2c1bfbc0-59da-450c-9f96-add1b9e66cd4 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-497-174/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00834-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta MiliuvienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutarties ir nustatė: 2017-07-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė surašė K.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30ANPAN-108240494-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2017-04-30 19.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu bÅ«du, kad jis trukdė įlipti į kitÄ transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, K. K. buvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiÅ«lyta K. K. iki 2017-08-10 savo noru sumokėti 15 Eur baudÄ , t. y. pusę minimalios baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje.2017-08-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 30ANN-113240949-17 K. K. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jai paskirta 30 eurų bauda.

Šį nutarimÄ administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, praÅ¡ydama jį panaikinti, nes jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.Skundžiama 2017-10-04 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundo netenkino ir Institucijos 2017-08-16 nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį ir Institucijos 2017-08-16 nutarimÄ .Skunde K.

K. nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į Å¡iai bylai visiÅ¡kai nereikÅ¡mingus civilinius jos tėvų ir pareiÅ¡kėjos V. S. bei V. S. santykius. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas KET pažeidimo nebuvimo faktas, o ne nagrinėjami civiliniai santykiai, kurie, K. K. teigimu, niekaip nėra su ja susiję.Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad automobiliai pastatyti taip, jog į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų sunku patekti, negali bÅ«ti traktuojama kaip KET 150.10 punkto pažeidimas, nes teismų praktikoje nėra iÅ¡aiÅ¡kinta, kas yra „sunku patekti į automobilį“, ir pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje nepaaiÅ¡kino Å¡ios sÄ vokos reikÅ¡mės, nenagrinėjo Å¡io fakto ir automobilio pastatymo tarp baltų linijų, kokiu atstumu galima ar negalima statyti automobilį Å¡alia kitų automobilių horizontaliai, todėl Å¡iuo atveju yra ginčijamas sÄ vokos „sunku patekti“ vartojimas, traktavimas ir interpretavimas.Apeliaciniame skunde pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 248 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 244/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-01 nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-25-243/2012 ir kt.).K.

K. teigimu, Å¡iuo atveju abejonės dėl galbÅ«t padaryto pažeidimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų jos pateiktų įrodymų ir surinktos medžiagos, priimdamas skundžiamÄ nutartį neatsižvelgė į jos pateiktas fotonuotraukas, nors jose atspindima daugiabučio kiemo situacija bei automobilių statymo ypatumai, aikÅ¡telės ženklinimo neatitikimai.Apeliantė pažymi, jog Institucija nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ji pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus ir padarė jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvui, kad byloje esanti G. T. priklausančio automobilio fotonuotrauka, atsiųsta anonimiÅ¡kai, negali bÅ«ti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu. Tačiau, K. K. teigimu, teismas neturėjo vadovautis ir V. S. į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡ais, nes nėra galimybės patikrinti jų padarymo laiko ir vietos, jų autentiÅ¡kumo.Pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimÄ yra numatyta Institucijai. Tokia iÅ¡vada darytina, remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia ir leistinumu.Å iuo atveju pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti automobiliai, nebuvo padaryti pareigÅ«no, turinčio teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ir tokios fotonuotraukos bei vaizdo įraÅ¡ai, apeliantės teigimu, negalėjo bÅ«ti pridėti prie bylos ir jais remiantis negalėjo bÅ«ti priimta skundžiama nutartis netenkinti jos, K.

K., skundo dėl Institucijos 2017-08-16 nutarimo panaikinimo. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų bÅ«ti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Å iuo atveju teismas pažeidė asmens duomenų teisinę apsaugÄ , pridėdamas prie bylos ir skundžiamoje nutartyje remdamasis fotonuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡ais, kurie, K. K. teigimu, buvo padaryti pažeidžiant jos privatų gyvenimÄ , konkrečiai – fiksuojant jÄ be jos sutikimo, todėl tokiais neteisėtais bÅ«dais surinktais duomenimis neturėjo bÅ«ti remiamasi pirmosios instancijos teisme.Tiek V.

S. pateiktose fotonuotraukose, tiek vaizdo įraÅ¡uose nėra matoma pažeidimo data, taigi jie, pasak apeliantės, nėra niekaip susiję su minėta administracinio nusižengimo byla, be to, juose užfiksuoti net svetimi ir su byla nesusiję asmenys, tokiais įraÅ¡ais taip pat buvo pažeistas jų privatus gyvenimas, Å¡ių fotonuotraukų bei vaizdo įrašų platinimas yra neteisėtas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencijoje dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo yra pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1406/2002, Nr. 3K-3-643/2004, Nr. 3K-3-271/2006).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , kiekvienu konkrečiu atveju turi aiÅ¡kintis vaizdo įrašų, fotonuotraukų padarymo aplinkybes, t. y. kuriam tikslui, kur, koks įraÅ¡as buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Å iuo atveju teismas tokios pareigos neįvykdė, o priimdamas skundžiamÄ nutartį iÅ¡imtinai rėmėsi tik V. S. pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡ais, kurie nėra susiję su minėta byla, o duomenys surinkti pažeidžiant jos, K. K., privatumÄ .Be to, apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog nutarties 4 puslapio pirmoje pastraipoje klaidingai ir nepagrįstai nurodoma, jog automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant baltų linijų.

IÅ¡ policijos ir jos, K. K., pateiktų fotonuotraukų aiÅ¡kiai matyti, jog minėtas automobilis yra pastatytas tarp nubraižytų baltų linijų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „užvažiuoti“ yra aiÅ¡kinamas taip: važiuojant patekti ant ko, užkopti. Å iuo atveju ant linijų nebuvo užvažiuota, automobilis pastatytas tarp baltų linijų (matoma policijos užfiksuotose nuotraukose). Be to, apeliantė pažymi, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtintų normatyvų, kokiu atstumu tarp baltų linijų ar kokiu atstumu nuo Å¡alia stovinčio automobilio galima statyti kitÄ automobilį.

Todėl šiuo konkrečiu atveju automobilis buvo paliktas stovėti tarp nubraižytų baltų linijų, jų nekertant, nepervažiuojant ir nekliudant kitiems automobiliams, taip pat nebuvo atsitrenkta ar kitaip kliudoma šalia esantiems automobiliams. Pasak K. K., automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-30, apie 14.00 val., ji tvarkingai pastatė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), aikštelėje tarp nubraižytų linijų (iš nuotraukų matyti, jog baltos horizontalios linijos nėra kirstos), atsižvelgdama į kitus greta pastatytus automobilius.

Tuo metu iš automobilio dešinės pusės jokios kitos transporto priemonės nebuvo, todėl kliudyti jos, K. K., pastatyta transporto priemonė negalėjo. Vėliau , apie 14.30 val., pats pasiskundusio automobilio vairuotojas pastatė savo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jos, K. K., pastatyto automobilio (pridedama 2017-04-30 14.38 val. užfiksuota nuotrauka). Apeliantės teigimu, fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas jos automobilis, negalima laikyti neginčijamu įrodymu, jog automobilis „Škoda Octavia“ policijos užfiksavimo metu stovėjo ir kartu kliudė automobiliui „Toyota Yaris“, kadangi lieka nepaneigta jos, K.

K., nurodyta informacija, jog jos automobilio „Škoda Octavia“ pastatymo metu iÅ¡ deÅ¡inės pusės bÅ«tų stovėjęs kitas automobilis, kuriam bÅ«tų kliudoma. Apeliaciniame skunde pažymima, jog „Toyota Yaris“ automobilio savininkai bei naudotojai žino, kas vairuoja „Škoda Octavia“ automobilį, jie turėjo teisme bylÄ , kuriÄ pralaimėjo 2017-04-13, kai teismas nustatė ir priėmė sprendimÄ , jog buvo kiauÅ¡iniais apmėtyta jos, K. K., motinai O. K. priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Apeliantės teigimu, nepagrįstas jos pačios automobilio „Škoda Octavia“ užstatymas pastatant į tarpÄ ir vėliau piktybiÅ¡kai iÅ¡kviečiant policijÄ , neva užfiksuojant jos netinkamÄ automobilio pastatymÄ , sudaro pagrindÄ teigti, jog pats automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas tyčiniais iÅ¡ anksto suplanuotais veiksmais pastatė savo automobilį per arti jos naudojamo automobilio ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Apeliantės įsitikinimu, taip pastatydamas automobilį vairuotojas turėjo ketinimų su ja susidoroti, atkerÅ¡yti už tvarkingÄ jos automobilio statymÄ , sukelti tokiÄ situacijÄ , kai, pasak K. K., jos „tvarkingai priparkuotas automobilis, nepažeisdamas kiemo aikÅ¡telės ženklinimo, atsidÅ«rė kaip menamas pažeidėjas.“K. K. pažymi, jog automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti (duomenys neskelbtini), yra privati teritorija, kur kelio ženklinimas nesuderintas su „Kelių ir transporto priemonių ministerijos tarnybos“ bei Kelių policijos specialistais.

Be to, minėtos aikÅ¡telės kelio ženklinimas neatitinka reikalavimų, kadangi visi tarpai tarp stovėjimo vietų yra skirtingų dydžių (pridedama nuotrauka). Nagrinėjamu atveju užfiksuotas pastatytas automobilis, net atsižvelgiant į nesuderintÄ ir netaisyklingÄ aikÅ¡telės ženklinimÄ , nekliudė transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, juolab kad pastatytas automobilis paliktas gerbiant kitus eismo dalyvius, o ne piktybiÅ¡kai siekiant jiems kliudyti (paliekant aikÅ¡telės viduryje, užstatant kuo daugiau kitų transporto priemonių, paliekant ant Å¡aligatvio ir t. t.).Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , į automobilių statymo daugiabučių namų aikÅ¡telėse problemÄ , jos, K.

K., tyčinio ketinimo trukdyti kitiems eismo dalyviams nebuvimÄ , apeliantės teigimu, akivaizdu, jog jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Pasak apeliantės, bÅ«tent V. S. piktybiÅ¡kai siekė pasinaudoti susidariusia situacija, tyčia per arti pastatydama savo automobilį ir tik 19.00 val. iÅ¡kviesdama policijÄ , nors, pasak K. K., jos automobilis „Škoda Octavia“ stovėjo nuo 14.00 val. ir niekam netrukdė, o 14.38 val. „Toyota Yaris“ vairuotojas specialiai pastatė savo automobilį arti jos automobilio ir tyčia iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.Apeliantė pažymi, kad automobilis „Škoda Octavia“ nuosavybės teise jai nepriklauso, todėl V.

S., nurodydama, jog ji, K. K., vairavo automobilį ir jį pastatė kieme, apeliantės teigimu, siekė susidoroti su ja, pasitelkdama policijos pareigÅ«nus ir juos suklaidindama dėl faktinių aplinkybių, nurodydama, jog neva jos, K. K., automobilis kliudė iÅ¡lipti / įlipti, nepaisant to, jog, pasak apeliantės, jos automobilis buvo pastatytas anksčiau negu „Toyota Yaris“ automobilis, todėl V. S. praneÅ¡imas dėl nusižengimo yra melagingas ir piktybinis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius praÅ¡o K.

K. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant galioti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį.Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjo veiksmų pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes bei iÅ¡samiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumÄ . Teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos medžiaga, iÅ¡samia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.K.

K. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir tuo pagrindu ji Institucijos 2017-08-16 nutarimu nubausta už tai, kad ji protokole nurodytu laiku ir vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama transporto priemonę „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu bÅ«du, kad jis trukdė įlipti į kitÄ transporto priemonę, tuo pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus.ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimÄ ir stovėjimÄ vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimÄ ir stovėjimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimÄ .KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams Å¡viesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (iÅ¡važiuoti) į (iÅ¡) stovėjimo aikÅ¡telę (-ės), stovėjimo vietÄ (-os), garaÅ¾Ä (-o), kiemÄ (-o), teritorijÄ (-os), trukdytų įlipti į kitÄ transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.K.

K. su jos nubaudimu nesutinka, teigia, jog automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme pastatė tvarkingai, tarp nubraižytų baltų linijų, atsižvelgdama į kitus pastatytus automobilius. Tuo metu iš dešinės automobilio pusės jokios kitos transporto priemonės nebuvo, todėl kliudyti kitiems automobiliams jos pastatyta transporto priemonė negalėjo. Pasak apeliantės, jos automobilis „Škoda Octavia“ stovėjo nuo 14.00 val. ir niekam netrukdė, o 14.38 val. automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas specialiai pastatė savo automobilį arti jos automobilio ir tyčia iškvietė policijos pareigūnus.

Su Å¡iais apeliantės skundo argumentais apygardos teismas negali sutikti, nes juos paneigia byloje esančių ir skundžiamoje nutartyje iÅ¡samiai aptartų įrodymų visuma.Kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«no E. V. 2017-04-30 tarnybinio praneÅ¡imo, jame nurodyta, kad 2017-04-30, apie 19.20 val., dirbdamas kartu su patruliu A. V. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobiliai trukdo eismui. Nuvykus minėtu adresu pareigÅ«nus pasitikusi V.

S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), tyčia stato automobilius iÅ¡ abiejų jos automobilio pusių, kad bÅ«tų kuo sunkiau įlipti į automobilį, ir tai daro ne pirmÄ kartÄ . V. S. parašė pareiÅ¡kimÄ , pareigÅ«nai nufotografavo automobilius (b. l. 12).IÅ¡ policijos pareigÅ«nų, atvykusių pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ ir užfiksavusių galimÄ administracinį nusižengimÄ , pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti minėtame kieme stovintys automobiliai, matyti, kad prie automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vienos pusės stovi automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kitos pusės – automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėti automobiliai pastatyti taip, kad į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sunku patekti, ypač iš vairuotojo pusės. Automobilis „Škoda Octavia“ stovi kairėje automobilio „Toyota Yaris“ pusėje (prie šio automobilio iš vairuotojo pusės). Iš šių nuotraukų aiškiai matyti, kad automobilis „Škoda Octavia“ pastatytas kuo arčiau automobilio „Toyota Yaris“, nepaliekant tarpo atidaryti vairuotojo durelių, nors iš kitos pusės stovintis automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas tvarkingai, t. y. stovėjimo vietoje, paženklintoje siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ir automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui buvo pakankamai vietos išlipti pastačius automobilį toliau nuo „Toyota Yaris“ automobilio, nesudarant kliūčių šio automobilio vairuotojui įlipti į automobilį.Nors apeliantė teigia, kad automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje 2017-04-30 ji pastatė anksčiau, negu šiame kieme buvo pastatytas automobilis „Toyota Yaris“, todėl, K.

K. teigimu, V. S. pranešimas policijai dėl neva K. K. padaryto administracinio nusižengimo yra melagingas ir piktybinis, siekiant su ja susidoroti, tačiau nagrinėjamu atveju abejoti V. S. 2017-04-30 pareiškime policijai užfiksuotais duomenimis ir jos teisme duotais parodymais teismas neturi pagrindo. Visų pirma pastebėtina, jog analizuojant policijos pareigūnų užfiksuotas byloje esančias nuotraukas (b. l. 14–15), matyti, kad būtent V. S. automobilis „Toyota Yaris“ yra iš abiejų šonų apstatytas dviejų šalia stovinčių automobilių, esant vos kelių centimetrų tarpams tarp šoninių automobilio veidrodėlių, taip apsunkinant galimybę patekti į „Toyota Yaris“ automobilį.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ne per stovėjimo vietos vidurį, o prie pat V. S. automobilio šono, nors kitoje pažeidėjos automobilio pusėje yra didelis tarpas iki stovėjimo linijos. Pastebėtina, kad nors pažeidėja savo paaiškinimuose teigia, jog ji automobilį pastatė tvarkingai, tarp linijų, policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuota, kad jos automobilis pastatytas ant linijos, skiriančios jos ir „Toyota Yaris“ stovėjimo vietas, o ši aplinkybė atskleidžia, jog K.

K. pateikiama pozicija, jog ji automobilį pasistatė pirmoji, jį pastatė tarp stovėjimo linijų ir ant jų neužvažiavo, prieÅ¡tarauja byloje policijos pareigÅ«nų užfiksuotiems objektyviems duomenims. Be to, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad jos automobilis kieme nejudinamas stovėjo nuo ryto, nes ji buvo darbe. Jos vyras nufilmavo, kaip K. K. grįžo ir pastatė automobilį Å¡alia itin arti, nors aikÅ¡telėje buvo daug vietos. V. S. iÅ¡ darbo grįžo po 7.15 val. vakare, pamatė Å¡iÄ situacijÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 40, teismo posėdžio įraÅ¡o 2–8 min.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ias V.

S. nurodomas aplinkybes, kad automobilis „Toyota Yaris“ kieme stovėjo nuo ryto ir jis buvo pastatytas anksčiau nei K. K. automobilis, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 26), iš kurio matyti, kaip automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja stato automobilį greta automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors kairėje statomo automobilio „Škoda Octavia“ stovintis automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tvarkingai pastatytas tarp baltų linijų, tačiau vairuotoja automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stato akivaizdžiai kuo arčiau automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvažiuodama ant baltų linijų ir šio automobilio vairuotojui nepalikdama vietos patekti į automobilį pro vairuotojo dureles (b. l. 26).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įraÅ¡e nėra matyti įvykio laiko ir datos, tačiau byloje lyginant vaizdo įraÅ¡e ir policijos pareigÅ«nų užfiksuotose nuotraukose matomÄ automobilių padėtį tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais kieme esančiais objektais (linijos, medžiai, apÅ¡vietimo stulpai), akivaizdu, jog vaizdo įraÅ¡e fiksuojamas automobilio statymas tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo padarytos policijos pareigÅ«nų nuotraukos ir užfiksuotas pažeidimas, t. y. 2017-04-30. Be to, tai, kad vaizdo įraÅ¡as sukurtas bÅ«tent 2017-04-30, iÅ¡ dalies patvirtina ir skaitmeninėje įraÅ¡o kopijoje saugomi metaduomenys (duomenys apie duomenis).

Aptarti duomenys paneigia K. K. paaiÅ¡kinimuose nurodomÄ aplinkybę, kad jai 2017-04-30 14 val. daugiabučio namo kieme statant automobilį, „Toyota Yaris“ automobilis dar nestovėjo. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ V. S. pateiktų vaizdo įrašų ir nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog pažeidėja tokiu bÅ«du (maksimaliai prisigretindama prie V. S. automobilio ir palikdama neproporcingai didelį tarpÄ kitoje automobilio pusėje) savo automobilį stato ne pirmÄ kartÄ , ir Å¡i aplinkybė, jÄ vertinant su kitais byloje nustatytais duomenimis (K.

K. automobilis 2017-04-30 buvo pastatytas ant stovėjimo vietas skiriančios linijos, kitoje pažeidėjos automobilio pusėje 2017-04-30 buvo daug laisvos vietos), atskleidžia, jog, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, bÅ«tent K. K. sÄ moningai (tyčia) sustojo ir paliko stovėti automobilį, kai automobilio pastatymo bÅ«das trukdė įlipti į kitÄ transporto priemonę – V. S. automobilį „Toyota Yaris“.Pažymėtina ir tai, jog pažeidėja savo apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria stovėjimo aikÅ¡telės kelio ženklinimui, nurodo, jog jis yra nesuderintas su „Kelių ir transporto priemonių ministerijos tarnybos“ bei Kelių policijos specialistais, ir teigia, kad kelio ženklinimas neatitinka reikalavimų, kadangi visi tarpai tarp stovėjimo vietų yra skirtingų dydžių.

Apygardos teismas pažymi, jog skundžiamu Institucijos 2017-08-16 nutarimu K. K. buvo nubausta ne už tai, jog ji pažeidė KET 153 punkto, nurodančio, kad transporto priemonė turi bÅ«ti statoma stovėjimo vietoje, paženklintoje siaura iÅ¡tisine horizontaliojo ženklinimo linija, nepažeidžiant jos ribų, reikalavimų. K. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas ir ji Institucijos 2017-08-16 nutarimu buvo nubausta administracine nuobauda už tai, kad ji pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, inter alia (be kita ko), numatančius draudimÄ sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įlipti į kitÄ transporto priemonę.

Akivaizdu, jog minėto KET pažeidimo konstatavimui reikÅ¡mingas tik faktinis atstumas tarp pažeidėjo ir Å¡alia stovinčio automobilio, o ne horizontaliojo kelių ženklinimo – siauros iÅ¡tisinės linijos kirtimas, todėl Å¡iuo atveju minėto ženklinimo atitiktis teisės aktų reikalavimams neturi ir negali turėti jokios įtakos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.K. K. apeliaciniame skunde taip pat kritikuoja ne policijos pareigÅ«nų fiksuotų duomenų, kaip įrodymų, patikimumÄ ir leistinumÄ , mano, kad Å¡iuos duomenis perdavus policijai buvo pažeistas jos privatus gyvenimas.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad K. K. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ Å¡ioje byloje buvo įrodinėjama ne tik V. S. ir jos vyro užfiksuota vaizdine medžiaga (nuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡ais), bet ir iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gautais duomenimis (policijos pareigÅ«nų užfiksuotomis nuotraukomis, liudytojos parodymais, iÅ¡ dalies pačios pažeidėjos paaiÅ¡kinimais), kurie filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų duomenų, tik patvirtino.

Teismų praktikoje vaizdo fiksavimo priemonėmis (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis kartu su kitais įrodymais grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad Å¡iuo atveju galbÅ«t pažeistos jos teisės į privatų gyvenimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ â€œ, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ â€œ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų.

Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigÅ«nų, kitų asmenų neteisėto kiÅ¡imosi. Kita vertus, žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumÄ galima, jeigu laikomasi iÅ¡ Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumÄ prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamÄ valstybės institucijų reakcijÄ , kad už jo daromÄ (ar padarytÄ ) teisės pažeidimÄ gali bÅ«ti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Taigi informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ teisės pažeidimÄ rinkimo priemonių, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimÄ , panaudojimas savaime nelaikytinas konstituciÅ¡kai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumÄ ribojimu, taip pat neatitinkančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu, kaip savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡ios priemonės yra nustatytos įstatymo, bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumÄ prigimtis ir esmė, jos yra proporcingos siekiamam tikslui;

įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos Å¡ias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečiÄ situacijÄ , nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimÄ , arba, jeigu toks įsiterpimas yra neiÅ¡vengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumÄ nebÅ«tų apribota labiau, negu bÅ«tina minėtam visuomenei reikÅ¡mingam ir konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Atsižvelgiant į aptartÄ konstitucinę jurisprudencijÄ , į tai, jog byloje nėra duomenų, jog filmuota medžiaga ir fotonuotraukos bÅ«tų buvę perduotos ne tik policijos pareigÅ«nams, bet ir bÅ«tų buvę paskelbtos vieÅ¡oje erdvėje, manyti, kad K. K., kaip asmens, teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo.IÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas K. K. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog Institucijos 2017-08-16 nutarimu K. K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra nubausta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, naikinti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2017-08-16 nutarimas, administracinėn atsakomybėn patrauktos K.

K. asmens apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė