2015-12-09 Nr. AB-24064-3-61-3-05054-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1391-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05054-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnijai, G. G. individualiai įmonei dėl pripažinimo neteisėtais veiksmais ir turtine žala bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. K. ir S. K. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) priimti skundą, nagrinėti iš esmės ir patenkinti; 2) pripažinti L. K. asmeninio ūkio žemės dokumentuose vardo „L.“ klaidas ir atsakingų institucijų atsisakymą išduoti paveldėtojams asmeninio ūkio žemės atkūrimo nuosavybėn dokumentus paveldėjimui įteisinti neteisėtais veiksmais ir turtine žala; 3) įpareigoti atsakingus asmenis per teismo nustatytą terminą ištaisyti asmeninio ūkio žemės atkūrimo nuosavybėn dokumentuose L. K. vardo klaidas iš „L.“ į „L.“ ir atkurti asmeninio ūkio žemę nuosavybėn; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių (toliau – NŽT Elektrėnų skyrius) išduoti teisėtiems paveldėtojams L. K. asmeninio ūkio žemės atkūrimo nuosavybėn dokumentus paveldėjimui įteisinti; 5) atnaujinti praleistą senaties terminą.

Pareiškėjai nurodė, kad yra L. K. asmeninio ūkio žemės paveldėtojai pagal įstatymą. Tačiau dėl viešojo administravimo subjektų padarytų asmens vardo klaidų – asmeninio ūkio žemės sugrąžinimo nuosavybėn dokumentuose L. K. įvardijus „L.“, kaip teisėti paveldėtojai, neturi galimybės įteisinti paveldėjimo, viešojo sektoriaus atsakingiems asmenims atsisakant išduoti dokumentus, vilkinant asmeninio ūkio žemės įteisinimą nuosavybėn, taip darant jiems turtinę žalą. Tai įrodo NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštas Nr. 51SD-1534-(14.51.92), kuriuo pareiškėjui A. K. atsisakyta išduoti L. K. asmeninio ūkio žemės dokumentus, teigiant, jog byla yra L. K. vardu, o L. K. vardu tokių dokumentų nėra, ir pasiūlyta dėl juridinio fakto nustatymo kreiptis į teismą. Pažymėjo, jog L. K. asmeninio ūkio žemės atkūrimo dokumentus rengė NŽT Elektrėnų skyrius, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vievio seniūnija, G. G. individuali įmonė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą; išaiškino pareiškėjams, kad dėl NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 51SD-1534-(14.51.92) jie gali kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p., 37 str. 3 d., 105, 106, 149 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktais. Nustatė, kad skundo pabaigoje formuluodami reikalavimus pareiškėjai, nors konkrečiai ir nenurodė, tačiau iš skundo turinio matyti, jog jie pareiškė teismui reikalavimus, iš esmės susijusius su NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 51SD-1534-(14.51.92), priimtu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, t. y. jie nesutiko su šiuo sprendimu, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Žemės reformos įstatymas. Teismas atsižvelgė į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3, 4 dalis ir konstatavo, kad žemės reformos metu kylančius ginčus iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai, kurių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Įvertinęs pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus bei pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad pareiškėjai NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 51SD-1534-(14.51.92) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT vadovui neskundė, vadinasi, jie nėra pasinaudoję privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundą atsisakytina priimti pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas, be to, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškino pareiškėjams, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Teismas nustatė, kad pareiškėjai taip pat kėlė klausimą dėl dokumentuose naudojamo L. K. vardo klaidų ištaisymo iš „L.“ į „L.“. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad jeigu siekiant ištaisyti dokumentuose esančius netikslumus yra poreikis nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prašymai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str.).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti skundą ir nagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes dėl viešojo administravimo subjektų padarytų asmens vardo klaidų dokumentuose (palikėjos asmeninio ūkio žemės sugrąžinimo nuosavybėn ir paveldėjimo įteisinimo) ikiteisminės ginčų komisijos nekompetentingos spręsti klausimų dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi tokius klausimus sprendžia tik teismas. Skundas susijęs su asmenims padaryta turtine žala (ABTĮ 18 str. 2 d. 4 p.) dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (vardo klaidų) ir dėl to atsisakant atlikti veiksmus (vilkinimo) įteisinti paveldėtą asmeninio ūkio žemę teisėtiems paveldėtojams, todėl ši byla teisminga administracinių teismų kompetencijai.

2. Reikalavimai dėl turtinių teisių pažeidimo pareikšti dėl viešojo administravimo subjektų padarytų jų rengtuose asmeninio ūkio žemės dokumentuose L. K. vardo klaidų įvardijant ją „L.“, kai dėl to paveldėtojams vengiama įteisinti paveldėtą asmeninio ūkio žemę, ir taip jiems daroma turtinė žala. Tai reiškia asmenų pažeistas turtines teises, dėl kurių gynimo kreipiamasi į teismą, konkrečiai įvardijant „dėl turtinės žalos, padarytos dėl viešojo administravimo subjektų padarytų klaidų dokumentuose ir atsisakymo (vilkinimo) atlikti veiksmus“. Tai susiję su viešojo administravimo subjektų padarytomis asmens vardo klaidomis jų rengtuose dokumentuose ir dėl to padaryta asmenims turtine žala, todėl kreipimasis su skundu į administracinį teismą, netaikant išankstinio ne teismo tvarka skundų nagrinėjimo proceso, buvo teisingas.

3. Teismas neteisingai pritaikė ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktus, nes tokių punktų šioje dalyje apskritai nėra, o 1 dalyje teigiama, jog skundai paduodami raštu. Skundas visiškai atitiko formos ir turinio reikalavimus, kadangi parengtas labai kokybiškai, todėl teismo veiksmai, pritaikant paminėtas normas ir atsisakant priimti skundą, yra neteisėti.

4. Teismas nepagrįstai teigė, kad skunde reikalavimai formuluojami nekonkrečiai, neatitinka Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies. Skunde teisingai ir konkrečiai suformulavo reikalavimą dėl asmeninio ūkio žemės atkūrimo nuosavybėn paveldėjimo įteisinimo ir asmens vardo klaidų dokumentuose ištaisymo bei teisingai pritaikė jų pažeistoms teisėms Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį. Reikalavimai dėl turtinės žalos kaip paveldėto asmeninio ūkio žemės atkūrimo nuosavybėn atsisakymo ir vilkinimo dėl palikėjo vardo klaidos dokumentuose ir asmens vardo juridinio fakto nustatymo yra išvestiniai ir tarpusavyje susiję kaip materiali ir administracinė teisė.

5. Teismas, atsisakymą priimti skundą grįsdamas ABTĮ 10 straipsniu, neteisingai pritaikė įstatymą dėl procesinių teisių ir pareigų ar procesinių veiksmų atlikimo / ar neatlikimo pasekmių, kai jokių teisių ir pareigų proceso dalyviams nesuponavo ir nepadėjo jų įgyvendinti, o, atvirkščiai, atėmė teisę į pažeistų materialių teisių įgyvendinimą, kai ginti pažeistas turtines teises įmanoma tik teismo tvarka.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens vardo nustatymo, taikė CPK 444 straipsnį ir siūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Tai vilkina ir apsunkina proceso eigą bei užkerta galimybę bylą spręsti viename aukštesnės kompetencijos teisme, kuriame kartu būtų išspręsti materialios ir administracinės teisės pažeidimai bei atkurtos jų pažeistos teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Administraciniam teismui paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis yra būtinas, kad teismas galėtų iškelti administracinę bylą.

Susipažinus su pareiškėjų pirmosios instancijos teismui paduotu skundu ir jo priedais, galima daryti išvadą, kad skundas atitinka ne visus ABTĮ keliamus reikalavimus, jog būtų teisingai išspręstas jo priėmimo klausimas.

Iš skundo 2 punkte išdėstyto reikalavimo formuluotės akivaizdu, jog pareiškėjai prašo teismo pripažinti tam tikrus faktus neteisėtais veiksmais ir turtine žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 11, 2007 m.).

Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai.

Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Be to, pagal ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali priimti sprendimą patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti atlyginti žalą (taip formuluotinas reikalavimas), kildinamą iš valdžios institucijų (jų pareigūnų) veiklos, skunde turi įvardyti teismui:

1) kurios valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti;

2) kuo būtent pasireiškė kiekvieno viešojo administravimo subjekto pažeidimai;

3) kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, t. y. kokio konkretaus dydžio žalą (piniginė išraiška) jis tuo atveju patyrė (ABTĮ 23 str. 2 d. 6, 7, 8 p., 24 str. 1 d.).

Iš skundo 3, 4 punktuose išdėstytų reikalavimų formuluotės matyti, kad pareiškėjai prašo teismo įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal šią teisės normą, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniame teisme nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai asmeniui kreipusis tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Būtina išsiaiškinti, ar tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skundo 3, 4 punktuose prašomų įpareigoti atlikti veiksmų (ABTĮ 23 str. 2 d. 6, 7 p., 24 str. 1 d.). Iš NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 10 d. rašto Nr. 51SD-1534-(14.51.92) „Dėl informacijos pateikimo“ turinio galima daryti išvadą, jog apskundimui taikytina Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje, o ne Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti pareiškėjams terminą pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.) negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. K. ir S. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė