2c024783-cf52-4c24-92ce-a0eb04933cbb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-8715-580/2015                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02517-2015-6                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui A.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. (A. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. D. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad be netinkamo ploto LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo ir daugiau pažeidimų, kurie pareiÅ¡kėjui kėlė fizinius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus.

A. D. nežinojo, kad viename skunde galima nurodyti daugiau nei vienÄ pažeidimÄ . Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, atsižvelgiant į jose laikomų asmenų skaičių, esantys baldai yra per maži, vienu metu prie stalo negalėdavo pavalgyti visi asmenys, jie valgydavo pasikeisdami. Kol vieni asmenys pavalgydavo, kitų maistas atvėsdavo. Be to, kamerose nėra spintelių, ant sienų buvo tik skardinės lentynos, kuriose taip pat trÅ«ko vietos. Turimus daiktus ir drabužius pareiÅ¡kėjas turėjo laikyti rankinėse.

Taip laikomi drabužiai dėl kameroje esančios drėgmės pelijo, daugumÄ jų teko iÅ¡mesti. Kameros buvo vėdinamos tik pro langus, todėl žiemÄ bÅ«davo Å¡alta. Lovos buvo siauros ir trumpos, ant jų A. D. negalėdavo normaliai iÅ¡simiegoti. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik ne aukÅ¡tesne nei 1,5 m sienele, nebuvo durų, todėl nebuvo jokio privatumo. Atlikti gamtinius reikalus A. D. stengdavosi tada, kai kiti asmenys miegodavo. Dėl to jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , fizinių ir dvasinių nepatogumų.

Pasivaikščioti lauke buvo galima tik vienÄ valandÄ per dienÄ . Dėl ploto trÅ«kumo kamerose pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ buvo priverstas gulėti arba sėdėti. Ä® duÅ¡Ä A. D. buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir praustis galėjo tik 15 minučių. Kamerose pareiÅ¡kėjas, nors yra nerÅ«kantis, buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, kurių kiekvienas surÅ«kydavo nuo 15 iki 20 cigarečių per dienÄ . A. D. buvo paaiÅ¡kinta, kad nėra laisvų vietų kamerose, kuriose laikomi nerÅ«kantys asmenys, liepta raÅ¡yti, kad yra rÅ«kantis, o atsilaisvinus vietoms, pažadėta perkelti į nerÅ«kančių kamerÄ .

Nuo tabako dÅ«mų pareiÅ¡kėjui buvo sunku kvėpuoti, skaudėdavo bei svaigdavo galva, jį pykindavo. Susitarti su asmenimis, kad jie rÅ«kytų prie lango, nepavykdavo, todėl dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K atliko nuo 2010-04-26 ir visÄ laikÄ buvo laikomas kamerose antisanitarinėmis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Nurodė, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, pažeidžiančių elementarų žmogaus orumÄ , anksčiau niekur nesikreipė, kadangi nebuvo informuotas su suimtųjų bei nuteistųjų teisėmis.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kuriuose aiÅ¡kinami europietiÅ¡ki kalinimo standartai, nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl pareiÅ¡kėjas ilgai negalėjo su jais susipažinti. A. D. prašė nemažinti jam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų sukeltas dvasinių ir fizinių kančių poveikis, padarytas jo fizinei bei psichinei sveikatai iÅ¡liks visam gyvenimui. Neturi įtakos tai, kad Å¡i žala buvo padaryta ankščiau.

Atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenustato senaties termino, kadangi jo saugoma teisė yra absoliuti, todėl tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Pažymėjo, kad dėl kalinimo LukiÅ¡kių TI-K žmogaus teises pažeidžiančiomis sÄ lygomis A. D. patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir moralinį pažeminimÄ , buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, jis negali ramiai miegoti, jaučia baimę aplinkai, nebepasitiki savimi, nebegali bendrauti su aplinkiniais, yra dvasiÅ¡kai ir psichiÅ¡kai sukrėstas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad A. D. kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2010-04-26. SkundÄ pareiÅ¡kėjas surašė 2015-04-30, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymėjo, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Nurodė, kad A.

D. skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nuskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ . A. D. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta.Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygasValstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje A. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų ir kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 40 000 Eur. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad su skundÄ A. D. surašė 2015-04-30, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos.IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad A.

D. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2010-04-27 iki 2011-01-04 (b. l. 80–83). PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-04-30, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjo manymas, kad viename skunde jis kali ginčyti tik vienÄ galimai netinkamÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygÄ , nėra niekuo pagristas. PrieÅ¡ingai, skųsdamasis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, asmuo turi nurodyti visas, jo manymu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančias, nepatogumus sukeliančias ir garbę bei orumÄ Å¾eminančias sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sÄ lygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindÄ . Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . A. D. paaiÅ¡kinimas, kad jis nežinojo savo teisių, nesudaro pagrindo atnaujinti senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nustatęs, kad A. D. į teismÄ kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminÄ ir yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. A. D. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas nusprendė: SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė