2025-07-02 Nr. AB-11093-3-61-3-04041-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2025-07-02 Nr. AB-11093-3-61-3-04041-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Santaros klinikos yra tretinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaiga, t. y. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą tai laikoma aukščiausiu sveikatos priežiūros lygiu, todėl Ekspertizės komisija, turėdama tokios gydymo įstaigos priešingus tyrimo rezultatus, turėjo imtis atitinkamų veiksmų prieštaravimams pašalinti, o ne juos ignoruoti ir atmesti. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29 punkto reikalavimai, dėl ko buvo priimti neteisėti Ekspertinis nutarimas ir Ekspertinio nutarimo pažyma, kad pareiškėjas yra netinkamas karo tarnybai.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2087-968/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04041-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Ekspertizės komisija) 2024 m. birželio 18 d. medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 ekspertinį nutarimą (toliau – ir Ekspertinis nutarimas), kuriuo V. V. pripažintas netinkamu karo tarnybai; 2) panaikinti Ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2024 m. birželio 18 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1981 (toliau – ir Ekspertinio nutarimo pažyma, ir Pažyma), kuria V. V. pripažintas netinkamu karo tarnybai; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis pateikė prašymą stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (toliau – ir LKA), tačiau jis Ekspertizės komisijos pripažintas netinkamu. Pareiškėjas iš esmės netinkamas tarnybai pripažintas dėl to, kad 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atlikus (duomenys neskelbtini) jam buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko jis pripažintas netinkamu tarnybai pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 56.3 papunktį. Ši išvada nepagrįsta, nes 2024 m. balandžio 15 d. jam buvo padaryta (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – ir Santaros klinikos), pagal kurios rezultatus matyti, kad jis yra tinkamas karo tarnybai pagal Kriterijų 56.4 papunktį. Analogiškas rezultatas gautas ir 2021 m. birželio 29 d. Santaros klinikose atliktos (duomenys neskelbtini) metu, tačiau Ekspertizės komisija šiomis (duomenys neskelbtini) nesirėmė ir šio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Tarp Santaros klinikose ir Ekspertizės komisijos atliktų (duomenys neskelbtini) laiko tarpas nedidelis, todėl akivaizdu, kad kažkurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo blogai atlikta (duomenys neskelbtini), nes mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laiko tarpą pareiškėjui būtų pablogėjusi (duomenys neskelbtini). Juolab, kad 2021 m. birželio 29 d. tose pačiose Santaros klinikose buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kurios rezultatai beveik identiški 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) ir pagal šias abi (duomenys neskelbtini) pareiškėjas tinkamas karo tarnybai. Esant šioms aplinkybėms, Ekspertizės komisija turėjo siųsti pareiškėją tirti papildomai arba imtis kitų veiksmų ir priimti Santaros klinikų atliktą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tyrimą.
2.2. Santaros klinikos yra tretinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaiga, t. y. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą tai laikoma aukščiausiu sveikatos priežiūros lygiu, todėl Ekspertizės komisija, turėdama tokios gydymo įstaigos priešingus tyrimo rezultatus, turėjo imtis atitinkamų veiksmų prieštaravimams pašalinti, o ne juos ignoruoti ir atmesti. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29 punkto reikalavimai, dėl ko buvo priimti neteisėti Ekspertinis nutarimas ir Ekspertinio nutarimo pažyma, kad pareiškėjas yra netinkamas karo tarnybai.
2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Skundžiama Pažyma yra priimta nesilaikant principų, kad būtina ištirti juridinių faktų visetą, t. y. Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) turėjo būti motyvuotai atmesta, o jei neatmesta, tai turėjo būti atliekami tolimesni veiksmai, leidžiantys priimti neginčijamą sprendimą dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir jo tinkamumo karo tarnybai. Ekspertizės komisijos veiksmai, atlikti priimant Ekspertinį nutarimą, t. y. išvados padarymas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės remiantis vien Ekspertizės komisijos gydytojų atliktais tyrimais ir nevertinant pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriose užfiksuotos kitokios išvados dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės, negu Ekspertizės komisijos gydytojų atliktuose tyrimuose, yra akivaizdžiai nesuderinamas su pareigomis pagal Nuostatus. Visa situacija suponuoja nuomonę, kad pareiškėjui sudaromos kliūtys, priimamos neigiamos išvados dėl jo sveikatos būklės, kad jis nebūtų priimtas į LKA.
2.4. Skundžiamas Ekspertizės komisijos aktas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms, priimant šį aktą valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas dėl šių neteisėtų Ekspertizės komisijos veiksmų nuolat patiria emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus dėl jo galimybės įstoti mokytis į LKA, dėl tolimesnės savo ateities, karjeros, nes pagal savo vertybes ir įsitikinimus, savo ateitį ir lūkesčius išimtinai sieja su karo tarnyba. Ir šiais metais pareiškėjui įstoti mokytis į LKA yra labai ribotos. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjui yra padaryta ir toliau daroma neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimu negalima atkurti padėties, buvusios iki pažeidimo, tačiau jos paskirtis – kiek įmanoma sušvelninti negatyvias pareiškėjo patirtas žalos pasekmes. Pareiškėjo patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra 2 000 Eur. Ši suma atitinka protingumo principą ir yra proporcinga neteisėtiems Ekspertizės komisijos veiksmams ir patirtiems pareiškėjo išgyvenimams.
3. Atsakovas ir atsakovo atstovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Teismui skundžiamas aktas turi būti Ekspertizės komisijos ekspertinis nutarimas. Nuostatų prasme ekspertinis nutarimas – Ekspertizės komisijos gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu Ekspertizės komisijos pirmininko priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą. Ekspertizės komisijos ekspertinis nutarimas įrašomas į karinės medicinos ekspertizės akto baigiamąją dalį. Tik po to surašoma ekspertinio nutarimo pažyma, į kurią įrašomas prieš tai priimtas Ekspertizės komisijos ekspertinis nutarimas. Todėl asmeniui teisines pasekmes sukeliantis aktas yra Ekspertizės komisijos ekspertinis nutarimas, o ne ekspertinio nutarimo pažyma.
3.2. Pagal 2024 m. birželio 18 d. Ekspertinį nutarimą pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai – studijuoti karo mokymo įstaigoje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę. Ekspertinis nutarimas yra teisėtas ir motyvuotai pagrįstas, Ekspertinio nutarimo pažyma surašyta ir įteikta pareiškėjui laikantis nustatyto teisinio reguliavimo.
3.3. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo vertinama Ekspertizės komisijoje 2024 m. birželio 18 d. ir pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį 56.3 papunktį dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo sveikatos būklė taip pat buvo vertinama Ekspertizės komisijoje 2019 m. vasario 2 d., 2020 m. liepos 30 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. birželio 23 d. Visų buvusių ekspertizių Ekspertizės komisijoje metu buvo atliekamos (duomenys neskelbtini), kurias vertino Ekspertizės komisijos gydytojas (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Kriterijų 56.3 papunkčiu, pareiškėjas buvo pripažįstamas netinkamu dėl (duomenys neskelbtini). Ekspertizės komisijos 2024 m. vertino pareiškėjo pateiktą Santaros klinikų 2024 m. balandžio 15 d. išrašą iš medicininių dokumentų su (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinęs visus turimus duomenis pripažino pareiškėją netinkamu pagal Kriterijų 56.3 papunktį. 2024 m. liepos 10 d. ambulatorinio apsilankymo Northway medicinos centre pateiktas ankstesnių (duomenys neskelbtini) aprašymas, tačiau 2024 m. liepos 10 d. nebuvo atlikta nauja (duomenys neskelbtini), taigi nebuvo pagrindo šių duomenų vertinti kaip naujų. Ekspertizės komisijos 2024 m. birželio 17 d. atlikta (duomenys neskelbtini), pagal kurią Ekspertizės komisijos gydytojas (duomenys neskelbtini) priėmė ekspertinę išvadą.
3.4. Iš bylos duomenų matyti, kad Ekspertizės komisija elgėsi atidžiai ir rūpestingai pareiškėjo atžvilgiu, teisėtai vykdė visas teisės aktų priskirtas funkcijas, bei pagrįstai ir motyvuotai priėmė skundžiamą Ekspertinį nutarimą, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam patirtą neturtinę žalą negali būti tenkintinas. Karinės medicinos ekspertizės metu buvo išsamiai ir objektyviai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, laikantis nustatytų procedūrų teisingai nustatyta, jog pareiškėjas pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę netinkamas karo tarnybai – studijuoti karo mokymo įstaigoje – LKA, bei priimtas pagrįstas Ekspertinis nutarimas, įvertinus visus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę.
II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karinės medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 ekspertinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu karo tarnybai; administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo – panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2024 m. birželio 18 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1981, kuria pareiškėjas pripažintas netinkamu karo tarnybai, – nutraukė. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 518 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl 2024 m. birželio 18 d. Ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu stoti į karo mokymo įstaigą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Bendrojo priėmimo informacinės sistemos Aukštojo mokslo posistemės duomenys bei stojančiojo duomenų suvestinė patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 3 d. pateikė prašymą stoti mokytis į Lietuvos karo akademiją gynybos arba gynybos technologijos studijų specialybes; stojamųjų egzaminų įvertinimas: profesinio tinkamumo testas 7,3, Karo medicinos ekspertizės komisijos pažyma – neįskaityta.
6.2. 2024 m. gegužės 3 d. pareiškėjui išduotas siuntimas Nr. 3070 į Ekspertizės komisiją dėl tinkamumo priimant į tarnybą.
6.3. Medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 Ekspertinių išvadų lentelėje (eil. Nr. 7) nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pagal 56.3 papunktį netinkamas. (duomenys neskelbtini) vertinime nurodyta, kad pagal 2024 m. birželio 17 d. duomenis (duomenys neskelbtini) pripažįstamas netinkamu. 2024 m. birželio 18 d. priimtas Ekspertinis nutarimas – tarnybai netinkamas. Ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2024 m. birželio 18 d. išduota Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1981, kurioje nurodyta, kad priimtas ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo į tarnybą (12, 13, 14, 15); pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę.
6.4. 2021 m. birželio 29 d. Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) ir jos 2024 m. liepos 10 d. atliktas aprašymas patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Remiantis Kriterijų 56.4 papunkčiu, (duomenys neskelbtini).
6.5. 2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) ir jos 2024 m. liepos 10 d. atliktas aprašymas patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini).
6.6. 2024 m. birželio 17 d. Karo medicinos centro Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atliktos (duomenys neskelbtini) metu nustatyta (duomenys neskelbtini).
6.7. Liudytojai G. B., R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjo pateiktos Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) buvo vertintos, nes jos nurodytos informacijoje apie asmens sveikatos fizinę būklę. Duodant išvadą pasiremta paskutine (duomenys neskelbtini), kuri atlikta Karinės medicinos ekspertizės komisijoje gavus 2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikų (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) skirtumų nurodė, kad nežino kokiomis aplinkybėmis atlikti Santaros klinikų tyrimai, galimas (duomenys neskelbtini) pablogėjimas ir per vieną mėnesį.
7. Teismas patikrino, ar Ekspertizės komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo stojimui į karo mokymo įstaigą specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Karo tarnybos įstatymas) 65 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų (2023 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 207 redakcija, galiojusi Ekspertinio nutarimo priėmimo metu) 1, 2, 11 punktais, 11.1–11.3 papunkčiais, 22, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 32 punktais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintais Kriterijais ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika).
9. Teismas iš Ekspertinių išvadų lentelėje nurodytų įrašų nustatė, kad pareiškėjas pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 56.3 papunktį, nes pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų paaiškinimų 56 punktą (Kriterijų 1 priedas), Kriterijų 56.3 papunktis taikomas, remiantis (duomenys neskelbtini) tyrimu, (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijos atliktos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), taigi atitinka Kriterijų 56.3 papunktį, leidžiantį pripažinti pareiškėją netinkamu. Iš 2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikose atliktos (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini). Iš esmės analogiški rezultatai gauti ir pareiškėjui (duomenys neskelbtini) atlikus Santaros klinikose 2021 m. birželio 29 d. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pagal Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) patenka į Kriterijų 56.4 papunktį, nes (duomenys neskelbtini), todėl remiantis Kriterijų 56.4 papunkčiu leidžia pareiškėją, kaip stojantį į karo mokymo įstaigą, pripažinti tinkamu. Minėti dokumentai patvirtina, kad atliekant ekspertizę Ekspertizės komisijoje buvo surinkti prieštaringi faktiniai duomenys dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Karo medicinos tarnyba vadovavosi tik savo gydytojų medicininiais dokumentais ir nesivadovavo pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. Medicinos ekspertizės akte niekaip nepaaiškinta, kodėl nebuvo vadovaujamasi pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, kodėl jie buvo pripažinti netinkamais. Iš liudytojų parodymų matyti, kad priimant Ekspertinį nutarimą remtasi 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atlikta (duomenys neskelbtini), nes pastaroji buvo vėlesnė nei 2024 m. balandžio 15 d. atliktoji Santaros klinikose, taigi, geriau atspindinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) tikimybę, todėl spręsta, kad duomenų išvadai pakanka.
10. Šių argumentų kontekste teismas akcentavo du esminius ginčui reikšmingus aspektus. Pirma, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui. Antra, administraciniame akte išdėstyti sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, kilusio ginčo kontekste Ekspertinio nutarimo išvados motyvavimas vien vėlesne (duomenys neskelbtini) nelaikytinas pakankamu dėl šių aplinkybių. Santaros klinikose pareiškėjui (duomenys neskelbtini) atlikta ir 2021 m. birželio 29 d., kurios duomenys beveik analogiški kaip ir 2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikose atliktoje (duomenys neskelbtini). Tiek iki 2021 m. birželio 29 d., tiek po 2021 m. birželio 29 d., taip pat ir po 2024 m. balandžio 15 d. atliktose (duomenys neskelbtini), kurios atliktos Karo tarnybos gydytojų, duomenys skiriasi taip, kad šis skirtumas sąlygoja pareiškėjo galimybę (ne)būti pripažintu tinkamu stoti į karo mokymo įstaigą. Taigi (duomenys neskelbtini) duomenų skirtumas negali būti siejamas tik su prielaida, kad po 2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikose atliktos (duomenys neskelbtini) pareiškėjo būklė pablogėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Santaros klinikų ir Karo tarnybos gydytojų atliktose (duomenys neskelbtini) skiriasi ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini), kuris esminės reikšmės ginčui dėl pareiškėjo tinkamumo būti kariūnu neturi, bet sustiprina abejonę dėl tyrimų pagrįstumo ir būtinybę profesionaliai spręsti ir pateikti aiškius motyvus dėl to, kuriuo tyrimu remiantis turi būti grindžiama išvada dėl pareiškėjo tinkamumo būti kariūnu.
11. Teismas pažymėjo, kad Santaros klinikos yra viena didžiausių Lietuvos ligoninių, teikiančių aukščiausio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdančių nuolatinį pedagoginį bei mokslinį tiriamąjį darbą, todėl nustačius faktą, jog periodiškai atlikto tyrimo rezultatai Santaros klinikose esmingai skiriasi nuo periodiškai atliktų rezultatų Ekspertizės komisijoje, būtina pateikti aiškius, pagrįstus ir detalius motyvus, kodėl Ekspertinis nutarimas grindžiamas ne Santaros klinikų, o Ekspertizės komisijos gydytojų pateikta išvada arba imtis priemonių papildomiems tyrimams atlikti, siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus.
12. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti stojančius į karo mokymo įstaigą, yra Karo medicinos tarnyba, tačiau tai nepaneigia būtinumo vykdant šią veiklą laikytis Nuostatuose nustatytų reikalavimų, pareigos, sprendžiant dėl diagnozių ir asmens tinkamumo mokytis karo mokymo įstaigoje, vertinti visus medicininius dokumentus ir atlikti visus būtinus tyrimus bei savo išvadas tinkamai pagrįsti ir aiškiai motyvuoti. Šiuo atveju Ekspertizės komisijos veiksmai, kai išvada dėl pareiškėjo netinkamumo studijuoti karo mokymo įstaigoje pagrįsta tik vienintele Ekspertizės komisijos gydytojų išvada, nepateikiant jokių motyvų dėl kitų, pareiškėjo pateiktų tyrimo duomenų, juolab, kad jie yra nevienkartiniai, nesuderinami su Nuostatuose nurodytomis Ekspertizės komisijos pareigomis, vykdant kurias privalu įvertinti visus duomenis apie asmens sveikatą, jeigu šie duomenys yra prieštaringi, pasisakyti, kodėl vadovaujasi vienais duomenimis ir atmeta kitus duomenis (pareiškėjo pateiktus). Ekspertizės komisija pareigos įvertinti visus duomenis apie asmens sveikatą nevykdė, kaip ir nevykdė pareigos pašalinti prieštaravimus dėl turimų asmens sveikatos būklės duomenų, kurios Ekspertizės komisijai kyla iš cituotų Nuostatų 11.1–11.2 papunkčių, 24, 26 ir 29 punktų nuostatų.
13. Teismas sutiko, kad 2024 m. liepos 10 d. Northway medicinos centre parengtas ankstesnių (duomenys neskelbtini) aprašymas nebuvo pagrindas spręsti apie pasikeitusį pareiškėjo (duomenys neskelbtini), bet ginčijamame Ekspertiniame nutarime privalėjo būti detaliai aptartos (o ne tik išvardintos) ankstesnės pareiškėjo pateiktos Santaros klinikų (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo padaryta.
14. Teismas nustatęs, kad Ekspertizės komisija nesivadovavo Nuostatų reikalavimais ir nevykdė pareigos išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti tikrinamo asmens sveikatos būklę, o, esant neaiškumų, kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, skundžiamą sprendimą panaikino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
15. Teismas, įvertinęs Nuostatų 5.4, 5.5, 14, 26, 27, 32, 37, 38, 39 punktus, aptarto teisinio reguliavimo kontekste nusprendė, kad sveikatos patikrinimo procedūra prasideda siuntimo tikrintis sveikatą gavimu ir baigiasi Nuostatų 37 punkte nustatyta tvarka priėmus ekspertinį nutarimą. Ekspertinio nutarimo pažyma yra tik informacija apie priimtą ekspertinį nutarimą. Teismo vertinimu, tokia informacinė pažyma apie pasibaigusią procedūrą pareiškėjo teisėms ir pareigoms nesukelia jokių savarankiškų teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Ekspertinio nutarimo pažymą nutraukė.
16. Teismas, pripažinęs, kad ginčijamas Ekspertinis nutarimas yra neteisėtas, nes Ekspertizės komisija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tinkamai neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų, konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo patyręs neturtinę žalą. Teismas sutiko su pareiškėjo tvirtinimu, jog jis patyrė stresą, išgyveno dėl negalėjimo stoti į Lietuvos karo akademiją, su kurios studijomis sieja savo karjerą, tačiau šie pareiškėjo išgyvenimai negali būti sureikšminti. Nors ginčijamas Ekspertinis nutarimas turėjo įtakos pareiškėjo studijoms 2024 m., tačiau jis apskritai nepanaikino pareiškėjo galimybės studijuoti karo mokymo įstaigoje, jei jo sveikatos būklė atitiks keliamus reikalavimus, be to, byloje nenustatyta, kad ginčijamu Ekspertiniu nutarimu pareiškėjo tinkamumas karo tarnybai įvertintas netinkamai. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nusprendė pareiškėjo prašomą priteisti neturtinę žalą sumažinti iki 500 Eur.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 1 055 Eur atstovavimo išlaidų, kurias patvirtina sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas parengtas 2024 m. liepos 24 d. (2024 m. III ketvirtis), teismo posėdis vyko 2025 m. kovo 25 d. (2025 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2024 m. I ketvirčio ir 2024 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis atitinkamai siekė – 2 161 Eur ir 2 237,90 Eur. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti 755 Eur bylinėjimosi išlaidos, susidariusios surašant skundą (600 Eur), atstovaujant teismo posėdyje (155 Eur), neviršija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos, yra žymiai mažesnės, todėl turi būti priteistos iš atsakovo. Pareiškėjo 2024 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis vertintas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl taip pat priteistos iš atsakovo (ABTĮ 39 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas turi teisę į 777,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (755 Eur + 22,50 Eur). Pareiškėjo skundas tenkintas 2/3, todėl jam priteista iš atsakovo 518 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (777,50 Eur / 3 x 2).
18. Pareiškėjas pateikė ir 2024 m. liepos 15 d. 300 Eur sąskaitą Nr. 00133/2024 bei 2024 m. liepos 15 d. patvirtinimą apie 300 Eur įskaitymą. Sąskaitoje nurodyta, kad išlaidos patirtos advokatui susipažinus su dokumentais bei parengus raštą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Teismas pažymėjo, kad šie veiksmai atlikti iki bylos iškėlimo teisme, jų būtinumas šio ginčo kontekste niekaip nepagrįstas, todėl šios išlaidos nesusiję su nagrinėjama byla ir pareiškėjui nepriteistos.
III. 19. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kariuomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ekspertizės komisija laikėsi Nuostatų bei atsižvelgusi į pareiškėjo medicininės raidos istoriją ir pasitelkusi specialiąsias medicinos mokslo žinias bei profesinę kompetenciją priėmė teisėtą bei pagrįstą Ekspertinį nutarimą.
19.2. Teismas, neturėdamas specialiųjų medicinos mokslo žinių, negalėjo pasisakyti dėl Ekspertizės komisijos pareiškėjo medicininių aplinkybių vertinimo aspektų. Ekspertizės komisija, pasitelkusi specialiąsias medicinos mokslo žinias ir profesinę kompetenciją, apžvelgusi 7 (duomenys neskelbtini), kurios vertintos 5 skirtingų gydytojų (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgusi į faktines aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pažeidimas, galėjęs atsirasti dėl įvairių veiksnių ((duomenys neskelbtini))) bei kad dėl paminėtų įvairių veiksnių pacientui vystosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priėmė teisėtą bei pagrįstą Ekspertinį nutarimą.
19.3. Vadovaujantis medicinos praktikoje taikomu profesinės autonomijos principu, gydytojai bei kiti sveikatos priežiūros specialistai turi teisę priimti atitinkamus profesinius sprendimus, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pasitelkiant gerąją medicinos praktiką bei specialiąsias medicinos mokslo žinias, profesinę kompetenciją bei etiką.
19.4. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atliktas konkrečioje III lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ir ASPĮ), nėra vertinamas aukščiau ir nėra specifiškesnis (išsamesnis) tyrimas už (duomenys neskelbtini) tyrimą, atliktą kitoje III lygio ar kito lygio ASPĮ. Šio tyrimo atlikimas galimas visuose ASPĮ lygiuose, taip pat ir Karo medicinos centre. Tyrimą atlieka apmokyti bendrosios praktikos slaugytojai, o gydytojai (duomenys neskelbtini) vertina tyrimo duomenis. Tyrimo patikimumas grindžiamas reguliaria metrologine įrangos patikra ir tyrimą atliekančio medicinos personalo įgūdžiais. Karinės medicinos ekspertizės metu (duomenys neskelbtini) tyrimams naudojama įranga yra metrologiškai patikrinta. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog Ekspertizės komisijos gydytojai, atlikdami pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę dėl galimo tinkamumo karo tarnybai, savo funkcijas atliko nesilaikydami Nuostatų ar Kriterijų, ar kad pateikė medicininių dokumentų ir medicininių tyrimų bei pareiškėjo sveikatos objektyvaus tyrimo duomenų neatitinkančią ekspertinę išvadą.
19.5. Atsakovas pacitavo Karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 22, 24, 26, 27, 42 punktų nuostatas. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra KMT. Jokios kitos institucijos ar įstaigos neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Kita vertus, vertinant asmenų sveikatos būklę visada yra vertinami ir kitų ASPĮ medicininiai dokumentai, o esant prieštaravimams atliekami papildomai tyrimai. Ekspertizės komisija įvertino pareiškėjo teiktus duomenis, tačiau taip pat įvertino penkias (duomenys neskelbtini), atliktas karinių medicinos ekspertizių metu 2019, 2020, 2021, 2023 ir 2024 metais bei dar dvi (duomenys neskelbtini), atliktas III lygio ASPĮ Kauno klinikose 2020 ir 2021 metais (viso 7 (duomenys neskelbtini) tyrimai, vertinti 5 skirtingų gydytojų (duomenys neskelbtini)). Minėtų (duomenys neskelbtini) rezultatų nuoseklumas, geroji medicinos praktika, specialiosios Ekspertizės komisijos medicinos mokslo žinios bei profesinė kompetencija leido šiai komisijai priimti pagrįstą ekspertinę išvadą apie pareiškėjo netinkamumą tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį 56.3 papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad tęstinumas penkerių metų laikotarpyje, kai pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vertinta Ekspertizės komisijoje ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (toliau – ir LSMUL) Kauno klinikose ir (duomenys neskelbtini) parametrai pagal Kriterijų 1 skiltį 56.3 papunktį išlieka tokie patys (pareiškėjas netinkamas), dar vienas papildomas (duomenys neskelbtini) ištyrimas diagnozės patikslinimui 2024 m. Ekspertizės komisijoje metu nebuvo tikslingas, nes nuoseklių duomenų apie jo (duomenys neskelbtini) būklę buvo pakankama, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jau 2020 ir 2021 metais jo (duomenys neskelbtini) buvo tirta III lygio ASPĮ VšĮ LSMUL Kauno klinikose, tyrimo rezultatai ir diagnozė sutapo su Ekspertizės komisijos išvadomis ir vėlesnių 2023 ir 2024 metų (duomenys neskelbtini) rezultatais. Karinių medicinos ekspertizių atliktų tyrimų metu atsispindėjo pareiškėjo būklės tęstinumas bei nuoseklumas, o tokio pobūdžio (duomenys neskelbtini) pažaida neatsistato (duomenys neskelbtini).
19.6. Iš bylos duomenų matyti, kad Ekspertizės komisija elgėsi atidžiai ir rūpestingai pareiškėjo atžvilgiu, teisėtai vykdė visas teisės aktų priskirtas funkcijas, bei pagrįstai ir motyvuotai priėmė skundžiamą Ekspertinį nutarimą, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam patirtą neturtinę žalą taip pat negalėjo būti tenkintas.
19.7. Teismo argumentai, esą priimdama Ekspertinį nutarimą Ekspertizės komisija rėmėsi tik jos vėliausiai atlikta (duomenys neskelbtini) pareiškėjo netinkamumui karo tarnybai nustatyti, yra teisiniu reguliavimu ir bylos medžiaga nepagrįsti, o šį argumentą pagrindžia apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai.
20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Teismas teisingai konstatavo, kad atliekant ekspertizę Ekspertizės komisijoje buvo surinkti prieštaringi faktiniai duomenys dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Karo medicinos tarnyba vadovavosi tik savo gydytojų medicininiais dokumentais ir nesivadovavo pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais. Medicinos ekspertizės akte niekaip nepaaiškinta, kodėl nebuvo vadovaujamasi pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, kodėl jie buvo pripažinti netinkamais.
20.2. Teismas teisingai pasisakė, kad sprendimas dėl pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai nebuvo motyvuotas. Liudytojai tik teisme nurodė, kad Ekspertizės komisija rėmėsi vėlesne (duomenys neskelbtini), atlikta šioje komisijoje, nei Santaros klinikose atlikta (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į galimą (duomenys neskelbtini) pablogėjimo tikimybę. Be teismo išdėstytų argumentų, kad sprendimas pripažinti pareiškėją netinkamu karo tarnybai yra neaiškus ir nemotyvuotas, kodėl vadovautasi Ekspertizės komisijos 2024 m. birželio 17 d. atlikta (duomenys neskelbtini), o ne 2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikose atlikta (duomenys neskelbtini), reikėtų paminėti dar vieną svarbią aplinkybę, kad Ekspertizės komisijos sprendimas dėl pareiškėjo netinkamumo karo tarnybai yra priimtas vadovaujantis prielaidomis, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) galėjo pablogėti nuo Santaros klinikose darytos (duomenys neskelbtini) iki Ekspertizės komisijoje atliktos (duomenys neskelbtini).
20.3. Ekspertizės komisija negalėjo vadovautis senų (duomenys neskelbtini), atliktų 2019 m., 2020 m., 2021 m., duomenimis, nes, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) dinamikos, pareiškėjo rodikliai kinta, todėl Ekspertizės komisija negalėjo vadovautis senų (duomenys neskelbtini) duomenimis, o turėjo vadovautis naujausiais duomenimis, kurie, kaip teismas teisingai konstatavo, buvo prieštaringi ir tuos prieštaravimus Ekspertizės komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Nuostatais, turėjo imtis priemonių jiems panaikinti.
20.4. Atsakovo prašymas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 21. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 2024 m. birželio 18 d. Ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu karo tarnybai, ir 2024 m. birželio 18 d. Ekspertinio nutarimo pažymos teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, neturtinės žalos atlyginimą.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. (i) panaikino Ekspertinį nutarimą, iš esmės konstatavęs, kad Ekspertizės komisija nevykdė pareigos išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti tikrinamo asmens sveikatos būklę, o, esant neaiškumų, kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, (ii) nutraukė, administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ekspertinio nutarimo pažymą, konstatavęs, kad Ekspertinio nutarimo pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, (iii) priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padaręs išvadą, kad priimdama neteisėtą Ekspertinį nutarimą, Ekspertizės komisija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, tinkamai neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų, (iv) priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų.
23. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kariuomenė pateikė apeliacinį skundą, kuriame, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimo dalimi tiek, kiek juo panaikintas Ekspertinis nutarimas, priteistas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas bei dalis bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, teigia, kad pastaraisiais aspektais pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
24. Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos dalies nutraukimo. Nekartojant skundžiamame teismo sprendime išdėstytų motyvų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Ekspertinio nutarimo pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl Ekspertinio nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
26. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas inter alia (be kita ko) įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius reikalavimus.
27. ABTĮ nustatyta, kad prireikus teismas gali savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.), prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (10 str. 1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (10 str. 2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (10 str. 3 d.), jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (61 str. 1 d.).
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atlikta (duomenys neskelbtini) sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas yra netinkamas tarnybai pagal Kriterijų 56.3 papunktį, tačiau pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pagal Santaros klinikų 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) remiantis Kriterijų 56.4 papunkčiu leidžia pareiškėją, kaip stojantį į karo mokymo įstaigą, pripažinti tinkamu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atliekant ekspertizę Ekspertizės komisijoje, buvo surinkti prieštaringi faktiniai duomenys dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), nes Karo medicinos tarnyba vadovavosi tik savo gydytojų medicininiais dokumentais ir nesivadovavo pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, o Medicinos ekspertizės akte niekaip nepaaiškinta, kodėl nebuvo vadovaujamasi pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, kodėl jie buvo pripažinti netinkamais. Teismas konstatavo, kad nustačius faktą, jog periodiškai atlikto tyrimo rezultatai Santaros klinikose esmingai skiriasi nuo periodiškai atliktų rezultatų Ekspertizės komisijoje, atsakovas Lietuvos kariuomenė privalėjo ne teismo posėdyje, o Ekspertiniame nutarime pateikti aiškius, pagrįstus ir detalius motyvus, kodėl Ekspertinis nutarimas grindžiamas ne Santaros klinikų, o Ekspertizės komisijos gydytojų pateikta išvada arba imtis priemonių papildomiems tyrimams atlikti, siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus.
29. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuotina, kad teismas Ekspertinį nutarimą panaikino ir pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą padaręs išvadą, jog Ekspertiniame nutarime nebuvo motyvuotai įvertinti ir pašalinti bylai reikšmingi prieštaravimai tarp duomenų nustatytų 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atliktoje (duomenys neskelbtini) bei Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktose (duomenys neskelbtini).
30. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojomis buvo apklaustos Ekspertizės komisijos centrinės pakomisės pirmininkė karo medicinos gydytoja mjr. G. B. ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus Karo medicinos centro Gydymo, diagnostikos ir paramos skyriaus viršininkė gyd. (duomenys neskelbtini) mjr. R. M. Pastarosios liudytojos tik paaiškino aplinkybes susijusias su pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu Ekspertizės komisijoje ir pakomentavo 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atliktos (duomenys neskelbtini) duomenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktų (duomenys neskelbtini) duomenis įvertino neapklausęs pastarąsias (duomenys neskelbtini) atlikusių medikų ir pan.
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atliktos (duomenys neskelbtini) bei Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktų (duomenys neskelbtini) duomenų ir nepašalino paminėtose (duomenys neskelbtini) nustatytų bylai reikšmingų prieštaravimų, nuo kurių tiesiogiai priklauso Ekspertinio nutarimo teisėtumo vertinimas bei pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą pagrįstumas.
32. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, kviečiamas tam tikros srities specialistas, o pagal ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Šių procesinių instrumentų taikymas svarstytinas vykdant ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo, nagrinėjančio administracines bylas, pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
33. Visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje turėtų pakartotinai nagrinėjamos bylos kontekste įvertinti 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atliktos (duomenys neskelbtini) bei Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktų (duomenys neskelbtini) duomenis ir pašalinti paminėtose (duomenys neskelbtini) esančius bylai reikšmingus prieštaravimus. Tai darydamas, teismas, be kita ko, turėtų tinkamai įvertinti Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktų (duomenys neskelbtini) duomenis (apklausti pastarąsias (duomenys neskelbtini) atlikusius medikus), taip pat spręsti, ar ši byla gali būti tinkamai išnagrinėta nepaskyrus medicininės ekspertizės. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021), dėl ekspertizės atlikimo sprendžia konkrečią bylą nagrinėjantis teismas (ABTĮ 61 str.), kuris, kaip minėta, siekdamas teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises.
34. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
35. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl Ekspertinio nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Šie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tiek, kiek ja buvo išspręstas kausimas dėl Ekspertinio nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui, naikinama ir šios administracinės bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 ekspertinio nutarimo, kuriuo V. V. pripažintas netinkamu karo tarnybai, panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šią bylos dalį perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rytis Krasauskas
Skirgailė Žalimienė