2c138c2b-fb80-4d9b-9a7f-b134cd1e2e00 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algirdas Remeika                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-639-485-2013Teisėja: Audronė Šiupšinskaitė                                 Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00322-2012-4                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Algimanto Smolsko, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Liucijai Kailiuvienei, išteisintajam A.

B., jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.1 d. iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. iÅ¡teisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad davė melagingus parodymus, o bÅ«tent 2011 m. rugsėjo 2 d., jis apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir bÅ«damas įspėtas pasiraÅ¡ytinai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , bei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu 2012 m. vasario 9 d., apklausiamas liudytoju ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingÄ parodymÄ bei davęs priesaikÄ , parodė:

„kad 2011-08-29 ryte iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ 19-o bÅ«rio poilsio kambaryje, į kurį įėjęs pamatė stovintį M. G., o R. S. sėdintį, kuris M. G. ranka sudavė į veidÄ , po to dar kirto „bliÅ«du“, tuomet jis pribėgo ir iÅ¡vedė R. S.. M. G. R. S. nemušė, nes buvo su ramentais ir stovėjo, todėl jo rankos buvo užimtos. Nuo smÅ«gių M. G. mėlynių nebuvo ir tuo metu ant R. S. sužalojimų nesimatė bei iki Å¡io incidento R. S. matė ne kartÄ . Ant jo sužalojimų nebuvo“.

Å ie liudytojo A. B. parodymai iÅ¡ esmės neatitinka teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o bÅ«tent, jog M. G. 2011-08-29 apie 07:45 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 19-o bÅ«rio nuteistųjų poilsio kambaryje, konflikto metu sudavė smÅ«gį ranka vienÄ kartÄ R. S. į veidÄ , tuo padarydamas jam kairės akies vidiniame kampe kraujosruvÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.IÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad Å¡ioje byloje nėra neabejotinai ir neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A.

B., apklausiamas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tyčia melagingai aiÅ¡kino jam žinomas M. G. nusikalstamos veikos - 2011-08-29 (duomenys neskelbtini) PN suduoto vieno smÅ«gio ranka R. S. į veidÄ - aplinkybes. Tai, kad jo parodymai nevisiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiojo R. S. parodymais, įvertinus byloje nustatytas konflikto aplinkybes ir kiekvieno iÅ¡ jame dalyvavusių, tame tarpe ir paties nukentėjusiojo R. S. veiksmus, nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas spręsti, kad A.

B. sÄ moningai, tai suprasdamas ir to siekdamas, iÅ¡kraipo jam žinomas M. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nėra Å¡io nusikaltimo sudėties bÅ«tinojo subjektyvinės pusės požymio - tiesioginės tyčios. Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinus, prie neatliktos bausmės dalies pridedant paskirtos bausmės dalį, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatyta, jog kaltinamasis A. B. konflikto tarp nuteistųjų R. S. ir M. G. nematė, o į patalpÄ atėjo jau konfliktui baigiantis, todėl negalėjo matyti, kas ir kam sudavė smÅ«gius. Tačiau apklausiamas liudytoju ir bÅ«damas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad įėjęs pamatė stovintį M.

G., o R. S. sėdintį, kuris M. G. ranka sudavė į veidÄ , po to dar kirto „bliÅ«du“, tuomet jis pribėgo ir iÅ¡vedė R. S.. M. G. R. S. nemušė, nes buvo su ramentais ir stovėjo, todėl jo rankos buvo užimtos. Nuo smÅ«gių M. G. mėlynių nebuvo ir tuo metu ant R. S. sužalojimų nesimatė. Å ie kaltinamojo A. B. parodymai neatitinka R. S. parodymams (kurie nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu), kuris nurodo, kad A. B. tuo metu patalpoje nebuvo. A. B. atėjo, kai jis jau buvo susikibęs su M.

G.. Kai M. G. trenkė, jis atsistojo, ryžiai, buvę metaliniame katiliuke su rankena, pasipylė ant grindų, jis, matomai, su tuo katiliuku rankoje ir atsistojo, tiesiog jis iÅ¡krito, ir jis su M. G. susiėmė. Tik tada įėjo iÅ¡ koridoriaus A. B. ir atsistojo tarp jų. Tuo metu jam (R. S.) iÅ¡ nosies bėgo kraujas, ir A. B. to negalėjo nepastebėti. Šiuos parodymus patvirtina ir L. S., kuris dirbdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ikiteisminio tyrimo tyrėju, su nukentėjusiuoju R. S. bendravo jau kitÄ dienÄ ir pastebėjo, jog R.

S. nosis paraudusi, bei po to teismo medicinos specialistas R. S. konstatavo tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pats A. B. parodo, kad konflikto pradžios tarp nuteistųjų R. S. ir M. G. nematė, o į patalpÄ atėjo jau konfliktui baigiantis. Be to, atėjęs A. B. turėjo matyti, kad ant grindų iÅ¡birę ryžiai, ir R. S. rankose nieko neturėjo. BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę A. B. aiÅ¡kina įvairiai ikiteisminiame tyrime, kad R. S. M. G. sudavė (kirto) kartÄ turėtu rankoje „bliÅ«du“ į veidÄ , teismo posėdžio metu, kad turėtu „bliÅ«du“ tik perbraukė per veidÄ .

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2012-05-18 nutartimi nustatyta, kad nukentėjusiojo R. S. parodymai teisingi. Å iuo atveju įrodyta, kad A. B., bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme, 2012-02-09 apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus apie nuteistojo R. S. sužalojimo aplinkybes (duomenys neskelbtini) PN, nurodydamas, kad pirmas M.

G. sudavė R. S., o ne atvirkščiai, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog bÅ«tent M. G. pirmas sudavė R. S. smÅ«gį į veidÄ . Apeliantės teigimu, teismas, iÅ¡teisindamas A. B., neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, tuo pačiu A. B. pagal BK 235 str. 1 d. nepagrįstai iÅ¡teisino.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų apklausiant asmenį kaip liudytojÄ davimÄ .

Pažymėtina, kad melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, jÄ sÄ moningai iÅ¡kraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia iÅ¡galvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas, duodamas juos, sÄ Å¾iningai klydo. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tiesioginė tyčia kaip BK 235 str. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus.

Tokios pareigos suvokimÄ bei atsakomybės už jos nevykdymÄ Å¾inojimÄ kaltininkas bÅ«na patvirtinęs savo paraÅ¡u ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog:

A. B., „apklausiamas liudytoju ir bÅ«damas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad įėjęs pamatė stovintį M. G., o R. S. sėdintį, kuris M. G. ranka sudavė į veidÄ , po to dar kirto „bliÅ«du“, tuomet jis pribėgo ir iÅ¡vedė R. S.. M. G. R. S. nemušė, nes buvo su ramentais ir stovėjo, todėl jo rankos buvo užimtos. Nuo smÅ«gių M. G. mėlynių nebuvo ir tuo metu ant R. S. sužalojimų nesimatė“, tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamojo A.

B. parodymai apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo identiÅ¡ki, ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos metu jis nurodė, kad matė, kaip R. S. tik vienÄ kartÄ metaliniu puodu trenkė M. G. į petį ir tuo pačiu pabrÅ«kÅ¡nom pataikė ir į galvÄ , o aplinkybių, jog M. G. R. S. nemušė, nes buvo su ramentais ir stovėjo, todėl jo rankos buvo užimtos, iÅ¡ viso nenurodė. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta ir tai, kad kaltinamasis A.

B. konflikto tarp R. S. ir M. G. pradžios nematė, į patalpÄ , kurioje buvo Å¡ie nuteistieji, jis užėjo jau po to, kai M. G. buvo sudavęs smÅ«gį R. S., dėl ko M. G. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir kad Å¡io konflikto metu R. S. rankose turėjo metalinį indÄ su maistu. Pastebėtina, kad Å¡ios teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos.IÅ¡ liudytojo R. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jis neigė sudavęs smÅ«gius M.

G., tačiau pripažino „susikibęs“ su juo bei galėjęs jį stumtelti: „Buvau susikibęs su G., kai įėjo B.“, „AÅ¡ nemuÅ¡iau, gal stumtelėjau <...>“, „Galėjau G. atstumti <...> (b. l. 97). Be to, jis į nuteistojo gynėjo advokato R. Uckaus klausimÄ atsakė, kad „<...> stumdėmės, kai įėjo B.“, o, atsakydamas į teisėjos klausimus, iÅ¡ pradžių nurodė kitaip, tai yra, teigė, kad, įėjus A. B., „jokių muÅ¡tynių, stumdymosi jau nebuvo“, vėliau vėl tvirtino, jog „vis tik, mes dar stumdėmės, kai įėjo B. <...>“ (b. l. 97 antra pusė).

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. parodymus, kad R. S. sudavė smÅ«gį M. G. indu, kai ir iÅ¡ paties R. S. parodymų teisme matyti, kad jis matė tarp R. S. ir M. G. įvykusį susistumdymÄ , be to, konflikto metu R. S. iÅ¡ tikrųjų rankoje turėjo indÄ su ryžiais, vertinti kaip melagingus, pagrindo nėra, juolab, kad visÄ Ä¯vykio eigÄ Å¡is asmuo nurodė teisingai.Apeliacinio skundo argumentas, kad A. B., atsistojęs tarp konfliktavusių R. S. ir M. G., negalėjo nepastebėti R. S. iÅ¡ nosies bėgusio kraujo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi R.

S. padarytas sužalojimas buvo nežymus, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. BÅ«tent, liudytojas L. S. parodė, kad jis kitÄ dienÄ pastebėjo paraudusiÄ R. S. nosį. Pastebėtina, kad jis apklausos metu su R. S. bendravo gana ilgÄ laikÄ , turėjo galimybę jį atidžiai stebėti, tuo tarpu A. B., kuris aktyviais veiksmais siekė iÅ¡skirti tarpusavyje konfliktuojančius asmenis, R. S. matė labai trumpÄ laiko tarpÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. B. tokio pobÅ«džio sužalojimo (R.

S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos vidiniame akies kampe, pereinančios į nosies sritį) galėjo ir nepastebėti. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad atėjęs A. B. turėjo matyti, jog R. S. rankose nieko neturėjo. Tačiau, kaip jau minėta, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad konflikto tarp M. G. ir R. S. metu R. S. rankose turėjo metalinį indÄ su maistu. Ta aplinkybė, kad A. B. nenurodė matęs ant grindų iÅ¡birusius ryžius, jo kaltės davus melagingus parodymus nepagrindžia.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad A.

B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų apie jam žinomas M. G. nusikalstamos veikos aplinkybes negalima vertinti kaip sÄ moningo teismo klaidinimo. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai skundžiamo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėties bÅ«tinojo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   Algirdas Remeika Teisėjai                                                                                Algimantas Smolskas                                                                                                                                                                                                        Olegas Å ibkovas