2c2b848a-2e93-4b14-98eb-bf18d7e5ed7b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-736-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42402-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.6.; 3.3.2.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės L. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių L.

T. ir D. T. ieÅ¡kinį atsakovei L. G. dėl patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės L. T. ir D. T. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2016-02-26 patalpų nuomos sutartį Nr. 2016-02-26 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovėms sumokėtÄ 3 040,00 Eur užstatÄ , atlyginti patalpų pagerinimo iÅ¡laidas 2 113,40 Eur, priteisti iÅ¡ atsakovės L.

G. 6 000,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimo iÅ¡laidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovės prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį turtÄ pareikÅ¡tų reikalavimų ribose. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-23 nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino: ieÅ¡kovių L. T. ir D. T. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė areÅ¡tÄ atsakovei L.

G. nuosavybės teise priklausančiam 11 453,00 Eur sumai nekilnojamajam turtui ir/ar kilnojamajam turtui, uždraudė disponuoti areÅ¡tuotu turtu, paliko teisę šį turtÄ valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, nutarė areÅ¡tuoti atsakovės turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sÄ skaitÄ (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areÅ¡tuotoje sÄ skaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areÅ¡tuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieÅ¡kove, valstybe.

Ä®vertinęs praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei kartu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad prievolė turtinė, reikalavimo suma didelė, prievolė nėra užtikrinta kitomis priemonėmis. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė L.

G. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2016-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovių praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negalėjo bÅ«ti tenkinamas nesant rizikos, kad atsakovė neįvykdys ar vengs įvykdyti ieÅ¡kovėms galimai palankų teismo sprendimÄ .Atsakovė pateikia Nekilnojamojo turto, hipotekos bei turto areÅ¡to aktų registrų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad, pirma, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji – komercinės paskirties patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 78 400,00 Eur; antra, atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 1) 19/1226 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 3 269,98 Eur, 2) negyvenamoji – prekybos patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, sudaro 62 400,00 Eur, 3) negyvenamoji patalpa – grožio salonas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, sudaro 61 689,00 Eur, 4) negyvenamoji – prekybos patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 49 200,00 Eur.

Ä®vertinus aplinkybę, jog sutuoktiniai nėra susitarę dėl nukrypimo nuo jų bendro turto lygių dalių, yra pagrindas teigti, kad atsakovei priklausančios bendro turto dalies dydis, vertinant jį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, yra lygus 88 279,49 Eur. Taigi, atsakovei tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, kurio bendra vidutinė rinkos vertė siekia net 166 679,49 Eur, t. y. tokiÄ sumÄ , kuri už ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ yra didesnė beveik 15 kartų; trečia, atsakovė laiku vykdo savo turtines prievoles, jokie priverstino iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi, atsakovė neturi didelių skolinių įsipareigojimų, kuriuos reikėtų užtikrinti jai priklausančio turto įkeitimu, aukščiau nurodytas turtas nėra įkeistas, areÅ¡tuotas ir/ar kitaip suvaržytas.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovių pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma atsakovei nėra didelė.IeÅ¡kovės nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimÄ atsakovės vengimÄ vykdyti teismo sprendimÄ , jeigu jis bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovių naudai.Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrino ne tik materialinius ieÅ¡kinio reikalavimus, bet ir procesinį reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 300,00 Eur ieÅ¡kovių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas virÅ¡ija ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialinių reikalavimų ribas, kas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.IeÅ¡kovės L.

T. ir D. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad tai, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso nurodyti nekilnojamojo turto objektai, savaime nereiÅ¡kia, kad jos finansinė padėtis yra labai gera ir ieÅ¡kovių reikalaujama suma apeliantei yra nedidelė. Didesnę dalį turto apeliantė valdo kartu su sutuoktiniu ar kitais fiziniais asmenimis. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas bei turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kad bÅ«tų galima visapusiÅ¡kai įvertinti jos finansinius pajėgumus.

Nesant duomenų, kad apeliantė turi ir/ar gauna pastovias pajamas ir kad neturi finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra rizikos dėl galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo pasunkėjimo. Tai, jog apeliantės nurodytas turtas nėra įkeistas, areÅ¡tuotas ir/ar kitaip suvaržytas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė neturi kitų finansinių įsipareigojimų.Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad tokia grėsmė yra galima.

Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. Å iuo atveju teismas tinkamai įvertino, kad 11 453,00 Eur suma apeliantei yra didelė.Teismas pagrįstai įtraukė į areÅ¡to masto sumÄ ir jau patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro, hipotekos registro bei turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡us. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Å iuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡spręstas atsakovei nežinant, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo objektyvios galimybės pateikti nurodytus įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tad Å¡iuos naujus įrodymus priima.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neapgrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais sutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors savaime didelė reikalavimo suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, tačiau gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikÅ¡tas toks reikalavimas, nesÄ Å¾iningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikÅ¡tas reikalavimas finansiÅ¡kai nėra labai reikÅ¡mingas.

Paminėta prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu praÅ¡oma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Taigi, apeliantai, paduodami atskirÄ jį skundÄ , gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerÄ ) turtinę padėtį (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise spręsti, ar praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui, sprendė jas taikyti, remdamasis didelės reikalavimo sumos prezumpcija kitų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja antroji bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga bei Å¡iuo atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar atsakovė, paduodama atskirÄ jį skundÄ , paneigė minėtÄ prezumpcijÄ .Atsakovė nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro, hipotekos registro bei turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovės nuosavybės teise turimo turto vertė reikÅ¡mingai virÅ¡ija ieÅ¡kovių reikalavimo vertę.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis, teismas galėtų pagrįstai spręsti, kad atsakovė siekia ar sieks vengti įvykdyti galimai palankų ieÅ¡kovėms teismo sprendimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė, pateikusi duomenis, įrodančius jos gerÄ turtinę padėtį, paneigė didelės reikalavimo sumos prezumpcijÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti bei panaikinti skundžiamÄ nutartį bei priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas iÅ¡ esmės atsakovės naudai, atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, yra tenkinamas, iÅ¡ ieÅ¡kovių atsakovės naudai lygiomis dalimis priteisiant 263,73 Eur, t. y. po 131,87 Eur iÅ¡ kiekvienos, o ieÅ¡kovių – atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Atsakovės L.

G. atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovių L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.Nutartis vykdoma skubiai.IÅ¡ ieÅ¡kovių L. T. ir D. T. atsakovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteisti 263,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 131,87 Eur iÅ¡ kiekvienos. Teisėjas                                                                                           Dainius Rinkevičius