2c0ecbd9-ca14-4754-a54d-d82dc0b08fdc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-3712-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01888-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 22.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. D., atsakovų atstovei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. D. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pareiÅ¡kėja I. D. pateikė teismui patikslintÄ skundÄ (I t., b.l. 8-11), kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų: 1) 10 556,31 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 dėl darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos; 2) 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies;

3) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 3 690,62 Eur laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31; 4) 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos;

5) atlyginti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog atsakovas neapskaičiavo ir nesumokėjo jai pagal įstatymÄ priklausančios visos atlyginimo dalies. Apskaičiuota bendra nepriemokos suma už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 yra 10 556,31 Eur. Atsakovas pradėjo neapskaičiuoti ir nemokėti jai pagal įstatymÄ priklausančio darbo užmokesčio priedo nuo 2011 metų, dėl to susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Darbo užmokesčio dalis turėjo bÅ«ti paskirta ir sumokėta laiku, kartu su atlyginimu.

Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statyme nurodytus delspinigius, taikytini 0,07 proc. priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ . Anot pareiÅ¡kėjos, darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti, o iÅ¡ atsiskaitymo lapelių aiÅ¡kiai matyti, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis nebuvo apskaičiuota ir sumokėta, t. y. nebuvo skiriamas priedas prie pareiginės algos. Pagrindinė problema paÅ¡alpų skyriuje yra labai didelis darbo krÅ«vis, kuris iÅ¡augo sumažinus etatų ir padidinus darbų skaičių.

Sodros Vilniaus skyriuje paÅ¡alpų skaičiaus didėjimo pagrindinės priežastys: darbuotojų skaičiaus ženklus sumažėjimas ir elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir kitų darbų ženklus padidėjimas. PaÅ¡alpų skyriaus specialistų darbas idealiai tinka normavimui, todėl paÅ¡alpų skyriuje taikomas vieningas etatų apskaičiavimo pagal darbo krÅ«vį modelis. Darbo krÅ«vis patvirtintas direktoriaus įsakymu (tai yra oficialus dokumentas, kuris privalomas vykdyti). Yra tiksliai nustatyta koks turėtų bÅ«ti optimalus darbo krÅ«vis, kad specialistas galėtų iÅ¡samiai susipažinti su paÅ¡alpos medžiaga (kiekvienu atveju), objektyviai jÄ iÅ¡spręstų, nagrinėdamas, tiek ligos, tiek motinystės, tėvystės, Motinystės(tėvystės) atvejus, užtikrintų bylų nagrinėjimÄ laiku, vadovaujantis įstatymų nustatytais terminais.

Darbo normavimas yra sudėtinė darbo organizavimo dalis, tačiau labai svarbi organizuojant paÅ¡alpų ir nedarbingumo skyriaus darbÄ - planuojant paÅ¡alpų specialistų poreikį, vertinant atliekamus veiksmus, apskaičiuojant darbo procesų trukmę. Pagaliau darbo normos naudojamos atlyginimo ir skatinimo sistemai parengti. Viena iÅ¡ svarbiausių organizacinių priemonių tai darbo laiko sÄ naudų normomis pagrįstas darbuotojų darbo krÅ«vio nustatymas. Per didelis darbo krÅ«vis, darbo laiko normų virÅ¡ijimas sukelia emocinio, psichinio ir fizinio iÅ¡sekimo bÅ«senÄ , kuri susidaro veikiant ilgalaikiams stresams, kylantiems įvairiose darbo situacijose.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais atvejais įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo mokėti priedus ir priemokas, taip pat apmokėti už darbo krÅ«vi virÅ¡ijančiÄ veikla, virÅ¡valandini darbÄ , tai negali bÅ«ti įstaigos vadovo pasirinkimo laisvė. Už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės, valstybės tarnautojams mokama priemoka.

Atsakovai iÅ¡ esmės pateikė analogiÅ¡kus atsiliepimus į skundÄ (IV t., b.l. 8-11), kuriais praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, jog pareiÅ¡kėja I. D. ginčo laikotarpiu ėjo VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir turėjo vykdyti funkcijas, nustatytas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) lygio (duomenys neskelbtini) kategorijos valstybės tarnautojo) pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-99, 2015-11-19 įsakymu Nr. V-108, 2016-01-20 įsakymu Nr. V-8, 2017-11-27 įsakymu Nr. V-267.

PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus darbÄ planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Å¡io skyriaus vedėjas, kuris yra pareiÅ¡kėjos tiesioginis vadovas, ir viena iÅ¡ jo funkcijų yra užtikrinti tolygų darbų pasiskirstymÄ skyriaus specialistams. Tiesioginis vadovas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus neskirti jai papildomų darbų, jos gebėjimus bei susiklosčiusias aplinkybes, ne tik nepavesdavo pareiÅ¡kėjai atlikti papildomų užduočių, bet ir nereikalaudavo iÅ¡ jos, kad bÅ«tų vykdomos visos pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos, todėl pagrindinė funkcija, kuriÄ ginčo laikotarpiu vykdė pareiÅ¡kėja, buvo iÅ¡mokų skyrimas.

Kitų pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų pareiÅ¡kėja nevykdė, todėl pareiÅ¡kėjos paskirtų paÅ¡alpų/iÅ¡mokų kiekis statistiÅ¡kai gali skirtis, lyginant su kitais skyriaus specialistais, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji dirbo didesniu krÅ«viu. PaÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistų darbo krÅ«vį analizuoja jų tiesioginis vadovas, kuris, esant pagrindui, siÅ«lo VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriui skirti priemokas specialistams. PareiÅ¡kėja ginčijamu laikotarpiu nedirbo didesniu krÅ«viu, nei kiti (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai, kurie vykdė ir kitas pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, nebuvo pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjai priemokÄ už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ .

PareiÅ¡kėja jau buvo inicijavusi teisminį ginÄÄ dėl laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-11-30 neiÅ¡mokėtos priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės. PareiÅ¡kėjos ir VSDFV Vilniaus skyriaus teisiniai santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Ginčo laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų pareiÅ¡kėja ir toliau ėjo tas pačias, t. y. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas; tiesioginio vadovo, atsižvelgusio į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus neskirti jai papildomų darbų ir į jos gebėjimus, pavedimu vykdė tik pagrindines pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, susijusias su paÅ¡alpų/iÅ¡mokų skyrimu, ir nevykdė kitų pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų.

Taigi, Å¡iuo laikotarpiu teisiniai santykiai tarp pareiÅ¡kėjos ir VSDFV Vilniaus skyriaus buvo lygiai tokie patys, kaip ir laikotarpiu, kuris buvo aktualus nagrinėjant ginÄÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-10-789/2017. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį, netinkamai taikė minėtus teisės aktus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (dėl sumažinimo) priteisimo.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė tik bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus dėl neturtinės žalos atsiradimo ir nepateikė pagrįstų įrodymų, kad VSDFV Vilniaus skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti kildinama neturtinė žala, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. VSDFV Vilniaus skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant valstybės neteisėtų veiksmų ir iÅ¡ to kylančios žalos, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadinasi, nėra nei vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės atsakomybei atsirasti, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, todėl tokiu atveju taikytinas Darbo kodekse nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2014 metų, vadovaujantis Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, daliai pareiÅ¡kėjos reikalavimų dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas ir pareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės palaikė patikslintame skunde nurodytus motyvus, prašė skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-01-14 nutartis yra „akivaizdus melas“. Mano, jog atsakovas piktnaudžiauja, kai nemokamas darbo užmokestis - priemoka už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , ženkliai padidėjus darbų mastui.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdžio metu liudininkė B. B. parodė, jog ji yra VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, pareiÅ¡kėjos tiesioginė vadovė. Anot liudininkės, pareiÅ¡kėja savotiÅ¡kai supranta situacijÄ ir neatlieka visų (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡yme numatytų funkcijų. Mano, jog pareiÅ¡kėjos darbo krÅ«vis nevirÅ¡ija. PareiÅ¡kėja nustatytu laiku ateina ir iÅ¡eina iÅ¡ darbo, be to, nemaÅ¾Ä laiko dalį nedirba tiesioginio darbo, kadangi renka informacijÄ susijusiÄ su bylų iÅ¡kėlimu.

Viena iÅ¡ pagrindinių pareiÅ¡kėjos funkcijų yra paÅ¡alpų skyrimas, tačiau pareigybės apraÅ¡yme yra nustatytos kitos funkcijos, kurias ji taip pat turi atlikti. Nuo praÅ¡ymo gavimo iki sprendimo projekto priėmimo naudojant programÄ užtrunka nuo 5 iki 15 min. Maksimalios trukmės praÅ¡ymų iÅ¡sprendimas tesudaro 10 proc., o gal ir mažiau, užtenka tik kelių mygtukų paspaudimų. PareiÅ¡kėja neatlikdavo tam tikrų funkcijų: neperduodavo dokumentų į archyvo/ inventorizavimo skyrių; netikslindavo apdraustųjų sÄ skaitų, kai reikėdavo pervesti pinigines lėšas; neatlikdavo sprendimų perskaičiavimo ir kt.

PareiÅ¡kėja tiesiog neidavo atlikti kitų jai pagal pareigybes priskirtų funkcijų. Mano, jog nespėja atlikti darbo, kadangi neproduktyviai iÅ¡naudoja darbo laikÄ , nes jai reikia daug kÄ užsiraÅ¡yti į asmeninius užraÅ¡us. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai, kaip valstybės tarnautojai, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31, neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies – neiÅ¡mokėtos priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėja I. D. tiek ginčo laikotarpiu, tiek dabar eina VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2012-02-29 pareiškėja turėjo vykdyti šios pareigybės funkcijas, nustatytas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (pašalpoms) pareigybės aprašyme ((duomenys neskelbtini) lygio (duomenys neskelbtini) kategorijos), o laikotarpiu nuo 2012-03-01 pareiškėja vykdo šios pareigybės funkcijas, nustatytas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme ((duomenys neskelbtini) lygio (duomenys neskelbtini) kategorijos).

Minėtos pareigybės apraÅ¡ymai, patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-99, 2015-11-19 įsakymu Nr. V-108, 2016-01-20 įsakymu Nr. V-8, 2017-11-27 įsakymu Nr. V-267. PareiÅ¡kėja yra tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui. PareiÅ¡kėja, eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas turėjo pareigÄ vykdyti (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas. ReikalavimÄ dėl laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies –priemokos priteisimo pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad ginčo laikotarpiu ji dirbo padidintu darbo krÅ«viu, kurį nuolat virÅ¡ijo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018-12-31; redakcija Nr. XI-53), kurio VI skyriuje yra reglamentuotas valstybės tarnautojo darbo užmokestis. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Valstybės tarnautojams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės;

2) už papildomų užduočių atlikimÄ , kai atliekamos pareigybės apraÅ¡yme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu;

3) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbÄ , jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvÅ«nų priežiÅ«ra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti (Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 d. 1 ir 2 p. nurodytos priemokos negali bÅ«ti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, iÅ¡skyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti Å¡io straipsnio 1 d. 1 ir 2 p. nurodytomis sÄ lygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobÅ«dį.

Å iuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡ymas, taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 12 d. nustatyta garantija ir gali bÅ«ti patikslinami struktÅ«rinio padalinio uždaviniai ir funkcijos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. priemokų dydį nustato valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo. Å io straipsnio 1 d. 1 ir 2 p. nurodytų priemokų suma negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos, o 1 d. 3 ir 4 p. nurodytos priemokos dydis negali virÅ¡yti 20 procentų pareiginės algos.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos teisės į priemokÄ aktuali Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta pirmoji priemokos mokėjimo sÄ lyga (įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanti veikla). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , bÅ«tų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir, inter alia, konstituciniai lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisinės valstybės principai (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d, nutarimai). Ä® Å¡iÄ konstitucinę doktrinÄ , atsižvelgiama ir Å¡ioje byloje nagrinėjamo ginčo aspektu.

Pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ sprendžiant, ar pareiÅ¡kėja turi teisę į minėtÄ priemokÄ , bÅ«tina nustatyti, ar ji atliko įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ . Aplinkybę, kad ji atliko įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , pareiÅ¡kėja grindžia atsakovės patvirtintomis darbo normomis vienam valstybės tarnautojui (vyriausiajam specialistui (paÅ¡alpoms). Pažymėtina, jog iÅ¡ teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-10-789/2017 pagal pareiÅ¡kėjos I.

D. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentas, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, 2017-03-20 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-01-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė ir panaikino tÄ sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiÅ¡kėjos skundas. Minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjai, kaip valstybės tarnautojai, laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-11-30 neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės) priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ginčija tas pačias aplinkybes tik nurodydama kitÄ ginčo laikotarpį, t.y. nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31. Atsakovė taip pat akcentavo, jog iÅ¡ esmės jokios faktinės aplinkybės susijusios su nagrinėjama byla yra nepakitusios, susiklostę darbiniai teisiniai santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ Ä¯siteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Kai yra galutinis sprendimas, kuriuo atliktas situacijos vertinimas, toks sprendimas negali būti kvestionuojamas. Res judicata principas suponuoja, kad šalys negali reikalauti galutinio sprendimo peržiūrėjimo, vien tik dėl naujo ginčo įvertinimo (LVAT 2012-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2263/2012). Iš administracinės bylos Nr. I-860-320/2016 duomenų matyti, kad pareiškėja minėtoje administracinėje byloje kelia iš esmės tuos pačius klausimus kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012-05-31 sprendimu byloje E. prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 50208/06) konstatavo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. aiÅ¡kinama atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimÄ , kad tais atvejais, kai teismai jau yra iÅ¡sprendę ginÄÄ , jų sprendimu neturėtų bÅ«ti abejojama. Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių, panaÅ¡i į situacijÄ , kai po bylos atnaujinimo privalomas ir vykdytinas sprendimas yra visa apimtimi panaikinamas.

Taigi tokia situacija gali prilygti teisinio tikrumo principo pažeidimui, taip pažeidžiant Konvencijos 6 str. 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ EŽTT ir LVAT praktikÄ , konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10-789/2017 bei LVAT 2019-01-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1598-756/2018 buvo nustatytos aplinkybės, kurios ginčijamos ir Å¡ioje administracinėje byloje. LVAT 2019-01-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1598-756/2018 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių tiek proceso Å¡alys, tiek ir teismas negali nagrinėti iÅ¡ naujo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas šiame sprendime pakartotinai nepasisakys ir nevertins pareiškėjos argumentų, kurie buvo išnagrinėti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10-789/2017 ir apeliacine tvarka peržiūrėto LVAT. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 394 ,,Dėl didžiausio leistino valstybės Tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo”, 2009 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-788 ,,Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“, be kita ko, patvirtino ir valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvus. Vienai vyresniojo specialisto (pašalpoms) pareigybei nustatytas 214 pašalpų skyrimo atvejų per mėnesį (be žalos atlyginimų) ir 171 žalos atlyginimo atvejų normatyvas. VSDFV direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-291 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. V-788 <...> pakeitimo“ vienai vyresniojo specialisto (paÅ¡alpoms) pareigybei nustatytas 336 paÅ¡alpų ir kitų iÅ¡mokų skyrimo atvejų per mėnesį (16 per dienÄ ) ir klientų priėmimo normatyvas. Nustatyti Normatyvai reglamentuoja leistinÄ Fondo valdybos teritorinių skyrių atskirų pareigybių skaičių, o ne konkretaus valstybės tarnautojo darbo krÅ«vį ar mastÄ . Ä® Normatyvuose nurodytų vienam atitinkamos pareigybės valstybės tarnautojui priskirtinų konkrečių funkcijų vykdymÄ , be abejonės, atsižvelgtina, valstybės tarnautojo vadovui vertinant tarnautojo atliekamÄ darbÄ , tačiau tai nėra vienintelė ir iÅ¡skirtinė aplinkybė, apibÅ«dinanti valstybės tarnautojui tenkančio darbo krÅ«vį ir mastÄ .

Ä®prastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės, konstatavimui bÅ«tina atsižvelgti ir į kitų valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų, nustatytų jo pareigybės apraÅ¡yme, apimtį ir intensyvumÄ . Nagrinėjamoje atveju byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjai buvo padidintas visų pagrindinių jai pareigybės apraÅ¡ymu priskirtų funkcijų kiekis, todėl atsakovo patvirtintuose Normatyvuose nurodytas vyresniojo specialisto paÅ¡alpų skyrimo atvejų per mėnesį ir žalos atlyginimo atvejų kiekio virÅ¡ijimas bei paÅ¡alpų ir kitų iÅ¡mokų skyrimo atvejų per mėnesį kiekio virÅ¡ijimas (pakeistas 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu), visiÅ¡kai nevykdant kitų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigybės apraÅ¡ymuose nustatytų funkcijų, suponuoja darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ . Å iuo atveju aplinkybę, kad buvo virÅ¡ijamos ir kitos pareiÅ¡kėjos pareigybės apraÅ¡yme nurodytos funkcijos, įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis turi pareiÅ¡kėja, o ne VSDFV Vilniaus skyrius. PareiÅ¡kėjos, kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigybės apraÅ¡yme nustatytų tik dalies funkcijų atlikimas, nors ir didesniu nei Normatyvuose numatytu Å¡iai pareigybei kiekiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai yra įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijanti veikla.

IÅ¡ Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos normos matyti, kad nagrinėjamoje byloje teisiniu požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė, nuo kurios buvimo priklauso pareiÅ¡kėjos teisė gauti priemokÄ prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos buvimo faktas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ pareiÅ¡kėjai tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius minėtÄ aplinkybę. PareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti iÅ¡mokėtų paÅ¡alpų /kompensacijų kontrolinių žiniaraščių kopijos ir formavimo grafikai, pareiÅ¡kėjai nukreiptų praÅ¡ymų dėl ligos paÅ¡alpų atitinkamomis dienomis sÄ raÅ¡ai, duomenys apie pareiÅ¡kėjos atliktas pareigybės užduotis ginčui aktualiu laikotarpiu nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos veikla byloje ginčijamu laikotarpiu nuolat virÅ¡ijo įprastinį darbo krÅ«vį (kaip teigia pareiÅ¡kėja), už kÄ atsakovas turėjo mokėti priemokÄ Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįsti.

Pažymėtina, jog ir liudininkė VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja B. B. nurodė, jog pareiÅ¡kėja visada darbÄ pabaigia nustatytu laiku – 17.00 val ir ne darbo valandomis nedirba, kas tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos darbo krÅ«vis yra normalus ir netenka dirbti ne darbo valandomis. Taigi, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų bei liudininkės B. B. paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja vykdė tik dalį pareigybės apraÅ¡ymu jai priskirtų funkcijų, tačiau dalies funkcijų pareiÅ¡kėja nevykdė - neatlikinėjo iÅ¡mokų gavėjų bylų inventorizacijos ((duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 7.9 punktas), nerengė sprendimų dėl iÅ¡mokų perskaičiavimo projektų (7.6 punktas) ir kt.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos tiesioginė vadovė, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus neskirti jai papildomų darbų, jos gebėjimus bei susiklosčiusias aplinkybes, ne tik nepavesdavo pareiÅ¡kėjai atlikti papildomų užduočių, bet ir nereikalaudavo iÅ¡ jos, kad bÅ«tų vykdomos visos pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos, todėl pagrindinė funkcija, kuriÄ ginčo laikotarpiu vykdė pareiÅ¡kėja, buvo iÅ¡mokų skyrimas. Kitų pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų pareiÅ¡kėja nevykdė, todėl pareiÅ¡kėjos paskirtų paÅ¡alpų/iÅ¡mokų kiekis statistiÅ¡kai gali skirtis, lyginant su kitais skyriaus specialistais, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji dirbo didesniu krÅ«viu.Taigi, aplinkybę dėl atliktos įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos, pareiÅ¡kėja siejo tik su Normatyvais ir ginčijamu laikotarpiu jos parengtų sprendimų projektų skaičiumi, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo pavesta atlikti kitų pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų, Å¡is kriterijus yra akivaizdžiai netinkamas ir objektyviai neatspindi pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡ko darbo krÅ«vio.

Kaip minėta pareiškėjos ir VSDFV Vilniaus skyriaus teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Ginčo laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 metų pareiškėja ir toliau ėjo tas pačias, t. y. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas; tiesioginio vadovo, atsižvelgusio į pareiškėjos prašymus neskirti jai papildomų darbų ir į jos gebėjimus, pavedimu vykdė tik pagrindines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, susijusias su pašalpų/išmokų skyrimu, ir nevykdė kitų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.

Taigi, Å¡iuo laikotarpiu teisiniai santykiai tarp pareiÅ¡kėjos ir VSDFV Vilniaus skyriaus buvo lygiai tokie patys, kaip ir laikotarpiu, kuris buvo aktualus nagrinėjant ginÄÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-10-789/2017 (nuo 2011-07-01 iki 2013-11-30). ReikalavimÄ dėl priemokos už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kaip ir jau minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-10-789/2017, pareiÅ¡kėja vėl grindžia atsižvelgdama tik į skirtų paÅ¡alpų/iÅ¡mokų kiekį, nurodo, kad dirbo labai dideliu krÅ«viu, kurį nuolat virÅ¡ijo, ir remiasi tais pačiais Normatyvais, kurie, pasak apeliacine tvarka tarp tų pačių Å¡alių ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusio LVAT, reglamentuoja tik leistinÄ Fondo valdybos teritorinių skyrių pareigybių skaičių, o ne konkretaus valstybės tarnautojo darbo krÅ«vį ar mastÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjos reikalavimai priteisti laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį - priemokÄ už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ 10 556,31 Eur bei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį - 3 690,62 Eur, 0,07 proc. dydžio delspinigius bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o skundu priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos, kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atliekama veikla nevirÅ¡ijo įprastinio darbo krÅ«vio ir atmetus pareiÅ¡kėjos aukščiau minėtus pagrindinius skundo reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismui atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ teismas papildomai nepasisako dėl atsakovės reikalavimo taikyti senatį, kas taip pat bÅ«tų savarankiÅ¡kas pagrindas skundui ar jo daliai atmesti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja teismui 2019-11-19 pateikė papildomus dokumentus (papildomus paaiÅ¡kinimus ir kt.) (registuota NR. DOK-23972), tačiau teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina, kadangi minėtus dokumentus pareiÅ¡kėja pateikė Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, t.y. jau po teismo posėdžio ir likus tik vienai dienai iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo (2019-11-20).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos I. D. skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė