2c0feaf4-d9bd-44e4-a9f4-da93c8a4f2b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-495/2016   Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01323-2014-9    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.19.1.; 2.1.7.4.; 2.1.7.3.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, nuteistajam J.

G.,gynėjui advokatui Gražvydui Gudoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 682 straipsniu, J. G. dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuoti 200 Lt (57,92 Eur).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

J. G. nuteistas už tai, kad jis bÅ«damas valstybės tarnautoju ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas - patruliuodamas riedžiu po priskirtÄ teritorijÄ â€“ Tarptautinį Vilniaus oro uostÄ , esantį RodÅ«nios kelias 2, Vilniuje, 2014-12-18 apie 19 val. 25 min. prieÅ¡ais Tarptautinio Vilniaus oro uosto A sektorių sustabdė V. K., kuris vairavo pastarajam priklausantį automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ sustabdymÄ sustojusį kelių ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, bei už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t.y. už V.

K. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 2 dalyje (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, įrengtose (duomenys neskelbtini) pirmame ir antrame aukÅ¡tuose – koridoriuje ant laiptų savo naudai tiesiogiai V. K. pareikalavo, paraÅ¡ydamas 200 skaičius mobiliojo ryÅ¡io telefono ekrane, duoti jam (J.

G.) 200 litų (57,92 Eur) dydžio kyšį, po ko toje pat vietoje iÅ¡ V. K. priėmė 200 litų (57,92 Eur) dydžio kyšį, parodydamas pinigus padėti ant koridoriuje esančio lango palangės, tokiu bÅ«du bÅ«damas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti 200 litų (57,92 Eur) kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir tiesiogiai priėmė reikalautÄ kyšį.Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir jam priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas, netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, neįvertinus jo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų, bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, yra netinkamai motyvuotas.

Kaltu jis pripažintas, nesant byloje neginčijamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, iš esmės remiantis tik V. K. parodymais, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Pirmosios instancijos teismas įrodymais byloje pripažino duomenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas negalėjo būti pripažinti įrodymais. Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalies, 219 straipsnio 4 punkto nuostatas kaltinamasis aktas surašomas ir byla teismui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu leistinais būdais surinkti duomenys leidžia teigti, kad įtariamasis gali būti kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagal BPK nuostatas galėtų būti pripažinti įrodymais - dalis duomenų yra surinkta neleistinais būdais, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, kiti byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina jo kaltės. Dėl paminėtų aplinkybių, apelianto įsitikinimu, byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas neteisėtai, taip pat neteisėtai buvo perduota teismui ir byla. BPK 78 straipsnyje numatyta, jog liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.

Vis dėlto, liudytojais turėtų bÅ«ti apklausiami ir jų parodymai vertinami kaip įrodymai tik tų aplinkybių ir įvykių atžvilgiu, kuriuos jie betarpiÅ¡kai matė, kuriuose betarpiÅ¡kai dalyvavo. Liudytojo parodymai negali bÅ«ti laikomi įrodymais toje apimtyje, kurioje liudytojas pasakoja apie jam nupasakotus įvykius, kuriuose jis pats betarpiÅ¡kai nedalyvavo. Å ioje byloje vienintelis liudytojas, galintis patvirtinti ar paneigti faktÄ , ar nuteistasis reikalavo, o vėliau ir paėmė kyšį, yra V.

K., nes pagal bylos medžiagÄ , jis vienas, niekieno nelydimas neva ėjo į patalpas ir ten paliko 200 Lt kaip kyšį. Tuo tarpu liudytojai V. K., A. D. ir D. D. parodė tik tai, kÄ pats V. K. jiems perpasakojo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėti liudytojai parodė, jog prieÅ¡ eidami į apklausas ikiteisminio tyrimo metu tikslinosi aplinkybes, tarėsi tarpusavyje, skaitė spaudÄ ir susidarė iÅ¡ankstinę nuomonę apie nuteistÄ jį. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu A. D. ir D. D. parodymai buvo gauti neleistinais, neteisėtais bÅ«dais, pažeidžiant BPK 183, 179 straipsnių nuostatas.

Liudytojų A. D. ir D. D. apklausos protokolai turėjo bÅ«ti raÅ¡omi betarpiÅ¡kai Å¡iems asmenims bÅ«nant kartu su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu, kuris turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti apklausiamiems liudytojams jų teises bei pareigas (ne vien duoti pasiraÅ¡yti tekstÄ , bet ir realiai iÅ¡aiÅ¡kinti), užfiksuoti protokole, kada apklausa pradėta, kada baigta, nustatyti apklausiamų asmenų tapatybę, patikrinant jų asmens dokumentus. Visa tai Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. Liudytojai savo parodymus susirašė patys.

Apelianto įsitikinimu, tokie parodymai negalėjo bÅ«ti dėstomi kaltinamajame akte, Å¡ie asmenys negalėjo bÅ«ti įtraukti į liudytojų sÄ raÅ¡Ä . Be Å¡ių duomenų nebÅ«tų raÅ¡omas ir kaltinamasis aktas. Taigi byla teismÄ pasiekė teisės aktų reikalavimus neatitinkančiu bÅ«du, ko negalima iÅ¡taisyti, taikant BPK nuostatas, leidžiančias formalius proceso pažeidimus iÅ¡taisyti bylos nagrinėjimo teisme metu. Å ie asmenys negalėjo bÅ«ti Å¡aukiami į teismÄ liudytojais. Dėl paminėtų aplinkybių negali bÅ«ti vadovaujamasi ir liudytojų A.

D. bei D. D. parodymais, duotais teisme, jie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais ir jais negali bÅ«ti grindžiama jo kaltė. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Å iuo atveju kaltinamasis aktas turėjo bÅ«ti pripažintas suraÅ¡ytu neteisėtai ir byla turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui.Vertindamas A. D. parodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, jog iÅ¡kart po įvykio vykusiame pokalbyje su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu ji tvirtai įsitikinusi teigė, kad policininkas, kuris juos sustabdė, buvo ne su megzta kepure, tuo tarpu praėjus kuriam laikui liudytoja nuomonę pakeitė ir nurodė, kad kepurė visgi buvo megzta.

Tokie neatitikimai pagrindžia prielaidas, kad parodymai yra duodami juos iÅ¡ anksto suderinus, aptarus su kitais asmenimis. Tai yra abejonė, kuri turėjo bÅ«ti traktuojama jo naudai ir A. D. parodymais nuosprendyje negalėjo bÅ«ti vadovaujamasi.Apygardos teismas visiÅ¡kai nevertino ir duomenų rinkimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos pažeidimų, nors klausimas dėl to byloje buvo keliamas. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami tik jo kaltę neva pagrindžiantys duomenys. Jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 200 Lt kupiÅ«rÄ , kuri pas jį buvo rasta ir paimta, jam padavė jo žmona R.

G., kad jis galėtų sumokėti skolÄ autoservisui. NatÅ«ralu, kad esant tokiam tiesioginiam konkretaus asmens nurodymui, kuriam gali bÅ«ti žinomos kupiÅ«ros atsiradimo pas įtariamÄ jį aplinkybės, Å¡is asmuo privalėjo bÅ«ti apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Apklausiant autoserviso darbuotojÄ bÅ«tų buvusios iÅ¡sklaidytos abejonės dėl atliktų darbų apimties, nes jis (apeliantas) nurodė užsakius didesnio masto darbus, nei kad užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiose sÄ skaitose.

R. G., kaip ir autoserviso darbuotojas, nebuvo apklausti ir bylÄ nagrinėjant teisme, tokiu bÅ«du, apelianto įsitikinimu, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Be to, sÄ skaitų neatitikimo faktu remiamasi nuosprendyje, kaip jo kaltę pagrindžiančiu argumentu, nors tos aplinkybės teisme nebuvo iÅ¡tirtos, kas yra Å¡iurkÅ¡tus baudžiamojo proceso pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nesivadovavo, nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios vaizdo medžiagos, kuri paneigia, kad įvykiai klostėsi bÅ«tent taip, kaip nurodė V.

K.. Kaltinamajame akte nurodytas įvykių laikas yra apie 19.25 val. Jis (apeliantas) 2014-12-18 dirbo vienas ir daugiau oro uosto teritorijoje dirbančių pareigÅ«nų nebuvo. PeržiÅ«rint vaizdo kamerų įraÅ¡us matyti, kad kamerose policininkas ant riedžio fiksuotas 19.30 val., 19.31 val., 19.33 val. ir taip kas kelios minutės. 19.39 val. kažkoks automobilis įsirėžia į užtvarÄ . Visur Å¡iuo laiku matomas policininkas. Tokiu atveju kyla klausimas, kaip jis galėjo besivažinėdamas po aikÅ¡telę tuo pačiu metu bendrauti ir su V.

K.. Visi nurodyti įvykiai ankstesniu laiku įvykti tikrai negalėjo, kadangi, kaip parodė A. D. ir D. D., lėktuvas nusileido 19.10 val., tuo tarpu iÅ¡laipinimo ir bagažo atsiėmimo procedÅ«ra užtrunka ne vienÄ minutę. Vadinasi, objektyviai neįmanoma, jog jis bÅ«tų spėjęs ar bÅ«tų galėjęs atlikti visus veiksmus, kurie sudaro jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį.             Be kita ko, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atliekant paimtos 200 Lt kupiÅ«ros apžiÅ«rÄ bei jos tyrimÄ taip pat buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos.

IÅ¡ jo paimta 200 Lt kupiÅ«ra kartu su kitais pateiktais pinigais buvo užantspauduota voke, šį faktÄ patvirtino visi dalyvavę asmenys, tame tarpe ir jis (apeliantas) savo paraÅ¡ais. Kita vertus, vėliau kupiÅ«ra buvo iÅ¡imta iÅ¡ voko dalyvaujant tik ikiteisminį tyrimÄ atliekančiam pareigÅ«nui. Nei jis, nei jo gynėjas nežino, nematė, kaip ta kupiÅ«ra buvo imama, kaip ji buvo laikoma, kas su ja buvo daroma. Dėl paminėtų aplinkybių, jeigu ir buvo kokių nors pėdsakų ant Å¡ios kupiÅ«ros, jie buvo/galėjo bÅ«ti nutrinti.

Taigi dėl ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų netinkamų veiksmų jis neteko galimybės objektyviais įrodymais įrodyti, kad kupiÅ«rÄ jam davė žmona. Esant tokiai situacijai, kai dėl pareigÅ«nų aplaidumo buvo/galėjo bÅ«ti prarasti pinigų kilmę patvirtinantys duomenys, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog byloje įrodyta, kad tyrimo metu paimta kupiÅ«ra jam yra duota bÅ«tent V. K.. Dėl tų pačių aplinkybių nebuvo pagrindo ir 200 Lt konfiskuoti, kaip įgytus nusikalstamu bÅ«du.Pirmosios instancijos teismui nekilo klausimas, ar jis iÅ¡ tikrųjų galėjo reikalauti iÅ¡ V.

K. kyšio, kai tuo metu plačiai ir tendencingai spaudoje buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie jo elgesį su kitu sustabdytu asmeniu, su kuriuo buvo kilęs konfliktas; kai jau daugiau nei metai laiko vyko kiti teismo procesai dėl jo neva neteisėtų veiksmų. V. K. duodama parodymus teigė, jog patalpos, kuriose neva buvo duotas kyšis, buvo tuščios. Kita vertus, ar policijos įstaiga, kurioje yra dokumentai, daiktai, galėjo būti niekieno nesaugoma. V. K., kuris, kaip teigia kiti apklausti asmenys, buvo labai susinervinęs ir vos galėjo vairuoti, tačiau šaltakraujiškai elgėsi bendraudamas su nuteistuoju.

Jis neva iškart suprato, kad telefone parašyti skaičiai tai kyšio reikalavimas, o ne kažkas kito, jis išsiėmė pinigus, taip pat iš karto suprato, kaip jam elgtis, kur juos padėti. Keista, nes žmogus, kuris niekad nesusidūręs su policija, nepažeidinėjo įstatymo, nebaustas, nežino kaip tokioje situacijoje elgtis. Be to, jis vienintelis liudytojas (net nematęs, ar J. G. paėmė pinigus, neva padėtus ant palangės), ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo. Beje, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surinkti kuo daugiau jo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir užsitikrinti, jog V.

K. liudys teisme, pastarasis, nesant tam įstatyme nustatytų sÄ lygų, buvo neteisėtai atleistas nuo baudžiamosios aplinkybės. Nuo baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas, jei pats praneÅ¡a apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju tai padarė ne pats V. K., o jo giminaičiai, kuriems jis papasakojo apie neva padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, V. K. negalėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi ir tai, jog žiniasklaida jau kone metus „vykdo teisingumÄ â€œ vieÅ¡ojoje erdvėje, nors jis ir laimėjo visus, jau metus besitęsiančius procesus.

Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos, nes Å¡io proceso metu iÅ¡ liudytojų buvo girdima, kad jie pasiskaitę spaudÄ ir susidarė apie jį nuomonę. Esant tokiam žiniasklaidos susidomėjimui, teismas turėjo ypač atidžiai iÅ¡tirti visus byloje esančius duomenis, juos įvertinti, dėl kiekvieno jų ir kiekvieno nuteistojo bei gynėjo pateikto argumento iÅ¡samiai pasisakyti, tačiau tai nuosprendyje nebuvo padaryta. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, kyla abejonių, ar nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ bei suraÅ¡ydamas nuosprendį, teismas buvo neÅ¡aliÅ¡kas, nebuvo paveiktas žiniasklaidos tendencingai suformuotos nuomonės apie jį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis J. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo J. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 218 straipsnio 1 dalies, 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagal BPK nuostatas galėtų bÅ«ti pripažinti įrodymais - dalis duomenų yra surinkta neleistinais bÅ«dais, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, kiti byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina jo kaltės. Dėl paminėtų aplinkybių, apelianto įsitikinimu, byloje kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas neteisėtai, taip pat neteisėtai buvo perduota teismui ir byla.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus, t.y. iš jo turi būti aišku, kuo ir kuo remiantis yra kaltinama. Kaltinamajame akte, be formalių jo turinio elementų (nurodytų 1, 2, 6, 7, 8 punktuose), kuriuos, be jokių abejonių, taip pat reikia aiškiai nurodyti, svarbiausia yra:

1) aiÅ¡kiai apraÅ¡yti veikÄ , kurios padarymu yra kaltinama;

2) iÅ¡vardyti visus duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ , kad tÄ veikÄ galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo;

3) tiksliai kvalifikuoti veikÄ , aiÅ¡kiai nurodant, kokia BK norma (ar normos) už padarytÄ veikÄ numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Visi paminėti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamu atveju yra iÅ¡pildyti, kaltinamajame akte yra apraÅ¡yta nusikalstama veika, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat aiÅ¡kiai nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija. Taigi teigti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų, dėl ko baudžiamoji byla negalėjo bÅ«ti perduota teismui, nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog dėl byloje surinktų ir kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų duomenų pripažinimo įrodymais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, bÅ«tent teismo kompetencijai priskirta patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra gauti teisėtu bÅ«du, yra patikimi ir reikÅ¡mingi, įrodinėjant bent vienÄ bylai teisingai iÅ¡spręsti svarbiÄ aplinkybę.Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas, netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, neįvertinus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Kaltu jis pripažintas, nesant byloje neginčijamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ esmės remiantis tik liudytojo V. K. parodymais, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Byloje įrodymais pripažinti duomenys, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, susijusiais su byloje esančių duomenų nepagrįstu pripažinimu įrodymais, byloje esančių įrodymų nepatikimumu, netinkamu byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu, nuosprendžio neatitikimu BPK 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimams.Pažymėtina tai, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus. Baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog jame, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti teisėtu bÅ«du gauti įrodymai, pateikta analizė ir iÅ¡vados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl teismas atmetė nuteistojo pateiktÄ versijÄ , kad 2014-12-18 tarp jo Imuniteto skyriaus pareigÅ«nui pateiktų pinigų buvusi 200 Lt kupiÅ«ra jam buvo duota žmonos R.

G. bei skirta grÄ Å¾inti skolÄ autoservisui už automobilio remontÄ . Teismas tai, kad J. G., bÅ«damas valstybės tarnautoju ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiuoju patruliu, 2014-12-18 apie 19.25 val. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, savo naudai tiesiogiai V. K. pareikalavo duoti jam 200 Lt (57,92 Eur) kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir tiesiogiai priėmė reikalautÄ kyšį, nustatė, įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ . BÅ«tent byloje surinktų, teisėtais bÅ«dais gautų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, Å¡iuos įrodymus patvirtinantys kiti byloje esantys duomenys, pirmosios instancijos teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ apie visų bÅ«tinų BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nuteistojo veiksmuose buvimÄ .

Vien tai, kad apelianto netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti teismÄ padarius esminius, su įrodinėjimu susijusius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė byloje priimti pagrįstÄ ir teisingÄ procesinį sprendimÄ .Liudytojų V. K., V. K., A. D., D. D. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais byloje nustatyta, jog 2014-12-18 A. D. ir D. D. iÅ¡ Jungtinės Karalystės parskrido į LietuvÄ . V. K. ir V. K. automobiliu Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus oro uostÄ pastarųjų pasiimti.

Automobilį vairavo V. K.. A. D. ir D. D. apklausiami patvirtino, jog lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido apie 19.10 val. Jų pasiimti atvykstančių tėvų apie 10-15 min. jie laukė lauke ant įėjimo/išėjimo į oro uosto pastatÄ laiptų prie kolonų. IÅ¡ visų paminėtų liudytojų parodymų matyti, jog V. K., privažiavęs prie jų laukiančių dukros bei žento, sustojo už Å¡alia buvusios perėjos, įsijungė avarinį signalÄ . A. D. ir D. D. su savimi turėtÄ rankinį bagaÅ¾Ä â€“ kuprines, įdėjo į bagažinę ir įlipo į automobilį.

Sustojimas užtruko apie minutę, po ko jie pajudėjo. Kiek pavažiavus juos sustabdė su riedžiumi stovėjęs policijos pareigÅ«nas, kuris privažiavęs pasakė, kad vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, paprašė pateikti dokumentus, per racijÄ teiravosi apie V. K. anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Po to policijos pareigÅ«nas nurodė vairuotojui važiuoti pro užkardÄ Ä¯ policijos poskyrio stovėjimo aikÅ¡telę, kÄ pastarasis ir padarė. Ä®važiavus į aikÅ¡telę, prie jų automobilio priėjo tas pats policijos pareigÅ«nas jau be riedžio, po ko vairuotojui nurodė eiti kartu su juo į policijos įstaigos patalpas.Liudytojas V.

K. apklausiamas parodė ir tai, jog policijos pareigÅ«nas, jiems einant link policijos įstaigos patalpų aiÅ¡kino, kad jis pažeidė tris KET punktus – sustojo vietoje, kurioje sustoti draudžiama, sustojo ant pėsčiųjų perėjos ir trukdė eismui, už kÄ jam Å¡eÅ¡iems mėnesiams bus atimtos vairuotojo teisės bei paskirta 600 Lt bauda. PareigÅ«nas jo klausė, ar jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jam pasakius, jog reikalingas, nes važinėja į darbÄ , kuris yra užmiestyje, iki darbo 15 km, pareigÅ«nas pasakė, kad iÅ¡raÅ¡ys laikinÄ leidimÄ .

Liudytojas parodė ir tai, jog užėjus į antrame aukÅ¡te esantį kabinetÄ , kuris buvo tuščias, kitų darbuotojų nebuvo, policijos pareigÅ«nas pasakė iÅ¡eiti į koridorių, kur mobiliojo telefono ekrane parodė užraÅ¡ytus skaičius „200“. Jis suprato, kad jam reikia pareigÅ«nui sumokėti 200 Lt, kad iÅ¡ jo nepaimtų vairuotojo pažymėjimo. Jis iÅ¡sitraukė piniginę ir iÅ¡ jos išėmė 200 Lt vienoje kupiÅ«roje. PareigÅ«nas be žodžių parodė jam, kad pinigus jis padėtų ant koridoriuje esančios palangės. Jis padėjo pinigus ant palangės, po ko policijos pareigÅ«nas pranešė per racijÄ , kad pažeidimų nėra, atidavė jam vairuotojo pažymėjimÄ , pasakė, kad privažiavus užkardas atsidarys, ir palinkėjo gero kelio.

Jis grįžo į automobilį ir iÅ¡važiavo.Liudytojai V. K., A. D. ir D. D. apklausų metu iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie pareigÅ«no kyÅ¡io reikalavimÄ bei jo priėmimÄ už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant savo įgaliojimus, kurias pastarųjų teigimu, sužinojo iÅ¡ liudytojo V. K..Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų parodymais, kadangi jie atitinka kitų byloje nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų surinktų bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes.

Svarbu pažymėti, jog paties bendravimo su V. K. įvykio dienÄ fakto apklausų metu neneigė ir pats apeliantas. Pastarasis apklausiamas patvirtino, jog įvykio dienÄ jis (duomenys neskelbtini) poskyryje nuo 19.00 val. iki kitos dienos 7.00 val. dirbo vienas, kÄ beje patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio mėnesio darbo grafikas (1 t., b.l. 130). Ä®vykio dienÄ jam patruliuojant su riedžiumi, tikslaus laiko nepamena, jis pastebėjo, jog Audi A4 automobilio vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus – sustojo draudžiamoje vietoje, kur pastatytas ženklas „sustoti draudžiama“, be to, įrengta pėsčiųjų perėja, trukdė eismui.

J. G. patvirtino ir tai, jog nurodė vairuotojui važiuoti į poskyrio darbuotojų automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tikrino pateiktus dokumentus, per radijo ryšį domėjosi, ar vairuotojas anksčiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.Nors nuteistasis tiek apklausų metu, tiek apeliaciniame skunde neigia kartu su V. K. buvę poskyrio patalpose, kur iÅ¡ pastarojo pareikalavo kyÅ¡io už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant savo įgaliojimus ir jį priėmė, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .Liudytojai V.

K., A. D. ir D. D. nuosekliai apklausų metu patvirtino, jog V. K., pastatęs automobilį policijos pareigÅ«no nurodytoje vietoje, poskyrio stovėjimo aikÅ¡telėje, kartu su pareigÅ«nu, pastarojo nurodymu, nuėjo į policijos įstaigos patalpas. Nei vienas iÅ¡ liudytojų apklausų metu nebuvo užsiminęs, jog tarp policijos pareigÅ«no ir V. K., dėl sustojimo draudžiamoje vietoje, Å¡alia automobilio bÅ«tų kilęs konfliktas. Vertinant liudytojo V. K., o tuo pačiu ir minėtų kitų liudytojų parodymų patikimumÄ , reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytojas V.

K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detaliai apibÅ«dino policijos poskyrio patalpas, kuriose iÅ¡ jo buvo pareikalauta kyÅ¡io ir, jam davus, jis priimtas. Kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog V. K. iki aptariamo įvykio nebuvo baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) poskyryje įvykio dienÄ pastarasis lankėsi pirmÄ kartÄ . IÅ¡ V. K. parodymų matyti, jog įėję į (duomenys neskelbtini) poskyrio patalpas, jie su policijos pareigÅ«nu pakilo laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur užėjo į kabinetÄ , kuriame nebuvo kitų darbuotojų.

Po ko policijos pareigūnas jam pasakė išeiti į koridorių, kur stovint koridoriuje antrame aukšte (pareigūnui nugara į kabineto duris, jam veidu į kabineto duris ir laipteliu žemiau nei pareigūnas), pastarasis telefono ekrane parodė skaičius „200“. V. K. iš piniginės išsiėmus 200 litų ir duodant juos pareigūnui, šis gestais parodė, kad liudytojas pinigus padėtų ant po vieninteliu langu lygiagrečiai laiptams įrengtos palangės, kuri yra maždaug 120 cm aukštyje nuo grindų.

Å iuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pažymėtina tai, jog liudytojo V. K. apklausos metu nurodytas (duomenys neskelbtini) poskyrio patalpų iÅ¡sidėstymas, vieta, kur įrengtas langas su palange, visiÅ¡kai atitinka realų įvykio vietos iÅ¡planavimÄ . Å ios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad V. K. su J. G., kuris tÄ vakarÄ vienintelis buvo ir dirbo poskyryje, buvo užėję į paminėtas policijos įstaigos patalpas. PrieÅ¡ingu atveju liudytojas paminėtų aplinkybių apie nežinomas patalpas nebÅ«tų nurodęs. Tai, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo V.

K. parodymais, patvirtina ir pastarojo nurodytos aplinkybės apie mobiliojo telefono skiriamuosius požymius. Minėtas liudytojas parodė, jog telefonas, kurio ekrane jam buvo parodyta reikalaujamo kyÅ¡io suma, buvo juodos spalvos, panaÅ¡us į Nokia mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Tuo tarpu sprendžiant iÅ¡ paties J. G. parodymų, įvykio dienÄ jis su savimi bÅ«tent ir turėjo juodos spalvos Nokia tarnybinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog neužilgo po įvykio Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigÅ«nams atliekant (duomenys neskelbtini) poskyrio patalpų apžiÅ«rÄ , apeliantas savanoriÅ¡kai pateikė kartu su savimi turėtus 340 litų, tarp kurių buvo ir 200 litų kupiÅ«ra (1 t., b.l. 144-145).

Å iame kontekste pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 110 punkte (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta, jog policijos patruliui tarnybos metu draudžiama turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ . Jeigu atvykęs į tarnybÄ policijos patrulis turi didesnę, nei nurodyta, pinigų sumÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti instruktaÅ¾Ä atliekančiam pareigÅ«nui.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu J. G. patvirtino, jog su Å¡ios instrukcijos nuostatomis yra susipažinęs. Taigi apelianto paaiÅ¡kinimai, kad jis pamirÅ¡o iÅ¡ esmės bÅ«tent tuos du Å¡imtus litų prieÅ¡ tarnybÄ iÅ¡siimti ir palikti automobilyje (likusi apelianto su savimi turėta pinigų suma iÅ¡ esmės atitiko leidžiamÄ darbo metu su savimi turėti grynųjų pinigų sumÄ ), įvertinus juos byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei atsižvelgus į tai, jog, pasak apelianto, pastarojo tarnybos policijoje stažas įvykio metu siekė beveik 18 metų, yra neįtikinami ir vertintini kritiÅ¡kai.PrieÅ¡ingai nei teigiama apelianto skunde, liudytojo V.

K. pirmiau išdėstytų parodymų nepaneigia byloje VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo pateiktuose 2014-12-18 nuo 18.30 val. iki 22.00 val. vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Iš 2015-03-02 vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota oro uosto teritorijos dalis, kurioje buvo sustojęs V. K. vairuotas automobilis Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) ir kur į jį įsėdo A. D. ir D. D., taip pat vieta, kurioje šį automobilį sustabdė J.

G.. Kita vertus, iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 19:33:21 iki 19:43:56 val. filmuotose teritorijos dalyse po teritorijÄ riedžiumi patruliavęs J. G. nebuvo užfiksuotas. Tuo tarpu sprendžiant iÅ¡ liudytojų V. K., V. K., A. D. ir D. D. parodymų, Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2015-02-13 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenų analizės bei Tikrintų transporto priemonių registracijos sistemoje užfiksuotų duomenų, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos, bÅ«tent minėtu laikotarpiu J.

G. su V. K. ir kontaktavo dėl pastarojo galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) poskyrio patalpas. Liudytojų A. D. ir D. D. teigimu, jų lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido apie 19.10 val. IÅ¡ Å¡ių liudytojų, taip pat liudytojų V. K., V. K. parodymų matyti, jog A. D. ir D. D. su savimi turėjo tik rankinį bagaÅ¾Ä , kas patvirtina, jog iÅ¡lipus iÅ¡ lėktuvo pastarieji neužtruko atsiimdami bagaÅ¾Ä . Sprendžiant iÅ¡ A. D. ir D.

D. parodymų, atvykstančių pasiimti K. jie laukė apie 10-15 min. Tuo tarpu atvykus K., jie tik sudėjo į bagažinę su savimi turėtas kuprines ir įlipo į automobilį, kas užtruko apie minutę laiko, po ko pajudėjo ir netrukus buvo sustabdyti policijos pareigÅ«no. Be kita ko, liudytojai V. K., A. D. ir D. D. apklausų metu parodė ir tai, kad V. K. policijos įstaigos patalpose užtruko vos 5-7 min. IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2015-02-13 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenų analizės bei Tikrintų transporto priemonių registracijos sistemoje užfiksuotų duomenų matyti, jog apie automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) sustabdymÄ RodÅ«nios kelyje radijo ryÅ¡iu Autotikros kanalu policijos ekipažas Å¡aukiniu „(duomenys neskelbtini)“ pranešė 2014-12-18 19.33 val.

Tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos skiltyje „Priežastis“ nurodyta – kiti pažeidimai, skiltyje „Poveikis“ – paleistas (1 t., b.l. 75-76). Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog A. D. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ praneÅ¡ti apie kyÅ¡io reikalavimo ir paėmimo faktÄ iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino 2014-12-18 19:45:06 val. A. D. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore turinys patvirtina, jog kyšį policijos pareigÅ«nas, dirbantis Vilniaus oro uosto teritorijoje, paėmė 10-15 min. iki skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (1 t., b.l. 79-86).

Iš minėto telefono numerio išklotinių matyti, jog skambučio metu skambinęs asmuo buvo bazinės stoties 119F veikimo zonoje (1 t., b.l. 95-118). Tuo tarpu UAB „Omnitel“ 2015-02-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog bazinė stotis 119F yra Vilniuje, Metalo g. 8, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kaminas (1 t., b.l. 123).Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo pateiktuose 2014-12-18 nuo 18.30 val. iki 22.00 val. vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys paneigia V.

K. apklausų metu nurodytÄ Ä¯vykių sekÄ bei patvirtina, kad apeliantas objektyviai nebÅ«tų galėjęs ir spėjęs atlikti veiksmų, sudarančių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį, nėra jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma dar kartÄ patvirtina, jog liudytojų V. K., V. K., A. D. ir D. D. parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, grindžiant apelianto kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.Beje, A. D. parodymų patikimumo nepaneigia ir apelianto argumentai apie liudytojos apklausų metu nurodytÄ aplinkybę dėl J.

G. įvykio metu dėvėtos kepurės. Å i liudytoja apklausų metu nuosekliai parodė, kad apeliantas įvykio metu buvo su kepure. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoja V. K.. Todėl vien tai, kad A. D. neįsidėmėjo, kokia tai buvo kepurė - megzta ar ne, nesuteikia pagrindo jos parodymais abejoti. Juolab, kaip Å¡ioje nutartyje buvo minėta, pats J. G. neneigia fakto, jog įvykio dienÄ , jam dirbant Vilniaus oro uosto teritorijoje, buvo sustabdęs V. K. vairuotÄ automobilį dėl galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu fiksuojant D.

D. ir D. D. parodymus buvo padaryti pažeidimai, nesilaikyta BPK 183 straipsnyje nustatytos apklausos atlikimo tvarkos, BPK 179 straipsnyje numatytų ikiteisminio tyrimo veikos eigos ir rezultatų fiksavimo tvarkos (apklausų neatliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, apklausų protokolus surašė patys liudytojai), kita vertus, laikyti padarytus pažeidimus šiuo atveju esminiais nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, jog D. D. ir D. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl pastariesiems teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolai, apklausų protokolai buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

Tuo tarpu pastarieji, susipažinę su savo teisėmis, pareigomis bei atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ , kÄ patvirtino paraÅ¡ais, patys užpildė apklausų protokolų blankus, surašė jiems apie aptariamÄ Ä¯vykį žinomas aplinkybes bei procesinius dokumentus registruotu paÅ¡tu atsiuntė ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui liudytojo duoti parodymai negali bÅ«ti pripažinti byloje savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui liudytojo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu gali bÅ«ti perskaitomi ir jais remiamasi tik tikrinant kitus byloje esančius įrodymus.

Be to, D. D. ir D. D. buvo apklausti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur pastariesiems dar kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jų teisės ir pareigos, pastarieji įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Liudytojai teisiamojo posėdžio metu dėl esminių įvykio aplinkybių davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus ikiteisminio tyrimo metu jų užraÅ¡ytiems parodymams. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ liudyti gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis).

Vadinasi, įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iÅ¡ kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų Å¡altinių, parodymai. Taigi liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiÅ¡kinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus. KlausimÄ , ar asmens (liudytojo, nukentėjusiojo) parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014).Tokiu bÅ«du, pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, neabejotinai patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kaltu buvo pripažintas pagrįstai.

Jo kaltę pagrindžia byloje teisėtais bÅ«dais surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nepagrįsti yra ir apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami tik apelianto kaltę pagrindžiantys duomenys. Bylos medžiaga patvirtina, jog siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, buvo tiriama ir J. G. apklausų metu iÅ¡kelta įvykio versija, jog įvykio dienÄ darbo metu turėtus 200 litų jam davė žmona J. G. sumokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktÄ jam priklausančio automobilio SAAB 95 remontÄ .

Tyrimo metu bendrovės „(duomenys neskelbtini) vadovas M. G. pateikė į bylÄ apeliantui priklausančio automobilio SAAB 95 2014-12-08 perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriame nurodyta kokie gedimai buvo sutvarkyti (gedimai – neveikiantis kairės pusės langas, dega airbag lemputė, nedega atbulinio lemputė, neveikia parktronikai) bei pateikta atliktų remonto darbų sÄ mata (galutinė mokėtina suma 210 litų). Akte nurodyta, kad paminėta suma neapmokėta (1 t., b.l. 51-52). Kita vertus, Å¡iame kontekste reikia atkreipti dėmesį į tai, jog J.

G., apklausų metu nurodydamas aplinkybes apie jo automobiliui atliktus remonto darbus bei apmokėjimÄ už juos, nebuvo nuoseklus, pastarojo parodymai nesutampa su autoserviso vadovo pateiktais duomenimis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, jog kelios dienos iki 2014-12-18, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) esančiame servise remontavo jam priklausantį automobilį SAAB. Už remontÄ liko skolingas 200 Lt, todėl po darbų planavo užsukti į servisÄ ir sumokėti. Å iuos pinigus jam davė žmona, paėmusi iÅ¡ namuose esančio seifo.

Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jau parodė, jog jam priklausantį automobilį SAAB iš autoserviso atsiėmė savaitė iki aptariamų įvykių. Autoservisui už atliktus jo automobilio remonto darbus jis turėjo sumokėti 1200 litų. Atsiimdamas automobilį 1000 litų sumokėjo, o 200 litų liko skolingas. Sumokėti visos sumos negalėjo, nes neturėjo tiek pinigų. J. G. parodė ir tai, jog be kitų remonto darbų servise buvo keičiamas kuro siurblys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J.

G. darbo užmokestis yra mokamas tokia tvarka: iki einamo mėnesio 25 dienos yra iÅ¡mokamas avansas, iki kito mėnesio 10 dienos yra iÅ¡mokama likusi darbo užmokesčio dalis (1 t., b.l. 195). Tokiu bÅ«du paminėtos aplinkybės bei apelianto parodymai apie tai, kad pastarasis Å¡eimoje dirba vienas ir po 2014 m. gruodžio 10 d. atsiimdamas automobilį neturėjo visos sumos sumokėti už atliktus jo remonto darbus, kai tuo tarpu avansas dar nebuvo sumokėtas, taip pat leidžia teigti, jog tikėti pirmiau paminėta apelianto iÅ¡kelta versija, nėra pagrindo.Be kita ko, tikrinant apelianto teiginius, jog įvykio dienÄ darbo metu turėtus 200 litų jam davė jo žmona, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrÄ dėl DNR tyrimo atlikimo, taip pat buvo paskirta užduotis atlikti daktiloskopinį tyrimÄ .

J. G. iÅ¡keltÄ versijÄ patvirtinančių duomenų taip pat nebuvo gauta. IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-01-20 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog apyvartoje buvę pinigai yra netinkamas objektas biologiniam (DNR) objektų tyrimui (1 t., b.l. 147). Tuo tarpu, atlikus daktiloskopinį tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktos tirti 200 litų nominalo kupiÅ«ros, serijos Nr. AG1363856, kuriÄ ikiteisminio tyrimo metu daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J.

G., yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, jog tyrimo metu nustatyta, kad ant pateiktos tirti 200 Lt nominalo kupiÅ«ros yra rankų pėdsakai, sudaryti iÅ¡ atskirų papiliarinių linijų ir sutepimų, juose atsispindėjusios kelios papiliarinio raÅ¡to detalės individualių požymių visumų nesudaro, dėl to Å¡ie pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b.l. 155-156). Tokiu bÅ«du dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pagrįstai teisiamojo posėdžio metu buvo atsisakyta apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovÄ M.

G., taip pat apelianto žmonÄ J. G., kuri neabejotinai yra suinteresuota savo vyro bylos baigtimi. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.             Atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, susiję su žiniasklaidos įtaka byloje apklaustiems liudytojams, o taip pat ir jo bylÄ nagrinėjusiam teismui, teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Nors liudytojos A. D., V. K. apklausiamos patvirtino, kad apie apeliantÄ skaitė žiniasklaidoje, kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, jog Å¡ie straipsniai žiniasklaidoje bÅ«tų įtakoję jų parodymus nagrinėjamoje byloje. Kaip jau minėta, liudytojos byloje davė nuoseklius, ne tik tarpusavyje, bet ir kitų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytoms aplinkybėms atitinkančius parodymus, todėl abejoti jų objektyvumu nėra pagrindo.             Abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrindo.

Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstino nusistatymo prieÅ¡ dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å ias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Minėtose teisės normose įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t.y. nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008 ir kt.).

Vertindama subjektyviuosius aspektus teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Vertinant objektyviuosius teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Å iuo požiÅ«riu apeliantas jo bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯Å¾velgia per, jo manymu, tendencingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurį įtakojo žiniasklaidoje apie jį suformuota neigiama nuomonė, ir dėl to padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstumu.

Kita vertus, apelianto pareiÅ¡kimai apie galimÄ Å¾iniasklaidos įtakÄ teismui yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Tuo tarpu tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas, nes teismo iÅ¡vados J. G. byloje dėl įrodymų vertinimo yra motyvuotos, pagrįstos įrodymų visuma, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad teisingai pirmosios instancijos teismas apeliantui už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parinko bausmės rūšį bei nustatė jos dydį.

J. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jÄ Å¡velninti ir Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ nuosprendį taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus apelianto skundo argumentus, susijusius su V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumu. Pažymėtina tai, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Dėl paminėtų aplinkybių kvestionuoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. Tarasevičiaus 2015-02-19 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V. K. atžvilgiu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                      n u t a r i a: nuteistojo J.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                               Daiva Pranytė - Zalieckienė Teisėjai                                                                                                             Sigita Bieliauskienė                                                                                                                                                                                                                   Kęstutis Jucys