2c104a9c-d354-4e1f-bee5-bab5c82bf4f8 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja J                                                                                                                     Pranešėjas Bronius Zalaga                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-135/2012 Teisėja Andželika Butkuvienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-29-3-00020-2010-0                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.7.; 2.4.9.; 1.2.4.8.1.; 1.2.8.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14.             (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Vaclovo Iždono ir Gražvydo Poškaus,  sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant nuteistajam A.

S. ir jo gynėjai advokatei Irinai Petkienei, nukentėjusiajam A. Č., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistųjų A. S. bei S. S. ir nukentėjusiojo A. Č. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 (trisdeÅ¡imt) valandų per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Skundžiamu nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal 2009-05-26 nuosprendį atlikta bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 67 str. 3 d., 721 str., S. S. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiojo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju, lankytis vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusysis.Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. S. ir S. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikaltimÄ .A. Č. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista solidariai iÅ¡ A. S. ir S. S. A. Č. 23,00 Lt (dvideÅ¡imt trys litai) turtinės žalos atlyginimui, 2000,00 Lt (du tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui bei 1500,00 Lt (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų) advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. S. ir S. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai grupėje nežymiai sužalojo sveikatÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent 2009 m. balandžio 15 d., 19–20 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, A. S. du kartus rankos pirÅ¡tais įžnybė A. Č. į deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ A. S. du kartus rankos pirÅ¡tais įžnybė A. Č.

į kairę Å¡launį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ S. S. sudavė smÅ«gį į galvÄ A. Č., taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . A. S. ir S. S. iÅ¡teisinti dėl to, kad veikiant bendrai grupėje, įžeidė A. Č., o bÅ«tent 2009 m. balandžio 15 d., 19–20 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, A. Č. mažamečių vaikų – I. Č., gim. 1999-02-21, ir A. Č., gim. 1996-12-03, akivaizdoje A. Č. įžeidė vadindami „gaidžiu“, „debilu“, „invalidu“, „kvailiu“.

A. S. ir S. S. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikaltimÄ . Apeliaciniu skundu nuteistieji A. S. ir S. S. praÅ¡o panaikinti 2012-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir juos iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai ir vienpusiÅ¡kai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos narių parodymais, jų nurodytų padarytų A.

Č. sumuÅ¡imų ir sužalojimų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki įrodymai. Teigia, kad A. Č. ir jo sutuoktinė nuolatos jiems reiÅ¡kia nepagrįstus kaltinimus, tarp Č. ir jų nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, Č. bando apriboti jų lankymÄ si pas mamÄ , nuolat provokuoja konfliktus, patys juos iÅ¡galvoja, kelia privataus kaltinimo bylas, dėl Č. kaltinimų ne kartÄ teismo buvo iÅ¡teisinti. Taip pat nurodo, kad Å¡iuo metu Mažeikių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar kelios bylos civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka.

Apeliantų teigimu, A. Č. ir jo buvusios žmonos D. Č. siekis juos melagingai apkalbėti ir apkaltinti yra akivaizdus, o Č. savo tikslų siekia grasindami, persekiodami, reikÅ¡dami nepagrįstus kaltinimus ir darydami spaudimÄ teismui. Atsižvelgdami į tai, apeliantai mano, jog ir teismui dėl tokio spaudimo buvo sunku nepadaryti klaidų ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apeliantai teigia, jog 2009-04-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Č. deÅ¡inės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje, virÅ¡utiniame trečdalyje yra dvi Å¡viesiai mėlynos spalvos kraujosruvos 2 cm ir 3 cm skersmens, 12 cm atstumu viena nuo kitos.

Apie jokius kitus sužalojimus ar smÅ«gių pasekmes, įskaitant sužalojimÄ galvoje ir kairės kojos Å¡launyje, A. Č. specialistui nenurodė. Teigia, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad A. S. deÅ¡ine ranka liečiasi į A. Č. kairės Å¡launies iÅ¡orinį pavirÅ¡ių, o jame jokių sužalojimų nebuvo nustatyta, ir už sužalojimus kairėje Å¡launyje A. S. nebuvo apkaltintas ir nėra nuteistas. Nuosprendyje tik nurodyta, kad Å¡iais veiksmais A. S. sukėlė fizinį skausmÄ .

Nuteistųjų nuomone, iÅ¡skyrus paties A. Č. parodymus, jokie objektyvÅ«s įrodymai nepatvirtina, kad A. S. padarė sužalojimus deÅ¡inės Å¡launies pavirÅ¡iuje. Apeliantai daro prielaidÄ , kad A. Č. galėjo susižaloti tyčia arba kraudamas malkas ir prevenciÅ¡kai ėmėsi priemonių, kad iÅ¡ryÅ¡kintų savo sužalojimus siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. kai jis (A. Č.) to paties įvykio metu malka trenkė A. S.. Apeliantai taip pat daro prielaidÄ , jog dėl A.

Č. ligos bet koks fizinis kontaktas į kietus daiktus jam sukelia kraujosruvas. Nurodo, kad teismas, vertindamas D. Č. parodymus kaip objektyvius ir teisingus, be pagrindo neįvertino nukentėjusiojo ir liudytojos šalių tarpusavio santykių. Teigia, kad A. S. ne gnybė A. Č. į kairę šlaunį, o tiesiog rėmėsi ir bandė nustumti nuo malkų krūvos, todėl, jei nėra nustatyta sužalojimų kairėje šlaunyje, šis veiksmas negalėjo sukelti ir fizinio skausmo.Dėl S. S. nuteisimo už A.

Č. suduotÄ smÅ«gį apeliantai nurodo, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, jog S. S. bandė suduoti, tačiau nesimato, kad sudavė ir tikrai pataikė A. Č. į galvÄ . Teigia, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino, kokiame kontekste Å¡is bandymas buvo atliktas. Jų teigimu, S. S. spontaniÅ¡kai reagavo į A. Č. atliktÄ smÅ«gį malka broliui į galvÄ , po jo A. S. parkrito, o A. Č., kuris prieÅ¡ tai keletÄ kartų bandė užsimoti malka, akivaizdžiai buvo įsiutęs ir neprognozuojamas, todėl S. S. siekė apsaugoti brolį nuo tolesnio smurto ir jį apginti, o taip pat nutraukti neteisėtus A.

Č. veiksmus. Nurodo, kad bÅ«damas susijaudinęs dėl prieÅ¡ brolį pavartoto smurto, jis reagavo bandydamas suduoti A. Č., tačiau nepataikė, o vėliau paėmęs už kaklo nutempė jį toliau nuo brolio, taip nutraukdamas konfliktÄ . Apeliantų teigimu, netgi jeigu S. S. ir bÅ«tų pataikęs A. Č., LR BK nenumato baudžiamosios atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimÄ staiga labai susijaudinus, o Å¡ių aplinkybių visuma turėjo suponuoti teismo iÅ¡vadÄ , kad jis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, nes gynė savo brolį nuo taip vadinamo nukentėjusiojo užpuolimo, o jis kėsinosi į A.

S. sveikatÄ pavartodamas smurtÄ . Nuteistųjų nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis iÅ¡ esmės kvestionuoja piliečio teisę gintis bei ginti kitus asmenis ir skatina tokius asmenis kaip A. Č. ir toliau elgtis įžūliai ir iÅ¡ to gauti turtinę naudÄ .Nurodo, kad teismas be jokio pagrindo apkaltino nuteistuosius veikus bendrininkų grupėje, nors susitarimo dėl to nebuvo, o A. Č. vartojo smurtÄ . Teismas nevertino paties nukentėjusiojo veiksmų, kai jis savivaliaudamas, nebÅ«damas nei savininku, nei (duomenys neskelbtini) m. gyventoju, ima įvedinėti tvarkÄ ir mamai S. S. parvežtas malkas mėto į vejÄ , nereaguoja į praÅ¡ymus nutraukti neteisėtus veiksmus, trenkia malka A.

S. į galvÄ ir tampa nukentėjusiuoju. Tai rodo, jų nuomone, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai ir vertino ne įrodymų visumÄ , o tik A. Č. parodymus. Mano, kad Å¡ioje byloje teismas jam daromo spaudimo įtakoje padarė neteisingas iÅ¡vadas ir neteisingai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors privalėjo juos iÅ¡teisinti.Taip pat nurodo, kad jų atžvilgiu priimti griežtesni nuosprendžiai nei A. Č. atžvilgiu už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ tame pačiame epizode dėl A.

S. sveikatos sutrikdymo ir S. S. nuteistas laisvės atėmimu atidedant nuosprendžio vykdymÄ . Nurodo, kad teismo paskirti įpareigojimai nerealÅ«s ir nelogiÅ¡ki jų vykdymo požiÅ«riu, nes jis negali artintis ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių ir lankytis vietose kur bÅ«na A. Č., o kadangi A. Č. nuolat lankosi pas D. Č. (duomenys neskelbtini) m., daroma iÅ¡vada, kad S. S. čia bÅ«ti negali, nors jam nuosavybės teise priklauso Å¡io namo dalis, čia gyvena mama S. S., kuriai 85 metai, ir jÄ reikia prižiÅ«rėti.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A.

Č. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį, kuria kaltinamieji A. S. ir S. S. iÅ¡teisinti nepadarius nusikaltimo, numatyto LR BK 155str. 1 d., ir juos pripažinti kaltais padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 155 str. l d., paskiriant maksimaliÄ bausmę, kuri LR BK numatyta už šį nusikaltimÄ , t. y. realų laisvės atėmimÄ vieneriems metams. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų A. S. ir S. S. solidariai priteisti jam 10 000,00 Lt neturtinės žalos.A.

Č. nuomone, atsižvelgiant į tai, kad fizinis skausmas buvo sukeltas neįgaliam asmeniui, kaltinamųjų veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami kaip idealioji fizinio skausmo ir įžeidimo sutaptis. Jo teigimu, kaltinamieji, panaudodami smurtÄ prieÅ¡ asmenį, kuris negali pats apsiginti, ne tik jį sužeidė, bet ir įžeidė, nes jis, negalėdamas pats apsiginti ir apginti savo mažamečių vaikų, kurių akivaizdoje viskas vyko, jautėsi labai pažemintas ir įžeistas, o žodį ,,invalidas“ laiko įžeidžiančiu ir pažeminančiu.

A. Č. teigimu, tai, kad kaltinamieji jį vadino ,,invalidu“ siekdami pažeminti ir įskaudinti, aiÅ¡kiai matosi teismui pateiktame vaizdo įrašė. Tai, pasak apelianto, patvirtina ir jo dukros iÅ¡siųsta SMS žinutė D. Č., kurioje ji parašė, kad Å¡aiposi iÅ¡ tėčio. Nurodo, kad teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamuosius nepadarius nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. l d., nieko nepasisakė apie Å¡iÄ Å¾inutę, kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, kad kaltinamieji prieÅ¡ jį naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtÄ , t. y. savo veiksmais ir elgesiu jį pažemino ir įžeidė.

Taip pat nurodo, kad teismas nevertino to fakto, kad S. S., dar iki smurto panaudojimo skambino į greitosios pagalbos skyrių sakydamas, kad reikalinga skubi pagalba ,,psichiniam ligoniui“, tai patvirtina ir įraÅ¡as kortelėje, kurioje paraÅ¡yta, kad vyksta pas ,,psichiÅ¡kai nesveikÄ â€œ. Nurodo, kad tÄ patį pasakymÄ S. S. pavartojo ir skambindamas į policijÄ , ir tai girdėti vaizdo įraÅ¡e. Tai apeliantÄ pažemino ir įžeidė, nes mažamečių vaikų akivaizdoje buvo iÅ¡vadintas ,,psichiÅ¡kai nesveiku“.

Taip pat nurodo, jog pats faktas, kad buvo filmuojamas smurtas prieÅ¡ jį, filmuojamas jo bejėgiÅ¡kumas, jam yra didžiulis pažeminimas ir įžeidimas. Nurodo, kad paminėti įrodymai patvirtina, kad S. S. ir A. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 155 str. 1 d.              Nukentėjusysis nurodo, kad priteisiant neturtinės žalos dydį, nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas prieÅ¡ neįgalų asmenį jo mažamečių vaikų akivaizdoje, dėl kaltinamųjų iÅ¡sakytų patyčių ir įžeidinėjimų jo asmeniui jis patyrė ypatingai stiprių bei skausmingų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nes mažamečiai vaikai matė, kaip buvo muÅ¡amas jų tėtis, girdėjo, kaip kaltinamieji vadino jį „gaidžiu", „debilu", „invalidu", „psichiÅ¡kai nesveiku“ ir t. t., jautėsi bejėgis apginti savo mažamečius vaikus nuo jų matomo ir girdimo smurto tėvo atžvilgiu, o jo mažamečiai vaikai prarado saugumo jausmÄ matydami, kaip jų neįgalų tėvÄ jų gyvenamosios vietos kieme muÅ¡a ir įžeidinėja tikri jų dėdės, mamos broliai A.

S. ir S. S.. Apelianto teigimu, kaltinamieji savo elgesiu ir nusikalstama veika padarė nepataisomÄ Å¾alÄ jo mažamečių vaikų sÄ monėje, pamynė visas bendražmogiÅ¡kas vertybes, ir tai dar labiau sustiprino jo iÅ¡gyvenimus.              Nurodo, kad kaltinamieji 2009-04-15 savo nusikalstamais veiksmais jo atžvilgiu pažeidė kelias vertybes, ir tai sudaro pagrindÄ priteisti visÄ praÅ¡omÄ piniginę kompensacijÄ už neturtinę žalÄ , t. y. 10 000 Lt., o teismo solidariai priteista 2000 Lt suma yra per maža.

Nurodo, kad, jei kaltinamieji bÅ«tų pripažinę savo kaltę, atsiprašę jo vaikų ir jo už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, Å¡i priteista suma gal ir atkurtų teisingumÄ . Nurodo, kad Å¡iuo atveju nuteistieji visai nesigaili padarę nusikaltimÄ prieÅ¡ neįgalų asmenį jo mažamečių vaikų akivaizdoje, net neigia padarę nusikaltimÄ , nors yra akivaizdÅ«s jų kaltės įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.              Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.              Dėl nuteistųjų apeliacinio skundo Kaip matyti iš nuteistųjų apeliacinio skundo argumentų, pastarieji kaltais neprisipažįsta ir nurodo, kad nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai nesutampa su teismo medicinos specialisto išvada bei vaizdo įrašu, todėl teismas neturėtų jais remtis kaip patvirtinančiais jo kaltę.             Kolegijos manymu, byloje įrodyta, jog A.

S. tarpusavio konflikto metu du kartus rankos pirÅ¡tais įžnybė A. Č. į deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ A. S. du kartus rankos pirÅ¡tais įžnybė A. Č. į kairę Å¡launį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , o S. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ sudavė smÅ«gį į galvÄ A. Č., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , t. y. nuteistieji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.

             Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad konfliktas tarp Å¡alių kilo dėl namo, esančio Purienų takas 11, Mažeikiai, kieme ant važiuojamosios dalies iÅ¡verstų malkų po to, kai nukentėjusysis norėjo atlaisvinti nuo malkų įvažiavimÄ Ä¯ namo kiemÄ , o nuteistieji neleido to daryti (metė malkas atgal į krÅ«vÄ ). IÅ¡ nukentėjusiojo skundo dėl bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka ir parodymų teisme matyti, jog A. ir S. S., iÅ¡ anksto žinodami, kad tai gali sukelti neigiamÄ A.

Č. reakcijÄ , iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio metu nukentėjo tiek pats A. S., tiek A. Č.. Tai, jog tarp Å¡alių įvyko konfliktas, kurio metu buvo nežymiai sužalota A. Č. sveikata bei jam sukeltas fizinis skausmas, patvirtino nukentėjusysis A. Č., liudytojai D. Č., V. P., garso ir vaizdo įraÅ¡ai. A. Č. patirti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai patvirtinti byloje esančioje Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyriaus 2009-04-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad A.

Č. padaryta dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje 2 šviesios mėlynos spalvos kraujosruvos 2 cm ir 3 cm, 12 cm atstumu viena nuo kitos, galbūt prieš 1–2 dienas, kietu buku daiktu (1 t., 5 b. l.). Nuteistieji apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti A. Č. sužalojimai nesutampa su skunde nurodytais ir vaizdo medžiagoje užfiksuotais nuteistojo A. S. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos D.

Č. parodymus, kad pradžioje nukentėjusiajam A. S. įžnybė du kartus rankos pirÅ¡tais į deÅ¡inę Å¡launį, o vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kaip vėliau A. S., pritÅ«pęs Å¡alia nukentėjusiojo A. Č., deÅ¡ine ranka du kartus įžnybia A. Č. į kairę kojÄ , po ko nukentėjusysis A. Č. A. S. paklausia: „Ko,čia gnybi?“. Nuteistųjų iÅ¡kelta versija, kad A. Č. specialisto nustatytos kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje galėjo atsirasti dėl kitų aplinkybių, kadangi nukentėjusysis serga iÅ¡sėtine skleroze, vertintina kaip jų pasirinkta gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.

Kolegija taip pat nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad S. S. deÅ¡inės rankos kumščiu smÅ«giavo nukentėjusiajam A. Č. į galvÄ (vaizdo įraÅ¡e laikas 28:05 min.) po to, kai nukentėjusysis A. Č. malka trenkė A. S. (vaizdo įraÅ¡as 28:04 min.), ir iÅ¡ sulėtinto vaizdo matyti, kad S. S. trenkia ir pataiko nukentėjusiajam į galvÄ , o ne tai, kad bando trenkti ir nepataiko, kaip teigiama nuteistųjų apeliaciniame skunde, o vėliau S. S. deÅ¡ine ranka laiko suėmęs nukentėjusįjį A.

Č. už kaklo (vaizdo įraÅ¡o laikas nuo 28:08 min. iki 28:11 min.). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog A. S. ir S. S., atlikdami tokius veiksmus, suprato savo veiksmų pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir suvokė, kad toks jų elgesys gali sukelti A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ , ir nustatytos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudarančius Å¡ios veikos sudėtį.Anot nuteistųjų, S. S. veiksmai suduodant deÅ¡ine ranka A.

Č. į galvÄ turi bÅ«ti vertinami kaip gynyba. Å is skundo argumentas nepagrįstas. BK 28 str. numatyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ Â asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai S. S. veiksmų A. Č. atžvilgiu nevertino kaip bÅ«tinosios ginties, kadangi, kaip jau paminėta anksčiau, byloje nustatyta, kad bÅ«tent po A. S. įžnybimo ir po A. Č. paklausimo, kodėl įžnybo, A. Č. trenkė malka A. S.. Atsižvelgiant į įraÅ¡e užfiksuotÄ konfliktiÅ¡kÄ nuteistųjų elgesį kolegija pažymi, kad tiriamu atveju nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl bÅ«tinosios ginties.

             Apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ , kaltininkų asmenybes, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Nuteistieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai.

A. S. anksčiau teistas nebuvo, nebaustas administracine tvarka, todėl paskirtos bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įvertinus dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, nėra per griežta, o parinktas įpareigojimas turės teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiriamo įvykio metu S. S. prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo ne pirmÄ kartÄ ir 2009-05-26 apkaltinamuoju nuosprendžiu jau buvo pripažintas kaltu dėl 2007-08-27 padarytos nusikalstamos veikos prieÅ¡ A.

Č., padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, ir jos vykdymÄ atidėdamas vienerių metų laikotarpiui. S. S. skunde pabrėžia, kad jam paskirti teismo įpareigojimai 6 mėnesius nesiartinti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A. Č. bei nesilankyti vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusysis, yra nerealÅ«s, kadangi jam (S. S.) nuosavybės teise priklauso namas, kuriame nuolat lankosi A.

Č. bei tame pačiame name gyvena jo garbaus amžiaus motina, kuriai reikalinga priežiūra. Kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis S. S. gyvena Norvegijoje, o tai, kad namas, kuriame dažnai lankosi A. Č. ir gyvena S. S. motina, jam priklauso nuosavybės teise, neduoda pagrindo manyti, jog paskirtas įpareigojimas yra nerealus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp nuteistojo ir A. Č. konfliktai kyla dažnai ir šalys vieni kitų atžvilgiu nevengia vartoti įžeidinėjimų ir netgi smurto, šiuo atveju šis įpareigojimas, kolegijos nuomone, turės prevencinę reikšmę ir leis išvengti konfliktinių situacijų, todėl paskirtas įpareigojimas yra pagrįstas ir tinkamas.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo              Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino A. S. ir S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .              Pagal BK 155 str. atsako asmuo, kuris veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino kitÄ Å¾mogų. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendriems žmogiÅ¡kos moralės reikalavimams.

Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.Nukentėjusysis A. Č. kaltino A. S. ir S. S. jį konflikto metu 2009-04-15 išvadinus ,,gaidžiu“, ,,invalidu“, ,,debilu“, ,,kvailiu“. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, įrodymų, kad A. Č. atžvilgiu buvo vartojami žodžiai ,,gaidys“, ,,debilas“, ,,kvailys“, byloje nėra, ir vaizdo įraše aiškiai užfiksuota tik tai, kad A.

Č. atžvilgiu buvo vartojamas žodžiai ,,invalidumas“, ,,invalidas“. Liudytoja D. Č. paties įvykio nematė ir negalėjo patvirtinti, ar A. S. ir S. S. vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu kokius nors įžeidžiančius žodžius. Ir nors nukentėjusysis skunde nurodo, kad jį vadinant ,,invalidu“ jis jautėsi pažemintas ir įskaudintas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmens įvardijimas ,,invalidu“ niekaip nežemina asmens garbės ir orumo, neniekina jo, nes pats žodis neturi neigiamo pobÅ«džio, kadangi jis apibÅ«dina žmogų, turintį ilgalaikių sveikatos problemų bei Å¡is apibÅ«dinimas ilgÄ laikÄ buvo vartojamas bendrinėje kalboje, todėl dėl tos pačios priežasties jis negali ir įžeisti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. yra nustatytas netektas darbingumas 65 procentai (1 t., 33 b. l.), tai patvirtina nuteistųjų teiginius, jog nukentėjusysis turi sveikatos problemų. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliantas nurodė, kad nuteistųjų jis buvo įvardijamas skambinat į policijÄ ir į greitosios pagalbos skyrių kaip ,,psichiÅ¡kai nesveikas“ ir ,,psichinis ligonis“, tačiau pažymėtina, kad privataus kaltinimo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, jis nenurodė, kad buvo taip vadinamas, apie tai neminėjo ir bylos teisme nagrinėjimo metu, todėl bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme spęsti, ar minėti žodžiai sudarė nusikalstamos veikos įžeidimo sudėtį, nėra pagrindo (1 t., 107–113 b. l.).

Nesant byloje patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. S. ir A. S. vieÅ¡ai žodžiu pažemino nukentėjusįjį A. Č., apylinkės teismas pagrįstai juos iÅ¡teisino iÅ¡ kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d.Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjusysis A. Č. 2010-04-26 privataus kaltinimo skunde suformulavo reikalavimÄ priteisti turtinę 23 Lt bei neturtinę 10 000 Lt žalÄ , nurodė Å¡alis, turtinės bei neturtinės žalos padarymo aplinkybes, motyvus, kuriais grindžiamas žalos dydis (1 t. 1–3 b.l.), savo reikalavimÄ palaikė teisme.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimÄ ir neturtinės žalos atlyginimui 2000 Lt, su tuo nukentėjusysis nesutinka.Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos.

A. S. savo nusikalstamais veiksmais padarė A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o S. S. – sukėlė fizinį skausmÄ . Nuteistieji padarė tokius veiksmus veikdamas tiesiogine tyčia. Kita vertus, nenustatyta, kad nuteistieji sukėlė nukentėjusiajam kokius nors ypatingus, ilgalaikius ar neatstatomus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jo bÅ«klė bÅ«tų ypatingai bloga, bÅ«tų pablogėję jo darbo ar socialiniai santykiai. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ , kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo priteista nukentėjusiajam suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža.

BPK 103–105 straipsniai numato, kad proceso iÅ¡laidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokėti pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas kelionės iÅ¡laidas į bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme (2 t., 127, 128 b. l.), todėl Å¡ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistųjų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103–105 straipsniais, n u t a r i a:

             nuteistųjų S. S. ir A. S. bei nukentėjusiojo A. Č. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio atmesti.Solidariai iÅ¡ S. S. ir A. S. iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas – 120,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt litų) nukentėjusiojo A. Č. turėtoms kelionės iÅ¡laidoms padengti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                            Bronius Zalaga Teisėjai                                                                                                                         Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                           Vaclovas Iždonas