2021-06-09 Nr. AB-12435-3-61-3-03230-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-364-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03230-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 27 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos – sanitarinis mazgas nėra izoliuotas nuo kameros ploto, todėl sanitariniu mazgu buvo priverstas naudotis stebint kitiems asmenims. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė žalą bei nepatogumus. Kalinimas tokiomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktu, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 42 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d., kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Teismas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį, šių nuostatų taikymą išaiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 12 d., atsakovo atstovo prašymu skundo reikalavimams taikė senaties terminą ir sprendė dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo už pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d.

7. Teismas vadovavosi Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatytais sanitarinio mazgo įrengimui keliamais reikalavimais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl privatumo kalinamiems asmenims užtikrinimo kontekste įvertinęs Vilniaus PN pranešimo „Dėl V. L. skundo“ turinį, nustatė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252–Nr. 257; Nr. 386–Nr. 395; Nr. 406–Nr. 417; Nr. 418–Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kamerose Nr. 75, Nr. 84 tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas vienas, o šių kamerų sanitariniai mazgai, siekiant uždengti matomumą nuo apžiūros posto bei iš kameros vidaus, buvo įrengti panaudojant užuolaidas. Aplinkybių, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaida, skunde neneigia ir pareiškėjas ir tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista tuomet, kai jis kameroje Nr. 75 buvo laikomas ne vienas, nes gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Lietuvos valstybės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 75 sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 42 paras.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti bei, atsižvelgdamas į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sprendė, kad pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti adekvati yra 42 Eur suma.

III. 9. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas nesutinka su teismo taikytu ieškinio senaties terminu, teigdamas, kad aplinkybė, jog jis į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 12 d., nėra svarbi. Be to, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, kai jis pro stebėjimo langelį buvo stebimas prižiūrėtojų. Pareiškėjas vertina, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog jo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui, buvo išnagrinėtas neobjektyviai.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovo atstovas vadovaujasi CK, reglamentuojančio žalos atlyginimą, nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose ir akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio. Nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (iki reorganizacijos Lukiškių TI-K) neužtikrinimo nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 27 d., atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, kuomet jis kameroje Nr. 75 buvo laikomas kartu su kitu asmeniu (42 paras), todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 42 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

15. Dėl minėto teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, teigdamas, kad teismas nepagrįstai pritaikė trejų metų senaties terminą bei nepagrįstai nenustatė privatumo pažeidimo naudojantis kamerose esančiu sanitariniu mazgu, kai pareiškėjas buvo stebimas prižiūrėtojų pro stebėjimo langelį, todėl prašo jo skundą tenkinti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93). Taigi pagal EŽTT, kuris taiko ir aiškina Konvencijos nuostatas, jurisprudenciją nėra draudžiama taikyti nacionaliniuose valstybių teisės aktuose įtvirtintą ieškinio (skundo) senaties terminą.

18. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio kaip kilęs šioje byloje ginčus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo iki 2016 m. rugsėjo 11 d. patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokių bylos įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jis laiku negalėjo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kad jam nebuvo žinomi nacionalinės teisės aktai, suteikiantys teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Teisinių žinių trūkumas nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti galėjo būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo aspektu, pripažįsta, kad minėtas teismas pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir tuo pagrindu šioje byloje nagrinėjo tik ginčo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d. (pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių).

21. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų aplinkybių dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo, pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus svarbu nustatyti, ar atsakovo atstovas byloje esančiais duomenimis (pvz., fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais ar pan.) paneigė pareiškėjo teiginius, jog jis, besinaudojantis tualetu, galėjo būti matomas pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3594-662/2020; ir kt.). Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies sutikti su pareiškėju, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tuo aspektu, kad jis, kaip teigė skunde, galėjo būti matomas prižiūrėtojų pro stebėjimo langelį.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose vienas, išskyrus kameroje Nr. 75, kai 42 paras buvo laikomas su kitu asmeniu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio kamerose buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Atsižvelgiant į tai, kad ginčui yra aktualus pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. birželio 27 d., liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio jis, besinaudojantis tualetu kamerose, galėjo būti matomas pareigūnų pro kameros duryse esantį stebėjimo langelį, todėl yra pagrindas konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu. Kitą ginčui aktualų laikotarpį, nors pareiškėjas nebuvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, iš į bylą atsakovo atstovo pateiktų kameros nuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas atskirtas mūrine sienele ir nepermatoma užuolaida, uždengiančia sanitarinio mazgo patalpą nuo kameros durų. Taigi pareiškėjas, besinaudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), per kameros duris negalėjo būti matomas. Kadangi jis kamerose gyveno vienas, atitinkamai jo, besinaudojančio sanitariniu mazgu iš kameros pusės taip pat niekas negalėjo matyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo privatumas, kai jis kameroje buvo laikomas vienas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. birželio 27 d., jam naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistas, o Lukiškių TI-K nagrinėjamu atveju neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl nustatyto 42 parų trukmės neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo priteisė pareiškėjui iš atsakovo 42 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad be pirmosios instancijos teismo konstatuoto 42 parų trukmės pažeidimo pareiškėjo privatumas buvo pažeistas ir laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio, t. y. pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso buvo pažeistas 122 paras.

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 122 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, iš kurių 80 parų trukmės teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl yra pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.

29. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjui V. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė