2016-03-18 Nr. AB-5899-4-45-3-00101-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3306-624/2016

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00101-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui A. Z.,

pareiškėjui K. R. R. R., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. (K. R. R. R.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2016 m. vasario 8 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo iki 2016 m. gegužės 20 d. (b. l. 1–2).

Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos pagal Dublino III Reglamentą ir jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2016 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)-15PR-222 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Pažymėjo, jog užsienietis pirmą kartą kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. lapkričio 24 d. Tačiau nesulaukęs galutinio Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pasinaudojo laisvu judėjimu Šengeno erdvėje ir 2015 m. kovo 9 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, o praėjus nustatytam laikotarpiui atgal negrįžo. Migracijos departamentas 2015 m. kovo 16 d. minėto užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą sustabdė, o 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu – nutraukė. Teigė, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuo pat pirmo atvykimo į Lietuvos Respubliką užsieniečio tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Akivaizdu, jog šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui K. R. R. R. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2016 m. gegužės 20 d. (b. l. 9–10).

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2016 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad užsienietis, būdamas nesulaikytas, gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į savo kilmės šalį ir dėl to nebus galimybės išnagrinėti pakartotinai pateiktą užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Teismui priimant sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, jis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą – Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 15PR-222 užsieniečio pakartotinis prašymas suteikti prieglobstį priimtas nagrinėti iš esmės, užsieniečiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis teismo sprendimo jį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre neapskundė, kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo, tačiau 2016 m. vasario 15 d. sprendimu užsieniečio prašymas netenkintas, nustačius, kad neišnykę užsieniečio sulaikymo pagrindai.

Sprendimas neįsiteisėjęs. Teismas nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nepasikeitę ir užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnykę. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti sulaikymo pagrindai. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

Šiuo metu Migracijos departamentas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis K. R. R. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 17 d. grąžintas pagal Dublino III Reglamentą į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos, į kurią neteisėtai išvyko būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, dėl to jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas. Tuo pačiu užsienietis, būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką.

Šios faktinės aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad išlikusi didelė tikimybė, jog užsienietis, nebūdamas sulaikytas ir turėdamas galimybę laisvai judėti, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, trukdydamas priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje. Išlikus teismo sprendimu nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, sulaikymo terminas pratęstas.

III. K. R. R. R. apeliaciniu skundu (b. l. 15–18) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą.

Nurodo, kad šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas esančiu teisėtai. Po sulaikymo elgėsi nepriekaištingai, bendradarbiavo nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis suprato savo netinkamą elgesį, padarė išvadas dėl jo ir yra nusiteikęs laikytis Užsieniečių registracijos centro taisyklių bei laukti, kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį. Ilgą laiką išbuvo Užsieniečių registracijos centre, todėl adaptavosi prie jo tvarkos ir gyvenimo sąlygų, kas rodo, jog jis neketina iš čia pasišalinti. Nors sulaikymo pagrindai ir nėra išnykę, poreikio jį laikyti sulaikytą nėra. Jis yra suinteresuotas, kad jo prašymas suteikti prieglobstį būtų išnagrinėtas.

Tai, kad Migracijos departamentas dar nėra išnagrinėjęs jo prašymo, nereiškia, kad jis turi būti sulaikytas, kol jo prašymas bus galutinai išnagrinėtas. Jis išvyko į Vokietiją, kur taip pat prašė prieglobsčio, kas patvirtina, jog jo pagrindinis tikslas – gauti prieglobstį. Objektyvių priežasčių, kodėl jis galėtų pakartotinai pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro, nenustatyta. Pastarąjį kartą iš jo išvyko prieš daugiau nei pusę metų. Teismas neįvertino, kad Užsieniečių registracijos centro taisyklės buvo pažeistos prieš gan ilgą laiko tarpą, tik vieną kartą. Užsieniečių registracijos centras jo elgesio negatyvių bruožų, be ankstesnio epizodinio išvykimo, neišdėstė. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jo tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą.

Nurodo, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog užsieniečio tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis – nesulaukęs galutinio sprendimo dėl pateikto prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeisdamas Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 2 punkto, 135 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo 18.4 punkto, Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių tvarkos taisyklių“ 8 punkto nuostatas. Užsienietis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis. Asmens prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas nuo 2014 metų – Migracijos departamentas negali priimti galutinio sprendimo, kadangi asmuo, pasinaudojęs judėjimo laisve, pasišalino ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją. Nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo K. R. R. R. vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos.

Pažymi, jog 2014 m. lapkričio 24 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką užsienietis prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis K. R. R. R., gim. (duomenys neskelbtini), o grąžintas iš Vokietijos, išduotame kelionės dokumente identifikuojamas kaip K. R. R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Didelė tikimybė, kad užsienietis sąmoningai teikė klaidinančius duomenis.

Nurodo, jog šiuo atveju užsieniečio tapatybė nėra nustatyta bei iškyla pagrįstų abejonių dėl duomenų tikrumo, kadangi asmuo keičia savo gimimo duomenis. Be to, pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, kurių viena yra nurodyta 7 punkte: „užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečių registracijos centro teikimas buvo patenkintas ir pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui K. R. R. R. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas iki 2016 m. gegužės 20 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad užsienietis K. R. R. R. į Lietuvos Respubliką atvyko ir pirmą kartą dėl prieglobsčio čia suteikimo kreipėsi 2014 metais ((duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. asmens byla (toliau – ir asmens byla), 1, 2 l.). Migracijos departamentas 2014 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį, jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą (asmens byla, 8 l.). Nesulaukęs galutinio Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pasinaudodamas laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, K. R. R. R. neteisėtai išvyko iš Lietuvis Respublikos į Vokietiją. Migracijos departamentas 2015 m. kovo 16 d. užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą sustabdė, o 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu jo nagrinėjimą nutraukė (asmens byla, 10, 11 l.). 2015 m. gruodžio 17 d. K. R. R. R. buvo grąžintas iš Vokietijos pagal Dublino III Reglamentą (asmens byla, 12 l.). Užsieniečiui vėl pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2015 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)-15PR-222, kuriuo nusprendė (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš esmės ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą (asmens byla, 28 l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį K. R. R. R. Užsieniečių registracijos centre iki 2016 m. vasario 20 d. (asmens byla, 24–26). Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. vasario 19 d. sprendimu (b. l. 9–10) tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė sulaikymo terminą iki 2016 m. gegužės 20 d. K. R. R. R. padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti šį sprendimą.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Kaip nustato Įstatymo 112 straipsnis, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Bendri užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindai nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija), o prieglobsčio prašytojo – Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija). Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Šioje byloje skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2016 m. gegužės 20 d. motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nepasikeitė ir užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko. Migracijos departamentas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, yra išlikusi didelė tikimybė, jog užsienietis, nebūdamas sulaikytas ir turėdamas galimybę laisvai judėti, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos.

Kaip minėta, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, prieglobsčio prašytoją galima sulaikyti siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl K. R. R. R. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas, užsienietis, anksčiau pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir nesulaukęs sprendimo prieglobsčio procedūroje, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją, kur taip pat prašė suteikti prieglobstį, kas gali kelti abejonių dėl jo nurodytų prieglobsčio suteikimo motyvų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje 2 punkte numatytas pagrindas užsienietį sulaikyti neišnyko, o alternatyvios sulaikymui priemonės šiuo atveju nėra pakankamos Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertinęs faktines bylos aplinkybes ir taikęs teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti ginčijamą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio K. R. R. R. (K. R. R. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan