2c28c486-1e10-41c5-b76d-4e5000a477e4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-886-340/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00526-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 37; 121.14; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio

11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Alvilita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Alvilita“ ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                                                                                                                                                             Â

Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2009-05-20 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Dignis“ ir atsakovo dalyje dėl 3439,10 Lt kreditorinio reikalavimo perleidimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Hrono statyba“ 2008-05-27 pasirašė priedÄ prie subrangos sutarties Nr. HS 08/R3 dėl plytelių klijavimo darbų, 2008-05-28 ieÅ¡kovas su UAB „Dignis“ sudarė subrangos sutartį Nr. 0805-28/1. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Dignis“ laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2008-08-28 atliko darbų už 150 669,96 Lt, ieÅ¡kovas 2009-05-05 liko skolingas UAB „Dignis“ 60,90 Lt. Nurodė, kad 2009-05-20 G. B. ir UAB „Dignis“ sudarė reikalavimo

perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Dignis“ perleido atsakovui G. B. visas iÅ¡ 2008-05-28 tarp UAB „Dignis“ ir ieÅ¡kovo

subrangos sutarties kylančias prievoles ir nurodė, kad UAB „Alvilita“ skola UAB „Dignis“ 2009-05-20 yra 3500 Lt. Teigė, kad UAB „Dignis“ pagal sudarytÄ subrangos sutartį įsipareigojo įvykdyti darbus savo jėgomis ir priemonėmis, tačiau statybos aikÅ¡telėje jai buvo suteiktos 3439,10 Lt vertės paslaugos pagal 2009-05-05 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ALV Nr. 011, todėl jo įsiskolinimas UAB „Dignis“ 2009-05-05 sudarė 60,10 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas negalėjo perimti iÅ¡ UAB „Dignis“ didesnio reikalavimo, nei turėjo pati UAB „Dignis“.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-05-20 G.

B. ir UAB „Dignis“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perėmė iÅ¡ UAB „Dignis“ reikalavimo teises į ieÅ¡kovo prievolių, kylančių iÅ¡ 2008-05-28 subrangos sutarties Nr. 0805-28/1, įvykdymÄ . Å ia sutartimi UAB „Dignis“ patvirtino, kad ieÅ¡kovo skola pagal subrangos sutartį yra 3500 Lt. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-94-734/2009 tenkino atsakovo ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ UAB „Alvilita“ 3500 Lt skolÄ . Teigė, kad 2009-05-20 reikalavimo perleidimo sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia nei ieÅ¡kovo, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, kad 2009-05-05 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ALV Nr. 011 yra iÅ¡raÅ¡yta be pagrindo, t.y. už paslaugas, dėl kurių 2008-05-28 subrangos sutartimi Å¡alys nesitarė, ieÅ¡kovas nesuteikė, o UAB „Dignis“ negavo, Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos ieÅ¡kovo įsiskolinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atstovo naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 28, 71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų

įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2008-05-28 ieškovas su UAB „Dignis“ sudarė subrangos sutartį. 2009-05-20 atsakovas

ir UAB „Dignis“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios 2 p. įtvirtinta, kad UAB „Dignis“ patvirtina, jog sutarties sudarymo dienÄ pagal subrangos sutartį ieÅ¡kovas privalo UAB „Dignis“ sumokėti 3500 Lt. IÅ¡ subrangos sutarties nuostatų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Dignis“ Å¡ia sutartimi nesitarė dėl jokių paslaugų UAB „Dignis“ suteikimo, UAB „Dignis“

neįsipareigojo mokėti už ieškovo ar trečiųjų asmenų jam suteiktinas paslaugas.  Pažymėjo,

kad vien PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas nepatvirtina joje nurodytų paslaugų suteikimo fakto bei prievolės Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad UAB „Hrono statyba“ 2008-08-29 ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija HRS 100509 už statybos aikÅ¡telėje suteiktas paslaugas negalėjo bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡yti 2009-05-05 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ALV Nr. 011 ir reikalauti UAB „Dignis“ jÄ apmokėti. Pažymėjo,  kad UAB „Hrono statyba“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija HRS 100509 ieÅ¡kovui buvo iÅ¡raÅ¡yta 2008-08-29, pasiraÅ¡ytinai įteikta ieÅ¡kovo atstovui, tačiau PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ALV Nr. 011 UAB „Dignis“ buvo iÅ¡raÅ¡yta tik 2009-05-05, t.y. praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo UAB „Hrono statyba“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo, be to Å¡i PVM sÄ skaita-faktÅ«ra UAB „Dignis“ iÅ¡siųsta 2009-05-30, t.y. jau po reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ gavimo. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, o ieÅ¡kinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nuo PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos, t.y. 2009-05-05 įgijo teisę atlikti įskaitymÄ naujajam kreditoriui – atsakovui. Nurodo, kad UAB „Dignis“, vykdydama 2008-05-28 subrangos sutartį daugiaaukščiame bendrabutyje atliko grindų ir sienų apklijavimÄ plytelėmis. Å iems darbams atlikti naudojo vandenį ir elektros energijÄ bei statybos objekte įrengtais kėlimo mechanizmais. Nei ieÅ¡kovas, nei UAB „Hrono statyba“ nesuteikė UAB „Dignis“ teisės nemokamai naudotis kėlimo mechanizmais ir vartoti elektros energijÄ bei vandenį, todėl UAB „Dignis“ privalėjo apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su minėtų priemonių naudojimu. Pažymėjo, jog subrangos sutartimi buvo susitarta, kad UAB „Dignis“ darbus atlieka savo jėgomis ir priemonėmis. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, gavęs užsakovo UAB „Hrono statyba“ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ už statybos aikÅ¡telėje suteiktas paslaugas, atitinkamai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ UAB „Dignis“ ir registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė subrangovui. Teigia, kad atsakovas, reikalavimo sutarties pagrindu įgijo ne tik teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, bet ir prievolę padengti iÅ¡laidas, susijusias su subrangos vykdymu. Nurodo, kad turėjo teisę atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , kÄ ir padarė. Teigia, kad CK 6.136 str. pagrindu turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus – atsakovo reikalavimui patenkinti savo 3 439, 10 Lt reikalavimÄ , turimÄ ankstesniam kreditoriui UAB „Dignis“.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas; absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡ esmės atkartoja ieÅ¡kinio teiginius ir argumentus. Apeliantas nurodė, kad 2009-05-20 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Dignis“ perleido savo 3500 Lt reikalavimo teisę į UAB „Avilita“, negalioja dalyje dėl 3439,10 Lt skolos perleidimo. Pažymėjo, kad UAB „Avilita“ suteikė savo subrangovui paslaugų statybos aikÅ¡telėje už 3439,10 Lt 2009-05-05 pateikė pirminiam kreditoriui (ieÅ¡kovui nagrinėjamoje byloje) PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 011, todėl liko skolinga pirminiam kreditoriui tik 60,90 Lt. T.y. kaip esminį ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo argumentÄ ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kovo ir priminio kreditoriaus prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ .

 Pažymėtina,

kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010 m. buvo išnagrinėtas kreditoriaus G. B. ieškinys atsakovui UAB „Avilita“ dėl 3500 Lt

priteisimo pagal 2009-05-20 reikalavimo perleidimo sutartį su pirminiu kreditoriumi UAB „Digna“; sprendimas įsiteisėjo 2011m. kovo 29 d. (b.l. 45). Savo atsikirtimus kreditoriaus G. B. reikalavimui UAB „Avilita“ taip pat pagrindė reikalavimų įskaitymu, tačiau bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai nustatė, kad iki G. B. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos UAB „Avilita“ nebuvo pateikusi pradiniam kreditoriui nei PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, nei pareiÅ¡kimo dėl reikalavimų įskaitymo, t.y. pirminio kreditoriaus reikalavimo įskaitymas nebuvo atliktas. Kadangi 2009-05-05 sÄ skaita - faktÅ«ra nebuvo pateikta pradiniam kreditoriui iki praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ gavimo dienos, atsakovo reikalavimo įskaitymas naujam kreditoriui taip pat negalimas (CK 6.136 str.). Paminėtos aplinkybės buvo nustatytos civilinėje byloje tarp tų pačių Å¡alių ir turi prejudicinių faktų reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, iÅ¡ naujo jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Apelianto argumentai, kad naujas kreditorius G. B., perėmęs visas teisės ir pareigas iÅ¡ UAB „Dignis“, įgijo ne tik teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, bet ir prievolę padengti iÅ¡laidas, susijusias su subrangos sutarties vykdymu atmetamas; nors apeliantas įsitikinęs, jog CK 6.136 str. normos suteikia galimybė teisę įskaityti naujojo kreditoriaus ieÅ¡kovo reikalavimui patenkinti savo 3439,10 Lt reikalavimÄ turimÄ ankstesniam kreditoriui, tokios galimybės nebuvimas pagal tas pačias aplinkybes jau konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali bÅ«ti paneigtas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas (apeliantas) rėmėsi kitokiomis aplinkybėmis - įrodinėjo, kad įskaitymas buvo atliktas iki perleidimo sutarties, dėl to pirminis kreditorius turėjo galiojantį reikalavimÄ tik 60,90 Lt sumai. Tokiu bÅ«du apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės atlikti reikalavimo naujam kreditoriui įskaitymÄ iÅ¡eina už nagrinėjamos bylos ribų.

Atmetamas atsakovo praÅ¡ymas taikyti apeliantui atsakomybę pagal CPK 95 str. Atsakovas nurodė, kad apeliantas reiÅ¡kia apeliacinį skundÄ ir ginčija sprendimÄ , įrodinėjamas aplinkybės, dėl kurių teismas jau priėmę įsiteisėjusi sprendimÄ , t.y. apelianto veiksmai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliacinio skundo padavimas yra teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimas ir negali bÅ«ti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, net konstatavus skundo nepagrįstumÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                    Â

Tatjana Žukauskienė