2c0927f4-e5f1-406c-9caa-98048822ac46 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-358-462/2017                                                  (Proceso Nr. 4-24-3-00032-2017-8)                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, n u s t a t ė:

          Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMVT-KLAIAN-81641863-16 E. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. paskirta 72 Eur bauda už tai, kad 2016-11-22 baigto neplaninio (duomenys neskelbtini) patikrinimo dėl gyvūnų laikymo nelaisvėje metu buvo nustatyta, kad zoologijos sode jaguarų, vilkų, bizonų, rudosios meškos aptvaruose žemės paviršius buvo padengtas betonu arba betoninėmis plytelėmis, baltųjų tigrų aptvare buvo labai šlapia, gausu susikaupusio kritulių vandens, kuris užėmė 1/3 viso aptvaro ploto, trūko sauso grunto tenkinti natūralius gyvūno poreikius (pvz., gulėti ant sauso smėlio, bėgioti).

Vilkų aptvaruose esantis vanduo buvo užsistovėjęs, netgi žalios spalvos, vilkams nesudarytos sÄ lygos kasti gruntÄ , viename iÅ¡ kelių aptvarų ant betoninių plytelių papiltas plonas grunto sluoksnis netenkina gyvÅ«nų poreikio kasti. Ä®rengtų bÅ«dų yra mažiau nei vilkų ir tai neužtikrina sÄ lygų gyvÅ«nams pasislėpti nuo nepalankių oro sÄ lygų, saulės ir kritulių. Vilkams aptvaruose neįrengtos kliÅ«tys (bÅ«dos ir augantys medžiai jomis nelaikomi), todėl vilkai bėgioja ratu, o tai laikoma stereotipiÅ¡ku elgesiu, esant skurdžiai aplinkai.

Katininių Å¡eimos atstovams aptvaruose nėra smėlio plotų kailio priežiÅ«rai. Ä®rengtos nepakankamo ploto vidinės patalpos vilkams, liÅ«tams, tigrams ir pelėdoms. Ne visi vandens paukščiai gali naudotis vidinėmis patalpomis, patys pasirinkdami buvimo vietÄ . Ūkinių gyvÅ«nų registro centrinėje duomenų bazėje (duomenys neskelbtini) neregistruotas kaip galvijų, bizonų, ožkų, asilų ir arklinių Å¡eimos gyvÅ«nų laikytojas, laikomi tinkamai nepaženklinti, neregistruoti duomenų bazėje.

Nurodyti pažeisti teisės aktai – Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 16 str. 1d., 2 d., 3 d., 4 d. punktas, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 str. punktas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-06-16 įsakymas Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir juose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 10,15,17,31,35,38 ir 67 punkto bei 22.1, 32.1 ir 32.2 papunkčiai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir VTMT direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvÅ«nų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 22 punktas, 4 priedo 3 punkto 3.1; 3.2 papunkčiai ir 20;21 punktai, 4 priedo 1 lentelės 3.16; 4.9; 4.10,4.13 papunkčiai.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė E. L. skundÄ ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ panaikinti bei E. L. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad zoologijos sode nėra laikomi nei laukiniai, nei naminiai gyvūnai maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais, o laikomi eksponavimo tikslais, todėl jie neprivalo būti registruojami pagal aprašo nuostatas. Zoologijos sodas neužsiima ūkininkavimo veikla ir gyvūnų tokiam tikslui nelaiko, tačiau bet koks subjektas užsiima ūkine veikla, nes gyvūnų laikymas ir eksponavimas irgi yra ūkinė veikla. Aprašo nuostatos dėl ženklinimo ir registravimo taip pat taikomos ne visiems naminiams gyvūnams, o tik tiems naminiams gyvūnams, kurie laikomi ūkiniais tikslais.

ApraÅ¡o 3 p. 6 d. apibrėžia, kad Å«kiniu gyvÅ«nu laikomas tik toks gyvÅ«nas, kuris laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ar kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais Å«kininkavimo tikslais. Todėl gyvÅ«no laikymo tikslas leidžia spręsti, ar jis priskiriamas prie Å«kinių, ar ne. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gyvÅ«no priskyrimÄ ar nepriskyrimÄ prie Å«kinių lemia ne jo laikymo tikslas, o prigimtis, tai prieÅ¡tarauja iÅ¡dėstytoms teisės normoms.Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad Taisyklių 4 priedo 3.1. ir 3.2. p pažeidimo nėra, kadangi tai yra deklaratyvaus bendro pobÅ«džio, nukreipiamosios teisės normos, kurios detalizuojamos 1 lentelėje.

Be to, teismas netgi išėjo iš kaltinimo ribų, nes nusprendė, kad E. L. pažeidė dar ir Taisyklių 4 priedo 3.3. ir 3.5. p. nuostatas, nors šių punktų pažeidimu E. L. net nebuvo kaltinamas.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vilkai nebėgioja vien tik stereotipiniu ratu, o juda aptvare įvairiomis kryptimis, o kartais ir ratu, aplenkdami kliūtis ir kitus vilkus. Kliūtis – tai viskas, kas kliudo normaliam, pastoviam judėjimui, kas priverčia keisti judėjimo kryptį ar aukštį. Todėl tiek būdos, tiek medžiai, tiek vandens balos, tiek bet kokie kiti daiktai, kurie trukdo judėti ir verčia pakeisti judėjimo kryptį juos apeinat, perlipant, peršokant, pralendant po jais ir pan., yra laikomi kliūtimis.

Todėl institucijos teiginys, kad pas vilkus voljere nėra kliūčių, yra neteisingas.Užtikrinti smėlio, tinkamo kailio priežiÅ«rai, galima tik sausuoju metų laiku, nes drėgnuoju laiku jis yra Å¡lapias ir tam netinkamas, o žiemÄ apskritai apsnigęs arba suÅ¡alęs. Pilti smėlį į lauko patalpÄ Å¡lapiuoju metu yra tiesiog kvaila, nes jis ne tik neatliks kailio valymo funkcijos, bet dar ir papildomai užterÅ¡ lauko narvÄ . Užtikrinti, kad smėlis bÅ«tų visÄ laikÄ sausas gyvÅ«nus laikant lauko aptvaruose, yra neįmanoma, kaip neįmanoma to padaryti ir natÅ«ralioje aplinkoje, nes tiek natÅ«ralioje aplinkoje, tiek lauko voljeruose nėra stogo ir grunto drėgnumas priklauso nuo oro sÄ lygų.Apeliantas nurodo, kad pelėdoms nereikalingos vidaus patalpos visiÅ¡kai, jos laikomos tik lauko patalpose, kuriose įrengiamos vietos slėptis nuo lietaus, vėjo ir skersvėjų.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad E. L. teisus, jog vidinių patalpų joms nereikia, tačiau vietoje to, kad paÅ¡alintų šį pažeidimÄ iÅ¡ kaltinimo, pripažino E. L. kaltu dėl to, kad pelėdoms nesudarytos sÄ lygos slėptis nuo gamtos reiÅ¡kinių. Pilkiesiems vilkams skirtos lauko patalpos apskritai nedengtos jokia danga, o yra paliktas esamas gruntas, kur pilkieji vilkai gali kasti kiek tinkami. Visų tos pačios rÅ«Å¡ies vilkų voljerai yra sujungti tarpusavyje, todėl gyvÅ«nai gali laisvai pereiti iÅ¡ vieno narvo į kitÄ .

Poliarinių vilkų visi narvai yra iÅ¡kloti betoninėmis plytelėmis, todėl viename iÅ¡ voljerų ir yra papilama grunto kasimui į krÅ«vÄ , kuriÄ gyvÅ«nai dažniausiai iÅ¡kapsto atlikdami savo gamtinius reikalus. Niekur nėra reglamentuota, kaip turi bÅ«ti užtikrinama grunto kasimo galimybė, kiek, kur ir kam to grunto reikia, kas reiÅ¡kia, kad tai palikta paties laikytojo nuožiÅ«rai ir supratimui, todėl E. L. ir skiria grunto kasimui tiek, kiek, jo supratimu, pakankama. Be to poliariniai vilkai gamtoje gyvena amžino įšalo žemėje, todėl apskritai niekada nekasa grunto, jiems to nereikia.

Pilkieji vilkai kasa gruntÄ tik tam, kad iÅ¡sikastų olÄ jaunikliams vesti, ir tai tik tada, jei neranda natÅ«ralios uolos. Pati institucija pripažino, kad grunto pas baltuosius vilkus buvo, tačiau, jos manymu, nepakankamai. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad lÅ«Å¡ys nutarime apskritai neminimos, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesupranta, kas dėl lÅ«Å¡ių yra negerai. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io punkto pažeidimo nepasisakė.Toliau dėstoma, kad vidinių patalpų liÅ«tams ir tigrams apskritai nėra įrengta, nes tai neprivaloma, o lauko patalpose įrengtos bÅ«dos nėra vidaus patalpos, o tik vietos pasislėpti ir vesti jauniklius.

Tuo, kad jų yra nepakankamai, E. L. net nebuvo kaltinamas, tačiau teismas pats savo iniciatyva iÅ¡plėtė kaltinimÄ ir pripažino, kad E. L. buvo įrengęs per mažai bÅ«dų liÅ«tams ir tigrams slėptis ir tuo pažeidė taisyklių reikalavimus.Apeliantas tvirtina, kad niekur nėra draudžiama laikyti jaguarų, bizonų, vilkų ir rudųjų meÅ¡kų ant betono. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei Å¡ie gyvÅ«nai yra laikomi vidinėse, o ne lauko patalpose, tai vidinių patalpų grindys yra tik betoninės, kadangi kitokios paprasčiausiai nelaiko, nes supÅ«va dėl gyvÅ«nų iÅ¡matų ir Å¡lapimo.

Balų telkÅ¡ojimas kai kuriuose narvuose yra natÅ«ralus gamtinis procesas, kadangi tuo metu buvo labai lietingas periodas, žemė buvo persisunkusi drėgmės. Nė viename voljere nebuvo taip, kad jis visas užlietas, o buvo tik vietomis susidariusios balos nuo lietaus. Å iuose narvuose esantys gyvÅ«nai turėjo kur pasitraukti į neapsemtas vietas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius – praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 str. 8 d. iki 2017-01-01 padarytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos, tačiau apylinkės teismas, vadovaudamasis 2015 m. birželio 25 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 5 str. 4 d., privalėjo ir teisenÄ vykdyti pagal iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas iš esmės tinkamai įvertino, motyvavo. Pirmosios instancijos teismas atsakė į E. L. skunde išdėstytus argumentus dėl Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMVT-KLAIAN-81641863-16 pagrįstumo, kurių dalis iš esmės yra identiška apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo argumentams, todėl apygardos teismas jų nebekartoja.

Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad gyvÅ«no priskyrimÄ ar nepriskyrimÄ prie Å«kinių lemia ne jo laikymo tikslas, o prigimtis.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad gyvūnas yra bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. numato, kad gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 22 d. numato, kad laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 27 d. numato, kad Å«kinis gyvÅ«nas – gyvÅ«nas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais Å«kininkavimo tikslais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir logikos kriterijais, konstatuoja, kad verÅ¡elio, net ir laikomo ekspozicijos tikslais, klasifikavimas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo kontekste nesikeičia. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų nelogiÅ¡kas teisės aktų reguliavimas, kai tos pačios rÅ«Å¡ies gyvÅ«nai bÅ«tų klasifikuojami skirtingai ir iÅ¡ jų laikymo kiltų skirtingos pareigos atsižvelgiant į gyvÅ«no laikytojo nurodomÄ gyvÅ«no laikymo tikslÄ .

Tačiau apygardos teismas pastebi ir tai, kad iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. nurodė, jog verÅ¡elis buvo papjautas ir suÅ¡ertas plėšrÅ«nams, o tai visiÅ¡kai atitinka ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 27 d. nurodytÄ Å«kinio gyvÅ«no laikymo tikslÄ . Taip pat pastebėtina, kad patikrinimo metu aptiktas verÅ¡elis buvo įsigytas su Å«kinio gyvÅ«no dokumentais. Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad E. L. pažeidė Ūkinių gyvÅ«nų laikymo vietų registravimo ir juose laikomų gyvÅ«nų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o reikalavimus.Kolegialių institucijų 2011 m. birželio 30 d.

įsakyme Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 4 priedo 20 punkte nurodyta, kad šuninių šeimos žvėrys pakankamai judrūs, pagal prigimtį maisto ieško bėgiodami, todėl voljeras ar aptvaras turi būti erdvus, su įrengtomis kliūtimis. Reikalavimas įrengti kliūtis yra numatytas gyvūnų laikytojui. Voljeruose telkšančios balos taip pat būdos, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti laikomos įrengtomis kliūtimis, kaip to reikalauja Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės. Taip pat pasakytina, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės neišskiria konkrečios vilkų rūšies, todėl teigti, kad baltiesiems vilkams toks reikalavimas negali būti taikomas, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad nei Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo, nei kiti teisės aktai nenumato iÅ¡imčių, kurioms esant Å¡uninių Å¡eimos gyvÅ«nai gali bÅ«ti laikomi nesudarant sÄ lygų kasti gruntÄ . SÄ lygas kasti gruntÄ turi užtikrinti gyvÅ«nų laikytojas, tačiau Å¡iuo atveju tokios sÄ lygos užtikrintos nebuvo.Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinio teisės pažeidimo protokole E. L. neinkriminuoti Laukinių gyvÅ«nų naudojimo taisyklių 4 priedo 3.3 ir 3.5 punktų pažeidimai, tačiau apylinkės teismas Å¡iuos pažeidimus pripažino.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trÅ«kumus gali ir turėtų iÅ¡taisyti pats teismas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ir konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. žino, kuo yra kaltinamas, t. y. gyvÅ«nų laikymo reikalavimų pažeidimu, sprendė, jog susidariusi situacija iÅ¡taisyta nagrinėjant bylÄ teisme, tai yra teismo posėdyje neužkertant kelio tolesnei teisenai, patikslinant administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytas pažeistas teisės normas.

Apygardos teismas papildomai nurodo, jog, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties apraÅ¡omojoje dalyje atskleisto kaltinimo, Laukinių gyvÅ«nų naudojimo taisyklių 4 priedo 3.3 ir 3.5 punktų pažeidimai nėra vieninteliai nagrinėjamu atveju užpildantys blanketinę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. teisės normÄ . Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su kitais 2016-11-22 baigto neplaninio (duomenys neskelbtini) patikrinimo dėl gyvÅ«nų laikymo nelaisvėje metu nustatytais pažeidimais, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos pažeidimus įvertino objektyviai ir iÅ¡samiai, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus.

Reikalavimai dėl grindų dangos, patalpų dydžiai ar gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo teisės aktuose imperatyviai yra nustatyti tik toms gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims, kurios neabejotinai žūtų, jei Å¡ių reikalavimų bÅ«tų nesilaikoma. Kiti gyvÅ«nai gali gyventi minimaliomis sÄ lygomis, tačiau tam tikroms valstybės institucijoms yra suteikti įgaliojimai vertinti, kad įprastai laisvėje gyvenantys gyvÅ«nai, laikomi nenatÅ«raliomis sÄ lygomis, patirtų kuo mažiau skausmo streso ir nepatogumų.

Kad (duomenys neskelbtini) laikomiems gyvÅ«nams sudarytos nepakankamos sÄ lygos, patikrinimo metu nustatė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tokioms iÅ¡vadoms iÅ¡ esmės pritarė administracinio teisės pažeidimo bylÄ kaip pirmoji instancija nagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotos gyvÅ«nų gyvenimo sÄ lygos (b. l. 82–91), taip pat kitus administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus, taip pat neturi pagrindo su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutikti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                             Remigijus PreikÅ¡aitis