2015-10-20 Nr. AB-20597-3-61-3-03914-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.
Legislator headnote
AI generated2015-10-20 Nr. AB-20597-3-61-3-03914-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 68–76).
Full text
Administracinė byla Nr. TA-108-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03914-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateikė skundą, kurį patikslino 2014 m. rugsėjo 11 d., ir kurį teismas priėmė dalyje dėl reikalavimų, kuriais prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-1721 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3R-293(AG-247)-04-2014 (I t., b. l. 1–2, 13–18).
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 68–76).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė (II t., b. l. 68–84).
II. Pareiškėjas A. M. 2015 m. rugpjūčio 19 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naujus sprendimus dėl Tarnybos 2014 m. liepos 7 d. rašto Nr. ISS-(7.5)-1721.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas nurodo ir įrodinėja įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, tačiau prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nesuformulavo, nustatė pareiškėjui terminą pateikti tinkamai suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėjas A. M. 2015 m. rugsėjo 8 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą, pareiškėjui kilo neaiškumas, ar teismas išreikalavo dokumentus iš Tarnybos, kurie pagrįstų jos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktus argumentus. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2015 m. rugpjūčio 9 d. prašymu, kadangi neturėdamas prašomų dokumentų, jis negalėjo parašyti pagrįstą apeliacinį skundą. Nesulaukęs Vilniaus apygardos administracinio teismo atsakymo, bet nepraleidęs 14 dienų nuo teismo sprendimo gavimo (2015 m. rugpjūčio 7 d. (2015 m. rugpjūčio 6 d.)), pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo atsakymą į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 9 d. prašymą pareiškėjas gavo 2015 m. rugsėjo 4 d. (2015 m. rugsėjo 3 d.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo paduoti.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6, 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka yra nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 ir 2 dalis apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, kt.).
ABTĮ nepateikia sąrašo aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys ir klausimas, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta būtent teismo diskrecijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, ar termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastis yra svarbi, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. liepos 30 d., taigi terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2015 m. rugpjūčio 13 d. Apeliacinį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą išsiuntė 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. jau praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustačius terminą pateikti tinkamai suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas tokį prašymą pateikė 2015 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti prašo atnaujinti motyvuodamas tuo, kad skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pareiškėjas gavo tik 2015 m. rugpjūčio 7 d., be to, jis negalėjo parašyti pagrįsto apeliacinio skundo iki iš Vilniaus apygardos administracinio teismo iki negavo tam tikrų duomenų (juos pareiškėjas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavo 2015 m. rugsėjo 4 d. (2015 m. rugsėjo 3 d.).
Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis, pareiškėjas nedalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės (byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka) (II t., b. l. 67) bei skelbiant priimtą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apimtį, laikytina, kad administracinė byla yra pakankamai sudėtinga. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 3 d. (II t., b. l. 86), ant voko esantis spaudas patvirtina, kad į pašto skyrių jis atsiųstas buvo 2015 m. rugpjūčio 6 d., o pareiškėjui, jo teigimu, įteiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjas, gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, su 2015 m. rugpjūčio 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl bylos medžiagos, kuri, jo teigimu, buvo reikalinga apeliaciniam skundui paruošti, pateikimo, į šį jo prašymą buvo atsakyta 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu. Taigi, pareiškėjas, gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, aktyviai siekė ginti savo galimai pažeistas teises, veikė pakankamai operatyviai, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl, atsižvelgus ginčo pobūdį ir pareiškėjo galimybes tinkamai atstovauti savo interesus byloje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, procesines teises siekė įgyvendinti per įmanomai trumpesnį terminą.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi, jis (terminas) atnaujintinas.
Tačiau teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų: apeliaciniame skunde, kuris turi atitikti ABTĮ 130 straipsnyje nurodytus reikalavimus, be kita ko, nurodomi ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 130 str. 2 d. 5-7 p.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra priimti ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėti tik pareiškėjo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 7 d. raštą Nr. ISS-(7.5)-172 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3R-293(AG-247)-04-2014 (kitus pareiškėjo reikalavimus atsisakyta priimti), todėl apeliaciniame skunde, kuriuo, kaip galima suprasti, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkintas pilnai, turi būti tik su ginčijamų aktų, kuriuos prašoma panaikinti, teisėtumu ir pagrįstumu susiję argumentai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, apelianto prašymas, t. y. kokį naują sprendimą pareiškėjas prašo priimti apeliacinės instancijos teismo; kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 130 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju yra sumokėtas 14 eurų žyminis mokestis už apeliacinį skundą (ABTĮ 39 str. 2 d., 130 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ABTĮ 41 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais (ABTĮ 133 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, nustato pareiškėjui terminą šiems apeliacinio skundo trūkumams – pateikti ABTĮ 130 straipsnyje numatytus turinio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą ir žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo – pašalinti (ABTĮ 41 str., 134 str. 2 d.). Per teismo nustatytą terminą nurodyto trūkumo nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. M. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. M. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo paduoti.
Nustatyti pareiškėjui A. M. terminą iki 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan