2019-11-27 Nr. AB-22263-3-62-3-01418-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2785-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01418-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., jam nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, muilas ir kt.), todėl buvo verčiamas nesilaikyti asmens higienos. Nurodė, jog dėl higienos priemonių trūkumo jis jautėsi netvarkingas, nuo jo sklido blogas kvapas, kiti nuteistieji atsisakė su juo bendrauti. Tai kėlė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, reikalavimui dėl žalos, galimai padarytos laikotarpiu nuo 2015 m sausio 6 d. iki 2015 liepos 5 d., taikyti ieškinio senatį.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ir Aprūpinimo normos), bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Nurodė, kad prašymų dėl jam kalinimo sąlygų pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN neteikė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo prašymą pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymo ir atnaujinimo institutą, nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2015 m. sausio 6 d., skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2018 m. liepos 9 d. Teismas, atsižvelgdamas į skunde nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Marijampolės PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie pažeidinėjamas jo teises, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. liepos 9 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, kad Aprūpinimo normose (redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodami šie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Aprūpinimo normoje nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo išduodamos būtiniausios higienos priemonės, t. y. tualetinis popierius ir tualetinis muilas, patvirtina Marijampolės PN ūkio skyriaus vedėjo Ž. V. pažymą dėl higienos priemonių išdavimo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu raštu ar žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl higienos priemonių (tualetinio popieriaus, muilo) trūkumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl neišduotų higienos priemonių (tualetinio popieriaus, muilo) atmetė kaip nepagrįstus.

8. Dėl dantų pastos, dantų šepetėlio bei skutimosi peiliukų pareiškėjui neišdavimo teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose Aprūpinimo normose nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau šių Aprūpinimo normų 7 punkte buvo numatyta, kad suimtiesiems be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus) kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

9. Teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas neginčija aplinkybės, jog pareiškėjui dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai nebuvo išduoti.

10. Teismas, apžvelgęs teismų praktiką bylose dėl nuteistųjų aprūpinimo higienos priemonėmis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 14 straipsnių pažeidimą dėl neteisėto atsakovo atstovo – Marijampolės PN – neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme pareiškėjo neaprūpinus dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl higienos priemonių neišdavimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs aprūpintas jo nurodytomis higienos priemonėmis. Teismas sprendė, kad atsakovui neišdavus asmens higienos priemonių, pareiškėjui galėjo kilti neigiamos pasekmės, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu).

12. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę vertino, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas buvimo Marijampolės PN metu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) raštu dėl higienos priemonių ar drabužių išdavimo, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur suma.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas pažeidimas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo mokus ir higienos priemonės jam neturėjo būti išduodamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-132) 5 punktą. Higienos priemonės išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Mokiems nuteistiesiems higienos priemonės nėra išduodamos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 132 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas galėjo teikti prašymą pataisos įstaigos direktoriui dėl leidimo panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje, tačiau šia teise nepasinaudojo.

15. Atsakovo atstovas pažymi, kad Marijampolės PN yra biudžetinė įstaiga, kurios lėšos yra naudojamos būtiniausioms priemonėms gerinant ar tenkinant nuteistųjų kalinimo sąlygas. Atsakovas nekuria, nepriima ir neaiškina įstatymų ar kitų teisės aktų, o juos tik vykdo. Atsakovas negali nukrypti nuo teisės aktų reikalavimų, nes kitu atveju į biudžetą skirtos valstybinės lėšos būtų naudojamos ne pagal paskirtį, be jokios priežasties, neturint tam jokio pagrindo. Teisės aktai numato pareigą nuteistiesiems teikti higienos priemones ir jų pagrindu kiekvienais metais yra tvirtinamas biudžetas, todėl lėšų daugiau, nei yra būtina pagal Įsakymą Nr. 1R-132, nėra skiriama. Atsakovas nėra pajėgus skirti daugiau priemonių, nei numato teisės aktai. Tariamai patirta neturtinė žala negali būti atlyginama dėl to, jog atsakovas tinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus ir neperžengia reikalavimų ribų. Atsakovas tinkamai laikosi ir vykdo Įsakymo Nr. 1R-132 nuostatas ir nesutinka su teismo išvada, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, dėl to jog vykdė teisės aktų reikalavimų nuostatas ir negalėjo suteikti daugiau higienos priemonių, kurios pareiškėjui nepriklauso, nes kitu atveju biudžetinių lėšų nebūtų užtekę kitų nuteistųjų aprūpinimui higienos priemonėmis.

16. Atsakovo atstovo teigimu, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas privalės suteikti daugiau higienos priemonių nei yra nustatyta Įsakyme Nr. 1R-132. Tokiu būdu bus nesilaikoma nurodyto įsakymo nuostatų, bus viršijamos biudžetui skirtos lėšos, kurios yra ribotos, o tai gali neigiamai atsiliepti kitų nuteistųjų kalinimo sąlygoms, aprūpinant juos būtiniausiomis higienos priemonėmis.

17. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o į bylą pateikta Psichologinės tarnybos pažyma apie puikią psichologinę pareiškėjo būklę įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė išgyvenimų, kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų į Psichologinę tarnybą nesikreipė. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigine išraiška ir pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta pažeidimus, tačiau vertina, kad pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teisė į higienos priemones turi tik nemokus nuteistieji. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad suimtiesiems higienos priemonės išduodamos neatsižvelgiant į jų mokumą. Skirtingas teisės aktų taikymas atsižvelgiant į nuteistojo ar suimtojo statusą nėra galimas. Pareiškėjo nuomone, jo sąskaitoje esančios lėšos nėra skirtos apsipirkimui, o ypatingiems atvejams ir išduodamos atlikus bausmę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl teismo nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. jam nebuvo suteiktos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, muilas ir kt.), atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais) pažeidė jo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo dalimi, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad pareiškėjo skundas iš dalies tenkintas nenustačius būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Primintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Taigi pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

24. Šiuo atveju dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1999-602/2019).

26. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 nuostatų. Atsižvelgęs į įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos sprendimo taisykles (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos reikalavimų. Taigi šioje byloje visiškai pagrįstai ir teisingai konstatuotas neteisėtas valstybės neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1999-602/2019).

28. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjui teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (200 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo skriaudai, patirtai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., atlyginti.

32. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan