2c2aedec-621c-4aab-9c6e-d7d2107e36dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-201-157/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00050-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. (A. B.) ir A. S. N. (A. S. N.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pripažintas tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ bankrotas civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Vlamarkas“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Consulting Art“, o teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankroto administratorius, vykdydamas 2015 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimÄ , kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu pripažinti BUAB „Vlamarkas“ bankrotÄ tyčiniu Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad įmonės buhalterinė apskaita ir apskaitos dokumentai yra neperduoti administratoriui (galimai dėl to, kad yra paslėpti ar sunaikinti) ir dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros.Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ (toliau – bankas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu pripažinti BUAB „Vlamarkas“ bankrotÄ tyčiniu.

Nurodė, kad bendrovės blogÄ finansinę bÅ«klę ir privedimÄ prie bankroto nulėmė įmonės vadovų ir akcininkų veiksmai (veikimas / neveikimas), sÄ moningai blogai valdant bendrovę ir sudarant sandorius. PaaiÅ¡kino, kad bendrovės direktorius A. B., 2008-01-26 praÅ¡ydamas banko suteikti 840 000 Lt (243 300 Eur) kreditÄ , įsigyti žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pateikė bankui: UAB „Vlamarkas“ akcininkės L. M. 2008-01-22 sprendimÄ dėl 840 000 Lt kredito žemės sklypui įsigyti; bendrovės 2007-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitÄ bei balansÄ .

Kaip paaiškėjo vėliau sulyginus bankui ir juridinių asmenų registrui pateiktus 2007-12-31 finansinių ataskaitų rinkinius, juose nurodyti duomenys kardinaliai skiriasi, t. y. pagal juridinių asmenų registrui pateikto finansinių ataskaitų rinkinio duomenis 2007 m. UAB „Vlamarkas“ veikla buvo nuostolinga (patyrė 4258 Lt nuostolių, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 223 099 Lt, o materialus turtas – 371 834 Lt), tuo tarpu bankui pateiktoje 2007 metų finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys, kad įmonė veikė pelningai.

Taigi kažkuriam iÅ¡ Å¡ių subjektų bendrovė pateikė suklastotus duomenis.Nurodė, kad bankui 2008-01-25 pateiktame veiklos apraÅ¡yme bendrovė buvo nurodžiusi, kad subnuomojo patalpas UAB „Spartekai“ už 53 550,24 Lt per mėnesį; kad iÅ¡ Å¡ių pajamų planavo mokėti bankui palÅ«kanas ir dengti kreditÄ ; kad pateikė kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad bendrovė iÅ¡ UAB „Sparteka“yra gavusi 695 082,08 Lt tokių pajamų už laikotarpį 2007 m. kovo – 2008 m. sausio mėn.; kad vėliau paaiÅ¡kėjo, jog tokių subnuomos pajamų bendrovė iÅ¡ viso nebuvo gavusi; kad UAB „Sparteka“ iki 2005-01-07 buvo UAB „Vlamarkas“ akcininku; kad juridinių asmenų registre esantys UAB „Sparteka“ 2007-12-31 ir 2008-12-31 m. balansai ir pelno nuostolio ataskaitos bei paaiÅ¡kinamieji raÅ¡tai patvirtina, jog Å¡i įmonė 2007-2008 metais jokios veiklos nevykdė, pajamų ir iÅ¡laidų neturėjo, taigi realiai jokių patalpų iÅ¡ UAB „Vlamarkas“ nesinuomojo.

Visa tai , anot banko, patvirtina, kad minėti tarpusavyje susiję asmenys klastojo UAB „Vlamarkas“ finansinius duomenis. Nurodė, kad iÅ¡analizavęs bankui pateiktus UAB „Vlamarkas“ 2008-03-31, 2008-06-30, 2008-09-30 balansus ir pelno (nuostolio) ataskaitas ir juos sulyginęs su juridinių asmenų registrui pateiktu 2008-12-31 metų finansinių ataskaitų rinkiniu, nustatė, jog duomenys nesutampa, t. y. jie taip pat buvo suklastoti.Nurodė, kad UAB „Vlamarkas“ buvo pateikęs 2008-03-30 su UAB „Acumen“ sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kad, neva per mėnesį gauna 63 189,28 Lt subnuomos pajamų; kad vėliau paaiÅ¡kėjo iÅ¡ UAB „Acumen“ juridinių asmenų registrui pateiktų 2008­-2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose tokie mokėjimai nenurodyti, t. y.

Å¡ie finansiniai dokumentai, susiję su UAB „Vlamarkas“ veikla, buvo suklastoti; kad UAB „Acumen“ ir UAB „Vlamarkas“ yra susiję juridiniai asmenys, nes jų abiejų akcininkė buvo L. M., kuri taip pat buvo ir UAB „Acumen“ darbuotoja.Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-12 nutartimi yra konstatuota, jog UAB „Vlamarkas“ sudarinėjo fiktyvius sandorius.Nurodė, kad UAB „Vlamarkas“ už banko 2008-03-04 jam iÅ¡duotÄ 243 300 Eur kreditÄ 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ sutuoktinių R.

P. ir A. P. už 1 200 000 Lt įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); kad Å¡is sandoris buvo sudarytas tarp tarpusavyje susijusių asmenų: UAB „Vlamarkas“ ir UAB „Verantas“ direktoriumi buvo A. B., o Å¡ių abiejų įmonių akcininkė – L. M.; UAB „Verantas" buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas, kuris buvo UAB „Grangeras“ akcininkas. UAB „Grangeras“ direktorius buvo A. P., kuris taip pat buvo ir neformalus Å¡ios įmonės akcininkas, kÄ patvirtina jo paties bankui, kaip UAB „Vlamarkas“ akcininko ir direktoriaus 2009-12-01 pateiktoje paraiÅ¡koje esantys duomenys;

UAB „Finiens“ akcininkai yra L. M. ir UAB „Grangeras“; 2009-12-24 laidavimo sutartimis A. P. ir L. M. laidavo bankui už UAB „Grangeras“ prievoles, o 2009-12-16 A. P. kaip UAB „Vlamarkas“ direktorius teikė bankui UAB „Vlamarkas“ veiklos apraÅ¡ymÄ .Anot banko, pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Vlamarkas“ ir A. P. buvo susiję asmenys per UAB „Vlamarkas“ valdymÄ , taip pat per L. M. ir UAB „Grangeras“ ir kitų susijusių juridinių asmenų valdymÄ ar dalyvavimÄ bendrame versle sudarant įvairius sandorius.

O Å¡ių asmenų tarpusavio ryÅ¡iai sudaro sÄ lygas bendrai veiklai ir tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis nevieÅ¡intina informacija, koordinuoti tarpusavio veiklÄ prieÅ¡ bankÄ ir kitus asmenis.Nurodė, kad vėliau paaiÅ¡kėjo, jog nurodyto banko finansuoto nekilnojamojo turto reali vertė 2008-02-11 buvo tik apie 255 894 Lt, t. y. net 4,69 karto mažesnė, o parduotas Å¡is turtas buvo už 200 000 Lt. Tvirtino, kad nei vienas fizinis ar juridinis asmuo neperka turto už didesnę kainÄ nei Å¡io turto rinkos vertė, nes tai yra nuostolinga ir ekonomiÅ¡kai nenaudinga bendrovei.

Teigė, kad nevertingo nekilnojamojo turto įsigijimas iÅ¡ susijusių asmenų už žymiai didesnę nei Å¡io turto rinkos vertė ir galėjo bÅ«ti tikroji UAB „Vlamarkas“ nemokumo priežastis. Tvirtino, kad už Å¡io bendrovei nuostolingo sandorio sudarymÄ yra tiesiogiai atsakingi sprendimus dėl jo priėmę akcininkė L. M. ir direktorius A. B.. Nurodė, kad įsigijęs žemės sklypÄ UAB „Vlamarkas“ jokių veiksmų dėl sklypo detalaus planavimo ir pasiruoÅ¡imo statyti gyvenamuosius namus neatliko, t. y. nevykdė užsibrėžtos veiklos; kad per banko sÄ skaitas jokių pavedimų nebevykdė nuo 2009 m., o nuo 2011 metų neturėjo nei vieno darbuotojo.

Nurodė, kad visi įmonės buhalteriniai dokumentai pamesti, o turtas paslėptas. Apie dokumentų pametimÄ A. N. 2011-12-21 paskelbė laikraÅ¡tyje „Voronauskaja gazeta“, todėl neturint dokumentų nėra galimybės nustatyti tikrųjų UAB „Vlakarkas“ bankroto priežasčių. Nurodė, kad akcininkės L. M. ir buvusio vadovo A. B. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, Å¡ie ir kiti susiję asmenys yra pripažinti kaltais už nusikalstamų veikų padarymÄ Ä¯vairių fiktyvių įmonių veikla ir dokumentų klastojimu.

Nurodė, kad A. B., L. M. ir A. N. sÄ moningai nesikreipė į teismÄ dėl BUAB „Vlamarkas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors jau 2008 metais įmonė veiklos nevykdė, nemokėjo skolų, o įsipareigojimai kreditoriams žymiai virÅ¡ijo turimo turto vertę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi pripažino BUAB „Vlamarkas“ bankrotÄ tyčiniu. Teismas nurodė, kad kreditoriaus AB „Medicinos bankas“ paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jam žinoma, jog įmonės dokumentai buvo prarasti 2011 m. gruodžio mėn.; kad Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „Vlamarkas“ dokumentai buvo tvarkomi netinkamai (prarasti Baltarusijos Respublikoje, kai tuo tarpu įmonė registruota ir veikla vykdoma Lietuvos Respublikoje); kad nuo 2011 m. gruodžio mėn. įmonės dokumentai bankroto administratoriui yra neperduoti; kad pagal Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-2777-160/2015 medžiaga patvirtina, kad įmonės vadovui A.

S. N. buvo žinoma apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nes jis teikė atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau jis neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui, paaiÅ¡kinimų teismui, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta.Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad dėl susidariusios situacijos, nebuvo galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, įmonės skolininkus, todėl visa tai sudaro pagrindÄ bankrotÄ pripažinti tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.).

Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus paaiÅ¡kinimai, jog be įmonės dokumentų negalės įvykdyti pareigos peržiÅ«rėti įmonės sudarytus sandorius per paskutiniuosius 5 metus, neturi įtakos, nes bankroto pripažinimas tyčiniu teisines pasekmes sukelia ne tik pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalį, tačiau ir pagal Å¡io straipsnio 7 dalį, t. y. suteikia teisę kreditoriui siekti savo reikalavimų patenkinimo iÅ¡ asmenų, kaltų dėl įmonės tyčinio bankroto, jei bus įrodyta jų kaltė dėl skolos negrÄ Å¾inimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Suinteresuotas asmuo A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nepripažinti BUAB „Vlamarkas“ bankroto tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl apgaulingai tvarkytos buhalterijos. UAB „Vlamarkas“ direktoriumi jis buvo nuo 2004-08-05 iki 2011-07-14, todėl bÅ«tent jis vadovavo bendrovei, kai su banku buvo pasiraÅ¡yta 2008-02-13 kredito sutartis.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bankui ir juridinių asmenų registrui buvo teikiamos skirtingo turinio finansinės atskaitomybės dokumentai, nes jam bÅ«nant bendrovės direktoriumi skirtingi balansai nebuvo rengiami. Bendrovė bankui teikė tik originalius dokumentus, tačiau pastarasis teismui pateikė tik kopijas, iÅ¡ kurių nei teismas, nei jis negali patikrinti, ar banko pateikti finansiniai dokumentai iÅ¡ tiesų buvo pateikti bÅ«tent jo. Teismas, neiÅ¡reikalavęs Å¡ių dokumentų originalų, pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviu.

Be to, jei apskaitos dokumentai buvo pamesti, kyla pagrįstas klausimas iÅ¡ kur bankas gavo jų kopijas.Dėl nuostolingo sandorio sudarymo. Teismas be pagrindo sprendė, kad nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris buvo nenaudingas bendrovei, nes įsigytas už ženkliai didesnę kainÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡is turtas buvo įsigytas prieÅ¡ didžiÄ jÄ ekonominę krizę, t. y. dar „nesprogus nekilnojamojo turto burbului“, o tai, kad iÅ¡ varžytynių jis 2014-12-01 buvo parduotas už 200 000 Lt nepatvirtina, kad 2008-02-11 Å¡is turtas buvo įsigytas už per didelę kainÄ .

Be to, bankui buvo pateiktas Å¡io nekilnojamojo turto vertinimas, o po to – įkeistas jam. Veikla Å¡iame sklype nebuvo pradėta vykdyti bÅ«tent dėl minėtos ekonominės krizės, t. y. dėl laikinų bendrovės piniginių srautų iÅ¡siderinimo turimi finansiniai iÅ¡tekliai buvo naudojami esamiems projektams iÅ¡laikyti, o ne įgyvendinti naujus. Teismo nutartyje nėra nurodyta, kuo Å¡is sandoris buvo žalingas bendrovei.Dėl teismo nurodytų sandorių, sudarytų tarp susijusių asmenų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės bankrotÄ nulėmė bendrovės sandoriai, sudaryti su juo bei buvusia akcininke susijusiais asmenimis, nes Å¡ie sandoriai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ ir nesukėlė jokios žalos.

Teismo teiginiai Å¡iuo klausimu yra pagrįsti tik kreditoriaus žodiniais paaiÅ¡kinimais. Dėl dokumentų perdavimo. Visa bendrovės dokumentacija tinkamai buvo perduota naujajam vadovui A. N., kÄ patvirtina 2011-07-13 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Å io akto jis teismui negali pateikti, nes jis 2014-03-10 kratos metu paimtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro ikiteisminio tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigÅ«nų. Dėl to teismas turėjo galimybę iÅ¡sireikalauti šį įrodymÄ , tačiau to nepadarė.

Suinteresuotas asmuo A. S. N. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Bendrovės direktoriumi jis tapo 2011-07-13, o vieninteliu akcininku – 2011-04-30. Buvęs direktorius jam perdavė visus bendrovės dokumentus, iÅ¡ kurių buvo matyti, kad ji yra veikianti ir gauna pajamas, neturi teisminių ginčų ir pan., o jis tokiÄ bendrovės veiklÄ tęsė. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai, remdamasis tik banko deklaratyviais teiginiais, neatsižvelgė į tai, kad tyčinis bankrotas yra kildinamas iÅ¡ senesnių nei 6 metai įvykių; kad nuo to laiko, kai jis tapo bendrovės direktoriumi beveik 3 metus jokie tariamo privedimo prie bankroto veiksmai nebuvo atlikti; kad jis pateikė teismui aktualius bendrovės finansinius duomenis, skųsdamas teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas be pagrindo teigia, kad bendrovės direktorius (jis) sÄ moningai slepia dokumentus. Aplinkybė, kad jam nepavyko iÅ¡saugoti bendrovės dokumentų ir jie buvo pamesti, buvo žinoma tiek bankroto administratoriui, tiek teismui ir nesudaro pagrindo bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .Teismas pažeidė CPK 178, 179 straipsnių reikalavimus, Å¡ioje byloje esantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes neiÅ¡reikalavęs iÅ¡ UAB „Medicinos banko“ bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2007-2008 m. originalų, nutartį priėmė vadovaujamasis tik deklaratyviais banko teiginiais, nenurodė konkrečių motyvų, kodėl banko nurodyti sandoriai buvo žalingi bendrovei ir kaip jie privedė įmonę prie bankroto.Teismas nenustatė ir neįvertino priežasčių, dėl kurių bankas praėjus kelioms dienoms nuo praÅ¡ymo likviduoti bendrovę pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į A. B. ir A. S. N. atskiruosius skundus praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantų paraÅ¡ai atskiruosiuose skunduose galimai yra suklastoti, todėl skundai negalėjo bÅ«ti priimti (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). Dėl Å¡io argumento yra svarbios Å¡ios faktinės aplinkybės: pirma, UAB „Vlamarkas“, jo savininkai bei direktorius yra siejami su spaudoje aferistu vadinamu S. R.; antra, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-312-2014 su minėta bendrove susiję asmenys (S. R., A.

B., A. M.) yra nubausti už tai, kad įvairios sudėties organizuotose grupėse dalyvavo fiktyvių įmonių veikloje, klastojo UAB „Vanteras“, UAB „Serneta“, UAB „Acumen“, UAB „Sparteka“ ir kitų įmonių buhalterinę dokumentacijÄ , per kurias legalizavo dideles pinigų sumas ir pasisavino mokesčius; trečia, Baltarusijos pilietis A. N. BUAB „Vlamarkas“ direktoriumi tapo bÅ«damas 18 metų, bankui pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ ; ketvirta, Kauno apygardos teismas A.

N. veiksmus BUAB „Verantas“ atžvilgiu pripažino prieÅ¡taraujančiais gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai bei panaikino Å¡io asmens sudarytÄ niekinį skolų suderinimo aktÄ ; penkta, BUAB „Vlamarkas“ vardu advokatas T. U., neturėdamas atstovavimo sutarties, pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos teismui dėl termino atnaujinimo paduoti atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla; su Å¡iuo skundu pateiktuose 2014-04-30 pelno-nuostolių ataskaitoje ir balanse esantis A.

N. paraÅ¡as nepanaÅ¡us nei į jo pase, nei į Å¡iame skunde esantį paraÅ¡Ä .Pirmosios instancijos teisme apeliantai neteikė jokių paaiÅ¡kinimų, įrodymų, todėl jų atskirieji skundai negali bÅ«ti grindžiami neiÅ¡nagrinėtomis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d.). Apeliantų argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais raÅ¡ytiniais duomenimis, o įrodinėjimo naÅ¡ta perkelta teismui ir bankui. Banko įsitikinimu, apeliantai sÄ moningai manipuliuoja teikdami nepagrįstus samprotavimus, remdamiesi bendrovės veiklos ir finansinės atskaitomybės dokumentų praradimu.Teismas teisingai iÅ¡ aplinkybių viseto – UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitos, sandorių kopijos, informacijos iÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos, atskleidė sistemingus UAB „Vlamarkas“ vadovų, akcininkų ir su jais pavaldumo ir kontrolės ryÅ¡iais susijusių asmenų bei pilnametystės vos sulaukusio apelianto A.

N. veiksmus nulėmusius bendrovės nemokumÄ ir tyčinį bankrotÄ .Apeliantas A. B. nepaneigė skirtingo turinio bendrovės 2007-2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, teiktų bankui ir juridinių asmenų registrui, klastojimo fakto. Pvz., bankui pateiktame 2007-12-31 balanse nurodyta, kad bendrovės nuosavÄ kapitalÄ sudaro 197 273 Lt, nepaskirstytÄ pelnÄ 169 273 Lt, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 410 048 Lt, kai tuo tarpu juridiniam registrui: bendrovės nuosavas kapitalas 5 742 Lt (skirtumas 31,05 karto), nuostolis 4 258 Lt (skirtumas 173 531 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 223 099 Lt; bendrovės bankui 2008-03-31, 2008-06-31, 2008-09-30 pateiktų finansinių ataskaitų duomenys visiÅ¡kai neatitinka pateiktų juridinių asmenų registrui, nepaisant to, kad Å¡ie duomenys rengti skirtingiems laikotarpiams, nes pvz., „pardavimo pajamos“ bankui nurodytos 110 354 Lt, 325 444 Lt, 633 977 Lt, o registrui pateiktoje 2008-12-31 metinėje pelno-nuostolių ataskaitoje, - kad turėjo tik 40 678 Lt.

Taigi neatitikimai finansinėse ataskaitose yra susidarę ne dėl apelianto A. B. nurodytos priežasties (finansinių ataskaitų ruoÅ¡imo skirtingiems laikotarpiams). Be to, apeliantas kartu su susijusiais asmenimis UAB „Sparteka“, UAB „Acumen“ klastojo Å«kinės komercinės veiklos dokumentus dėl subnuomos pajamų. Bendrovės bankui pateikti Å¡ių dokumentų originalai yra pateikti ikiteisminiam tyrimui, kurį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Be to, dokumentai pateikti per EPP sistemÄ , todėl yra tinkama įrodinėjimo priemonė (CPK 1751 str. 7 d.).Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A.

B. perdavė dokumentus A. N., o tai, kad pastarasis sistemingai praranda dokumentus nepatvirtina jo sÄ Å¾iningumo. Be to, apeliantas neteisingai tvirtina, kad teismas, o ne jis pats turėjo pateikti 2011-07-13 bendrovės dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ .Apeliantas A. B. nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ susijusių asmenų A. ir R. P. įsigytas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo 172 544,02 Eur vertingesnis nei bankroto administratoriaus pateiktas UAB „Krivita“ Å¡io turto vertinimas 2008-02-11 kainomis.Apeliantų teiginiai dėl kitų bendrovės sandorių naudos bendrovei yra nepagrįsti, nes sudaryti su susijusiais asmenimis nenaudingomis bendrovei sÄ lygomis.

Pvz., UAB „Acumen“ ir UAB „Vlamarkas“ 2005-11-04 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir UAB „Vlamarkas“ ir R. V. 2005-12-058 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ypatingai vertintas butas su sandėliuku ir kiemo aikÅ¡tele buvo parduoti, atsiskaitant grynaisiais už tÄ pačiÄ kainÄ ir egzistuojant duomenų, kad už šį turtÄ su bendrove susijusi R. V. iki Å¡iol neatsiskaitė; kad 2007-01-17 tarp BUAB „Vlamarkas“, AB SEB lizingas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007-01-17 buvo sudaryta 1/10 dalies prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau gautus 1 000 000 Lt buvo pervesta ne BUAB „Vlamarkas“, bet UAB „Serneta“ ir kt.Apeliantų teiginiai patvirtina, kad bendrovė nevykdė užsibrėžtos veiklos.

Taip pat nepateikti duomenys, kad iÅ¡ banko gautas kreditas buvo panaudotas esamų projektų vystymui ir iÅ¡laikymui; kad A. N. tapęs direktoriumi toliau plėtojo įmonės veiklÄ . PrieÅ¡ingai, nuo 2009 m. bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų nebesudarinėjo, nuo 2009 m. spalio mėn. jokių pavedimų per bankÄ nebevykdė ir kredito nebedengė, nuo 2011 m. nebeturėjo nei vieno darbuotojo, neteikė Mokesčių inspekcijai deklaracijų už 2011-2013 metus.Apeliantas A. N. sÄ moningai klaidina teismÄ , kad tyčinis bankrotas grindžiamas aplinkybėmis, įvykusiomis 6 metai iki jo tapimo direktoriumi ir akcininku.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent jis prarado bendrovės dokumentus, neperdavė jokių dokumentų bankroto administratoriui ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas teisingai konstatavo, kad bendrovės dokumentai buvo tvarkomi netinkamai, nes prarasti Baltarusijoje, dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, o tai yra pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu pagal Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Be to, nors Å¡is apeliantas kategoriÅ¡kai neigia, kad slepia bendrovės dokumentus, tačiau bendrovės 2014-04-30 balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita galėjo bÅ«ti parengta tik disponuojant bendrovės dokumentais, o teismui nepateikti ne tik 2011 m. pamesti, tačiau ir vėlesnę 2011-2014 m. bendrovės veiklÄ patvirtinantys dokumentai.

PareiÅ¡kėjas BUAB „Vlamarkas“ bankroto administratorius atsiliepime į A. B. ir A. S. N. atskiruosius skundus praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes ir paneigiančias teismo padarytas iÅ¡vadas, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas teisingai nusprendė, kad UAB „Vlamarkas“ su susijusiais asmenimis A. P., R. P., UAB „Acumen“, UAB „Serneta“, R.

V., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė bendrovei nenaudingus sandorius: įsigijo žemės sklypÄ dukart didesne nei rinkos vertė, bendrovė perleidusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vertingÄ turtÄ pinigų negavo, nes jie buvo įmokėti į UAB „Serneta“ sÄ skaitÄ , nereikalavo pripažinti vertingo nekilnojamojo turto preliminariosios sutarties pagrindine.Teismas teisingai sprendė, kad tyčinį bendrovės bankrotÄ patvirtina ne tik nenaudingi nekilnojamojo turto sandoriai, bet ir tai, kad A.

B. bankui ir juridinių asmenų registrui teikė skirtingus finansinius dokumentus, kad paėmusi kreditÄ bendrovė jokios veiklos nevykdė.Itin jauno amžiaus bendrovės vadovas ir akcininkas A. N. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo į bankroto administratorių nesikreipė, neperdavė dokumentų, turto ir antspaudo. Tikėtina, kad Å¡iam asmeniui akcijos buvo perleistos prisidengus tariamu sandoriu, kad A. B. ir L. M. iÅ¡vengtų atsakomybės už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nevykdytÄ veiklÄ , nenaudingus sandorius, prarastus dokumentus ir neperduotÄ turtÄ .

Suinteresuotas asmuo A. S. N. atsiliepime į A. B. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, o BUAB „Vlamarkas“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodo, kad sutinka ir palaiko jame iÅ¡dėstytus argumentus. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į A. S. N. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, o BUAB „Vlamarkas“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nurodo, kad sutinka ir palaiko jame iÅ¡dėstytus argumentus. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o juos patenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, o BUAB „Vlamarkas“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai teisingai nurodo, kad teismas neargumentavo, kaip iÅ¡vardyti sandoriai, sudaryti tarp bendrovės ir jos vadovo A. B. bei akcininkės L. M., pažeidė bendrovės interesus ir nulėmė nemokumÄ .

Be to, teisės aktai nenumato draudimo sudaryti sandorius tarp susijusių asmenų.Apeliantai teisingai nurodo, kad prieÅ¡ daugiau nei 6 metus sudaryti sandoriai negalėjo lemti įmonės nemokumo. Tuo metu, kai ji 2010-07-07 perleido savo akcijas A. N., bendrovė aktyviai vykdė veiklÄ ir gavo pelnÄ , o bankroto byla buvo iÅ¡kelta tik 2013 m. Dėl to teismas neteisus, teigdamas, jog ji ir A. B. yra kalti dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Apeliantas A. B. teisingai nurodo, kad už tÄ patį finansinį laikotarpį buvo rengiamas tik vienas finansinių ataskaitų rinkinys.

Dėl to yra nesuprantama kaip bankas galėjo turėti skirtingus rinkinius už tÄ patį laikotarpį. Tačiau teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ banko finansinės atskaitomybės dokumentų originalų.Apeliantai teisingai nurodo, kad bendrovės 2008-02-11 sudarytas nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , o už jį sumokėta tuo metu rinkos vertę atitikusi kaina. Bankui, kuris yra profesionalus finansinių paslaugų tiekėjas, priėmė pateiktÄ nekilnojamojo turto vertinimÄ ir iÅ¡davė kreditÄ .Apeliantai teisingai nurodo, kad bendrovės dokumentai nebuvo pamesti sÄ moningai ar piktybiÅ¡kai.

Ji pardavė bendrovės akcijas 2010-07-07, todėl negali bÅ«ti atsakinga už dokumentų neperdavimÄ bankroto administratoriui. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacijos dalykÄ sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Vlamarkas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino BUAB „Vlamarkas“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad bendrovės dokumentai buvo tvarkomi netinkamai – 2011 m. jie buvo prarasti Baltarusijos Respublikoje, nors įmonė registruota ir veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, o bendrovės vadovas A.

S. N. neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, nors apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jam buvo žinoma, jis teikė atskirÄ jį skundÄ . Teismas sprendė, kad dėl to susidarė tokia situacija, kuri trukdė nustatyti įmonės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ir įsipareigojimų dydį, struktÅ«rÄ bei skolininkus. Apeliantai, buvę BUAB „Vlamarkas“ administracijos vadovai: A. B. (direktorius nuo 2004-08-05 iki 2011-07-14) ir A. S. N. (direktorius nuo 2011-07-14 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat ir akcininkas), nesutikdami su teismo nustatytu įstatymo leidėjo įtvirtintu teisiniu tyčinio bankroto požymiu, atskiruosiuose skunduose teigia, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka – bendrovės finansinė atskaitomybė buvo sudaroma viena, o skirtingi balansai bankui ir juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami, kad apie pamestus bendrovės dokumentus A.

S. N. 2011-12-21 paskelbė laikraÅ¡tyje „Voronauskaja gazeta“, todėl Å¡ie dokumentai negalėjo bÅ«ti perduoti bankroto administratoriui.Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.).

Kaip žinoma, bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles tiek, kiek tai nenumatyta specialiajame Ä®monių bankroto įstatyme (CPK 1 str. 1 d.). Teismų praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo bankroto bylose yra nurodyta, jog kaip dispozityviosiose, taip ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

Tačiau Å¡ios kategorijos bylose taip pat galioja ir negali bÅ«ti paneigtas rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, o teismas neturi bÅ«ti aktyvesnis už pačiÄ Å¡alį, jei Å¡i nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su prieÅ¡ingos Å¡alies argumentais teiginius, įrodinėjimo naÅ¡tÄ siekia perkelti teismui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).

Kreditorius bankas tiek pradiniame pareiÅ¡kime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Vlamarkas“ vadovai netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , nes bankui teikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 m. ir 2008 m. su duomenimis, patvirtinančiais gerÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, o juridinių asmenų registrui prieÅ¡ingus duomenis apie prastÄ bendrovės finansinę bÅ«klę. Bylos duomenys nepaneigia banko nurodytų aplinkybių, kad pagal juridinių asmenų registrui pateikto finansinių ataskaitų rinkinio duomenis 2007 m.

UAB „Vlamarkas“ turėjo 4 258 Lt nuostolių, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 223 099 Lt, o materialus turtas – 371 834 Lt, tuo tarpu bankui pateiktame 2007-12-31 balanse nurodyta, kad bendrovės nuosavÄ kapitalÄ sudaro 197 273 Lt, nepaskirstytÄ pelnÄ â€“ 169 273 Lt, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 410 048 Lt (T. 1, b. l. 29, 30, 31-32). Atitinkamai byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys kitus banko teiginius dėl skirtingų duomenų nurodymo UAB „Vlamarkas“ 2008-03-31, 2008-06-31, 2008-09-30 finansinės atskaitomybės dokumentuose, pateiktuose bankui ir juridinių asmenų registrui.

Taip pat byloje yra pateikti kasos pajamų orderiai, patvirtinantys, kad iÅ¡ buvusio savo akcininko UAB „Sparteka“ UAB „Vlamarkas“ kas mėnesį nuo 2007-03-16 iki 2008-01-15 gaudavo po 63 189,28 Lt už patalpų nuomÄ , pinigus priimdavo vyriausiasis buhalteris ir kasininkas A. B. (T. 1, b. l. 34-43). Tačiau iÅ¡ UAB „Sparteka“ juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, jog Å¡ios bendrovės vadovas patvirtino, kad 2008 m. UAB „Sparteka“ veiklos nevykdė ir pajamų negavo, o turėtas 6 294 Lt sÄ naudas sudarė darbo užmokestis ir mokesčiai Sodrai bei įmokos į garantinį fondÄ (T. 1, b. l. 58).

Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo padarytos išvados dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai bendrovei vadovavo A. B., nes negalima visiškai arba iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, – nepaneigia deklaratyvaus pobūdžio šio apelianto teiginiai, kad jis tinkamai vykdė teisės aktų vadovui pavestas pareigas.Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje iškelia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui.

Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 dalys), daryti viskÄ , kad ji veiktų pagal teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iÅ¡ tokių pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ ir gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.

BÅ«tent dėl to kaip vienÄ tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatymo leidėjas iÅ¡skyrė apgaulingÄ ir (ar) netinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.). Teismo iÅ¡vados dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo nepaneigia apelianto A. B. tvirtinimas, kad jis perdavė bendrovės dokumentus naujajam vadovui A. N., kuris juo buvo nuo 2011-07-14 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bei pastarojo pritarimas, kad Å¡iuos dokumentus tikrai gavo, tačiau juos pametė Baltarusijos Respublikoje, ir toliau tęsė sėkmingÄ UAB „Vlamarkas“ veiklÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pagal UAB „Medicinos bankas“ pareiÅ¡kimÄ UAB „Vlamarkas“ bankroto byla iÅ¡kelta teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi, o 2014 m. spalio 6 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo nutartyje iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ buvo konstatuota, kad procesiniai dokumentai UAB „Vlamarkas“ buvo du kartus siųsti vieÅ¡ame registre nurodytu įmonės adresu, tačiau grįžo neįteikti; kad atsakovas 2011-07-13 pateikė registrui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti duomenis apie įmonės vadovÄ ir akcininkÄ ir nuo tada jokių duomenų registrui nebeteikia; kad nepateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009-2013 metus (CK 2.66 str. 4 d.); kad pagal 2008 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ Ä¯monė turėjo turto 7 556 688 Lt (iÅ¡ jų ilgalaikio – 1 538 983 Lt, trumpalaikio – 6 017 705 Lt, iÅ¡ kurių 5 167 163 Lt per vienerius metus gautinos sumos), per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 247 627 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos – 6 298 574 Lt, o taip pat, kad bendrovė gavo 4 745 Lt pelno; kad turi bankui įkeistÄ turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir statinius, kurių vidutinė rinkos vertė 2007-07-02 buvo 201 371 Lt ir 54 523 Lt.

Remdamasis tuo, kad vienintelis atsakovo turtas yra įkeistas bankui ir parduodamas iš varžytynių, o trumpalaikis atsakovo turtas 2008 m. buvo per vienerius metus gautinos sumos (5 167 163 Lt ) ir atsargos (820 023 Lt), kai tuo tarpu skolos 2009 m. turėjo sudaryti 6 298 574 Lt, – teismas sprendė, jog UAB „Vlamarkas“ jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdo, nemoka skolų, o įsipareigojimai kreditoriams žymiai viršija turimo turto vertę, todėl yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo 2014 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä sudaro tik vienas hipotekos kreditorius UAB „Medicinos bankas“ su 1 200 217,41 Lt finansiniu reikalavimu, patikslintu 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (CPK 179 str. 3 d.). Visa tai paneigia apelianto A. N. argumentus apie sklandžiÄ ir sėkmingÄ UAB „Vlamarkas“ tęstinę veiklÄ 2011-07-14 jam tapus bendrovės vadovu. Be to, Å¡is apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui kaip fakto instancijai taip pat neteikė jokių įrodymų, kad iÅ¡ viso vedė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę bendrovės apskaitÄ trejus metus nuo dokumentų pametimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad ėmėsi kokių nors priemonių atkurti prarastus bendrovės dokumentus, gauti jų dublikatus ir pan.

Paminėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus Å«kio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Be kita ko, kaip teisingai nurodė teismas, buvęs bendrovės vadovas A. N. bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, nors pagal teismų praktikÄ laikoma, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1, 2 p.).

PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai, tačiau, kaip minėta aukščiau, tokių priežasčių A. N. teismams nenurodė (CPK 178 str.).Taigi apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti bankroto administratoriaus ir kreditoriaus banko nurodytų aplinkybių (CPK 176 str. 1 d., 185 str.).Pasisakydamas dėl kitų atskirųjų skundų teiginių, susijusių su kredito paėmimu ir bendrovės nekilnojamojo turto įsigijimu, dėl sandorių, sudarytų tarp susijusių asmenų A.

P., R. P., UAB „Acumen“, UAB „Serneta“, R. V., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, apeliacinis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Å i teisės norma dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų reiÅ¡kia tų skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių analizę ir patikrinimÄ , kuriomis vadovavosi ir savo iÅ¡vadas grindė teismas, pripažindamas ar atmesdamas tam tikrus argumentus, o taip pat tuos, dėl kurių, apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nors jie turi reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Kaip jau ne kartÄ minėta, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ numatytų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje požymių, dėl kurio kilo bankrotas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes pakankamas pripažinti BUAB „Vlamarkas“ tyčinį bankrotÄ dėl netinkamos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, nepasisakoma dėl kitų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje numatytų savarankiÅ¡kų pagrindų konstatuoti tyčinį bankrotÄ , kurių teismas neanalizavo ir dėl to nepasisakė (Ä®BÄ® 20 str. 1-4 d.).Apeliacinis teismas taip pat netenkina kreditoriaus banko praÅ¡ymo palikti atskiruosius skundus nenagrinėtus, nes, pirma, įstatymas nenumato galimybės palikti nenagrinėtÄ atskirÄ jį skundÄ ; antra, nenustatyti CPK 315 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, dėl kurių apeliacinis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė tyčinio bankroto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai tenkino pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Vlamarkas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirųjų skundų, atsiliepimų į juos argumentai Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl apeliacines instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad teismas atskleidė bylos esmę ir teisingai iÅ¡nagrinėjo kilusį ginÄÄ , teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Virginija Čekanauskaitė