄ , nurodė, jog ginčo pastatai pagrįstai ir teisėtai buvo įregistruoti iÅ¡ pradžių G.

G. vardu, o Å¡iam turtÄ padovanojus, - atsakovo E. G. vardu. Nurodė, jog VÄ® Registrų centrui apie tai, jog pastatai (daržinė, Å«kinis pastatas, Å¡ulinys) faktiÅ¡kai buvo nutraukiant ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , nebuvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kol dėl jų įregistravimo 2011 metais nesikreipė į juos atsakovas G. G.. Po kreipimosi į VÄ® Registrų centrÄ pastatai buvo įregistruoti, statybos pradžia nurodyta pagal pateiktus atsakovo įrodymus. IeÅ¡kinys atmetamas.Dėl reikalavimo pripažinti dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia, įrašų, esančių Nekilnojamojo turo registre, panaikinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovė A. G. ir atsakovas G. G. 1979 m. spalio 13 d. sudarė santuokÄ , kuriÄ nutraukė 2010 m. gruodžio 21 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010. Å iuo sprendimu buvo patvirtinta ir ieÅ¡kovės ir atsakovo 2010 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie iÅ¡sprendė savo turtines teises ir pareigas. Valstybinė statybos inspekcija 1998 m. kovo 6 d. atsakovui G.

G. iÅ¡davė leidimÄ (duomenys neskelbtini)., sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus – statyti 65,28 m2 užstatyto ploto daržinę ir Å«kinį pastatÄ bei 56,92 m2 užstatyto ploto Å«kinį pastatÄ . IÅ¡duotas leidimas galiojo iki 2001 m. kovo 26 d. 2011 m. birželio 6 d. atsakovas G. G. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pateikė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , joje nurodė, jog baigė statyti pagalbinio Å«kio pastatus, kurių užstatymo plotai yra 65 m2 ir 36 m2, taip pat baigė statyti 10 m gylio Å¡ulinį.

Å ie Å«kio pastatai, pažymėti plane Nr. 6I1ž ir 7I1p, bei Å¡ulinys, pažymėtas plane k2, nuo 2011 m. birželio 17 d. įregistruoti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovo G. G. vardu, 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovas G. G., Å¡iuos pastatus, kartu su žemės sklypais, dovanojo atsakovui E. G., VÄ® Registrų centre E. G. vardu jie įregistruoti nuo 2011 m. lapkričio 28 d. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus, susijusius su dovanojimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia, reikalauja apginti jos nuosavybės teisę ir iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Pagal CK 4.95 str., savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, taip pat turi teisę reikalauti, jog sandoriai, kuriais buvo perleista ieÅ¡kovei priklausančio turto dalis be jos valios ir sutikimo, pripažinti negaliojančiu dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms statymo normoms (CK 1.80 str.). Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog pastatų dalis, Å¡ulinys 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sudarymo metu priklausė jai, ieÅ¡kovei. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų, Å¡ie pastatai, Å¡ulinys VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip nauja statyba 2011 m. birželio 17 d., jų savininkas nurodomas vienas asmuo, atsakovas G.

G.. IeÅ¡kovė įrodinėja, jog Å¡ie pastatai, dėl kurių nuosavybės kilo ginčas, taip pat Å¡ulinys buvo pastatyti santuokos metu, todėl laiko, kad jie abiem sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ieÅ¡kovė A. G., prieÅ¡ nutraukdama santuokÄ su atsakovu G. G., 2010 m. lapkričio 25 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abu tuometiniai sutuoktiniai nurodė, jog „PareiÅ¡kėjai patvirtina, kad kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, kreditinių įsipareigojimų neturi“.

Å i sutarties nuostata 2010 m. gruodžio 21 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka, buvo įtraukta į sprendimÄ (9 p.). Å is sprendimas nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo 2011 m. sausio 20 d. ir Å¡alims, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovei A. G. ir G. G., yra galutinis ir turi įstatymo galiÄ . Tai yra Å¡alys abi pripažino, jog kito dalintino turto, kurį, remiantis CK 3.116 – 3.127 str. nuostatomis, jie nutraukdami santuokÄ privalėjo pasidalinti, nebuvo, todėl teismui pripažinti kitaip, nėra pagrindo.

Tuo labiau, jog toje pačioje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp dalintino turto nurodė net tokį turtÄ , kaip sofa-lova, televizoriaus staliukas, muzikinis centras, tai yra pasidalino net tokios vertės ir rÅ«Å¡ies turtÄ , kurį paprastai Å¡alys net neįtraukia į sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl visos bylos nagrinėjimo Å¡alių įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, kas juos statė (liudytojų J. Ž., S. K., V. Å ., D.

M. parodymai, rašytiniai įrodymai (2000-04-12 namų valdos žemės sklypo planas)) ir kodėl jie buvo įregistruoti po santuokos nutraukimo, o ne santuokos metu, šiai nagrinėjamai bylai iš esmės neturi lemiamos reikšmės. Išklausius liudytojų parodymus, įvertinus ieškovės pateiktame 2000-04-12 namų valdos plane užfiksuotus pastatus (2 t. 11 b.l.) tikėtina, jog ginčo dalykas (daržinė, ūkinis pastatas) buvo pastatyti ieškovės A. G. ir atsakovo G. G. santuokos metu ir iš lėšų, kurios, remiantis civilinio kodekso nuostatomis, priskiriamos bendrosios jungtinės teise valdomoms lėšoms.

Teismo neįtikino atsakovo E. G. paaiÅ¡kinimai, jog jis Å«kio pastatÄ , iki jo įregistravimo, pastatė savo lėšomis, nes tuo metu, kai pastatas buvo statomas, jam pačiam buvo apie 16-18 metų, to nepatvirtino ir jo pakviesti liudytojai V. Å ., D. M., prisidėję prie Å¡ios statybos E. G. praÅ¡ymu (V. Å . nurodė, jog prie Å«kinio dirbo ir G. G., kiti asmenys, D. M. teigė, jog padėjo kaip draugui), o kitų įrodymų (statybinių medžiagų įsigijimo, projektų derinimo, leidimo iÅ¡siėmimo ir kita) E. G. nepateikė.

Tai, kad jis po santuokos nutraukimo 2011 metais šį pastatÄ perdavė (rekonstravo), teismui nekelia abejonių, tÄ pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė, nurodžiusi tas aplinkybes savo parodymuose. Tačiau įrodymų, jog E. G. savo lėšomis pastatė šį pastatÄ , jis nepateikė. E. G. pateiktas įgaliojimas atstovauti G. G. (2 t. 15 b.l.) tik patvirtina, kad atsakovas G. G. įgaliojo atstovauti jį įvairiose įstaigose dėl žemės sklypo atidalijimo, bet ne tai, jog jis Å«kinį pastatÄ , kaip ir daržinę su Å¡uliniu, pastatė savo lėšomis.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių įrodymų, tÄ dienÄ , kai atsakovas G. G. atsakovui E. G. dovanojo ginčo dalykÄ Å¡ioje byloje (Å«kinį, daržinę, Å¡ulinį, taip pat žemę), atsakovas E. G. tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui G. G. dovanojo jam nuosavybės teise priklausantį savo turtÄ â€“ 2/8 gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (NTKR bylos 36-40 l.). Tai yra iÅ¡ esmės įvyko mainai tarp atsakovo E. G. ir G.

G., kurių metu atsakovas G. G. už jam atitekusiÄ atsakovo E. G. dalį Å¡iam dovanojo savo nekilnojamojo turto dalį. Tai yra pakankamai duomenų, jog ginčo dalykas (daržinė, Å«kinis pastatas, Å¡ulinys) buvo pastatyti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos metu ir, tikėtina, turėjo bÅ«ti įtrauktas į sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytÄ dalintinÄ turtÄ , sprendimu dėl santuokos nutraukimu iÅ¡spręstas to turto pasidalinimas. Tačiau tokio turto pareiÅ¡kėjams neįtraukus ir nenurodžius nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ pripažįstama, jog tokio dalintino turto santuokos nutraukimo metu nebuvo, tai yra jis nebuvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė A. G. buvo nurodžiusi, jog ji prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ su atsakovu G. G. žodžiu aptarė Å¡io turto (ginčo dalyko) pasidalinimÄ po santuokos nutraukimo turtÄ Ä¯registravus VÄ® Registrų centre (to ieÅ¡kovė teismo posėdyje nebeteigė), tačiau tokio žodinio susitarimo įgyvendinimas priklausė tik nuo susitarimo Å¡alių sÄ Å¾iningumo, jeigu toks tarpusavio žodinis susitarimas iÅ¡ tiesų buvo. Ä®vertinus abiejų buvusių sutuoktinių dabartinius santykius, jų požiÅ«rį vienas į kitÄ , byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alys pasitikėti vienas kitu santuokos nutraukimo metu nelabai turėjo pagrindo.

Kita vertus, ieÅ¡kovė A. G., matydama, jog sprendimu dėl santuokos nutraukimo yra pažeistos jos teisės, netinkamai pritaikytas įstatymas ir neteisingai iÅ¡spręstas turto padalinimas, nedelsdama turėjo reaguoti apskųsdama tokį teismo sprendimÄ ar per įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, jeigu tam bÅ«tų buvęs pagrindas. BylÄ nagrinėjant teisme pati A. G. nurodė, jog iÅ¡kart po santuokos nutraukimo dar 2011 metais matė, jog Å«kinį pastatÄ , kurio priklausomybę ji ginčija, tvarko (keičia stogÄ , deda naujus langus, rekonstruoja vidų) jos sÅ«nus E. G., bet Å¡ios aplinkybės A.

G. nepaskatino reaguoti dėl pažeidžiamų jos teisių, nors per tuos kelis metus po santuokos nutraukimo, tikėtina, jos ir atsakovo santuokos metu pastatytas Å«kio pastatas pakeitė tiek iÅ¡orę, tiek vidų, ir mažai primena Å«kio paskirties pastatÄ , kuriame laikomi galvijai ar Å«kio padargai (1 t. 98-99 b.l., 2 t. 18-22 b.l.). PrieÅ¡ingai, į teismÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 atnaujinimo ieÅ¡kovė A. G. kreipėsi tik 2015 m. liepos 1 d., tačiau teismas, ieÅ¡kovei praleidus terminÄ ir nesant atnaujinimo pagrindų, 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ .

Todėl pripažįstama, jog ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas G. G. dovanojimo sutartimi perleido jai, ieÅ¡kovei A. G., priklausančio turto dalį, Å¡is reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo valdymo, įrašų panaikinimo ir turto pripažinimo ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe yra atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui G. G. po santuokos nutraukimo perduotÄ santuokos metu įgytÄ 56/100 žemės sklypÄ .

Kaip jau minėta aukščiau, iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovė A. G. ir atsakovas G. G. 1979 m. spalio 13 d. sudarė santuokÄ , kuriÄ nutraukė 2010 m. gruodžio 21 d. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010. Å iuo sprendimu buvo patvirtinta ieÅ¡kovės ir atsakovo 2010 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie iÅ¡sprendė savo turtines teises ir pareigas. Å ioje sutartyje Å¡alys nutarė, jog atsakovui G.

G. (pareiÅ¡kėjui) po santuokos nutraukimo atitenka 56/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (sprendime nurodytas sutarties 3 p.). Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1152-649/2010 įsiteisėjo 2011 m. sausio 20 d. IeÅ¡kovė A. G. teigia, jog teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , neiÅ¡sprendė klausimo dėl jai priklausančios kompensacijos už atsakovui po santuokos perduotÄ Å¾emės sklypÄ , todėl teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ , turėtų kompensacijÄ priteisti.

Tačiau esminė aplinkybė ginčo iÅ¡nagrinėjimui yra ta, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimÄ ir jų bendra jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str. 4 p.). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad Å¡ioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti visas savo turtines teises ir pareigas. Kadangi Å¡alys bendru sutarimu nusprendė pasidalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , turto pasidalijimas atitiko jų valiÄ ir nebuvo ginčytas.

Kaip jau nurodyta anksčiau, teismui tokiÄ sutartį patvirtinus yra pripažįstama, jog visas santuokos metu įgytas turtas padalytas, iÅ¡spręsti visi klausimai, susiję su Å¡io turto padalinimu, tarp jų – ir kompensacijos klausimai, todėl Å¡alys netenka teisės reikÅ¡ti ateityje ieÅ¡kinį dėl sutartyje nenurodyto turto padalijimo, kitų santuokos nutraukimo pasekmių, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta keliÄ reikÅ¡ti sutuoktiniams tapatų reikalavimÄ (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrÄ turtÄ reiÅ¡kia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, jie ateityje negalės pareikÅ¡ti naujo ieÅ¡kinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja Å¡alims įstatymo galiÄ , jis negali bÅ«ti keičiamas, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat negali bÅ«ti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Pripažinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, civilinė byla dalyje pagal ieÅ¡kovės A. G. reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui A. G. tekusį žemės sklypÄ yra nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus dėl 1000 € atstovavimo iÅ¡laidų (2 t., 10 b.l.), atsakovas E. G. – įrodymus dėl 650 € atstovavimo iÅ¡laidų (2 t., 12-13 b.l.), atsakovas G.

G. – dėl 200 € (1 t., 137 b.l.). IeÅ¡kinį iÅ¡ esmės atmetus, atsakovų atstovavimo iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str.1 d., 98 str. 1 d, 2 d.). Atsižvelgus į tai, jog Å¡alys (atsakovai pateikė) atsiliepimus (atsakovas G. G. – du atsiliepimus), buvo surengti du parengiamieji posėdžiai, teismo posėdis, trÅ«kęs beveik 4 valandas, teismas pripažįsta, jog atsakovų patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytÄ maksimalų dydį, yra protingo dydžio ir pateisinamos.

Tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos ne per didelės, patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės iÅ¡laidos teisinei pagalbai (virÅ¡ijo abiejų atsakovų iÅ¡laidas kartu sudėjus). IeÅ¡kovė taip pat pateikė įrodymus, jog sumokėjo 289,62 € žyminį mokestį (1 t., 6 b.l.). IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti dovanojimo sutartį dalyje negaliojančia dėl 1375 € vertės turto (pagal masinio vertinimo bÅ«du 2015-04-08 nustatytos vidutinės vertės atitinkamÄ dalį (1 t. 30-37 b.l.)), su Å¡io reikalavimu patenkinimu susijusio įraÅ¡o panaikinimo VÄ® Registrų centre bei asmeninės nuosavybės toje dalyje pripažinimo, taip pat prašė iÅ¡ atsakovo G.

G. priteisti 4695,31 € euro kompensacijÄ . Viso pagal Å¡iuos reikalavimus ieÅ¡kovė A. G. privalėjo sumokėti 182 € dydžio žyminį mokestį ((4695,31+1375) x 0,03?182,11). Kadangi ji sumokėjo 289,62 €, ieÅ¡kovei grÄ Å¾inama 107,62 € dydžio žyminio mokesčio permoka (289,62 – 182 ? 107,62) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teisme patirta 9,60 € iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2016-03-21 pažyma, 2 t. 2 b.l.).

IeÅ¡kinį atmetus, valstybės patirtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės.              Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 44/1456441, inventorinis Nr. 21, sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inama VÄ® Registrų centro Panevėžio filialui; Ūkio pastato projektas, bylos nagrinėjimo metu pateiktas atsakovo E. G. atstovės advokatės J. Umbrasienės, sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inamas atsakovui E. G..Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279, 293 str., straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a:

           IeÅ¡kinį dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovo E. G. vardu panaikinimo, turto pripažinimo ieÅ¡kovės A. G. asmenine nuosavybe atmesti kaip nepagrįstÄ .              Civilinę bylÄ dalyje dėl 4695,31 € dydžio kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovei A. G. iÅ¡ atsakovo G. G. nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.             GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei A.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) 107,62 € (vieno Å¡imto septynių eurų 62 euro centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. birželio 18 d.              Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų bylÄ Nr. 44/1456441, inventorinis Nr. 21, sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti VÄ® Registrų centro Panevėžio filialui; Ūkio pastato projektÄ , esantį prie bylos, sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti atsakovui E. G..Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 650 € (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 200 € (du Å¡imtus eurų) atsakovo G.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,60 € (devynis eurus 60 euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamÄ jÄ biudžeto sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Virginijus Skaraitis