2c0974a1-9ef8-4fdd-81cc-efe2ca5650cc · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠAS NUORAŠASPranešėjas Artūras Pažarskis                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-973-648/2011 Teisėjas Vaclavas Karšulis                                       Teisminio proceso Nr.: 1-52-3-00041-2010-9                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.1., 2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Pažarskio, teisėjų RyÅ¡ardo Skirtuno ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Irmai ZnatavičiÅ«tei,dalyvaujant nukentėjusiajai ir iÅ¡teisintajai R. S., jos gynėjui advokatui Algiui Tursui, nukentėjusiajai ir iÅ¡teisintajai D. U., jos gynėjui advokatui Arvydui Milučiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).R. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.Å iuo nuosprendžiu taip pat iÅ¡teisinta R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas negautas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:D.

U. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už tai, kad ji 2010-10-11 pateikė Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos policijos nuovadai pareiÅ¡kimÄ , kuriame apÅ¡meižė R. S., teigdama, kad 2010-09-27 R. S. grasino kerÅ¡tu bei iÅ¡vadino įvairiais keiksmažodžiais, gÄ sdino jÄ , kad gali nuÅ¡auti, padegti ar kitaip apgadinti turtÄ , Å¡unimis užpjudyti.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-06-23 nuosprendžiu iÅ¡teisino D. U., nesant jos veiksmuose Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžio dalį, kuria D. U. iÅ¡teisinta pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., padarymo ir Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį D. U. atžvilgiu, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, ir tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Be to, apeliantė praÅ¡o priteisti iÅ¡ D.

U. bylinėjimosi iÅ¡laidas ir advokato iÅ¡laidoms apmokėti.R. S. teigimu, D. U. nepagrįstai iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. D. U. 2010-10-11 pateikė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos policijos nuovadai, jog ji (R. S.) grasino kerÅ¡tu, iÅ¡vadino D. U. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, gÄ sdino jÄ . Tačiau vėliau, 2010-10-19, D. U. pateikė Rudaminos policijos nuovadai praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kimo nenagrinėjimo nurodydama, jog ji neturi jokių pretenzijų. 2010-10-15 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ remiantis D.

U. praÅ¡ymu. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai vertino tokius D. U. veiksmus kaip sÄ Å¾iningÄ kreipimÄ si dėl pažeistų teisių gynimo. PrieÅ¡ingai, D. U. veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi. Tai įrodo jos pačios elgesys paduodant pareiÅ¡kimÄ apeliantės atžvilgiu, o vėliau jį atsiimant. R. S. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti pareiÅ¡kimÄ pasirašę asmenys nenurodė girdėję jos įžeidinėjimus ar grasinimus, o kai kurie iÅ¡ jų apskritai pasirašė neskaitę pareiÅ¡kimo ir nežinoję jo turinio.

Be to, D. U. pakartotinai pateikė teismui skundÄ jos (R. S.) atžvilgiu tik po to, kai ji kreipėsi į teismÄ siekdama apginti savo pažeistas teises. Å i aplinkybė rodo, kad D. U. elgėsi nesÄ Å¾iningai, galimai kerÅ¡taudama. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas, iÅ¡teisindamas D. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad D. U., pareiÅ¡kime paskleidusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pažemino apeliantę Rudaminos policijos nuovados pareigÅ«nų akyse, sumenkino R.

S. autoritetÄ jos pačios bei sodo bendrijos gyventojų atžvilgiu, taip pat sumenkino jos orumÄ , tuo labiau, kad teismas iÅ¡teisino jÄ (R. S.) Å¡ioje byloje. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai paliko jos civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nenagrinėtu. Nebuvo įvertintos jai atsiradusios pasekmės dėl D. U. veiksmų. Nebuvo vertinti R. S. vyro I. S. parodymai, kad po D. U. pareiÅ¡kimo policijai ji puolė į depresijÄ , nebendravo, nuolat verkė sakydama, jog ji nesitikėjo tokio elgesio iÅ¡ savo tetos.

Ji ilgÄ laikÄ nebendravo su kitais giminaičiais, sodininkų bendrijos nariais, o jos vyras, bÅ«damas gydytojas, bandė jÄ gydyti. Ji iki Å¡iol vartoja vaistus. Å ias aplinkybes patvirtino liudytoja H. R.. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji R. S. bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji ir iÅ¡teisintoji D. U. bei jos gynėjas – apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios R. S. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei tvirtina R. S., apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisintajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡meižimas – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005).Kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. U. su 2010-09-30 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadÄ , nurodydama, jog 2010-09-27 R. S. grasino jai kerÅ¡tu bei iÅ¡vadino įvairiais keiksmažodžiais, gÄ sdino jÄ , kad kenks, grasino galinti nuÅ¡auti, padegti ar kitaip sugadinti turtÄ (b.l. 5). Akivaizdu, kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu D. U. kreipėsi į policijÄ siekdama ne apÅ¡meižti R. S., o pradėti ikiteisminį tyrimÄ jos atžvilgiu.

Apeliantė tvirtina, kad D. U., pateikdama pareiÅ¡kimÄ policijai, nurodė apie jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir pažemino jÄ , tačiau nagrinėjamu atveju tokie D. U. veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik Lietuvos Respublikos BK 236 str. prasme (melagingas įskundimas ar praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ). Å iame straipsnyje įtvirtinta baudžiamosios teisės norma yra speciali Å¡meižimo atžvilgiu. Kita vertus, baudžiamojoje byloje D. U. nėra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str., todėl jos veiksmų teisėtumas Å¡io straipsnio prasme nevertinamas.

Taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad D. U. savo pareiÅ¡kimu policijai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie R. S. sodininkų bendrijos gyventojams, policijos pareigÅ«nams, taip apÅ¡meiždama apeliantę. Teisės aktai nedraudžia asmeniui, kuris pateikė pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ atitinkamai teisėsaugos institucijai, praÅ¡yti nenagrinėti pateikto pareiÅ¡kimo. Todėl ta aplinkybė, kad po 2010-09-30 pareiÅ¡kimo pateikimo policijai vėliau D. U. 2010-10-19 praÅ¡ymu prašė nenagrinėti jo, niekaip neįrodo jos nusikalstamų veiksmų.

Rudaminos policijos nuovados tyrėja 2010-10-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal D. U. pareiÅ¡kimÄ ne konstatavus, jog pastaroji nurodė akivaizdžiai neteisingus faktus, o nustačius, kad pareiÅ¡kime nurodyti R. S. veiksmai galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str., požymių, dėl tokio pobÅ«džio nusikalstamos veikos baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas (b.l. 4). D. U. skundo padavimas privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo nurodytos 2010-09-30 pareiÅ¡kime, gali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, tačiau tai nėra nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo prasme.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog D. U. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėties (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžio dėl nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios R. S. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Kadangi D. U. iÅ¡teisinta pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , todėl R.

S. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Dėl Å¡ios priežasties apeliantei taip pat nėra pagrindo priteisti iÅ¡ D. U. bylinėjimosi iÅ¡laidas ir advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Be to, D. U. gynėjas advokatas A. Milutis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu teismui pateikė SprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir PažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių matyti, jog buvo priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbÄ D. U. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ bei pareiÅ¡kėja 50 procentų atleidžiama nuo proceso iÅ¡laidų.

IÅ¡ minėtos pažymos seka, kad advokato užmokestis už teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalba yra 240 litų. Å ios iÅ¡laidos laikytinos proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 str. 6 d. nustato, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ apeliantės valstybės naudai priteistina iÅ¡teisintosios D.

U. gynėjo advokato užmokestis už teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ Vilniaus apygardos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:Nukentėjusiosios ir iÅ¡teisintosios R. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti ir R. S. valstybės naudai 240 (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt) litų advokato iÅ¡laidoms apmokėti už D. U. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 ArtÅ«ras PažarskisTeisėjai                                                                                      RyÅ¡ardas Skirtunas                                                                                                         Daiva Pranytė-Zalieckienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                                  ArtÅ«ras Pažarskis