2c0c5f34-bde8-4b1b-8a3d-4aed85704919 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-807-860/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01688-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „OrtoPro“ atstovams advokatui Giedriui Murauskui, advokatui Tadui Katauskui, R.

V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Giedriui Baranauskui ir Rasai Rimkutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „OrtoPro“ skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neteisėto sutarties sustabdymo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „OrtoPro“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) pripažinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa, ir - VLK) 2019 m. spalio 25 d. atliktÄ 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties vykdymo sustabdymÄ neteisėtu;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 216 631 EUR žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp pareiÅ¡kėjos ir Valstybinės ligonių kasos buvo sudaryta sutartis Nr. 1SUT-702 „Dėl apdraustųjų aprÅ«pinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ (toliau – ir Sutartis). PareiÅ¡kėja pagrindines pajamas gauna iÅ¡ Å¡ios Sutarties vykdymo. Teigia, kad 2019 m. spalio 25 d. gavo Valstybinės ligonių kasos raÅ¡tÄ Nr. 4K-7453, kuriame nurodyta, jog VLK gavo informacijÄ iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl įmonės veiklos (t. y. dėl buvusiam vadovui L.

K. pareikÅ¡tų įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo einant pareiÅ¡kėjos vadovo pareigas), todėl pareiÅ¡kėjai buvo sustabdyta galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ . Nurodo, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja sutartis tarp pareiÅ¡kėjos ir Valstybinės ligonių kasos, kuri buvo sudaryta dėl apdraustųjų aprÅ«pinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis 2020 metams. Mano, kad Valstybinė ligonių kasa nemotyvuotai 2019 m. spalio 25 d. sustabdė prievolių vykdymÄ pagal Sutartį, tam nebuvo teisinio pagrindo.

Tokios teisės Valstybinei ligonių kasai nesuteikia nei Sutartis, nei teisės aktai. Pažymi, kad nei VLK, nei jai pavaldžios institucijos nenurodė kokius pažeidimus pareiÅ¡kėja turi paÅ¡alinti. Taip pat nebuvo pritaikytos procesinės poveikio priemonės, suteikiančios teisę Valstybinei ligonių kasai sustabdyti prievolių vykdymÄ . Nei pareiÅ¡kėjos vadovė, nei kiti darbuotojai nebuvo pripažinti įtariamaisiais. PareiÅ¡kėjos veikla reguliariai buvo tikrinama, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta.

Akcentuoja, kad tokio prievolių vykdymo sustabdymo pagrindo, kuris buvo panaudotas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, nenustato ir galiojančio Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – ir ApraÅ¡as), nuostatos, kurių pagrindu buvo sudaryta Sutartis; taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Valstybinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. raÅ¡te nurodė kaip pagrindÄ â€“ prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių neįvykdymÄ , tačiau mano, kad nėra aiÅ¡ku ko pareiÅ¡kėja nevykdo ar neįvykdė.

Ikiteisminio tyrimo vykdymas nesuteikia galimybės sustabdyti prievolių vykdymÄ pagal Sutartį. Teigia, kad nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėja nevykdo ar neįvykdė savo prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių, tad toks sustabdymas turi bÅ«ti laikomas neteisėtu. Ikiteisminio proceso metu nebuvo pritaikytos procesinio poveikio priemonės, kurios sustabdytų pareiÅ¡kėjos veiklÄ ar įpareigotų VLK sustabdyti pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir gauti apmokėjimus.

Akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas vyksta ne dėl pareiÅ¡kėjos neteisėtų veiksmų, o dėl buvusio pareiÅ¡kėjos vadovo L. K. veiksmų; nei pareiÅ¡kėjai, kaip juridiniam asmeniui, nei dabartinei pareiÅ¡kėjos vadovei R. V., nei kitiems pareiÅ¡kėjos darbuotojams Sutarties sustabdymo metu nebuvo pareikÅ¡ta jokių įtarimų. Naujos sutarties sudarymas patvirtina Valstybinės ligonių kasos veiksmų neteisėtumÄ ; nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja sutartis tarp pareiÅ¡kėjos ir VLK.

Valstybinė ligonių kasa sudarydama naujÄ sutartį pripažino, kad prievolių vykdymo sustabdymas buvo neteisėtas. PareiÅ¡kėja dar mano, kad Valstybinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. raÅ¡tu sustabdydama dalies prievolių vykdymÄ pagal Sutartį tik dėl ikiteisminio tyrimo, pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . Valstybinė ligonių kasa savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė, kad pareiÅ¡kėjÄ laiko kalta, nors Sutarties sustabdymo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir pareiÅ¡kėjai nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ . 2019 m. spalio 22 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ FNTT nurodė, jog buvęs vadovas L.

K. klastodavo dokumentus, o konsultacijos nebuvo suteiktos. Taip pat, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įraÅ¡omi į elektroninę Valstybinės ligonių kasos eilių valdymo informacinę sistemÄ , o Valstybinė ligonių kasa iÅ¡mokėdavo lėšas pagal neiÅ¡duotus ortopedinius gaminius ir nesuteiktas konsultacijas. FNTT teigimu, tokie veiksmai galėjo sukelti 500 000 EUR žalÄ . PareiÅ¡kėja teigia, kad buvo atliekami jos reguliarÅ«s patikrinimai, todėl jų metu turėjo bÅ«ti nustatyti pažeidimai, kuriuos FNTT nurodė.

Atlikti buvo keli patikrinimai, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, tačiau nurodo, kad tokie pažeidimai nesukeldavo didesnės nei 700 EUR žalos, o tokie trūkumai turi būti vertinama kaip elementari netyčinė žmogiškoji klaida. Mano, kad yra normalu, jog pasitaiko klaidų ir nepatenkintų pacientų. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai. Atliktas prievolių vykdymo sustabdytas - nepagrįstas ir neteisėtas. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pareiškėjos nebuvo paprašyta paaiškinti jokių aplinkybių.

Pareiškėjos įsitikinimu, tyrimas pradėtas suklydus vertinant pradines prielaidas. Pareiškėja taip pat teigia, kad Sutarties vykdymo sustabdymas yra neproporcinga priemonė, kadangi prievolės sustabdytos dėl visų ortopedinių priemonių, nors ikiteisminis tyrimas vykdomas tik dėl jų dalies; jos sustabdytos neapibrėžtam laikotarpiui; nepareikalauta jokio prievolės vykdymo užtikrinimo; sustabdymas sukėlė didelius finansinius praradimus pareiškėjai. Akcentuoja, kad Aprašo nuostatos nustato Valstybinės ligonių kasos teisę nutraukti sutartį tik dėl tų techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų.

Valstybinei ligonių kasai sustabdžius užsakymų įvedimÄ Ä¯ valstybinę elektroninę sistemÄ buvo panaikinta galimybė teikti daugiau kaip 90 procentų paslaugų. Be to, VLK prieÅ¡ tai nepareikalavo jokios prievolių užtikrinimo priemonės, nors turėjo tÄ padaryti. PareiÅ¡kėja siÅ«lė Valstybinei ligonių kasai susitikti ir iÅ¡spręsti klausimÄ abi Å¡alis tenkinančiomis sÄ lygomis, tačiau ji atsisakė dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Valstybinė ligonių kasa nemotyvavo praneÅ¡imo dėl prievolių vykdymo sustabdymo.

Prievolių pagal Sutartį vykdymo sustabdymas yra neteisėtas ir sukėlė nepagrįstai sunkius padarinius. Buvusiam vadovui L. K. buvo pritaikytas turto areÅ¡tas, todėl žala gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto. Prievolių sustabdymas esamoje situacijoje buvo netikslinga priemonė. Valstybinė ligonių kasa nebendradarbiavo su pareiÅ¡kėja, o vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdė prievolių vykdymÄ . Dėl prievolių neteisėto vykdymo sustabdymo pareiÅ¡kėja patyrė 216 631 Eur žalos.

PareiÅ¡kėjos patirti nuostoliai atitinka negautų pajamų sÄ vokÄ . Pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto bei tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Be to, Å¡ių pajamų negauta bÅ«tent dėl neteisėtų Valstybinės ligonių kasos veiksmų. PareiÅ¡kėja buvo numačiusi, kad iki Sutarties termino pabaigos gaus pajamas už pagamintas ir perduotas ortopedines technines priemones. Sutartiniai santykiai su VLK trunka ne vienerius metus, todėl susiformavo teisėtas lÅ«kestis gauti panaÅ¡ias pajamas.

Mano, kad pareiÅ¡kėja turi teisę reikalauti iÅ¡ Valstybinės ligonių kasos atlyginti negautas pajamas. PareiÅ¡kėja žalÄ taip pat skaičiuoja kaip padidėjusį nuostolį dėl neteisėtų VLK veiksmų. Taip pat pareiÅ¡kėja neteko galimybės gauti bendrojo pelno. Mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios leidžia iÅ¡ Valstybinės ligonių kasos priteisti pareiÅ¡kėjai žalos atlyginimÄ .

2. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Sutarties pagrindu Valstybinė ligonių kasa pareiÅ¡kėjai 2019 m. apmokėdavo už apdraustiems pagamintų ir iÅ¡duotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo iÅ¡laidas. VLK turi teisę tikrinti kaip vykdomi įsipareigojimai pagal Sutartį. Sudaryta Sutartis yra administracinė sutartis, todėl ji Å¡iuo atveju yra priemonė pagal nustatytÄ paskirtį valdyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, skirtas ortopedijos techninėms priemonėms.

Valstybinė ligonių kasa pareiÅ¡kėjai užsakymų įvedimÄ ir apmokėjimÄ , vadovaudamasi 2019 m. spalio 23 d. gauta informacija, sustabdė. ReguliarÅ«s patikrinimai ir ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti siejami, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ne minėtų tikrinimų pagrindu. Atlikti reguliarÅ«s tikrinimai nebuvo susiję su gaminių tikrinimu pas pacientus. Vadovaudamasi FNTT pateikta informacija apie galimÄ Å¾alÄ privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui (apie 500 000 EUR), - Valstybinė ligonių kasa negalėjo nereaguoti ir nesiimti veiksmų.

Pažymi, kad atsakovė nenutraukė Sutarties, o tik sustabdė Sutarties vykdymÄ siekdama iÅ¡vengti didesnės žalos PSDF biudžetui nei nurodė FNTT. Pažymi, kad 2020 metų sutartis su pareiÅ¡kėja nutraukta pagal ApraÅ¡o 8 skyrių, tačiau nutraukimas apskųstas. Valstybinė ligonių kasa pasinaudojo užsakymų įvedimo stabdymu kaip savigynos priemone, kadangi iÅ¡ FNTT raÅ¡to ir žodžiu gautos informacijos galima didelė žala PSDF biudžetui. Teigia, kad VLK siekė apsaugoti PSDF biudžetÄ nuo dar didesnės galimos žalos.

PareiÅ¡kėja nepagrindė visų atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų pagal CK 6.271 straipsnį. PareiÅ¡kėja konkrečiai nenurodė kokias teisės aktų normas pažeidė Valstybinė ligonių kasa sustabdydama užsakymų įvedimÄ ir apmokėjimÄ . Kadangi neįrodyti VLK neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėja negali reikalauti nuostolių atlyginimo. PareiÅ¡kėja nepateikė argumentų kaip Valstybinė ligonių kasa pažeidė teisės aktus reaguodama į FNTT informacijÄ ir sustabdydama užsakymų įvedimÄ ir apmokėjimÄ .

Valstybinė ligonių kasa negali nustatyti dokumentų klastojimo ar kitų nusikalstamų veikų. Valstybinė ligonių kasa tikrina įmones savo kompetencijos ribose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tikrinimų atmestini. Valstybinės ligonių kasos ir jai pavaldžių teritorinių ligonių kasų atlikti patikrinimai negali bÅ«ti siejami su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nes ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas Valstybinės ligonių kasos patikrinimų medžiagos pagrindu. FNTT įtarė pareiÅ¡kėjÄ dėl dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo apgaule ir kitų nusikalstamų veikų padarymo.

FNTT praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta, kad įtariama, jog klastoti duomenys buvo tiek dėl avalynės, tiek ir dėl kitų ortopedinių gaminių gamybos. Pagal Sutartį pareiÅ¡kėja buvo įsipareigojusi gaminti pacientams ne tik avalynę, bet ir kitas priemones. Valstybinė ligonių kasa mano, kad siekdama apsaugoti PSDF biudžetÄ nuo jam gresiančios žalos pasielgė teisėtai ir proporcingai sustabdydama užsakymų įvedimÄ ir jų apmokėjimÄ . Pažymi, kad vadovaujantis FNTT pateikta informacija įtarimai pateikti ir pareiÅ¡kėjai kaip juridiniam asmeniui.

Nurodo, kad atsakovė niekaip negali daryti įtakos tam, kaip savo veiklÄ ir gaunamas pajamas planuoja pareiÅ¡kėja. Mano, kad turėti sutartį tik su Valstybine ligonių kasa ir verslÄ vykdyti tik iÅ¡ valstybės kompensuojamų pacientams ortopedijos priemonių užsakymų yra didelė prisiimama verslo rizika. Pacientai 2019 m. pabaigoje nepateikė skundų, kad dėl Å¡io sustabdymo negalėtų gauti kompensuojamų ortopedijos priemonių jiems prireikus. Pacientai galėjo kreiptis į kitas įmones.

PareiÅ¡kėja iki sutarties stabdymo pagal Ortopedijos informacinės sistemos duomenis 2019 metais buvo iÅ¡davusi 17 657 ortopedinių gaminių, tačiau pagal ikiteisminio tyrimo duomenis dalis pacientų gaminių nėra gavę. Valstybinė ligonių kasa siekė prevenciÅ¡kai apsaugoti PSDF biudžetÄ nuo žalos, naudodama savigynos priemonę – sutarties vykdymo sustabdymÄ vadovaudamasi CK 6.220 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėja galėjo pažeisti Sutartį dėl ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių, todėl VLK sustabdė užsakymų įvedimÄ ir apmokėjimÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo tik hipotetines pajamas, kurias bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų sustabdytas užsakymų įvedimas ir apmokėjimas. Valstybinė ligonių kasa nesutinka su žalos reikalavimu, kadangi ortopedijos techninių priemonių kompensavimo srityje gaunamos priemonės priklauso nuo to, kiek pacientų kreipiasi į įmonę dėl ortopedijos priemonių. PaaiÅ¡kina, kad ortopedijos įmonės konkuruoja dėl pacientų ir už ortopedijos technines priemones apmokama principu „pinigai paskui pacientÄ â€œ.

Nėra nustatyta, koks kiekis pacientų bÅ«tų apsilankęs įmonėje, taip pat tikėtina, kad pacientai kreipėsi į kitas įmones ir priemonės jiems buvo kompensuotos. Valstybinė ligonių kasa negali mokėti du kartus už tÄ patį, jeigu pacientai kompensuojamas priemones gavo kitose įmonėse. Neįmanoma nustatyti, kiek pacientų bÅ«tų kreipęsi į pareiÅ¡kėjÄ ir užsakę ortopedijos techninių priemonių. Sutartyje nenustatoma sutartinė suma konkrečiai įmonei. Mano, kad negalima teigti, jog negautos pajamos bÅ«tų susidariusios tiek, kiek nurodo pareiÅ¡kėja.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo konkurentų iniciatyva, nes pareiškėja nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad Sutartis galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Paaiškina, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui užsakymų įvedimas ir apmokėjimas atgaline data nėra įmanomas, nes sutartis sudaroma kalendorinių metų terminui tokiam pat galiojimo terminui kaip ir kalendorinių metų PSDF biudžetas tvirtinamas įstatymu.

Lėšos numatomos bendrai visoms įmonėms kalendorinių metų terminui, konkrečios sumos sutartyse nenurodomos ir įmonės konkuruoja dėl pacientų.

3. Pareiškėja papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus.

4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovai palaikė savo reikalavimus ir prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. atlikto pareiÅ¡kėjos UAB „OrtoPro“ užsakymų įvedimo į ortopedijos informacinę sistemÄ ir apmokėjimo pagal Sutartį sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo bei tuo padarytos žalos pareiÅ¡kėjai atlyginimo.

6. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp pareiÅ¡kėjos UAB „OrtoPro“ ir atsakovės Valstybinės ligonių kasos buvo sudaryta sutartis Nr. 1SUT-702 „Dėl apdraustųjų aprÅ«pinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“. Å ios Sutarties objektas – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprÅ«pinimas pagal užsakymÄ ir serijiniu bÅ«du gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis (pvz., galÅ«nių protezais, ortopedine avalyne ir kt.), kurių gamybos ir (ar) pritaikymo iÅ¡laidos kompensuojamos iÅ¡ 2019 metų PSDF biudžeto lėšų (Sutarties 1.1 punktas). Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 7.1 punktas).

7. Byloje taip pat nustatyta, kad VLK 2019 m. spalio 25 d. pateikė pareiÅ¡kėjai raÅ¡tÄ Nr. 4K-7453 „Dėl užsakymų įvedimo ir apmokėjimo stabdymo“, kuriame nurodė, kad VLK 2019 m. spalio 24 d. gavo informacijÄ iÅ¡ FNTT apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl UAB „OrtoPro“ veiklos, todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes yra stabdoma įmonei galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ . Taigi, Valstybinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. iÅ¡ esmės vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdė prievolių pagal Sutartį vykdymÄ .

8. PareiÅ¡kėja su dviem ieÅ¡kiniais dėl savo pažeistų teisių gynimo 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į bendros kompetencijos teismus (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir Vilniaus apygardos teismÄ ). Vėliau civilinės bylos, pradėtos pagal minėtus ieÅ¡kinius, buvo sujungtos į vienÄ bylÄ ir ji perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis teismas 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ dėl bylos teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, teismingumo byloje Nr. T-69/2020, nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad VLK (vieÅ¡ojo administravimo subjektas), sudarydamas sutartis dėl apdraustųjų aprÅ«pinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis bei kontroliuodama jų vykdymÄ (ApraÅ¡o 79 punktas), taikydama atitinkamas sankcijas (Å¡iuo atveju sustabdydama ieÅ¡kovei galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ ), veikia vieÅ¡ojo administravimo srityje (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 2 straipsnio 1, 4 dalys).

Tai, kad dėl PSDF biudžeto lėšų skyrimo tarp VLK ir atitinkamos įmonės, gaminančios ortopedinę technikÄ , yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų teisinių santykių pobÅ«džio. Sutartis Å¡iuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytÄ paskirtį paskirstyti PSDF biudžeto lėšas. Atsakovė Å¡iuose santykiuose neįgyvendina valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, turtinių teisių bei pareigų, nevykdo Å«kinės-komercinės veiklos.

9. PareiÅ¡kėja, Å¡alindama procesinio dokumento trÅ«kumus, pateikė patikslintÄ skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo, minėta, praÅ¡o: pripažinti Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. atliktÄ Sutarties vykdymo sustabdymÄ neteisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, 216 631 EUR žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nepraÅ¡o panaikinti VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 4K-7453, kuriuo sustabdyta jai galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , tad jos skundo reikalavimas - pripažinti Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. atliktÄ Sutarties vykdymo sustabdymÄ neteisėtu, nelaikytinas savarankiÅ¡ku skundo dalyku, tačiau jis atitinka skundo pagrindui keliamus reikalavimus.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja nėra suformulavusi aiÅ¡kaus ir konkretaus reikalavimo dėl VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo, tai nėra kliÅ«tis teismui spręsti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, o pripažinus, kad VLK veiksmai, sustabdant Sutarties vykdymÄ , buvo neteisėti, priteisti pareiÅ¡kėjai žalos atlyginimÄ .

10. Atsakomybės už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia.

Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

11. PareiÅ¡kėja neteisėtus atsakovės VLK veiksmus sieja su jos (VLK) 2019 m. spalio 25 d. sustabdymu pareiÅ¡kėjai galimybės įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , t. y. su atsakovės vienaÅ¡aliu Sutarties prievolių vykdymo sustabdymu. VLK su tuo nesutinka, teigia, kad ji atsižvelgdama į FNTT gautÄ informacijÄ apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ dėl pareiÅ¡kėjos galimai nusikalstamų veiksmų turėjo teisę tokius veiksmus atlikti, t. y. sustabdyti pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ .

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti Valstybinės ligonių kasos veiksmus neteisėtais.

13. Visų pirma, įvertinus tarp Å¡alių sudarytÄ ginčo Sutartį, akivaizdu, kad joje iÅ¡ viso nėra nustatyta VLK teisės, esant tam tikroms aplinkybėms, sustabdyti pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ . IÅ¡ Sutarties 6.3-6.4, 7.3 punktų seka, kad VLK esant Sutartyje nustatytiems pagrindams turi teisę tik jÄ nutraukti, bet nesustabdyti jos vykdymÄ . Pati atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad Sutartis buvo ne nutraukta, o jos vykdymas buvo sustabdytas. Tad nagrinėjamu atveju taikyti Sutarties nuostatas dėl jos nutraukimo vertinant atsakovės atliktus veiksmus dėl Sutarties vykdymo sustabdymo nėra jokio pagrindo.

14. Valstybinė ligonių kasa negalėjo nurodyti jokios konkrečios vieÅ¡osios teisės normos, kuri jai 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu bÅ«tų suteikusi teisę atlikti vertinamus veiksmus, t. y. sustabdyti pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad VLK tokia teisė nėra suteikta nei Sveikatos draudimo įstatymu, nei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, nei ApraÅ¡u (redakcija, galiojusi 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu), nei VLK nuostatais, nei kitais teisės aktais.

Pastebėtina, kad Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte įstaigų veiklÄ kontroliuojančioms valstybės institucijoms pagal kompetencijÄ yra suteikta teisė įstaigoje sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimÄ . Tačiau tokia teisė yra suteikta ne VLK, o kitoms įstatyme nustatytoms įstaigų veiklÄ kontroliuojančioms valstybės institucijos, pvz., Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (54 straipsnis). Be to, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame įstatyme nurodytos įstaigų veiklÄ kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

Dar daigiau, minėto įstatymo 59 straipsnyje yra įtvirtinti įstaigų veiklos kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo pagrindai ir tvarka. Tad VLK formalus 2019 m. spalio 25 d. sprendimas niekaip neatitiktų minėto įstatymo nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo metu galiojanti ApraÅ¡o redakcija, t. y. jo 821 punktas, nustato VLK teisę sustabdyti sutarties vykdymÄ . Tačiau 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu Å¡i ApraÅ¡o redakcija dar negaliojo, tad ja vadovautis Å¡ioje byloje nėra jokio pagrindo; teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį.

15. Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėja konkrečiai nenurodė, kokias teisės aktų normas pažeidė Valstybinė ligonių kasa sustabdydama užsakymų įvedimÄ Ä¯ ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ ; pareiÅ¡kėja nepateikė argumentų kaip VLK pažeidė teisės aktus reaguodama į FNTT informacijÄ ir sustabdydama užsakymų įvedimÄ ir apmokėjimÄ . Tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, jog „vieÅ¡ojo administravimo subjektui yra galima tai, kas leidžiama teisės aktais“, prieÅ¡ingai nei privatinėje teisėje, kur galioja principas – „leidžiama viskas, kas neuždrausta“.

Tad nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečios teisės normos (įskaitant sudarytos Sutarties nuostatos) ar teisės principo, kurie VLK suteiktų teisę priimti Å¡ioje byloje vertinamus veiksmus, t. y. sustabdyti pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , - yra pagrindas konstatuoti, kad Valstybinė ligonių kasa veikė virÅ¡ydama savo kompetencijÄ (ultra vires); kitaip tariant, atliko neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad VLK gavo iÅ¡ FNTT informacijÄ apie pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nereiÅ¡kia, jog ji įgijo teisę pareiÅ¡kėjos atžvilgiu elgtis bet kaip, net nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

16. Akcentuotina ir tai, kad VLK pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės pritaikė sankcijÄ , t. y. sustabdė pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tent buvo pritaikyta sankcija pažymėta ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 29 d. nutartyje. Taigi, taikant subjektui sankcijÄ turi bÅ«ti priimtas ne tik motyvuotas sprendimas, t. y. jame, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas konkretus teisės aktas, jo norma, kuri buvo pažeista ir taikoma, bet ir atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo sunkumÄ ir pan., t. y. turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo.

Tačiau nagrinėjamu atveju vertinami VLK veiksmai Å¡ių reikalavimų visiÅ¡kai neatitinka. Be to, net neaiÅ¡ku, kokį pažeidimÄ pareiÅ¡kėja padarė 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kad ir pareiÅ¡kėjos atžvilgiu automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pati VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu jokio tyrimo neatliko, nekonstatavo jokių pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų, tačiau jai pritaikė sankcijÄ .

Taip pat pastebėtina, kad nors VLK nurodė, jog iÅ¡ FNTT gavo informacijÄ apie tai, kad PSDF biudžetui gali bÅ«ti padaryta apie 500 000 Eur žalos, tačiau byloje tokių duomenų nėra; prieÅ¡ingai, FNTT į teismo užklausimÄ 2020 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu Nr. 25/10-1-14-19074, be kita ko, atsakė, kad Å¡iuo metu yra atliekamas tyrimas, tad galimai padarytos žalos dydį įvardinti negali. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tyrimas yra atliekamas ne tik pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, bet ir kitų subjektų atžvilgiu.

17. Valstybinė ligonių kasa dar teigia, kad ji siekė prevenciÅ¡kai apsaugoti PSDF biudžetÄ nuo žalos, naudodama savigynos priemonę – sutarties vykdymo sustabdymÄ , vadovaudamasi CK 6.220 straipsnio 1 dalimi. Tačiau teisėjų kolegija tokius atsakovės teiginius atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir prieÅ¡taringus. Nors pati atsakovė pripažįsta, kad tarp Å¡alių sudaryta Sutartis yra administracinė sutartis, tačiau kažkodėl siekia savo veiksmus pateisinti civilinės teisės institutu, t. y. savigynos priemonėmis, kurios reglamentuotos CK.

Tad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta CK 6.220 straipsnio 1 dalis netaikytina. Be to, Å¡i teisės norma apskritai reguliuoja kitokius civilinius teisinius santykius, t. y. ji suteikia teisę pačiai Å¡aliai sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymÄ tol, kol kita sutarties Å¡alis patvirtina, kad sutartį tikrai įvykdys tinkamai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsakovė sustabdė ne savo prievolių vykdymÄ , o pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ .

Kitaip tariant, minėta, atsakovė pareiÅ¡kėjai pritaikė sankcijÄ .

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad VLK atlikdama vertinamus veiksmus, t. y. 2019 m. spalio 25 d. priimdama sprendimÄ â€“ sustabdydama pareiÅ¡kėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , elgėsi neteisėtai. Pabrėžtina, kad Valstybinės ligonių kasos neteisėti veiksmai tęsėsi nuo 2019 m. spalio 25 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Konstatavus VLK neteisėtus veiksmus vertintina, ar yra pagrindas pareiÅ¡kėjai priteisti praÅ¡omÄ turtinę žalÄ .

19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

20. Pareiškėja savo patirtos ir prašomos priteisti turtinės žalos dydį – 216 631 Eur, įrodinėja 2020 m. birželio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 16-001/2020 (toliau – ir Ekspertizės aktas). Minėtas ekspertizės aktas buvo surašytas atlikus pareiškėjos apskaitos ir finansų ekspertizę, kuri buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi. Ekspertizės akte, be kita ko, padarytos išvados: nuostolių dydis paskaičiuotas, vadovaujantis prielaida, kad Valstybinės ligonių kasos prievolių vykdymo sustabdymas 2019 m. spalio 25 raštu Nr. 4K-7453, kuris tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), sukėlė nuostolius UAB „OrtoPro“;

įvertinus tiriamojoje dalyje pateiktus duomenis ir aplinkybes UAB „OrtoPro“ 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesių nuostoliai būtų 216 631 Eur (120 589 + 96 042), t. y. 120 589 Eur pagal UAB „OrtoPro“ 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesių faktinius apskaitos duomenis ir 99 941 Eur (teismo pastaba: turėtų būti 96 042 Eur) negautas bendrasis pelnas.

21. Kaip matyti iÅ¡ Ekspertizės akto tiriamosios dalies, pareiÅ¡kėja UAB „OrtoPro“ per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (t. y. per du mėnesius) pagal faktinius apskaitos duomenis patyrė 166 681 Eur nuostolių. Tuo tarpu per 2019 metų sausio-spalio mėnesius (t. y. per deÅ¡imt mėnesių), t. y. kuomet pareiÅ¡kėja turėjo galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso patyrė tik 230 464 Eur nuostolių.

Ekspertė nurodė, kad įvertinus, kad tokia situacija bÅ«tų iÅ¡likusi ir 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, tad patirti 166 681 Eur nuostoliai turi bÅ«ti mažinami per du mėnesius vidutiniÅ¡kai patirtų nuostolių dydžiu 46 092 Eur (230 464 / 10 mėn. = 23 046 * 2 = 46 092). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais pagal faktinius apskaitos duomenis ir nurodytas aplinkybes, t. y. dėl VLK neteisėtų veiksmų – 2019 m. spalio 25 d. sustabdymo pareiÅ¡kėjai galimybės įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , patirti nuostoliai sudaro 120 589 Eur (166 681 – 46 092 = 120 589).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų apie pareiÅ¡kėjos padarytus pažeidimus, nepagrįstai panaudotas PSDF biudžeto lėšas ir kt. laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Tai matyti iÅ¡ VLK 2020 m. vasario 4 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-17 „Apie UAB „OrtoPro“ neplaninį tikrinimÄ â€œ (toliau – ir Pažyma) ir jos suraÅ¡ymo metu vertintų kitų dokumentų – Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. gruodžio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-207 ir kt. (Pažymos 6 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas laikotarpis (t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) patenka į laikotarpį (t. y. nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. spalio mėnesių), kuris Ekspertizės akte buvo imamas už pagrindÄ apskaičiuojant pareiÅ¡kėjos patirtus nuostolius. IÅ¡ minėtos pažymos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjos dabartinei vadovei R. V. už tyčia melagingų duomenų pateikimÄ VLK apie pacientams iÅ¡duotas (parduotas) ortopedijos technines priemones paskirta 150 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 58 straipsnio 1 dalį; skirta bauda yra sumokėta (Pažymos 11 punktas).

Be to, kaip matyti iš FNTT 2020 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 25/10-1-14-19074, priešingai nei teigia pareiškėja savo skunde, pareiškėjai UAB „OrtoPro“, kaip juridiniam asmeniui, 2019 m. lapkričio 28 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu; minėtos veikos įtariamos padarytos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 22 d.

Taigi, Å¡is laikotarpis taip pat patenka į laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. spalio mėnesių, kuris Ekspertizės akte buvo imamas už pagrindÄ apskaičiuojant pareiÅ¡kėjos patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas abejoti dalies duomenų teisingumu, kurie buvo imami už pagrindÄ Ekspertizės akte apskaičiuojant pareiÅ¡kėjos nuostolius už du paskutinius 2019 metų mėnesius. Tuo pačiu tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė visų Ekspertizės akte nurodytų tiesioginių nuostolių - 120 589 Eur.

Tad Ekspertizės akte nurodyta nuostolių suma turi būti mažintina; tačiau pagal byloje esančius duomenis minėtus priteistinus nuostolius mažinti ženkliai, - nėra pagrindo. Laikytina, kad pareiškėja įrodė jos patirtus tiesioginius nuostolius sumoje 110 000 Eur.

22. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pareiškėjos UAB „OrtoPro“ per 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesius bendrasis pelnas būtų padidėjęs 96 042 Eur. Kaip matyti iš Ekspertizės akto tiriamosios dalies į negautas minėtas pajamas yra įskaičiuotas ir 8,06 proc. prieaugis. Ekspertė vadovavosi prielaida, kad 2019 metų dešimties mėnesių pajamų gautų iš VLK augimas palyginus su 2018 metų pajamų augimu būtų išlikęs iki metų pabaigos. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė E. J. nurodė, kad be minėto prieaugio, kuris paskaičiuotas remiantis minėtomis prielaidomis, pareiškėjos per 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesius bendrasis pelnas sudarytų tik apie 30 000 Eur.

Vienok, teisėjų kolegija pažymi, kad pati pareiÅ¡kėjos vadovė R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog per 2019 metų du paskutinius mėnesius, t. y. lapkričio ir gruodžio mėnesius, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų (pacientų), besikreipusių į pareiÅ¡kėjÄ , skaičius sumažėjo apie 50 procentų lyginant su kitais 2019 metų mėnesiais; Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjos vadovės aiÅ¡kiai buvo pasakyta, net keletÄ kartų teismui pasitikslinus informacijÄ (atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja nėra pateikusi jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie tvirtintų apie realų ir tikslų skaičių apdraustų pacientų, kurie aptariamu laikotarpiu buvo apsilankę pas pareiÅ¡kėjÄ ).

Tačiau pastebėtina, kad Å¡io sumažėjimo sieti su VLK neteisėtais veiksmais nėra jokio pagrindo, nes neaiÅ¡ku, kaip VLK neteisėtas sprendimas – sustabdymas pareiÅ¡kėjai galimybės įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemÄ ir užsakymų apmokėjimÄ , galėjo įtakoti pacientų pasirinkimus nesikreipti į pareiÅ¡kėjÄ dėl jiems reikiamų ortopedinių priemonių pagaminimo ir pan.; akivaizdu, kad apdrausti pacientai, iki kreipimosi į pareiÅ¡kėjÄ , apie tokį VLK sprendimÄ iÅ¡ viso negalėjo žinoti.

Visuotinai žinomas faktas, kad FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytos žalos PSDF biudžetui ir pareiÅ¡kėjos tuometiniam vadovui L. K. įtarimų pareiÅ¡kimo bei vėliau pačiai pareiÅ¡kėjai UAB „OroPro“, kaip juridiniam asmeniui, įtarimų pareiÅ¡kimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, - Å¡i informacija buvo plačiai iÅ¡transliuota per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 1 dalis).

Tad tai ir galėjo lemti apdraustų pacientų pasirinkimÄ nesikreipti į pareiÅ¡kėjÄ , o kreiptis į kitas įmones, kurios teikė analogiÅ¡kas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Ekspertizės akte nurodyta prielaida dėl pareiÅ¡kėjos 8,06 proc. pelno prieaugio per 2019 metų du paskutinius mėnesius yra nepagrįsta; nes apdraustų pacientų skaičius ženkliai sumažėjo ir Å¡is sumažėjimas realiai nebuvo įtakotas VLK neteisėtų veiksmų, jį lėmė kitos priežastys (CK 6.247 straipsnis).

Tad akivaizdu, kad pareiškėja ne tik, kad nebūtų turėjusi 2019 metų du paskutinius mėnesius pelno prieaugio, tačiau jis dar ir būtų sumažėjęs, lyginant su kitais 2019 metų mėnesiais. Teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėja įrodė, jog jos negautos pajamos per 2019 metų du paskutinius mėnesius su VLK neteisėtais veiksmais yra priežastiniame ryšyje tik apie 15 000 Eur.

23. Atsakovė teigia, kad tikėtina, jog apdrausti pacientai kreipėsi į kitas įmones ir ortopedines priemonės jiems buvo kompensuotos; tad Valstybinė ligonių kasa negali mokėti du kartus už tÄ patį, jeigu pacientai kompensuojamas priemones gavo kitose įmonėse. Tačiau Å¡ie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo nepriteisti pareiÅ¡kėjai žalos atlyginimÄ . Å ios bylos dalykas yra ne tai, ar apdraustieji asmenys gavo jiems reikalingas kompensuojamas priemones kitose įmonėse, o atsakovo atlikti neteisėti veiksmai ir dėl to pareiÅ¡kėjai padaryta žala.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja įrodė jai padarytÄ turtinę žalÄ , kurios dydis yra 125 000 Eur.

25. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. <...>.

26. Kaip matyti iÅ¡ bylos, minėta, kad VLK ėmėsi veiksmų po to, kai iÅ¡ FNTT buvo gauta informacija apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ dėl galimai PSDF biudžetui ženklios žalos padarymo, imti tirti tuo metu buvusio pareiÅ¡kėjos vadovo veiksmai bei pačios pareiÅ¡kėjos, kaip juridinio asmens, veikla, buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimų ir kitų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo pradėjimas, įtarimų pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia asmens kaltės (galioja nekaltumo prezumpcija), tačiau tokie pareiÅ¡kėjos vadovo ir pačios pareiÅ¡kėjos veiksmai, kurie sukėlė įtarimÄ baudžiamosios teisės prasme, neabejotinai darė įtaka VLK veiksmams ir iÅ¡provokavo jos neteisėtus veiksmus, kurie vėliau lėmė pareiÅ¡kėjai žalos padarymÄ .

Tad teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, yra pagrindas išvadai, kad iš dalies yra kalta ir pati pareiškėja dėl to, jog jai atsirado šioje byloje nustatyta žala. Tad Lietuvos valstybė, atstovaujama VLK, iš dalies atleistina nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad priteistina pareiškėjai turtinė žala mažintina nuo 125 000 Eur iki 100 000 Eur.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies, t. y. jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, priteistina 100 000 Eur turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 5 punktas).

28. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. PareiÅ¡kėjos skundas patenkintas iÅ¡ dalies, tad ji, atsižvelgiant į jos reikalavimų tenkinimo apimtį, turi teisę į dalį, t. y. 47 proc., savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pripažintinos pagrįstomis iÅ¡laidomis. PareiÅ¡kėja savo 2020 m. lapkričio 24 d. praÅ¡yme dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nurodė, kad ji iÅ¡ viso patyrė 16 899,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; prie praÅ¡ymo pridėjo tai patvirtinančius įrodymus ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtus dokumentus, atkreipia dėmesį, kad yra neatitikimas ir neaiÅ¡kumas tarp praÅ¡yme nurodomų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir prieduose nurodomų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų.

Bet kokiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjos pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtus dokumentus, taip pat kitÄ bylos medžiagÄ , kiek tai susiję su bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimu, pažymi, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. balandžio 3 d. sumokėjo 3 630 Eur už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimÄ . Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos pripažįstamos pagrįstomis. Dėl kitų pareiÅ¡kėjos nurodomų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, ypač dėl atstovavimo iÅ¡laidų, pasakytina, kad: prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, byla nėra sudėtinga (ginčas yra dėl turtinės žalos atlyginimo; ji laikytina vidutinio sudėtingumo), juo labiau nereikalaujanti jokių specifinių žinių, byloje iÅ¡ esmės pareikÅ¡tas vienas materialinio pobÅ«džio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris iÅ¡ esmės yra grindžiamas Ekspertizės aktu; pareiÅ¡kėjos atstovai visiÅ¡kai be pagrindo buvo pradėję bylÄ bendros kompetencijos teisme, dar gi dvi bylas, kurios vėliau buvo sujungtos į vienÄ bylÄ , tai iÅ¡ dalies ir lėmė didžiÄ jÄ dalį pareiÅ¡kėjos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, rengiant įvairius procesinius dokumentus, atstovaujant teismuose ir pan.; atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobÅ«džio ginčo teismingumo praktika iÅ¡ esmės jau buvo nusistovėjusi (be kita ko, Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 29 d. nutartyje spręsdama Å¡io ginčo teismingumo klausimÄ nurodė ankstesnę praktikÄ , kuria vadovavosi nuspręsdama ir dėl Å¡io ginčo teismingumo), tad ji pareiÅ¡kėjos atstovams turėjo bÅ«ti žinoma; administraciniame teisme vyko tik du teismo posėdžiai, taip pat pareiÅ¡kėja teikė patikslintÄ skundÄ bei kitus procesinius praÅ¡ymus.

Taigi, teisėjų kolegijÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kitos pareiÅ¡kėjos nurodomos iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, racionaliomis ir bÅ«tinomis tik 3 370 Eur sumoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso patyrė 7 000 Eur (3 630 Eur + 3 370 Eur) pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi pareiÅ¡kėja turi teisę tik į 47 proc. savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tad jai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, priteistina 3 290 Eur (7 000 Eur * 47 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

30. ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inami kai žyminis mokestis sumokėtas už skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

31. Pareiškėjos skundas dėl žalos priteisimo yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tuo tarpu pareiškėja šioje byloje iš viso yra sumokėjusi 2 901 Eur žyminio mokesčio (2019-11-05 sumokėta 113 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 242; 2019-11-11 sumokėta 75 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 247; 2019-11-21 sumokėta 1 394 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 250; 2020-02-21 sumokėta 596 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 311; 2020-06-25 sumokėta 723 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 383).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau ji vis tik yra sumokėjusi iÅ¡ viso 2 901 Eur žyminio mokesčio, tad yra pagrindas, vadovaujantis ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inti minėtÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjos dėmesys, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (t. y.

Å¡iuo atveju teismo sprendimu) (ABTÄ® 38 straipsnio 3 dalis). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „OrtoPro“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „OrtoPro“ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Eur (vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių eurų) žalos atlyginimo ir 3 290 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „OrtoPro“ grÄ Å¾inti iÅ¡ viso 2 901 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio, sumokėto: 2019-11-05 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 242 (113 Eur); 2019-11-11 sumokėta SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 247 (75 Eur); 2019-11-21 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 250 (1 394 Eur); 2020-02-21 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 311 (596 Eur); 2020-06-25 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 383 (723 Eur).

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis Iveta Pelienė Fausta Vitkienė