2c020098-dad6-43ea-b725-eccfba3ea238 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-126-185/2014                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-08-6-03016-2013-1                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.

 Panevėžys                          Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :                          Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimu V.

K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1594 str. 5 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda už tai, kad Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, savavaliÅ¡kai, neturint statybas leidžiančio dokumento, nuo 2013 m. spalio 31 d. griauna neypatingÄ , kitos (fermų) paskirties statinį (pagrindinė pastato dalis yra 48,82 m x 21,64 m ir priestatas 24,38 m x 12,71 m); pagal 2013 m. lapkričio 20 d.

VÄ® Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä statinys fiziÅ¡kai pažeistas (likę 78 proc. statinio), įraÅ¡as galioja nuo 2008 m. lapkričio 4 d. Taip V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 23 str. 28 d. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad V. K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadastro bylos iÅ¡trauka, fotonuotraukos apie faktinę pastato bÅ«klę 2008-10-16, VÄ® Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, ortofotonuotrauka, S. B. skundas, S. B. ir R.

V. teisme duoti paaiÅ¡kinimai, 2013-12-10 SavavaliÅ¡kos statybos aktas ir kt. Skirdamas V. K. administracinę nuobaudÄ apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, į pažeidėjo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ anksčiau taip pat nebuvo baustas), į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (pažeidimÄ padarė bÅ«damas neįgalus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į visÄ bylos medžiagÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus.

             Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad byloje surinkti duomenys paneigia, kad jis padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad minėtų pastatų jis negriovė, o atliko tik tvarkymo darbus. IÅ¡ teiktų nuotraukų, darytų dar 2008 m. bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2008 m. pastatai buvo be langų, durų, be pertvarų, be iÅ¡orės ir vidaus apdailos, be Å¡ildymo, fiziÅ¡kai pažeisti, nebaigti statyti ir su kitais trÅ«kumais.

Jis jau įsigijo griuvėsius, kurie kėlė grėsmę žmonėms. Todėl jis tvarkė tuos griuvėsius, kad būtų išvengta nepataisomos žalos. Pats jokių pastatų griovimo darbų neatliko. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos) 2013-12-04 statybos patikrinimo akte taip pat nurodoma, kad „patikrinimo metu konkretūs ardymo darbai nevykdomi“. Taigi kad būtų atliekami kokie nors ardymo darbai byloje net nenustatyta.

Todėl jam neatlikus neteisėtų veiksmų atsakomybės taikymas reikÅ¡tų atsakomybę be kaltės, kuri Å¡iuolaikinėje vieÅ¡ojoje teisėje negalima. Nurodo, kad pastatai yra seni, statyti 1989 m. Jie nebaigti statyti, fiziÅ¡kai pažeisti 2008 m., t. y. gerokai iki jam juos įsigyjant. Dar iki jam juos įsigyjant pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2008 m. parengtÄ apleistų statinių likvidavimo programÄ Å¡ie pastatai buvo priskirti prie didžiausių Å¡alyje apleistų statinių, į kÄ Inspekcija visiÅ¡kai neatsižvelgė.

Pažymi, kad Inspekcija nenustatė, kada iÅ¡ tikrųjų statinių ardymo darbai buvo atlikti, o iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tai buvo padaryta 2008 m. ir vėliau iki jam įsigyjant sugriuvusius statinius. Jam tapus Å¡ių griuvėsių savininku (2013 m. vasarÄ ) jis siekė užtikrinti, kad tie griuvėsiai nekeltų pavojaus aplinkinių saugumui ir juos tvarkė, o Inspekcija nepagrįstai griuvėsių tvarkymo darbus kvalifikavo kaip neypatingo statinio griovimÄ . Institucija niekaip nepagrindė, kodėl griuvėsiai jos buvo įvertinti kaip neypatingas statinys.

Mano, kad statinio griuvenos negali būti traktuojamos kaip neypatingas statinys. Be to, jam visiškai neaišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais jo atliekami griuvėsių tvarkymo darbai Inspekcijos buvo kvalifikuoti kaip griovimo darbai, kaip jie suprantami ATPK 1594 str. 5 d. prasme. Taip pat jokiuose kituose dokumentuose nėra jokios žymos, kad pastatai yra kultūros paveldo vietovėje ar kitoje specialioje vietoje, kaip nurodyta ATPK 1594 str. 5 d. Nurodo, kad net jeigu jo atliktus griuvėsių tvarkymo darbus vertinti kaip neypatingo statinio ardymo darbus, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas, nes atlikti tvarkymo darbai yra daug mažiau žalingi negu išvengtoji žala.

Institucijos atstovė A. T. paaiÅ¡kino, kad jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis savavaliÅ¡kai, neturėdamas statybos leidimo, griauna neypatingÄ statinį 2013 m. spalio mėn. O jau 2014-01-01 tas statinys vėl ypatingas. 2014 m. jis jokių griovimo darbų nevykdė. Nesutinka su S. B. parodymais, kuris klausinėjo sargų veikiančios įmonės, ir jo žodžiais tariant, jam sargai pasakė, kad palieka technikÄ jiems pasaugoti ir užmoka pagal susitarimÄ .

Sargai nurodė jį (V. K.). Tačiau jis jokių sargų nėra matęs ar su jais bendravęs, juolab jokių pinigų jiems nėra mokėjęs. Tai yra Å¡meižtas. Teisme net nebuvo apklausti sargai.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėja R. B. praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ , o V.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, jog 2013-12-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-131211-00011 suraÅ¡ytas dėl pastato - karvidės, kuris pažymėtas plane indeksu 2Žl/b, o ne lŽl/b, kaip nurodo apeliantas. VÄ® Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o ir UAB korporacijos „Matininkai” Panevėžio skyriaus 2008-10-16 kadastro bylos iÅ¡traukos duomenimis, užfiksuotas pastato baigtumas - 78 procentai, o fotonuotrauka apie faktinę pastato (paskirtis - kita (fermų), pažymėjimas plane 2Žl/b) bÅ«klę 2008-10-16, patvirtina, kad pastatas apgriuvęs, o ne griuvėsiai, kaip teigia apeliantas.

Ä®vertinęs Å¡iuos dokumentus ir fotonuotraukas, padarytas 2013-11-27 patikrinimo metu (2013-12-04 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas Nr. SPA-2337(18.2), 1 priedas), pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad akivaizdžiai matyti, jog atliekami statinio griovimo darbai - pagrindinės pastato dalies konstrukcijos beveik iÅ¡montuotos, likusi tik vienos iÅ¡orinės sienos dalis (galinė), kas paneigia ir aplinkybę, jog plokÅ¡tės „nuo praeitų metų sniego buvo sukritusios į vidų”, nes pagal faktinę pastato bÅ«klę patikrinimo metu matyti, kad pastato konstrukcijos galingos ir be žmogaus poveikio ir galingos technikos panaudojimo toks rezultatas negalėjo bÅ«ti pasiektas.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo nustatyta, jog bÅ«tų buvę atliekami kokie nors ardymo darbai ir kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , rėmėsi prielaidomis, teismo iÅ¡vados nepagrįstos įrodymais. Liudytojo S. B. skunde, o vėliau ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose ir pateiktose nuotraukose, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2013-11-29 raÅ¡te Nr. V3-379 ir nuotraukose prie jo iÅ¡samiai nurodytas pastato - karvidės griovimo darbų laikas ir mastas:

„nuo spalio mėnesio buvo nuolat griaunami ypatingos paskirties dideli pastatai, buvo numetamos Å¡iukÅ¡lės nuo stogo ant žemės, nupjaunami blokai, dirbo kranai, buvo kraunama į maÅ¡inÄ ...”. Atkreipia teismo dėmesį, kad V. K. pripažino, jog įsigijęs pastatÄ nukėlė plokÅ¡tes, o liudytojas A. T. nurodė, kad pastato plokÅ¡tės jau buvo sukrautos į krÅ«vÄ , kas nepaneigia apelianto savavaliÅ¡kai atliktų griovimo darbų. Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto skundo argumentas, kad jis vykdė tik tvarkymo, valymo darbus. Statybos darbai turi bÅ«ti vykdomi pagal projektÄ , kuriam iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, kurio apeliantas neturėjo.

Jeigu apeliantas manė, kad pastatas kelia grėsmę, jis turėjo pareigÄ informuoti statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančiÄ institucijÄ ir imtis priemonių apsaugoti teritorijÄ . Apeliantas neatliko savo, kaip statytojo, pareigų, nustatytų Statybos įstatyme, ir nesiėmė teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad griovimo darbai nebÅ«tų atliekami savavaliÅ¡kai. Pažymi, kad visi statybos darbai reikalauja nuoseklių veiksmų, todėl bÅ«tina prieÅ¡ pradedant griovimo darbus parengti projektinę dokumentacijÄ , kurioje bus aptarti statinio griovimo darbai, iÅ¡ardytų medžiagų panaudojimo galimybės ar utilizavimas, ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Dėl apelianto skunde iškelto klausimo apie jam priklausančio pastato kategorijas: neypatingas ar ypatingas, paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-10-18 įsakymu Nr. Dl-772, pagal kurio nuostatas apeliantui priklausantis pastatas buvo priskiriamas neypatingiems statiniams. Jis galiojo nuo 2013-10-25 iki 2013-12-21. Nuo 2013-12-22 įsigaliojo nauja Reglamento redakcija.

Pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-17 įsakymu Nr. Dl-944, pastatas priskiriamas ypatingiems statiniams (Reglamento lentelė, eilės Nr. 2, negyvenamieji pastatai - kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013-09-05 iki 2013-10-24 galiojusioje Reglamento redakcijoje, Å¡is apeliantui priklausantis pastatas taip pat buvo priskiriamas ypatingiems statiniams.

Mano, kad apeliantas nepagrįstai skunde nurodė, jog Inspekcija neatsižvelgė į tai, jog dar prieÅ¡ apeliantui įsigyjant minimus statinius, Å¡ie statiniai pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2008 metų parengtÄ statinių likvidavimo programÄ buvo priskirti prie didžiausių Å¡alyje apleistų statinių. Apleistų statinių likvidavimo programa (toliau – Likvidavimo programa) buvo parengta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu, tačiau nebuvo patvirtinta.

Likvidavimo programoje sukaupta ir apibendrinta informacija ne tik apie beÅ¡eimininkius ar skelbtinus beÅ¡eimininkiais, bet ir apie savininkus (naudotojus) turinčius, tačiau netinkamai prižiÅ«rinčius apleistus statinius, kurie darko gamtinę aplinkÄ arba yra vizualinės tarÅ¡os objektais. Å ios programos tikslas likviduoti beÅ¡eimininkius ir apleistus statinius, rekultivuoti pažeistas teritorijas ir atkurti vertingiausius objektus. Likvidavimo programoje buvo įtrauktas gyvulininkystės kompleksas, esantis Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini), užimantis ~20 ha žemės plotÄ .

Å is kompleksas sudarytas ne iÅ¡ vieno statinio ir užima nemaÅ¾Ä teritorijÄ . Apeliantui priklausantis pastatas – karvidė - tik vienas iÅ¡ Å¡io komplekso pastatų. Pažymi, kad likvidavimo programoje buvo aptarta apleistų beÅ¡eimininkių pastatų griovimo tvarka. Už beÅ¡eimininkių statinių likvidavimÄ ir aplinkos sutvarkymÄ atsakingos apskričių ir savivaldybių administracijos. BeÅ¡eimininkiai pastatai buvo griaunami valstybės lėšomis. Už apleisto (netinkamai prižiÅ«rimo, neÅ«kiÅ¡kai laikomo) statinio priežiÅ«rÄ , remontÄ , renovavimÄ ar nugriovimÄ laiku tiesiogiai atsakingas savininkas - juridinis, fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė.

NeÅ«kiÅ¡kai laikomų statinių savininkai už eksploatavimo taisyklių nesilaikymÄ yra baudžiami administracinėmis baudomis. Å ioje programoje nebuvo padaryta jokių iÅ¡lygų griauti statinius neturint parengto projekto ar griovimo apraÅ¡o ir statybÄ leidžiančio dokumento. Nesutinka su tuo, kad V. K. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinasis reikalingumas. Mano, kad apelianto pasiteisinime nėra logikos, nes 2013-06-05 įgijęs pastatus pradeda jų neva tvarkymo darbus tik 2013-10-31, nors aiÅ¡kina, kad įsigyti pastatai kėlė grėsmę nuo pat jų įsigijimo pradžios.

BÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus pilietis, V. K. per tokį nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ (nuo 2013-06-05 iki 2013-10-31) galėjo pasirengti jam priklausančių statinių griovimo projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau to nepadarė. Pažymi, kad V. K. nėra atestuotas specialistas, galintis atlikti statinio ekspertizę, įvertinti jo bÅ«klę, teikti iÅ¡vadas dėl pastatų avarinės bÅ«klės.             Apeliacinis skundas atmetamas.              Kaip minėta, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V.

K. administracinė nuobauda (4000 Lt bauda) paskirta už ATPK 1594 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Pagal ATPK 1594 str. 5 d. atsakomybė kyla už neypatingo statinio savavaliÅ¡kÄ griovimÄ kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajÅ«rio juostoje. Å io pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų. Ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytas statinys priklausytų ne V.

K., nėra. Tačiau apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, skunde kartoja savo viso proceso metu dėstytÄ versijÄ , kad jam jau įsigyjant pastatus (nuo 2013-06-06) jie buvo griuvėsiai, kurie kėlė pavojų aplinkiniams, ir jis pats jokių pastato griovimo darbų neatliko, o atliko tik tvarkymo, valymo darbus, jog iÅ¡vengtų nepataisomos žalos. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas prieÅ¡ingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.).

ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Vadovaudamasis ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kartu teismas, nagrinėjantis skundÄ , turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl V.

K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ ATPK 1594 str. 5 d. numatytÄ pažeidimÄ , pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas V. K. paaiškinimus, kad jis pats jokių pastato griovimo darbų nevykdė, o kai įsigijo minėtus pastatus, jie jau buvo griuvėsiai, kurie kėlė grėsmę žmonėms, todėl jis atliko tik tvarkymo, valymo darbus, jog išvengtų nepataisomos žalos, vertino kritiškai ir laikė apelianto gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia ir kartu apelianto kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadastro bylos ištrauka – UAB korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus 2008-10-16 pirmo aukšto planas, 2008-10-16 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys, fotonuotrauka apie faktinę pastato būklę 2008-10-16, VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2013-12-04 Statybos patikrinimo aktas ir jo metu darytos fotonuotraukos, ortofotonuotrauka, liudytojų S. B., R.

V. parodymai, 2013-12-10 Savavališkas statybos aktas, 2014-01-10 Privalomasis nurodymas. VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir UAB korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus 2008-10-16 kadastro bylos ištraukos duomenimis užfiksuotas kaltinime minimo pastato (kitos (fermų) paskirties statinio, pažymėjimas plane 2Ž1b) būklė – fiziškai pažeistas, baigtumas - 78 procentai, pastato būklė – pamatai, grindys – betonas, jo plokštės, sienos – gelžbetonio plokštės, perdangos – gelžbetonis, o fotonuotraukos apie faktinę pastato būklę 2008-10-16 patvirtina, kad pastatas yra tik apgriuvęs, o ne griuvėsiai, kaip skunde nurodo apeliantas.

Byloje nėra, o ir pats apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad jis įsigijo būtent tokios būklės statinį, kaip pats teigia viso proceso metu (griuvėsius), o ne tokios būklės, kokia užfiksuota pirmiau paminėtuose pastato įvertinimo ir registracijos dokumentuose bei nuotraukose. Todėl įvertinęs paminėtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis ir fotonuotraukas, padarytas 2013-11-27 Institucijos atlikto patikrinimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžiai matyti, jog atliekami statinio griovimo darbai – pagrindinės pastato dalies konstrukcijos beveik išmontuotos, likusi tik vienos išorinės sienos dalis (galinė).

Kaip nepagrįsti atmetami V. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nenustatyta, jog bÅ«tų buvę atliekami kokie nors pastatų ardymo darbai ir kad Å¡ie darbai bÅ«tų buvę atliekami jam įsigijus sugriuvusius statinius (nuo 2013-06-06). Liudytojo S. B. skunde, o vėliau ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2013-11-29 raÅ¡te Nr. V3-379 ir prie jo pridėtose nuotraukose nurodyta, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio buvo nuolat griaunami dideli pastatai (buvusios fermos), Å¡iukÅ¡lės buvo numetamos nuo stogo ant žemės, buvo nupjaunami blokai, dirbo kranai, viskas buvo kraunama į maÅ¡inÄ .

Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, ir pats V. K. pripažino, jog įsigijęs pastatÄ nukėlė plokÅ¡tes, o, kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. T. parodymų, jis lapkričio mėnesį atvažiavęs pasiimti medžiagų, pastato plokÅ¡tes rado sudėtas į krÅ«vÄ . Apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. T. parodymus apie tai, kad jam buvo žinoma V. K. įsigyto statinio bÅ«klė (kad nusipirko sugriuvusius pastatus), nes Å¡ių aplinkybių minėtas liudytojas žinoti negalėjo.

Taigi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo atliekami pastato – fermos ardymo, o ne kaip nurodo V. K., tvarkymo, valymo darbai ir kad Å¡ie darbai buvo atliekami V. K. jau įsigijus šį pastatÄ , o ne iki jo įsigijimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Vien tai, kad patikrinimo metu Inspekcijos darbuotojos paties pastato griovimo veiksmo nematė ir apie tai nurodė patikrinimo akte, pirmiau paminėtų iÅ¡vadų nepaneigia. Pažymėtina, kad visi statybos darbai reikalauja nuoseklių veiksmų, todėl bÅ«tina prieÅ¡ pradedant griovimo darbus parengti projektinę dokumentacijÄ , kurioje bus aptarti statinio griovimo darbai, iÅ¡ardytų medžiagų panaudojimo galimybės ar utilizavimas, ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nustato, kad statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 12 str., nustatančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 d. 3 p. nurodyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ , 4 p. - Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 10 p. ir 23 str. 1 d. 4 p., ypatingo statinio (karvidės) griovimui rengiamas griovimo projektas, o statybÄ leidžiantis dokumentas yra raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.

Pažeidimo padarymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 7 punkte nustatyta, kad raÅ¡ytiniai pritarimai griovimo projektui ar griovimo apraÅ¡ui privalomi visais atvejais. Pažymėtina, kad statytojas už Statybos įstatymu nustatytų pareigų nevykdymÄ ar nepatenkinamÄ vykdymÄ atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ ir ATPK. Statytojas turi užtikrinti, kad bÅ«tų statoma (Å¡iuo atveju griaunama) laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o jei statytojas ne pats vykdo statybos darbus, tuomet jam tenka pareiga užtikrinti, kad Å¡ie asmenys taip pat veiktų teises aktų nustatytose ribose.

Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas neatliko savo, kaip statytojo, pareigų, nustatytų Statybos įstatyme, ir nesiėmė teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad griovimo darbai nebÅ«tų atliekami savavaliÅ¡kai. Be to, jeigu apeliantas manė, kad pastatas kelia grėsmę, jis turėjo pareigÄ informuoti statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančiÄ institucijÄ ir imtis priemonių apsaugoti teritorijÄ . Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, V.

K. nustatyta tvarka į jokias institucijas nesikreipė ir nepranešė, kad minimas pastatas kėlė grėsmę aplinkiniams, todėl Å¡i aplinkybė byloje lieka neįrodyta. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nes jo atlikti tvarkymo darbai mažiau žalingi negu iÅ¡vengtoji žala. Tačiau tokie V. K. skundo teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, jais apeliantas tik nori pateisinti savo neteisėtÄ veiklÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V.

K. 2013-06-06 įgijęs pastatus pradeda jų neva tvarkymo darbus tik 2013-10-31, nors aiÅ¡kina, kad įsigyti pastatai kėlė grėsmę nuo pat jų įsigijimo pradžios. BÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus pilietis, V. K. per tokį pakankamÄ laiko tarpÄ (nuo 2013-06-06 iki 2013-10-31) galėjo pasirengti jam priklausančių statinių griovimo projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau to nepadarė ir savavaliÅ¡kai vykdė statinio griovimo darbus. Apeliaciniame skunde V. K. kėlė klausimÄ , kokios kategorijos yra jam priklausantis statinys: neypatingas ar ypatingas.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-10-18 įsakymu Nr. Dl-772, pagal kurio nuostatas apeliantui priklausantis pastatas buvo priskiriamas neypatingiems statiniams. Jis galiojo nuo 2013-10-25 iki 2013-12-21. Nuo 2013-12-22 įsigaliojo nauja Reglamento redakcija. Pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-17 įsakymu Nr. Dl-944, pastatas priskiriamas ypatingiems statiniams (Reglamento lentelė, eilės Nr. 2, negyvenamieji pastatai - kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013-09-05 iki 2013-10-24 galiojusioje Reglamento redakcijoje, šis apeliantui priklausantis pastatas taip pat buvo priskiriamas ypatingiems statiniams. Aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl to, kad V. K. priklausantis pastatas (ferma) yra kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, todėl darytina išvada, kad apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 1594 str. 5 d.

Nepagrįstas V. K. apeliacinio skundo teiginys, jog Inspekcija neatsižvelgė į tai, kad dar prieÅ¡ apeliantui įsigyjant minimus statinius, jie pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2008 m. parengtÄ statinių likvidavimo programÄ buvo priskirti prie didžiausių Å¡alyje apleistų statinių. Pažymėtina, kad apleistų statinių likvidavimo programa buvo parengta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu, tačiau nebuvo patvirtinta. Likvidavimo programoje sukaupta ir apibendrinta informacija ne tik apie beÅ¡eimininkius ar skelbtinus beÅ¡eimininkiais, bet ir apie savininkus (naudotojus) turinčius, tačiau netinkamai prižiÅ«rinčius apleistus statinius, kurie darko gamtinę aplinkÄ arba yra vizualinės tarÅ¡os objektais.

Å ios programos tikslas likviduoti beÅ¡eimininkius ir apleistus statinius, rekultivuoti pažeistas teritorijas ir atkurti vertingiausius objektus. Likvidavimo programoje buvo įtrauktas gyvulininkystės kompleksas, esantis Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini), užimantis ~20 ha žemės plotÄ . Å is kompleksas sudarytas ne iÅ¡ vieno statinio ir užima nemaÅ¾Ä teritorijÄ . Apeliantui priklausantis pastatas – karvidė - tik vienas iÅ¡ Å¡io komplekso pastatų. Pažymėtina, kad programoje buvo aptarta apleistų beÅ¡eimininkių pastatų griovimo tvarka.

Už beÅ¡eimininkių statinių likvidavimÄ ir aplinkos sutvarkymÄ atsakingos apskričių ir savivaldybių administracijos. BeÅ¡eimininkiai pastatai buvo griaunami valstybės lėšomis. Už apleisto (netinkamai prižiÅ«rimo, neÅ«kiÅ¡kai laikomo) statinio priežiÅ«rÄ , remontÄ , renovavimÄ ar nugriovimÄ laiku tiesiogiai atsakingas yra savininkas - juridinis, fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė. NeÅ«kiÅ¡kai laikomų statinių savininkai už eksploatavimo taisyklių nesilaikymÄ yra baudžiami administracinėmis baudomis.

Å ioje programoje nebuvo padaryta jokių iÅ¡lygų griauti statinius neturint parengto projekto ar griovimo apraÅ¡o ir statybÄ leidžiančio dokumento.Taigi aukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 1594 str. 5 d. numatytÄ pažeidimÄ . PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, byloje neginčytinai nustatyta, kad V.

K. savavaliÅ¡kai, neturint statybas leidžiančio dokumento, atliko neypatingo, kitos (fermų) paskirties statinio, esančio kultÅ«ros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini), ardymo (griovimo) darbus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :             V.

K. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimÄ nepakeistÄ .         Ši nutartis neskundžiama.      Teisėjas                                                                                 Pranas Å imkus