2c1418b7-fe6f-4efb-b779-2eae63569cf3 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-149-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00396-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės K.

B. apeliacinį skundÄ su atsakovės L. M. prisidėjimu prie apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-602-314/2019 pagal ieÅ¡kovo P. Z. ieÅ¡kinį atsakovams K. B., A. M. ir L. M., trečiasis asmuo T. S., dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1333, 2014 m. balandžio 10 d. susitarimÄ pakeisti sutartį, notarinio registro Nr. 1-2260, sudarytus tarp T.

S. ir K. B. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo K. B. vardu, apsimestiniais ir perkelti pirkėjo teises pagal Å¡iÄ sutartį ir jos pakeitimÄ A. M. ir L. M. po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kiekvienam; priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas 2010 m. gegužės 28 d. paskolino atsakovui A. M. 36 150 Eur sumÄ , kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2010 m. liepos 10 d. A. M. skolos negrÄ Å¾ino, žadėjo skolÄ gražinti kai tik galės, nuolat nukėlinėjo žadamÄ skolos grÄ Å¾inimo terminÄ . Atsakovui piktybiÅ¡kai nevykdant pažadų, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo ir 2015 m. birželio 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymu skola buvo priteista.

A. M. ir jo sutuoktinė L. M. neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Vykdomojoje byloje antstolė yra areštavusi atsakovui priklausančias uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcijas, tačiau šis turtas yra bevertis, kadangi įmonė yra išregistruota. A. M. ir L. M. negauna reguliarių pajamų, į kurias galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. A. M. ir L. M. gyvena vienbučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m.

žiemÄ ieÅ¡kovas atsitiktinai sužinojo, kad perkant namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjÄ atstovavo A. M.. IeÅ¡kovas kreipėsi į advokatÄ ir nustatė, kad Å¡is turtas priklauso atsakovei K. B.. IeÅ¡kovo žiniomis, K. B. yra L. M. sesuo. IeÅ¡kovas taip pat kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrÄ dėl turto įsigijimo dokumentų pateikimo ir juos gavęs nustatė, kad turtas buvo įsigytas ir perduotas pirkėjÄ atstovaujant atsakovui A. M.. Gavus Å¡iÄ informacijÄ ieÅ¡kovui tapo akivaizdu, kad turto įsigijimo sandoris yra apsimestinis, kur tikraisiais turto pirkėjais laikytini sutuoktiniai A.

M. ir L. M.. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti turto pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises perkelti sutuoktiniams A. M. ir L. M..

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė L. M. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė niekada neturėjo jokio tikslo ir intereso įsigyti ginčo turtÄ nuosavybės teise, nes neturėjo tam finansinių galimybių. Atsakovės ir A. M. Å¡eimos finansinė padėtis tapo itin sunki nuo 2010 m., Å¡ias aplinkybes patvirtinta ieÅ¡kovui iÅ¡duotas 2015 m. birželio 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 36 150 Eur skolos priteisimo bei paties ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl 2010 m. liepos 10 d. negrÄ Å¾intos skolos.

Be to, šeimos finansinė padėtis dar pablogėjo, kai 2016 m. gegužės 16 d. buvo sulaikytas, nuteistas ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Baltarusijos Respublikoje atliekantis atsakovas A. M., kuris daugiausiai rūpinosi šeimos materialine padėtimi. Šiuo metu atsakovė viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Dėl šių priežasčių akivaizdu, jog atsakovė nei sutarties sudarymo metu, nei po jos sudarymo neturėjo jokios galimybės įsigyti turto nuosavybės teise net jei ir būtų norėjusi.

Dėl to faktas, jog K. B. geranoriÅ¡kai padeda sunkiai besiverčiančiai atsakovės Å¡eimai negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningumo ar sandorio apsimestinumo įrodymu. Nors sandorio sudarymo metu atsakovė nedalyvavo, tačiau K. B. ir A. M. elgesys po sandorio sudarymo niekada atsakovei nesudarė įspÅ«džio, jog Å¡alių valia bÅ«tų buvusi kitokia nei numatyta 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ir 2014 m. balandžio 4 d. susitarime pakeisti sutartį, t. y. kad jos sutuoktinis bÅ«tų tapęs ginčo turto savininku.

Atsakovė visuomet žinojo ir suprato, jog gyvena name, kurio savininkė yra jos sesuo K. B., kuri dažnai apsistoja ginčo turte savaitgaliais ir atostogų metu.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė K. B. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tai, jog sutartis buvo sudaryta tokiomis sÄ lygomis, kurios iÅ¡ tikrųjų atitiko Å¡alių vidinę valiÄ , įrodo sandorio sudarymo aplinkybės. Sutarties sudarymo metu egzistavo faktinio pobÅ«džio kliÅ«tys, dėl kurių A. M. niekaip negalėjo bÅ«ti ginčo turto pirkėju. Atsakovė sutartį sudarė dėl asmeninių interesų. 2014 m. rimtai svarstė galimybę persikelti gyventi į mažesnį miestÄ , dėl to pradėjo ieÅ¡koti tinkamos gyvenamosios vietos ir pirkėjo savo butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

BÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga savininkė, K. B. pirmiausiai sudarė naujos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kad pardavus butÄ , turėtų kur persikelti. Atsakovė, nerasdama pirkėjo butui Kaune ir žinodama apie sunkiai besiverčiančiÄ sesers Å¡eimÄ , leido jiems gyventi ginčo turte neatlygintinos panaudos teise, kol ji pati, radusi pirkėjÄ , parduos butÄ Kaune. TinkamÄ pirkėjÄ atsakovė butui rado ir pardavė tik 2016 m. spalio 5 d., bet per pora metų pasikeitus aplinkybėms, nusprendė pasilikti gyventi Kaune.

Atsakovė susirado geriau apmokamÄ darbÄ , pradėjo kartu gyventi su draugu. Å iuo metu atsakovė dažnai lankosi (duomenys neskelbtini) savaitgaliais, ten leidžia laisvalaikį ir atostogas, apsistoja name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė, suprasdama, jog jos sesers finansinė padėtis yra itin sunki, nori padėti ir dėl to nežada praÅ¡yti, jog Å¡eima iÅ¡sikeltų. Taigi 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014 m. balandžio 4 d. susitarimÄ pakeisti sutartį, sudarytus tarp T.

S. ir K. B., pripažinti apsimestiniais ir perkelti pirkėjo teises pagal Å¡iÄ sutartį ir jos pakeitimÄ A. M. ir L. M. nėra jokio pagrindo, nes sutarties sudarymo metu K. B. valia atitiko jos iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. sudarydama sutartis ji siekė nuosavybės teise įgyti ginčo turtÄ ir ieÅ¡kovas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, rodančių prieÅ¡ingai. Jokie teisės aktai neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko iÅ¡naudoti savo nuosavybės teisę faktiÅ¡kai joje gyvenant – jis gali laisvai disponuoti nuosavybės teise sudarydamas sutartis dėl gyvenamosios patalpos nuomos, panaudos, įkeitimo ir pan.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo T. S. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Patvirtino, kad pasiraÅ¡ant ginčijamus 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimÄ pakeisti sutartį pas notarÄ , jam, kaip pardavėjui, nekilo jokių abejonių, jog žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra kas nors kitas, o ne K. B.. K. B. aktyviai rodė iniciatyvÄ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, domėjosi ir apžiÅ«rėjo įgyjamÄ turtÄ , derino sutarties kainÄ ir priėmė galutinį sprendimÄ Ä¯sigyti jį nuosavybės teise.

PasiraÅ¡ant pirkimo–pardavimo sutartį A. M. atstovavo K. B. interesus pagal įgaliojimÄ dėl patogumo, jog jai nereikėtų vykti į Vilnių tvarkyti sutarties pasiraÅ¡ymo formalumų. Dėl kitų ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, t. y. kas ir kokiais pagrindais gyveno ginčo turte po sandorio sudarymo, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimai, trečiasis asmuo neturi galimybės pasisakyti ir jų vertinti, nes asmeniÅ¡kai su atsakovais po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebendravo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1333, ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimÄ pakeisti sutartį, notarinio registro Nr. 1-2260, sudarytus tarp trečiojo asmens T. S. ir atsakovės K. B. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), apsimestiniais sandoriais nuo jų sudarymo momento; pripažino negaliojančiomis 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-1333, ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimo pakeisti sutartį, notarinio registro Nr. 1-2260, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis dėl sandorio Å¡alies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatė, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra L.

M. ir A. M.; pripažino, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. M. ir A. M. nuosavybė, nustatant po 1/2 dalį įsigyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį įsigyto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienam; priteisė iš atsakovų L. M., A. M. ir K. B. po 1 403,96 bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. Z. naudai; priteisė iš atsakovų L.

M., A. M. ir K. B. valstybės naudai po 12,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. teismo įsakymu (civilinė byla Nr. eL2-705-314/2015) priteisė iÅ¡ atsakovo (skolininko) A. M. 36 150 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. birželio 15 d.) iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo (kreditoriaus) P. Z. naudai. Dėl priteistos skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorius kreipėsi į antstolę. 2016 m. kovo 30 d. turto areÅ¡to aktu vykdomojoje byloje Nr. 0052/15/01472 buvo areÅ¡tuota 100 proc.

UAB (duomenys neskelbtini) 4 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienintelis savininkas buvo skolininkas A. M.. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino BUAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veiklÄ pasibaigusia, likvidavus bendrovę dėl bankroto. Kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudarė 188 134,39 Eur visa apimtimi liko nepatenkinti. Taigi antstolei areÅ¡tavus visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ieÅ¡kovui jokių piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kota nebuvo.

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovas kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismÄ dėl skolininko (A. M.) turto dalies nustatymo iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Druskininkų miesto apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino ir 2016 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-484-3142016) nustatė, kad skolininko A. M. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/2 sutuoktinės L. M. gaunamo darbo užmokesčio. Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs L.

M. atskirÄ jį skundÄ , 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį pakeitė ir nustatė, kad skolininko A. M. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/4 (ketvirtadalis) sutuoktinės L. M. gaunamo darbo užmokesčio, kita nutarties dalis palikta nepakeista.

8. Taip pat nustatė, kad nuo paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo (2010 m. gegužės 28 d.) ir iki teismo įsakymo priėmimo (2015 m. birželio 16 d.) atsakovas A. M., atstovaudamas atsakovę K. B., 2014 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure susitarė ir sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė K. B. už 110 000 Lt nupirko iÅ¡ pardavėjo (trečiojo asmens) T. S., kurį atstovavo T. S., nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ ir pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Sudaryta sutartis, praėjus mėnesiui laiko, 2014 m. balandžio 10 d. tų pačių Å¡alių atstovų tame pačiame notarų biure buvo pakeista nurodant kitÄ terminÄ (ilgesnį), kad pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjo visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ ir perduoti daiktus pirkėjui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (ankstesnė redakcija 5 darbo dienas) po visų daiktų pirkimo–pardavimo kainos sumokėjimo dienos. Be to, atsakovas A. M., atstovaudamas atsakovę K. B., 2014 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė ir pasirašė pirkto nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktÄ .

9. Teismas nustatė ir tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) ir jos savininkas atsakovas A. M. įvairiu laikotarpiu nuosavybės teise valdė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) butÄ Ä¯sigijo 2005 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, atsakovas A. M. butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ savo vadovaujamos bendrovės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2006 m. liepos 14 d., pagrindu ir butÄ nuosavybės teise valdė 5 metus iki jį pardavė 2011 m. spalio 7 d. Taip pat atsakovas A. M. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 11 metų ir 7 mėn. nuo 1997 m. gegužės 26 d., kurį 2009 m. sausio 6 d. pardavė atsakovei K. B.. Atsakovė K. B. butÄ praėjus 7 metams ir 10 mėn. (2016 m. spalio 5 d.) pardavė. Teismas pažymėjo, kad nurodyto buto adresas buvo bankrutavusios 2016 m. birželio 21 d. ir likviduotos UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas.

10. Teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus oficialius dokumentus atsakovė K. B. neturėjo galimybės sumokėti sandoryje nurodytÄ piniginę sumÄ už pirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja sumoka (perdavimo akte sumokėjo) 110 000 Lt (31 858,20 Eur), kai tuo tarpu atsakovė sandorio sudarymo dienÄ , tikėtina, galėjo turėti santaupų ne daugiau 35 000 Lt (10 136,70 Eur).

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ginčo turto įsigijimo metu nuosavybės teise valdė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriam buvo taikyta hipoteka laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 15 d. iki hipotekos iÅ¡registravimo 2016 m. spalio 18 d., ir konstatavo, jog atsakovės galimybės iÅ¡ darbinių pajamų sutaupyti 110 000 Lt buvo papildomai apsunkintos, nes ji turėjo pareigÄ kas mėnesį (ar kitaip) mokėti nežinomam kreditoriui nenustatytas sumas už gautÄ paskolÄ buto įsigijimui.

12. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo teiginį, jog atsakovė K. B. nemokėjo pinigų už ginčo turtÄ , kadangi 2014 m. kovo-balandžio mėnesiais 110 000 Lt (31 858,20 Eur) piniginių santaupų neturėjo.

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santykiai iki ginčijamos sutarties, po jos sudarymo ir sprendimo priėmimo metu yra labai geri, grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba.

14. Teismas atsakovės K. B. aiÅ¡kinamų aplinkybių dalyje, kad ginčo turto pirkimo metu (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo gavusi darbo pasiÅ«lymÄ , kad nupirkus namÄ (duomenys neskelbtini) sutiko draugÄ , su kuriuo Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl planuotas persikėlimas gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini) neįvyko, nepripažino egzistavusiomis, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų Å¡ių aplinkybių pagrindimui.

15. Teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybės, padarė iÅ¡vadai, kad atsakovai A. M. ir L. M. turėjo arba turi didelių skolinių įsipareigojimų nenustatytam skaičiui kreditorių nenustatytas pinigines sumas, todėl dėl egzistavusių skolų A. M. ir L. M. turėjo akivaizdų interesÄ Ä¯sigyti namÄ , kuriame gyvena kito asmens – statytinio vardu, o atsakovė K. B. neturėjo intereso pirkti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) ir jame gyventi.

16. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčijamais sandoriais įgytas turtas A. M. ir L. M. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatant po 1/2 dalį įsigyto turto kiekvienam.

17. Teismas ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai laikė pagrįstomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovė K. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. BylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas ir nuo bylos iÅ¡kėlimo turėjo susiformavęs iÅ¡ankstinę nuomonę, nes tarp tų pačių Å¡alių ir dėl tos pačios ieÅ¡kovo 36 150 Eur skolos ginÄÄ sprendė jau trečiÄ kartÄ .

Kadangi visose nagrinėtose bylose iÅ¡ esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo 36 150 Eur skolos priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo, bylos Å¡alys tapačios, todėl teisėjas pats privalėjo nusiÅ¡alinti nuo nagrinėjamos bylos. 18.2. Sprendime buvo konstatuota, kad atsakovui A. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismas visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad A. M. atlieka (duomenys neskelbtini) Respublikos Aukščiausiojo Teismo paskirtÄ 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir realiai negali pasinaudoti jokiomis Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytomis procesinėmis teisėmis.

A. M. neturi pakankamų lietuvių kalbos žinių, kad galėtų savarankiÅ¡kai rengti specifinius teisinius dokumentus. Dėl kalinimo sÄ lygų A. M. gaunama ir siunčiama korespondencija, pokalbiai telefonu yra griežtai ribojami. 18.3. Spręsdamas sandorio negaliojimo klausimÄ dėl valios trÅ«kumų, teismas faktiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino tikrosios Å¡alių valios ir ketinimų, kai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose Å¡alių tikrosios valios požymiai yra esminiai, konstatuojant sandorio apsimestinumo faktÄ . 18.4.

Sprendimas priimtas remiantis tik vienos iÅ¡ ginčijamo sandorio Å¡alių, t. y. K. B., parodymais bei paaiÅ¡kinimais, turi akivaizdžių trÅ«kumų, prieÅ¡tarauja teismų praktikai, dėl to yra neteisėtas ir visiÅ¡kai nepagrįstas. 18.5. Teismas visiÅ¡kai nevertino trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių. 18.6. IeÅ¡kovas keitė parodymus – ieÅ¡kinyje teigė, jog apie namÄ , kurio savininkė yra K. B., sužinojo tik 2018 m. atsitiktinai, tačiau teismo posėdžio metu teigė žinojęs, apie konkretų namÄ (duomenys neskelbtini), neva perkamÄ K.

B. vardu, jau nuo 2010 m. IeÅ¡kovo prisiminimai neparemti jokiais raÅ¡ytiniais, daiktiniais ar kitais įrodymais. Teismas, bÅ«damas objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, tokiÄ nenuosekliÄ ir nepagrįstÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ turėjo vertinti kritiÅ¡kai. 18.7. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus – rungimosi, dispozityvumo, betarpiÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, dėl to priimtas sprendimas yra neteisėtas kaip prieÅ¡taraujantis pamatiniams civilinio proceso principams. 18.8.

Skundžiamas sprendimas absoliučiai paneigia atsakovės K. B. teisę į sutarties laisvę, nors jokių imperatyvių teisės normų, draudžiančių sudaryti ginčijamÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nėra ir nebuvo 2014 m. kovo-balandžio mėn. 18.9. Teismas klaidingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims. Atsakovė K. B. neturėjo pareigos įrodinėti, jog už ginčijamÄ turtÄ su pardavėju atsikaitė, kadangi pinigų perdavimo faktas yra konstatuotas notarine pirkimo–pardavimo sutartimi.

IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog buvo prieÅ¡ingai. 18.10. VisiÅ¡kai nesuvokiama, kaip teismas nustatė, jog sandorio sudarymo dienÄ K. B. galėjo turėti santaupų ne daugiau kaip 35 000 Lt. Teismo iÅ¡vados, jog asmuo nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigyja tik ilgÄ laikÄ taupęs savo iÅ¡ darbo užmokesčio gaunamas pajamas ir tik turėdamas visÄ reikalingÄ sumÄ sudaro sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, paneigia skolinimosi galimybę. 18.11. Byloje ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad A. M. ir L.

M. turėjo piniginių santaupų ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl teismo padarytos iÅ¡vados, kurių pagrindų pirkėjo teisės perkeltos L. M. ir A. M., yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos ir nepagrįstos. 18.12. Teismas skundžiamu sprendimu absoliučiai paneigė K. B. konstitucinę teisę į privačios nuosavybės neliečiamumÄ . Teismas sprendime nepasisakė dėl restitucijos taikymo, t. y. kokiu bÅ«du L. M. ir A. M. turėtų atlyginti K. B. už perleistÄ nekilnojamÄ turtÄ . 18.13.

IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstos, neprotingos ir per didelės, kadangi ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra pasirinko advokatÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė papildomų iÅ¡laidų, kuriomis buvo padidinta bendra teisinių paslaugų kaina. Akivaizdu, kad į sÄ skaitas už teisines paslaugas yra įtraukta ir ieÅ¡kovo advokato kelionių į (duomenys neskelbtini) kaÅ¡tai, kurie pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo  19 d. įsakymo Nr. 1A-77 3 punktÄ yra nepriteisiami.

Kadangi ieÅ¡kovas nepaisė ekonomiÅ¡kumo principo reikalavimo pasirinkdamas advokatÄ iÅ¡ kito Lietuvos regiono, atitinkamai ieÅ¡kovas turėtų ir prisiimti dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡tos.

19. Atsakovė L. M. pateikė prisidėjimÄ prie atsakovės K. B. apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad prisideda prie apeliacinio skundo, sutinka su jame nurodytais argumentais bei palaiko K. B. reikalavimus. Atsakovė L. M. visiÅ¡kai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais bei priimtomis iÅ¡vadomis, dėl to praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

20. IeÅ¡kovas P. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti solidariai iÅ¡ apeliančių ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliaciniame teisme. Nurodo Å¡iuos argumentus: 20.1. Alytaus apylinkės teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstÄ bei motyvuotÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Apeliantės apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės teikia tik deklaratyvius teiginius.

Atsakovas A. M. atstovavo atsakovę K. B. įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ ir sklypÄ su tikslu nuslėpti realų turimÄ turtÄ ir iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu byloje atsakovai rėmėsi tik savo naudai sukurtomis istorijomis, kurių raÅ¡ytiniais įrodymais nesugebėjo pagrįsti nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu. Nei vienas iÅ¡ apeliančių argumentų apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo abejoti Alytaus apylinkės teismo sprendimu. 20.2. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad bylÄ nagrinėjęs teisėjas negalėjo nagrinėti bei priimti sprendimo, kadangi tas pats teisėjas priėmė teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo bei kitoje byloje nustatinėjo skolininko A.

M. turto dalis, esančias bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Nors visose bylose dalyvavo tie patys asmenys, tačiau pirmÄ jÄ bylÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo negalima laikyti tapačia. IÅ¡ esmės tas pats galioja ir vėlesnei bylai, kuri susijusi su vykdomÄ ja byla dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo minėto teismo įsakymo pagrindu. Ankstesnėse bylose nebuvo vertinami duomenys dėl kurių teisėjas jau bÅ«tų pasisakęs ir padaręs atitinkamas iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko Å¡ioje byloje. 20.3.

Apeliančių cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-469-313/2016 ratio decidendi (iš lot. motyvacija) neatitinka šiuo atveju esamos faktinės situacijos byloje. Cituojamoje byloje buvo nagrinėtas tų pačių privatizavimo sandorių teisėtumas, jų pripažinimas negaliojančiais, kurį atliko ta pati teisėja dvejose skirtingose bylose. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas visai kitas klausimas – sandorio pripažinimas negaliojančiu, dėl kurio, kiek žinoma, joks teismo vertinimas niekada nebuvo atliekamas. 20.4.

Teismas siuntė atsakovui A. M. praneÅ¡imÄ apie paskirtÄ teismo posėdžio datÄ ir laikÄ . Gautas atsakymas, kad A. M. atsisakė priimti, susipažinti ir pasiraÅ¡yti bet kokius dokumentus jam adresuotus iÅ¡ oficialių Lietuvos Respublikos įstaigų. 20.5. Teismas neturėjo galimybės vadovautis atsakovo A. M. paaiÅ¡kinimais, kadangi pats atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsiriboti nuo bylos nagrinėjimo. Dėl Å¡ios priežasties buvo tinkamai aiÅ¡kintasi Å¡alių valia, apklausti visi byloje dalyvaujantys asmenys, galiausiai, teismas priėmė pagrįstÄ , raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais motyvuotÄ sprendimÄ . 20.6.

Teismas savo vidiniu įsitikinimu, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, vertino dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiÅ¡kinimus, jų atitikimÄ tikrovei. Aplinkybė, kad teismas kritiÅ¡kai vertino T. S. paaiÅ¡kinimus jokiu bÅ«du nedaro teismo priimto sprendimo negaliojančiu, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų minėto asmens pateiktus paaiÅ¡kinimus. 20.7. Teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims paskirstė teisingai. Teismas, vadovaudamasis ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad K.

B. negalėjo turėti reikiamos 110 000 Lt sumos namui. 20.8. Atsakovė K. B. yra atstovaujama profesionalaus advokato, todėl turėjo puikiai suprasti, kad byloje reikėjo pateikti banko mokėjimo dokumentÄ , kuris patvirtintų atliktus pavedimus pardavėjui T. S.. Dar daugiau, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos iÅ¡ jai artimų žmonių realiai buvo suteiktos (nepateikti raÅ¡ytiniai asmenų paaiÅ¡kinimai ar dokumentai, patvirtinantys, kad paskolinti pinigai buvo realiai įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ir kt.).

Akivaizdu, kad jokio pavedimo atsakovė K. B. taip ir nebuvo atlikusi. Vien faktas, kad T. S. pinigus gavo, o notaras jų gavimÄ patvirtino dar nereiÅ¡kia, kad tÄ mokėjimÄ atliko bÅ«tent K. B. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. 20.9. Atsižvelgiant į tai, jokia restitucija, t. y. kompensacija ar pan., atsakovės K. B. naudai negali bÅ«ti priteisiama, kadangi ji faktiÅ¡kai jokių nuostolių nepatyrė. Visa restitucijos apimtis Å¡iuo atveju yra tik atsakovės K. B. teisių ir pareigų, susijusių su gyvenamojo namo įsigijimu, perkėlimas atsakovams A.

M. ir L. M.. 20.10. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų tėra nepagrįstos prielaidos, todėl turėtų būti atmesti. Nors ieškinio apimtis keturi lapai, tačiau byloje buvo sprendžiami sudėtingi klausimai: nuo pirkimo–pardavimo sandorio įrodymo apsimestiniu iki procesinių dokumentų įteikimo kalinimo įstaigoje užsienyje bausmę atliekančiam asmeniui. Negana to, byloje vyko eilė teismo posėdžių, kuriems reikėjo skirti nemažai laiko tinkamai pasiruošti.

Teismas sprendime tinkamai, pagal teisės aktus iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. 21. 2019 m. gruodžio 16 d. gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ apeliančių lygiomis dalimis ieÅ¡kovo naudai priteisti 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsakovės prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

24. Atsakovė K. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo sutartį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su K. B. 2019 m. sausio 21 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartimi, vertina, kad atsakovės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas bylos nagrinėjimo neužvilkins, yra susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, ir sprendžia, jog atsakovės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas priimamas ir vertintinas visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

25. Atsakovė K. B. (toliau – atsakovė arba apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

26. Viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga. Teisėjo ir teismų neÅ¡aliÅ¡kumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

27. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė nuÅ¡alinimo teise nepasinaudojo. Atsakovė, grįsdama tariamÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, tačiau nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai pagrindžiančių, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, taip pat ji nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Vien ta aplinkybė, kad teisėjas 2015 m. birželio 16 d. priėmė teismo įsakymÄ , kuriuo nutarė kreditoriui P. Z. priteisti iÅ¡ skolininko A. M. 36 150 Eur skolÄ , 5 penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-705-314/2015, CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2016 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė skolininko A. M. turto dalį, esančiÄ sutuoktinės L.

M. gaunamame darbo užmokestyje (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2VP-484-314/2016, CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pakankama iÅ¡vadai, jog teisėjas jau turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, todėl buvo Å¡aliÅ¡kas. Pažymėtina, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ siejamas su konkretaus ginčo iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės. Anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose teisėjas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs teisinio vertinimo dėl pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumo, kuris yra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nelaikytina, kad teisėjas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę nagrinėjamu atveju ir pats turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo.

Aplinkybė, kad kai kuriuos procesinio pobÅ«džio klausimus teisėjas sprendė ir procesinį sprendimÄ priėmė ne atsakovės naudai, savaime nerodo jo Å¡aliÅ¡kumo atsakovės atžvilgiu.

28. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su tuo, kad atsakovas A. M. atlieka (duomenys neskelbtini) Respublikos Aukščiausiojo Teismo paskirtÄ 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir dėl kalinimo sÄ lygų realiai negali pasinaudoti jokiomis CPK numatytomis procesinėmis teisėmis, nagrinėjamu atveju yra nereikÅ¡mingi, kadangi apeliantė Å¡iuo aspektu teikia argumentus ne gindama savo pažeistÄ ir jai pačiai priklausančiÄ teisę, o kito asmens, nebÅ«dama nei subjektu, ginančiu vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymo pagrindu, nei CPK nustatyta tvarka įgaliotu asmeniu.

PareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė L. M. iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir apeliantė, kuriuos teisėjų kolegija atmeta. Pati L. M. dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jÄ atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie sutuoktinių prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl L. M. negali ginčyti teismo sprendimo teisėtumo menamu, t. y. galinčiu bÅ«ti, bet galinčiu ir neegzistuoti, pagrindu, kad A.

M. realiai negalėjo pasinaudoti jokiomis procesinėmis teisėmis. Jau pats procesinių dokumentų įteikimas Å¡eimos nariams laikomas tinkamu, todėl bÅ«tent L. M. esant pirmai galimybei privalėjo praneÅ¡ti sutuoktiniui apie procesÄ civilinėje byloje ir turėdama daugiau galimybių dėl neapribotos laisvės pati, arba per atstovÄ , galėjo ir privalėjo pasirÅ«pinti, kad A. M. galėtų pasinaudoti galimomis CPK numatytomis Å¡alies procesinėmis teisėmis (CPK 123 straipsnio 3 dalis, CK 3.27 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Vien ta aplinkybė, kad A. M. jam teikiamus dokumentus atsisakė priimti, su jais susipažinti ir pasiraÅ¡yti bet kokius dokumentus jam adresuotus iÅ¡ oficialių Lietuvos Respublikos įstaigų ir dėl to parašė pareiÅ¡kimÄ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko pavaduotojui, leidžia spręsti, kad jis pats byla nesidomi ir nelaiko, jog jo teisės yra pažeistos.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo eigÄ , iÅ¡klausiusi teismo posėdžių garso įraÅ¡us neturi pagrindo spręsti, kad Å¡alims buvo suteiktos nevienodos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai nepažeidė rungimosi, dispozityvumo, betarpiÅ¡kumo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo ar kooperacijos principų, nustatytų CPK 12–14 straipsniuose, 17 straipsnyje, 7 straipsnyje ir 8 straipsnyje.

Nagrinėjamu aspektu apeliantės teikiami argumentai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija iÅ¡ civilinės bylos medžiagos nenustatė, kad ginÄÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡alims bÅ«tų suteikęs skirtingas teises ir (ar) pareigas procese, nustatęs nevienodus ir (ar) neprotingus terminus procesiniams dokumentams ir (ar) įrodymams pateikti, tokiu bÅ«du ribojant teisę tinkamai ginti savo įrodinėjamÄ pozicijÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas apie ginčijamo sandorio apsimestinumo faktÄ , todėl teigti, jog nebuvo pasiektas teisingas materialinio ginčo rezultatas, pagrindo nėra.

Ä®rodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui pasiduodanti teismo procesinės veiklos dalis, nes tai iÅ¡ esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mÄ stymo procesas. Ä®statymas nustato tik tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio nuostatos).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento. Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

30. Esminis ginčas byloje kilo dėl apsimestinio sandorio ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo, nustatant tikrÄ sias apsimestinio sandorio Å¡alis.

31. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandorio ydingumas gali pasireikÅ¡ti dėl sandorio Å¡alių valios, objekto, subjekto ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2013; kt.).

32. Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi. Taigi esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.).

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus, nustatė, kad ginčijamas sandoris (t. y. 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis (2014 m. balandžio 10 d. susitarimas pakeisti sutartį) dėl žemės sklypo ir pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)) yra apsimestinis; tikrieji turto pirkėjai (įgijėjai) yra atsakovai A. M. ir L. M., o atsakovė (apeliantė) K. B. ginčo sandoryje buvo statytinė.

34. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

35. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimÄ . Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad pagal konkrečios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

36. IÅ¡ ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog sandorio kaina sudarė 110 000 Lt (31 858,20 Eur) sumÄ . Pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie K. B. gautas pajamas ir padarė iÅ¡ esmės pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu gautas pajamas atsakovė neturėjo finansinės galimybės įsigyti ginčo turtÄ . Nors apeliantė ir pripažino, kad visos reikiamos sumos ji neturėjo, tačiau, apeliantės teigimu, teismui jos nurodytos aplinkybės, kad trÅ«kstamÄ sumÄ ji pasiskolino iÅ¡ artimų žmonių (skolinosi iÅ¡ 6 asmenų, iÅ¡ kiekvieno maždaug po 20 000 Lt), notarinėje pirkimo–pardavimo sutartimi konstatuotas pinigų perdavimo faktas, reiÅ¡kia, kad bÅ«tent ji atliko mokėjimÄ pagal sutartį. Anot apeliantės, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog buvo prieÅ¡ingai. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

37. Apeliantė, teigdama, kad už įsigyjamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ji atsiskaitė su pardavėju, negali apsiriboti vien teiginiais, kad turėjo santaupų, trÅ«kstamÄ sumÄ pasiskolino, bet ir privalo pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius atitinkamus įrodymus. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (nutarties 34 pastraipa). Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovei perkėlė paskolos suteikimo, panaudojimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybių įrodinėjimo (neigimo) pareigÄ .

38. Vien tai, kad 2014 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodyta, jog pardavėjo atstovas patvirtino, kad Å¡ios sutarties 4.1.1 punkte nurodytÄ sumÄ (t. y. 110 000 Lt) pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo pavedimu prieÅ¡ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir jokių pretenzijų dėl Å¡ios sumos sumokėjimo neturi, nepatvirtina, nei aplinkybės, kad mokėjimÄ už įsigyjamÄ turtÄ atliko bÅ«tent pati apeliantė, nei aplinkybės, kad mokėjimas buvo atliktas apeliantės lėšomis.

39. Pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamoji dalis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ . Teismas vertino abiejų Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgė į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, vertino nagrinėjamu atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ .

40. Teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu atsakovė K. B. paaiÅ¡kino (sprendimo motyvuojamoji dalis; iÅ¡klausytas 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as), kad visos reikalingos pinigų sumos neturėjo, todėl pasiskolino iÅ¡ motinos, brolio, draugės tėvų, kitų artimų žmonių. Viso skolinosi iÅ¡ 6 asmenų, iÅ¡ kiekvieno maždaug po 20 000 Lt. Paskolos sutarčių sudariusi nebuvo, todėl pagrįsti dokumentais aiÅ¡kinamos aplinkybės negali, skolas Å¡iems kreditoriams jau sugrÄ Å¾ino. Pinigus už perkamÄ ginčo turtÄ mokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos per du kartus pavedimais. PirmÄ kartÄ sumokėjo 100 000 Lt, kitÄ 10 000 Lt. Tačiau Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais leistinais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

41. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimÄ (CK 6.871 straipsnio 1 dalis) fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 litų. Tačiau, CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

42. Apeliantė nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ji iÅ¡ savo lėšų įsigijo nekilnojamÄ jÄ turtÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Nors teisėjų kolegija iÅ¡ dalies laiko įtikinamais apeliantės teiginius, kad skolinantis iÅ¡ artimų asmenų raÅ¡ytinės paskolos sutartys nebuvo sudarytos, tačiau apeliantė, kuriÄ atstovavo ir kvalifikuotas teisininkas – advokatas, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir kitais įrodymais – liudytojų parodymais (pvz. pinigus skolinusių asmenų parodymais).

Be to, pastebėtina, kad ir pats apeliantės (pagal pateiktÄ darbo sutartį ji dirba buhaltere) aiÅ¡kinimas dėl finansinės galimybės įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ yra stokojantis logikos, t. y. anot apeliantės, ji neturėjo visos reikalingos sumos (t. y. turėjo kažkiek santaupų), todėl iÅ¡ 6 asmenų pasiskolino maždaug po 20 000 Lt iÅ¡ kiekvieno (t. y. pasiskolino apie 120 000 litų), tačiau, kaip matyti iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties, už įsigytÄ turtÄ ji sumokėjo 110 000 litų.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste paskolos (-ų) sudarymo fakto nustatymas remiantis vien apeliantės paaiÅ¡kinimais, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

43. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Tai svarbu darant iÅ¡vadÄ , ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jÄ paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginių įrodymų, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

44. Nagrinėjamoje byloje susiklostė bÅ«tent tokia situacija, kai sandorio pripažinimas apsimestiniu įrodinėjamas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Kaip jau minėta, apeliantei nepateikus raÅ¡ytinių sutarčių, nepateikta ir jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių sprendžiamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi tiek atsikirsdama į ieÅ¡kinį, tiek pateikdama apeliacinį skundÄ . Nepagrįstas ir jos deklaruojamas ginčo turto įsigijimo tikslas – planuotas persikėlimas gyventi į (duomenys neskelbtini).

Apeliantei tvirtinant, kad pinigus už perkamÄ ginčo turtÄ mokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos per du kartus pavedimais, neįtikina bent tokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikimo į bylÄ aplinkybė. Vien tai, jog atsakovių K. B. ir L. M. paaiÅ¡kinimai sutampa dėl aplinkybių, jog A. M. ir L. M. Å¡eima ginčo name apsigyveno iki jo įsigijimo 2011 arba 2012 metais, o K. B. įsigijus namÄ , Å¡i leido jame be nuomos mokesčio gyventi sesers Å¡eimai, su kuria santykiai yra labai geri, grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba, nesudaro pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybėmis, kad tikroji bÅ«sto pirkėja yra apeliantė.

Byloje be įgaliojimo iÅ¡davimo iÅ¡ esmės nėra kitų duomenų, pagrindžiančių, kad K. B. atliko kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad įgytų ginčo turtÄ ir valdytų jį kaip nuosavÄ . Nors pirkimo–pardavimo sutartyje apeliantė nurodyta kaip pirkėja, iÅ¡ esmės ji nedalyvavo turto įgijimo procese. Akivaizdu, kad abi atsakovės, turinčios vienodÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nebuvo suinteresuotos objektyviu ir visiÅ¡ku aplinkybių dėl ginčo turto įsigijimo nustatymu.

Tačiau šiuo atveju egzistuoja kitos faktinės aplinkybės, įgalinančios A. M. ir L. M. pripažinti tikraisiais turto pirkėjais, kurias teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas:

1) atsakovai A. M. ir L. M. su vaikais apsigyveno ginčo name 2012 metais;

2) atsakovas A. M. buvo vienintelis akcininkas UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2016 m. birželio 21 d. teismo pripažinta bankrutavusia, nepatenkinus visų 188 134,39 Eur kreditorių reikalavimų;

3) atsakovė L. M. nenustatytiems kreditoriams turi nesumokėtų skolų apie 100 000 Eur;

4) atsakovas A. M., veikdamas sutuoktinės (L. M.) sesers atsakovės K. B. išduoto įgaliojimo pagrindu, 2014 m. kovo 4 d. (su 2014 m. balandžio 10 d. pakeitimu) sudarė gyvenamojo namo, kuriame gyvena pirkimo–pardavimo sutartį;

5) atsakovė K. B. įsigijo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«dama skolinga kreditoriui už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

6) atsakovė K. B. (duomenys neskelbtini) ginčo name nei iki namo įsigijimo, nei po įsigijimo negyvena. Taigi faktinės bylos aplinkybės suteikia pakankamÄ pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovai A. M. ir L. M. turėjo arba turi didelių skolinių įsipareigojimų nenustatytam skaičiui kreditorių nenustatytas pinigines sumas. Byloje esančių įrodymų visuma kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad tuo atveju, jei atsakovai A. M. ir L. M. bÅ«tų įgiję nuosavybės teise ginčo turtÄ , Å¡is turtas galėtų bÅ«ti panaudotas tenkinant jų kreditorių reikalavimus. Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad A. M. ir L. M. turėjo aiÅ¡kų motyvÄ ginčo turto įgijimÄ vykdyti per statytinį ir taip užtikrinti normalias Å¡eimos gyvenimo sÄ lygas.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nustatyti faktai patvirtina, jog ginčijamu sandoriu bÅ«tent A. M. ir L. M. ketino įgyti ir įgijo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sutartį, t. y. jie yra faktiniai pirkėjai pagal ginčijamÄ sutartį (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kuriÄ pagal kasacinio teismo praktikÄ ir turi įvertinti bylÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

46. Apibendrinat tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai aiÅ¡kino ginčijamos sutarties nuostatas, jos Å¡alių valiÄ ir elgesį, todėl pagrįstai ginčijamÄ sutartį pripažino apsimestine, konstatuodamas, kad tikrieji ginčo turto pirkėjai (įgijėjai) yra A. M. ir L. M. (CK 1.87 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

47. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais ir teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais duomenimis (ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir teiginiais jo procesiniuose dokumentuose, teismų kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais), tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad ieÅ¡kovas P. Z. nėra ginčijamo sandorio Å¡alis, tačiau savo suinteresuotumÄ ginčyti Å¡iuos sandorius ir savo teisių pažeidimÄ grindžia tuo, kad A. M. yra jo skolininkas, tačiau turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ Ä¯siskolinimÄ , neturi, o įgydamas ginčo turtÄ svetimu vardu, siekė iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apsimestinis sandoris yra niekinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-378/2019; kt.). ReikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ ginčo sandorį pripažinus apsimestiniu ir nustačius tikrÄ jÄ ginčo sandorio Å¡alį – turto pirkėjus, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad teismas skundžiamu sprendimu absoliučiai paneigė K.

B. konstitucinę teisę į privačios nuosavybės neliečiamumÄ , nes iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda ir ji negali bÅ«ti ginama.

48. Ankstesnėje nutarties dalyje (42 pastraipa) teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog ji iÅ¡ savo lėšų įsigijo nekilnojamÄ jÄ turtÄ . Taigi apeliantė byloje neįrodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas jos lėšomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir nustačius, kad pagal šį sandorį turto pirkėjai (įgijėjai) yra sutuoktiniai A. M. ir L. M., restitucija, priteisiant apeliantei pirkimo–pardavimo nurodytÄ bendra daiktų kainÄ , negali bÅ«ti taikoma.

49. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteisė 3 456,89 Eur (po 1 152,30 Eur iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o viso su žyminiu mokesčiu – po 1 403,96 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstos, neprotingos ir per didelės. Teisėjų kolegija, spręsdama ar ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal įstatymÄ nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovo advokatas jo vardu surašė procesinius dokumentus: ieÅ¡kinį (2 127 Eur), 5 kitus įvairaus turinio dokumentus (358,08 + 370,68 +370,68 + 93,57 + 93,57 = 1 286,58 Eur); atstovavo ieÅ¡kovÄ teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 3 (suapvalinus) val. (280,71 Eur), todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali Å¡alies patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma bÅ«tų 3 694,29 Eur (neskaitant pasirengimo teismo posėdžiui laiko). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų užmokesčio dydį ir priteistÄ ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų sumÄ , įvertinusi bylos sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, kad mažinti pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo.

50. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės.

51. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtÄ teismo procesinį spendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina iÅ¡vada, kad kiti apeliacinio skundo ar prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako.

52. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi buvo atidėjęs K. B. 717 Eur žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki galutinio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos priteistina valstybei atidėto žyminio mokesčio suma – 717 Eur (CPK 84 straipsnis).

54. IÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) – 968 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 717 Eur (septynis Å¡imtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė