2021-02-24 Nr. AB-4322-3-62-3-03025-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-120-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03025-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą atsakovei Druskininkų savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T1-99 „Dėl kai kurių Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Sprendimas) 4 punktą, kuriuo nuspręsta „pripažinti netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. T1-246 „Dėl Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano keitimo tvirtinimo“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje keliamas dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas teritorijų planavimo dokumentas, panaikinimo, Sprendimas nėra priimtas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, todėl viešojo administravimo subjektai, ginantys viešąjį interesą, negali Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (nutartyje nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies pagrindu kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo.

Teismo vertinimu, galiojantys teisės aktai (Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 2, 3 ir 6 d.) nenumato galimybės viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą dėl savivaldybės sprendimo, kuriuo pripažintas netekusiu galios teritorijų planavimo dokumentas, panaikinimo, taip pat neįtvirtina galimybės teismui tokį sprendimą panaikinti.

Teismas konstatavo, kad ginčijamos Sprendimo dalies panaikinimo klausimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja mano, kad, ginčijant Sprendimo dalį, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo dokumento panaikinimu, turėtų būti vadovaujamasi norminių teisės aktų ginčijimo taisyklėmis. Pareiškėja į teismą kreipėsi ne ABTĮ 112 straipsnyje įtvirtinta tvarka (tokia tvarka gali būti prašoma ištirti tik prašymo teismui rengimo (surašymo) metu galiojančio ir įstatymų nustatyta tvarka paskelbto norminio akto ar jo dalies teisėtumą), o vadovaudamasi ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo. Kadangi pareiškėja ginčijamą Sprendimo dalį laiko neteisėta, ji, kaip prokurorė, privalo reaguoti ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Valstybės, savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Priešinga veika (neveikimas) pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, pažeidžia viešąjį interesą – tinkamą valstybės ir savivaldybės institucijų ir jų pareigūnų funkcijų vykdymą.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, kurios veiklos srityje padaryti pažeidimai, neatsižvelgė į tai, jog rekreacijai ir visuomenei tinkamos teritorijos mieste ištekliai yra riboti, nesiėmė priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, todėl pareiga ginti viešąjį interesą kilo prokurorui (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.). Teisės aktai nedetalizuoja, kokiose srityse prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą, vadinasi, jis tokią teisę turi visose srityse. Pareiškėja akcentuoja teismų praktiką, patvirtinančią, jog neteisėti savivaldybių tarybų sprendimai teritorijų planavimo srityje teismingi administraciniams teismams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl to, kad šis pareiškimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčijamu Sprendimo 4 punktu Druskininkų savivaldybės taryba nusprendė pripažinti netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. T1-246 „Dėl Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano keitimo tvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos teisę paduoti skundą (prašymą, pareiškimą) dėl ginčijamos Sprendimo dalies panaikinimo (tiksliau, tokios teisės nebuvimą) siejo išimtinai tik su Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizę, padarė išvadą, kad minėto straipsnio nuostatos prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo teritorijų planavimo dokumentas pripažintas netekusiu galios, panaikinimo, be to, tokio sprendimo panaikinimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas. Teismas gali priimti administracinį sprendimą panaikinti visą teritorijų planavimo dokumentą arba jo dalį. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje išdėstyti atvejai, kai suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtintas senaties terminas visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo.

Iš pacituotų teisės normų matyti, jog Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnyje sureglamentuota teritorijų planavimo procese priimtų administracinių sprendimų, taip pat sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo apskundimo tvarka. Taigi, minėtame straipsnyje nėra įtvirtinta savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo savivaldybės tarybos sprendimas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento keitimo patvirtinimo buvo pripažintas netekusiu galios, apskundimo teismui tvarka (jeigu toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui). Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog ta aplinkybė, kad konkretaus sprendimo apskundimo tvarka nėra expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodyta teisės aktuose, savaime nepaneigia asmens (šiuo atveju – prokuroro, ginančio viešąjį interesą) teisės ginčyti tokį sprendimą.

Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis suteikia teisę prokurorui kreiptis į administracinį teismą ir prašyti iširti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo skundo priėmimo stadijoje aktualius klausimus, formaliai pritaikė teisės normas, nustatančias teisę prokurorui kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino prokuroro kompetencijos teritorijų planavimo ir viešojo intereso gynybos srityse, nenustatė ginčijamo administracinio akto pobūdžio, jo sukeliamų teisinių pasekmių, atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumų (jeigu jie aktualūs atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto pobūdį) ir kitų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji teigia, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo 4 punkto nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos pareiškimo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė