2c28eb9b-0850-46cc-8374-129fb06348a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1009/2014Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. R. ir V. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovams nustatytas terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1361-232/2014 pagal ieÅ¡kovų V.

R. ir V. R. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S dėl iÅ¡ dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir sutarties modifikavimo.            Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje ginčas yra kilęs dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir sutarties sÄ lygų modifikavimo.              Atskirajame skunde kvestionuojamas teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

             IeÅ¡kovai V. R. ir V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Danske Bank A/S praÅ¡ydami:             1) atleisti juos nuo pareigos sumokėti atsakovui susidariusį 306 375,27 Lt skirtumÄ nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir kredito sumos;              2) sumažinti tarp Å¡alių 2007 m. lapkričio 15 d. sudarytoje Kredito sutartyje Nr. RFSVN200702525 (toliau – ir Kredito sutartis) nustatytas 11 procentų dydžio palÅ«kanas iki 6 procentų;

             3) pripažinti tarp Å¡alių 2010 m. gegužės 31 d. sudaryto Susitarimo Nr. RFSVN200702525-P-1 9. dalį negaliojančia;              4) pripažinti ieÅ¡kovės 2007 m. lapkričio 15 d. pasiraÅ¡ytÄ Laidavimo sutartį Nr. FA-RFSVN200702525 Kredito sutartimi;              5) priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

             IeÅ¡kovai padavė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti šį teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jie buvo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, todėl neturi pareigos mokėti žyminį mokestį ir už apeliacinį skundÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                          Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti: sumokėti už apeliacinį skundÄ 7 612 Lt žyminį mokestį arba pateikti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo bei tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus.

             Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai buvo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieÅ¡kinį, bet ne už apeliacinį skundÄ . Be kita ko, nurodė, kad jų finansinė padėtis nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės gali bÅ«ti pakitusi. Dėl to nustatyti apeliacinio skundo trÅ«kumai turi paÅ¡alinti. III. Atskirojo skundo argumentai              IeÅ¡kovai V. R. ir V. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir nurodo tokius argumentus:             1.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovų atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje negalioja apeliacine tvarka skundžiant teismo sprendimÄ ir kad atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, 306 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas yra nustatęs apeliantams pareigÄ pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenis apie tai, kad jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio, bet neįpareigoja apeliantų pateikti papildomo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, jeigu jie nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleisti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.

             2. IeÅ¡kovų finansinė padėtis objektyviai užkerta jiems galimybę sumokėti žyminį mokestį už paduotÄ apeliacinį skundÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėtų atleisti ieÅ¡kovus nuo 7 612 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų buvimÄ (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ apeliacine tvarka tiriami tiek teisės, tiek fakto klausimai, iÅ¡kelti atskirajame skunde. Å io apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykÄ sudaro ieÅ¡kovų atskirajame skunde iÅ¡kelti teisės klausimai dėl CPK 80 straipsnio 4 dalyje, 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Kaip žinoma, įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena bÅ«tinųjų procesinio pobÅ«džio prielaidų asmeniui realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis) ar pasinaudoti apeliacijos teise (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 306 straipsnio 3 dalis).

Siekdamas užtikrinti, jog asmenų turtinė padėtis neribotų jų galimybių pasinaudoti teise į realiÄ teisminę gynybÄ , įstatymų leidėjas proceso įstatyme įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) ir Å¡io mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 84 straipsnis). Å iuo gi atveju iÅ¡kilo aptartų procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo problema. IeÅ¡kovai teigia, kad tuo atveju, jeigu teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje pripažįsta esant materialiÄ sias sÄ lygas – sunkiÄ asmens turtinę padėtį, atleisti ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusius asmenis nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, analogiÅ¡kos procesinės pasekmės taikomos ir paduodant apeliacinį skundÄ .

Kitaip tariant, ieÅ¡kovai įrodinėja, esÄ jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotÄ apeliacinį skundÄ pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties, kuria jie atleisti nuo Å¡io mokesčio dalies už ieÅ¡kinį mokėjimo, pagrindu. Tuo pat metu, prieÅ¡taraudami minėtam savo teiginiui, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėtų atleisti juos nuo 7 612 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad pagal bendrÄ taisyklę, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

Ar už apeliacinį skundÄ sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis, patikrina apeliacinio skundo priėmimÄ sprendžiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent Å¡ios instancijos teismas yra įpareigotas patikrinti paduodamo apeliacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavęs jų trÅ«kumus – nustatyti terminÄ jiems paÅ¡alinti (CPK 306, 311, 316 straipsniai). TrÅ«kumams paaiÅ¡kėjus apeliacinės instancijos teisme, terminÄ jiems paÅ¡alinti nustato Å¡ios instancijos teismas (CPK 316 straipsnio 3 dalis).

Taigi apeliacinio skundo ir jo priedų atitikties įstatyme nurodytiems reikalavimams kontrolę atlieka ne tik apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžiantis pirmosios instancijos teismas, bet ir skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Dėl Å¡ios priežasties CPK 316 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, jog tuo atveju, jeigu apeliacinį skundÄ padavusi bylos Å¡alis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba Å¡io mokesčio mokėjimas jai yra atidėtas, kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikti tÄ patvirtinantys įrodymai.

Tokiu įrodymu, be kita ko, laikytina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iÅ¡nagrinėtas ir patenkintas apeliacinį skundÄ padavusios Å¡alies minėtas praÅ¡ymas. Cituotoje CPK 80 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo taisyklės negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos tokiu bÅ«du, jog teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovas dėl jo turtinės padėties iÅ¡ dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, sukeltų tokias pat teisines pasekmes ir apeliacinio skundo (ar kito procesinio dokumento, apmokestinamo žyminiu mokesčiu) padavimo atveju.

Vadinasi, skundÄ paduodantis asmuo, jeigu jis neiÅ¡gali dėl turtinės padėties sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio, turi teikti pirmosios instancijos teismui motyvuotÄ (pagrįstÄ konkrečiais įrodymais) praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 84 straipsnio 3 dalis). Tokio praÅ¡ymo pateikimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo to, ar jį teikiantis asmuo byloje dėl jo turtinės padėties teismo jau buvo iÅ¡ dalies atleistas nuo minimo mokesčio mokėjimo už kitus pagal įstatymÄ apmokestintus procesinius dokumentus.

Asmens turtinė padėtis yra santykinis rodiklis, kuris bylos eigoje gali iÅ¡ esmės pasikeisti, dėl to prieÅ¡ingas nurodytų procesinių teisės normų aiÅ¡kinimas bÅ«tų nesuderinamas su žyminio mokesčio instituto paskirtimi. Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo remiantis turtine padėtimi kiekvienoje atskiroje proceso stadijoje CPK 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į tokį praÅ¡ymÄ pateikusio asmens turtinę padėtį bÅ«tent Å¡io klausimo nagrinėjimo metu.Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovai, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį sumokėję 1 112 Lt dydžio dalį mokėtino žyminio mokesčio, nuo likusios dalies, t. y. 6 500 Lt, mokėjimo prašė juos atleisti dėl sunkios jų turtinės padėties, ir jų praÅ¡ymas pirmiau paminėta pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patenkintas.

Tačiau teikdami apeliacinį skundÄ dėl teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo jie nei suformulavo praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo mokėtino žyminio mokesčio dalies už šį procesinį dokumentÄ mokėjimo ar mokėjimo atidėjimo, nei pateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį (CPK 42 str. 5 d., 178 str.). Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kovams terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Keisti ar panaikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 338 str., 185 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                            Virginija Čekanauskaitė            Â