2018-02-07 Nr. DBT-33-2-24-3-02943-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-18/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02943-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic castings“ dėl viešojo intereso užtikrinimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įstatymo nustatyta tvarka perimti inžinerinių tinklų nuosavybės teisę (išpirkti) ir (arba) įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją bei UAB „Baltic castings“ užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą Normantų gyventojams kitu būdu, t. y. sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos rajone, Normantų kaime, įsikūręs naujų gyvenamųjų namų kvartalas. Šio kvartalo namų savininkai yra įkūrę individualių gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Normantai“ (toliau – ir Bendrija), kuri rūpinasi visų gyventojų viešaisiais interesais. Šiuo metu gyvenvietėje gyvena apie 500 žmonių, o komunalinių paslaugų poreikis būtinas daugiau nei 141 gyvenamajam būstui. Statybas minėtame gyvenamųjų namų kvartale organizavo šiuo metu bankrutuojanti UAB „Pušų alėja“ (bankroto administratorė UAB „Ritava“).

BUAB „Pušų alėja“, vystydama statybas kartu su gyvenamaisiais namais, adresu: (duomenys neskelbtini), įrengė vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus (toliau – ir Inžineriniai tinklai): vandenvietės techninį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų liniją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

BUAB „Pušų alėja“ bankroto proceso metu Inžineriniai tinklai buvo parduoti varžytynėse atsakovei UAB „Baltic castings“. Atsakovei UAB „Baltic castings“ tapus Inžinerinių tinklų savininke, tarp jos ir ieškovės prasidėjo susirašinėjimas dėl Inžinerinių tinklų administravimo bei vandens tiekimo ir tiekiamo vandens kokybės užtikrinimo. UAB „Baltic castings“, be kita ko, nurodė, kad, įsigydama vandentiekio ir nuotekų tinklus, neturėjo tikslo juos eksploatuoti ir pardavinėti geriamąjį vandenį, rinkti nuotekas, nėra prisiėmusi įsipareigojimo atlikti tokias paslaugas Normantų gyvenvietės gyventojams.

Neradus bendro sprendimo, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, prašydama užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą Normantų gyvenvietės gyventojams. Klaipėdos rajono meras informavo, kad jis 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“, prašydamas organizuoti minėtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perėmimą ją išperkant, nuomojant ar paimant panaudai. Taip pat Klaipėdos rajono meras 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad UAB „Baltic castings“ pažadėjo tapti licencijuota vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja bei įsipareigojo kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ imtis teisės aktuose nustatytų priemonių išvengti grėsmės dėl vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo nutrūkimo Normantų kaimo gyvenvietėje.

Nepaisant to, jokių realių veiksmų dėl higienos normas atitinkančio vandens tiekimo atsakovė nesiėmė. Atsakovėms nesiimant jokių veiksmų, Bendrija buvo priversta savarankiškai nuo 2016 m. gegužės 2 d. sudaryti laikiną sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl nuotekų surinkimo, o nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo sudaryta laikina sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo geriamajam vandeniui išgauti. Nuo 2016 m. liepos 27 d. Bendrijos nariai ieškovei pradėjo teikti skundus, kad sumažėjo vandens slėgis vandentiekio tinkluose, vėliau – kad buvo išjungtas vandens tiekimas.

Apie vandens tiekimo nutraukimą pranešta Klaipėdos rajono savivaldybei, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos rajono policijos komisariatui. Ieškovės žiniomis, UAB „Baltic castings“ sąmoningai atliko veiksmus, kuriais buvo apribotas vandens tiekimas. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, reaguodama į ieškovės pateiktus skundus, 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, kad kreipėsi į UAB „Baltic castings“ su prašymu skubos tvarka užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą, kol bus atliktos vandentvarkos tinklų perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir perdavimo AB „Klaipėdos vanduo“ procedūros.

UAB „Baltic castings“ 2016 m. spalio 5 d. raštu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nurodė, jog užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą Bendrijos gyventojams šiuo metu neturi galimybių. 2016 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvyko pasitarimas tarp ieškovės, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ atstovų. Pasitarimo metu buvo nuspręsta ieškoti galimybės išpirkti iš atsakovės UAB „Baltic castings“ Inžinerinius tinklus, tačiau jokių aktyvių veiksmų atsakovė nesiėmė, Bendrijos nariai nežino, kada nutrūks vandens tiekimas ir (ar) tiekiamas vanduo atitiks higienos normas, ar vanduo yra saugus žmogaus sveikatai, sutrikus nuotekų siurbliams, gali būti padaryta žala gamtai (užterštas upelis ir pan.).

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 4–6, 8, 9 dalimis, 13 straipsnio 4 dalimi, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 258) (toliau – ir Aprašas), 19, 22 punktais, nurodė, kad atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija turi pareigą perimti Inžinerinius tinklus iš jų savininko ir (arba) imtis visų būtinų priemonių, siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Atsakovė UAB „Baltic castings“ iki šiol nėra licencijuota vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, neužtikrina kokybiško vandens tiekimo, todėl kyla reali grėsmė nepertraukiamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui Normantų gyvenvietės gyventojams, vandentvarkos inžinerinės infrastruktūros yra neprižiūrimos ir jomis nesirūpinama. Dėl galimų sutrikimų ar vandens kokybės trūkumo galima didelė tiek turtinė, tiek neturtinė žala Normantų gyvenvietės gyventojams.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas, šioje byloje AB „Klaipėdos vanduo“ paskirti UAB „Baltic castings“ priklausančio turto (Inžinerinių tinklų), esančio Normantų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, laikinąja administratore.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai daugiausia yra susiję su tuo, kad viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydamas administracinę procedūrą, perimtų (išpirktų) turtą. Ieškovė siekia įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtinta, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Minėto įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Anksčiau minėto Aprašo 3 punkte nustatyta, kad infrastruktūros objektas išperkamas siekiant aprūpinti abonentus ir vartotojus viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn (Aprašo 4 punktas). Aprašo IV skyriuje reglamentuojama infrastruktūros objektų išpirkimas. Minėto Aprašo 21 punkte nustatyta, kad infrastruktūros objekto išpirkimas įforminamas pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią įstatymų nustatyta tvarka pasirašo savivaldybės institucija ar viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas ir infrastruktūros objekto savininkas. Jeigu infrastruktūros objekto savininkas atsisako parduoti infrastruktūros objektą arba kai tarp šalių kyla ginčas dėl kainos ar kitų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, savivaldybės institucijos iniciatyva sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įstatymo nustatyta tvarka perimti inžinerinių tinklų nuosavybės teisę (išpirkti) ir (arba) įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją bei UAB „Baltic castings“ užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą Normantų gyventojams kitu būdu, t. y. sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, nes ieškinio tenkinimo atveju (pagal tai, kaip formuluojami ieškinio reikalavimai) atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija būtų įpareigota sudaryti civilinę ginčo inžinerinių tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, ir (arba) atsakovai būtų įpareigoti sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, užtikrinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-84/2017).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Baltic castings“ dėl viešojo intereso užtikrinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys