2018-05-09 Nr. AB-9444-3-61-3-01110-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-944-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01110-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės AUGA group apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės AUGA group skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) AUGA group (buvusi AB „Agrowill Group“) (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 241-38 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Agrowill Group“ (toliau – ir Sprendimas) 1–3 dalis.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame Sprendime buvo konstatuota, jog vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovės naujai išleistos akcijos gali būti nevisiškai apmokėtos, taip padarant žalą Bendrovei bei pažeidžiant akcininkų turtines ir neturtines teises. Lietuvos banko nuomone, Bendrovė neįvertino reikšmingų aplinkybių, įvykusių po akcijų vertinimo atlikimo iki 2014 m. kovo 31 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patvirtinto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išleidžiamų iki 102 595 266 paprastųjų vardinių akcijų prospekto (toliau – Prospektas) patvirtinimo ir iki naujai išleistų akcijų pasirašymo sutarčių pasirašymo, kurios turėjo įtakos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E1“ akcijų paketo vertei ir nepagrindė akcijų tikrosios vertės. Lietuvos bankas sprendė, jog UAB „E1“ akcijų tikroji vertė nėra nustatyta, ir konstatavo, kad Bendrovės finansinės ataskaitos neatitiko 3 Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (toliau – TFAS) 18 straipsnio reikalavimų. Taip pat Sprendime Lietuvos bankas konstatavo, jog Bendrovės konsoliduotosios finansinės ataskaitos neatitiko 1 Tarptautinio apskaitos standarto 74 straipsnio nuostatų reikalavimo, t. y. Bendrovė pažeidė pareigą 2014 m. konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje ilgalaikius įsipareigojimus Swedbank, AB (toliau – ir Bankas) perkvalifikuoti į trumpalaikius įsipareigojimus po to, kai pažeistos Kredito sutarties sąlygos ir Bankas įgijo teisę reikalauti kredito grąžinimo.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamame Sprendime padarytomis išvadomis, teigė, jog Lietuvos bankas, teikdamas įpareigojimus dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) taikymo įstatinio kapitalo didinimo metu, viršijo savo įgaliojimus, nes Lietuvos bankas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – ir VPĮ), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) nuostatomis, neturi įgaliojimų, susijusių su ABĮ taikymo priežiūra. Nurodė, jog Lietuvos bankas, duodamas nurodymą iš naujo nustatyti UAB „E1“ akcijų vertę, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes toks įpareigojimas, be to, kad nėra Lietuvos banko priežiūros dalykas, dar ir neturi įstatyminio pagrindimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo metu akcijų apmokėjimas buvo atliktas vadovaujantis ABĮ nustatyta tvarka, kuri nenumato jokių Bendrovės pareigų iš naujo vertinti nepiniginį įnašą, vertinti sąlygas, galinčias turėti įtakos nustatytai vertei ir pan. Bendrovė turėjo patikrinti, ar turto vertinimo ataskaita atitinka ABĮ nustatytus reikalavimus ataskaitai. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2014 m. balandžio 15 d. Akcijų vertinimo ataskaita bei verslo vertės nustatymo pažymą (toliau kartu – Vertinimo ataskaita) yra laikoma teisinga ir ja abejoti nėra pagrindo, kol ji nėra nuginčyta teisme.

4. Taip pat pareiškėjas teigė, kad Lietuvos bankas neturi kompetencijos ir nėra įgaliotas prižiūrėti Tarptautinio apskaitos standarto (toliau – TAS), TFAS ar kitų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų taikymo bei duoti su tuo susijusių nurodymų. Pareiškėjo nuomone, 3 TFAS reikalavimas, numatantis, jog įsigyjantis subjektas įgyto turto vertinimą turi atlikti tą dieną, kai įsigyja turtą, reiškia, jog po to, kai nepiniginis įnašas yra perduotas bendrovei ir bendrovei kyla pareiga tą turtą apskaityti savo balanse, įgytas turtas balanse turi būti apskaitomas rinkos verte.

5. Nurodė, jog kreditoriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog bent 12 mėn. po apskaitinio laikotarpio pabaigos nebus reikalaujama kredito grąžinimo, nepriklausomai nuo jos išdavimo laiko (iki skolininko apskaitinio laikotarpio pabaigos ar vėliau), vadovaujantis 1 TAS 74 ir 75 straipsniais, suteikia pagrindą skolininkui neperkvalifikuoti ilgalaikių įsipareigojimų į trumpalaikius.

6. Bendrovė teigė, jog ji, vertindama investicijų į dukterines įmones galimą vertės sumažėjimą, turėjo teisę vadovautis bendra diskonto norma, naudojama visuose Bendrovės grupės įmonės vykdomuose ar svarstomuose projektuose, neatlikdama tikslių ir konkrečių prognozuojamų pinigų srautų prielaidų, diskonto normų ir augimo normų skaičiavimo.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas įvykdė skundžiamu Lietuvos banko Sprendimu duotus nurodymus ištaisyti finansines ataskaitas dėl ilgalaikių įsipareigojimų perkvalifikavimo į trumpalaikius įsipareigojimus, dėl pasėlių verčių nustatymo, dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, todėl ginčo šioje dalyje nebėra.

8. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad įpareigojimas iš naujo nustatyti UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis AUGA group, AB įstatinio kapitalo, tikrąją vertę Bendrovei duotas ne už netinkamą ABĮ reglamentuojamų įstatinio kapitalo didinimui nustatytų reikalavimų taikymą, o dėl to, kad buvo pažeistas VPĮ 21 straipsnio reikalavimas – Bendrovės finansinės ataskaitos neatitinka 3 TFAS 18 straipsnio nuostatų. Lietuvos banko teigimu, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių – emitentų – įstatinio kapitalo didinimas yra investuotojo interesas ir priežiūros institucija, turėdama įtarimų dėl galimų pažeidimų, turi teisę imtis priemonių, kad užtikrintų šio intereso apsaugą. Tai, kad pareiškėjo finansinės ataskaitos neatitinka 3 TFAS 18 straipsnio nuostatų, taip pat tai, kad teisės pažeidimo byloje nustatyta faktinių aplinkybių, dėl kurių UAB „E1“ akcijų paketo vertė nuo jos nustatymo turto vertinimo ataskaitoje iki perdavimo bendrovei dienos galėjo pasikeisti, visuma laikytina reikšmingais netikslumais, dėl ko AUGA group, AB naujai išleistos akcijos gali būti nevisiškai apmokėtos, taip padarant žalą tiek pačiam finansų rinkos dalyviui, tiek jo akcininkų turtinėms ir neturtinėms teisėms.

10. Atsakovas, vadovaudamasis tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniais teisės aktais, pareiškėjo teiginius dėl Lietuvos banko įgaliojimų vykdyti emitentų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimų laikymosi priežiūrą laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad priežiūros institucijos diskrecijos ribos, teikiant įpareigojimus, susijusius su TAS, TFAS, taip pat kitų buhalterinę apskaitą reguliuojančių teisės aktų reikalavimais ir su teise įpareigoti prižiūrimus subjektus iš naujo nustatyti tam tikro turto vertę, nagrinėtos ir nacionalinių teismų praktikoje.

11. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo nuomone, kad, įpareigodamas iš naujo atlikti UAB „E1“ akcijų paketo vertinimą ir retrospektyviai ištaisyti 2015 metų finansines ataskaitas pagal TAS ir TFAS reikalavimus, Lietuvos bankas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes teisės aktai tam nesuteikia teisinio pagrindo, pažymėjo, kad VPĮ 51 straipsnio pagrindu AUGA group, AB buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas. Pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 4 punktą Lietuvos bankui suteikta teisė įpareigoti subjektus ištaisyti pateiktą netikslią arba klaidinančią informaciją, duoti kitus priežiūros institucijos kompetencijai priskirtus privalomus vykdyti nurodymus. Nustačius reikšmingų netikslumų, reikalauti tikslinti finansinę informaciją priežiūros instituciją įpareigoja ir Finansinės informacijos reikalavimų vykdymo užtikrinimo gairės (57 punktas). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pats pripažino, jog 2014 m. kovo 31 d. jau buvo susidariusios reikšmingos aplinkybės, pakeitusios verslo vertintojų nustatytą UAB „E1“ akcijų paketo vertę, t. y. Bendrovė jau 2014 m. kovo 31 d. prestižą ((duomenys neskelbiami) Eur), susidariusį dėl UAB „E1“ įsigijimo, visiškai nurašė, be to, skunde teigė, kad iš naujo įvertinus UAB „E1“ akcijų paketo vertę ir atsižvelgus į visas aplinkybes, kurios aktualios ir reikšmingos iki sandorio datos, situacija gali pasikeisti, todėl gali reikėti mažinti įstatinį kapitalą, nes jis būtų nevisiškai apmokėtas.

12. Pareiškėjo teiginį, kad (duomenys neskelbiami) Eur akcijų priedai yra pakankamai dideli, kad padengtų galimą akcijų vertės sumažėjimą, atsakovas laikė nepagrįstu. Lietuvos bankas nurodė, jog vien dėl netinkamos dienos valiutos kurso naudojimo (2013 m. gruodžio 30 d., o ne 2014 m. vasario 28 d.) verslo vertinimo ataskaitoje nustatyta UAB „E1“ 100 proc. akcijų rinkos vertė sumažėja (duomenys neskelbiami) Eur (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI-6317-171/2015). Todėl priėjo prie išvados, jog vertinant tik vieną vertinimo ataskaitos neatitiktį teisės aktams, kurią nustatė Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, matyti, kad pareiškėjo nurodytų akcijų priedų, vertinant UAB „E1“ netiksliai įvertintą akcijų paketo vertę, neužtenka.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 3 TFAS turi būti pradedamas taikyti tik po akcijų apmokėjimo ir teigė, jog 3 TFAS 18 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad įsigytą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus reikia įvertinti tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. 3 TFAS A priede nurodyta, kad įsigijimo data yra data, kada įsigyjantis ūkio subjektas įgyja įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę. Bendrovė 2014 metų finansinėse ataskaitose nurodė, kad, remdamasi 3 TFAS reikalavimais, UAB „E1“ įsigijimą į apskaitą įtraukė kaip įprastinį verslo jungimą, ir 2014 m. kovo 31 d. – įsigijimo dieną, kada Bendrovė įgijo UAB „E1“ kontrolę, į apskaitą įtraukė šios įmonės įsigijimą, kurio rezultatas – į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbiami) Eur grynojo turto ir (duomenys neskelbiami) Eur prestižo. 2014 metų finansinėse ataskaitose taip pat pateikta informacija, kad įsigijimo dieną, t. y. 2014 m. kovo 31d., visas prestižas, susidaręs dėl UAB „E1“ įsigijimo, buvo nurašytas.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Prospekto tvirtinimo metu Lietuvos bankui nekilo klausimų dėl UAB „E1“ akcijų paketo vertės, nurodo, jog nors teisės aktai Prospekto tvirtinimo metu priežiūros institucijai suteikia teisę reikalauti papildomų dokumentų arba informacijos, tačiau neįpareigoja patikrinti visos emitento pateikiamos informacijos teisingumo ir nesuteikia teisės tikrinti emitento finansinių ataskaitų atitikties TAS arba teikti su tuo susijusių nurodymų.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo AUGA Group, AB skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atlikusi Bendrovės tyrimą, 2016 m. vasario 15 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, jog Bendrovė neįvertino iki Prospekto, kuriuo vadovaujantis išleista nauja akcijų emisija, patvirtinimo ir iki sutarčių dėl padidinto įstatinio kapitalo apmokėjimo pasirašymo įvykusių reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo įtakos UAB „E1“ akcijų paketo vertei, ir nepagrindė UAB „E1“ akcijų paketo, kuriuo apmokėta Bendrovės dalis įstatinio kapitalo, tikrosios vertės. Lietuvos bankas sprendė, jog dėl to pareiškėjo naujai išleistos akcijos gali būti nevisiškai apmokėtos, taip padarant žalą Bendrovei bei pažeidžiant akcininkų turtines ir neturtines teises. Vadovaudamasis 3 TFAS „Verslo jungimai“ nuostatomis, atsakovas konstatavo, kad Bendrovės finansinės ataskaitos neatitinka 3 TFAS 18 straipsnio nuostatų. Taip pat pažymėjo, kad jeigu, atlikus naują UAB „E1“ akcijų vertinimą, būtų nustatyta kita šių akcijų vertė, turėtų būti koreguojamos atskiros Bendrovės finansinės ataskaitos, koreguojant investicijos įsigijimo vertę, jai pripažintą vertės sumažėjimą, su akcijų išleidimu susijusį įstatinio kapitalo didinimą ir akcijų priedus.

17. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Lietuvos bankas viršijo įgaliojimus, susijusius su emitentų priežiūra, nes įstatinio kapitalo didinimo procedūras reglamentuoja ABĮ, kuris nėra finansų rinką reglamentuojantis teisės aktas, taip pat TFAS bei TAS reikalavimų vykdymas nėra Lietuvos banko priežiūros dalykas, teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis LBĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, viena iš Lietuvos banko funkcijų – atlikti finansų rinkos priežiūrą. Finansų rinkos priežiūrą detaliau reglamentuoja LBĮ septintasis skirsnis, kurio 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka emitentų priežiūrą ir kitas FPRĮ, VPĮ Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius (LBĮ 42 str. 3 d. 3 punktas) bei įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams (LBĮ 42 str. 3 d. 4 p.).

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis FPRĮ, VPĮ ir ABĮ nuostatomis, sutiko su Lietuvos banko pozicija, kad emitentų – prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, įstatinio kapitalo didinimas, ypač tai, kad nepiniginio įnašo, kuriuo apmokėtos naujau išleistos akcijos, vertė atitiktų už šį įnašą išleistų naujų akcijų nominaliųjų verčių sumą (ABĮ 45 str. 7 d.), yra investuotojo interesas ir priežiūros institucija, turėdama įtarimų dėl galimų pažeidimų, turi teisę imtis priemonių, kad užtikrintų šio intereso apsaugą. Nustačius, kad Bendrovė neįvertino iki Prospekto, kuriuo vadovaujantis išleista nauja akcijų emisija, patvirtinimo ir iki sutarčių dėl padidinto įstatinio kapitalo apmokėjimo pasirašymo įvykusių reikšmingų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos UAB „E1“ akcijų paketo vertei, ir nepagrindė UAB „E1“ akcijų paketo, kuriuo apmokėta Bendrovės dalis įstatinio kapitalo, tikrosios vertės, darytina išvada, jog Bendrovės naujai išleistos akcijos gali būti nevisiškai apmokėtos, tuo padarant žalą tiek pačiam finansų rinkos dalyviui, tiek jo akcininkų turtinėms ir neturtinėms teisėms. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, taip pat VPĮ 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovas, nustatęs, kad buvo pažeistas VPĮ 21 straipsnio reikalavimas – Bendrovės finansinės ataskaitos neatitinka 3 TFAS 18 straipsnio nuostatų, pagrįstai ir teisėtai įpareigojo pareiškėją iš naujo atlikti UAB „E1“ akcijų paketo vertinimą ir retrospektyviai ištaisyti 2015 metų finansines ataskaitas pagal TAS ir TFAS reikalavimus.

19. Nors pareiškėjas akcentavo tai, kad nepriklausomi auditoriai pateikė išvadą dėl Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2015 m., kurioje patvirtino, jog pareiškėjo finansinės ataskaitos sudarytos, laikantis TFAS, ir teisingai atspindi Bendrovės ir jos dukterinių bendrovių finansinę būklę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, susijusios Krymo aneksija, su O1 (investicija į kurią sudaro pagrindinį UAB „E1“ turtą) nepradėta vykdyti ekologinių daržovių auginimo veikla, su Ukrainos grivinų kurso mažėjimu, sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog jos galėjo turėti įtakos UAB „E1“ akcijų paketo vertei. Tik iš naujo, įvertinus iki pareiškėjo akcijų apmokėjimo UAB „E1“ akcijomis dienos buvusias reikšmingas aplinkybes, atliktus UAB „E1“ akcijų paketo vertinimą, ir šiai vertei nepasikeitus, būtų galima pripažinti, jog Bendrovės finansinės ataskaitos atitinka TAS ir TFAS reikalavimus.

20. Nors Vertinimo ataskaita nėra nuginčyta teisme, tačiau tiek Turto vertinimo priežiūros tarnyba, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Vertinimo ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto (turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 102.6 papunkčio (verslo vertintojas verslo vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus) reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, esant pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo finansinių ataskaitų teisingumo, teismas konstatavo, jog Lietuvos bankas pagrįstai įpareigojo Bendrovę iš naujo nustatyti atitinkamo turto, kaip nepiniginio turtinio įnašo, tikrąją vertę. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog faktinės aplinkybės, pagrindžiančios būtinybę iš naujo nustatyti UAB „E1“ 100 proc. akcijų vertę įsigijimo datą, detaliai aprašytos Sprendimo 1.2 punkte, todėl jų nekartojo.

21. Pareiškėjo teiginį, kad 3 TFAS reikalavimas, numatantis, jog įsigyjantis subjektas įgyto turto vertinimą turi atlikti tą dieną, kai įsigyja turtą, reiškia, jog po to, kai nepiniginis įnašas yra perduotas bendrovei ir bendrovei kyla pareiga tą turtą apskaityti savo balanse, įgytas turtas balanse turi būti apskaitomas rinkos verte, teismas laikė nepagrįstu. Pagal 3 TFAS 18 straipsnį įsigytą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus įsigyjantis ūkio subjektas turi įvertinti tikrosiomis vertėmis įsigijimo datą. 3 TFAS A priede, kuris yra neatskiriama 3 TFAS dalis, nurodyta, kad įsigijimo data yra data, kada įsigyjantis ūkio subjektas įgyja įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę.

Bendrovė 2014 metų finansinėse ataskaitose nurodė, kad, remdamasi 3 TFAS reikalavimais, UAB „E1“ įsigijimą į apskaitą įtraukė kaip įprastinį verslo jungimą ir 2014 m. kovo 31 d., kai Bendrovė įgijo UAB „E1“ kontrolę, į apskaitą įtraukė šios įmonės įsigijimą, kurio rezultatas – į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbiami) Eur grynojo turto ir (duomenys neskelbiami) Eur prestižo. 2014 metų finansinėse ataskaitose taip pat pateikta informacija, kad įsigijimo dieną, t. y. 2014 m. kovo 31 d., visas prestižas, susidaręs dėl UAB „E1“ įsigijimo, buvo nurašytas.

Taigi, nagrinėjamu atveju 3 TFAS pradedamas taikyti įsigijimo datą – 2014 m. kovo 31 d., kai buvo patvirtintas Bendrovės Prospektas, kuriame nustatyta, kiek naujų akcijų įsigis kiekvienas investuotas (tarp jų „V1“) ir kokiu konkrečiu nepiniginiu turtu jos bus apmokėtos. Bendrovė, pradėjusi taikyti 3 TFAS nuostatas, įsigyjamą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus (UAB „E1“) turėjo įvertinti tikrosiomis vertėmis 2014 m. kovo 31 d. Verslo vertintojai nustatė UAB „E1“ akcijų paketo rinkos vertę 2014 m. vasario 28 d.

Kaip teisingai nurodė atsakovas, jeigu nuo šios dienos iki UAB „E1“ įsigijimo dienos nebūtų įvykę reikšmingų įvykių, kurie reikšmingai keičia verslo vertintojų ataskaitoje nustatytą UAB „E1“ akcijų paketo vertę, ir jeigu verslo vertintojų ataskaitoje UAB „E1“ akcijų paketo vertė būtų nustatyta, nepažeidžiant TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų, taip pat verslo vertinimo ataskaitoje pateikti faktai, kuriais remiantis nustatyta UAB „E1“ akcijų paketo vertė, būtų pasitvirtinę, o ne neatitinkantys tikrovės, tuomet pagal 3 TFAS nuostatas Bendrovė, patikrinusi, ar 2014 m. vasario 28 d. nustatyta UAB „E1“ akcijų paketo vertė yra tokia pati, kaip ir 2014 m. kovo 31 d., būtų galėjusi vadovautis verslo vertintojų 2014 m. vasario 28 d. nustatyta UAB „E1“ akcijų paketo rinkos verte.

Tačiau Bendrovė, neatsižvelgusi ir neįvertinusi reikšmingų Kryme įvykusių įvykių po 2014 m. vasario 28 d., kurie turi reikšmingos įtakos UAB „E1“ akcijų paketo vertei, pažeidė 3 TFAS reikalavimus.

22. Teismas konstatavo, jog Lietuvos bankas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Bendrovę iš naujo nustatyti UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis Bendrovės įstatinio kapitalo, tikrąją vertę pagal ABĮ ir TVVPĮ reikalavimus, įvertinant iki pareiškėjo akcijų apmokėjimo UAB „E1“ akcijomis dienos buvusias reikšmingas aplinkybes, kad UAB „E1“ tikroji vertė atitiktų 3 TFAS reikalavimus.

III. 23. Pareiškėjas AUGA group, AB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo prie nagrinėjamos bylos medžiagos prijungti rašytinius įrodymus.

24. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, 2014 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtindama akcijų Prospektą, pripažino, kad jame pateikti duomenys, tarp jų ir dėl UAB „E1“ akcijų vertės, yra išsamūs ir neprieštaringi. Pareiškėjo nuomone, kai Prospektas patvirtintas, neteisėta sugrįžti prie tų pačių aplinkybių (Vertinimo atskaitos) naujo vertinimo, todėl skundžiamu Sprendimu atsakovas pažeidė materialinės teisės normas, nustatančias priežiūros institucijos kompetenciją įstatinio kapitalo didinimo procese, neįrodė pareiškėjo ar investuotojų interesų pažeidimo, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įstatinio kapitalo didinimą bei pažeidė turto vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

25. Pareiškėjas teigia, jog buvo pažeistos teisės normos, nustatančios atsakovo kompetenciją įstatinio kapitalo didinimo procese. Bendrovė akcentuoja, kad Lietuvos bankas turi, tačiau ribotą ir aiškiai apibrėžtą kompetenciją procese dėl naujos pareiškėjo akcijų emisijos išleidimo. Atsakovas turi teisę spręsti Prospekto tvirtinimo klausimą (VPĮ 9 str.), tačiau jis neturi teisės po sandorio vykdymo užbaigimo nurodyti iš naujo vertinti nepiniginiu įnašu esantį turtą, nes tai pažeidžia pareiškėjo ir investuotojų bei akcininkų teisėtus lūkesčius, teisinio tikrumo imperatyvą.

26. Atsakovo nurodymas informuoti apie grėsmę dėl aplinkybių pasikeitimo ateityje nekeičia išvados dėl UAB „E1“ vertės Prospekto tvirtinimo metu – atsakovas pritarė pareiškėjo įsitikinimui dėl UAB „E1“ pakankamos vertės apmokėti naujai išleidžiamas akcijas. Todėl vėlesnis Prospekte nurodytų aplinkybių kvestionavimas dėl UAB „E1“ akcijų vertės ginčijamu Sprendimu yra neteisėtas pagal VPĮ 9 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad patvirtindamas Prospektą, atsakovas pripažino, jog Vertinimo ataskaitos pagrįstumo įvertinimui nėra reikalinga Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir TVPT) išvada. Atsakovas turėjo įsitikinti Vertinimo ataskaitos pagrįstumu, o kilus abejonių dėl jos atitiktis teisės aktų reikalavimams bei pripažinus, kad ataskaitos įvertinimui būtina gauti TVPT išvadą, turėjo apie tai informuoti pareiškėją ir atidėti Prospekto tvirtinimo klausimo svarstymą arba atsisakyti tvirtinti Prospektą iki bus gauta TVPT išvada.

27. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pažeidė VPĮ 9 straipsnio 8 dalies nuostatas, nes Prospekto patvirtinimas, jo nuomone, apima ir informacijos apie nepriklausomo turto vertintojo atlikto vertinimo atitiktį ABTĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams – kad Vertinimo ataskaita parengta laikantis teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą (VPĮ 9 str. 8 d.), nuostatas.

28. Bendrovė nesutinka su skundžiamo Sprendimo išvada, kad ji neįvertino aplinkybių, atsiradusių iki Prospekto patvirtinimo. Pareiškėjo nuomone, tai, kad priežiūros institucija, žinodama aplinkybes, kuriuos turėjo įtakos UAB „E1“ akcijų paketo vertei, Prospektą patvirtino, reiškia, kad šios aplinkybės neturėjo lemiamos reikšmės nepiniginio įnašo vertei.

29. Bendrovė nurodo, kad patvirtindamas Prospektą bei duodamas vadą sudaryti akcijų pasirašymo sutartis ir platinti jo akcijas vertybinių popierių biržose, atsakovas sukėlė pareiškėjui ir jo akcininkams teisėtą lūkestį, jog su įstatinio kapitalo didinimu susijusios pareigos yra tinkamai įvykdytos bei naujos akcijų emisijos išleidimo sandoris gali būti užbaigtas, todėl skundžiamu Sprendimu duotas nurodymas įpareigoti AUGA group, AB užtikrinti, kad UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis AUGA group, AB įstatinio kapitalo, tikroji vertė būtų iš naujo nustatyta tam, kad UAB „E1“ tikroji vertė atitiktų 3 TFAS reikalavimus, pažeidė teisėtus pareiškėjo ir akcininkų lūkesčius.

30. Skundžiamu Sprendimu, pareiškėjo nuomone, ignoruota aplinkybė, kad nėra įrodytas pareiškėjo ar investuotojų interesų pažeidimas. Pažymėtina, kad nei vienas iš akcininkų neprieštaravo naujos akcijų emisijos išleidimo sandoriui, be to akcijų vertė po sandorio įvykdymo pakilo.

31. Bendrovė teigia, kad skundžiamame Sprendime neteisėtai nurodoma, kad gavęs Vertinimo ataskaitą jis turėjo reikalauti naujos ataskaitos dėl po ataskaitos parengimo pasikeitusių aplinkybių, taip pažeidžiant ABI 45 ir 451 straipsnio nuostatas. Pagrįsdamas šį teiginį pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, Vertinimo ataskaita yra neatsiejama nuo Prospekto, ji buvo pateikta atsakovui, todėl jis turėjo pareigą patikrinti, ar ši ataskaita atitinka ABĮ nustatytus reikalavimus.

32. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu Sprendimu pažeistos materialinės teisės normos, nustatančios draudimą spręsti dėl turto vertės pagal atitinkamos dienos duomenis vadovaujantis aplinkybėmis, kurios atsirado jau po konkrečios dienos. UAB „E1“ akcijų vertė, kiek tai susiję su pareiškėjo naujos akcijų emisijos išleidimo sandoriu, turėtų būti vertinama tik tų aplinkybių kontekste, kurios buvo vertinimo dieną arba iki tos dienos.

33. Skundžiamu Sprendimu pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios nepiniginio įnašo apskaitą. Taisyklės, kaip turėtų būti nustatoma nepiniginio įnašo vertė, kurį įmonė įgyja mainais į naujai išleidžiamas akcijas, numato ABTĮ 45 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

34. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimu buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios nepiniginio įnašo apskaitą. Taisykles, kaip turėtų būti nustatoma nepiniginio įnašo vertė, kuri įmonė įgyja mainais į naujai išleidžiamas akcija, numato ABĮ 45 straipsnio 5 dalis ir 451 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Šias nuostatas pareiškėjas įvykdė tinkamai ir tai patvirtino pats atsakovas, patvirtindamas Prospektą. Be to, pareiškėjo teigimu, 3 TFAS nėra taikomas iki tol, kol jis nėra įgijęs nuosavybės teisės į perleidžiamą turtą.

35. Atsakovas neteisėtai atsisakė vadovautis Vertinimo ataskaita. Vertintojo darbo trūkumai, nenuginčijant ataskaitos turinio, nesudaro pagrindo išvadai, kad vertinimo metu nustatyta vertė yra neteisinga. Pareiškėjo nuomone, Vertinimo ataskaitos turinys dėl vertės nėra nuginčytas, todėl skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad Vertinimo ataskaita yra neteisinga, neparemta įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas, palaikydamas Lietuvos banko argumentus, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6317-171/2015 taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat byloje nėra leistinų įrodymų, kurie paneigtų Vertinimo ataskaitos išvadas, todėl tai lėmė, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padarytos neteisėtos išvados.

36. Skundžiamas Sprendimas, pareiškėjo teigimu, yra neįvykdomas. Jame nėra aiškiai suformuluoto įpareigojimo, t. y. jame nenurodyta, pagal kurios konkrečios dienos duomenis turi būti atliktas UAB „E1“ akcijų vertinimas.

37. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo skundo dalies dėl privalomų nurodymų, kuriuos pats pareiškėjas ištaisė dar iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje.

38. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo AUGA group, AB apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

39. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prospekto rengimą, tvirtinimą ir skelbimą, periodinės ir einamosios informacijos skelbimą ir saugojimą, oficialių siūlymų įgyvendinimą reguliuoja ir prižiūri priežiūros institucija. Svarbu tai, kad Prospekto rengimas, tvirtinimas ir skelbimas bei periodinės ir einamosios informacijos rengimas ir tinkamas atskleidimas (finansinių ataskaitų atitiktis taikomiems apskaitos standartams) yra atskiros sritys, o iš jų kylančios teisės ir pareigos tiek Bendrovei, tiek atsakovui yra aiškiai atskirtos, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai susiejamos siekiant sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas galėjo šias teisės normas pažeisti. Skirtingai, nei apeliaciniame skunde siekia kvalifikuoti ginčo dalyką pareiškėjas, apskaitą tvarkyti vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais emitentus įpareigoja ne vertybinių popierių įtraukimą į reguliuojamą rinką ir jų viešą siūlymą reglamentuojančios nuostatos, o VPĮ trečiasis skirsnis (periodinės ir einamosios informacijos atskleidimas).

40. Prospekto patvirtinimas reiškia, kad jis atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus, tačiau neužtikrina pateiktos informacijos teisingumo (VPĮ 9str. 8 d.), t. y. už Prospekte pateikto informacijos teisingumą atsako patys rengėjai. Teisės aktai Prospekto tvirtinimo metu priežiūros institucijai suteikia teisę reikalauti papildomų dokumentų arba informacijos, tačiau neįpareigoja patikrinti šios emitento pateikiamos informacijos teisingumo. Atsakovas neturėjo teisės atidėti Prospekto tvirtinimo, o priimti neigiamą sprendimą nebuvo pagrindo, nes visa teisės aktų reikalaujama informacija Prospekte buvo atskleista.

41. Atsakovas sutinka su Bendrovės pozicija, kad ABĮ nuostatų laikymosi priežiūra nėra priskirta Lietuvos banko kompetencijai. Tačiau nesutinka, kad Prospekto patvirtinimas kartu liudija ir Vertinimo ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. patvirtina, kad tenkinama ABĮ 45 straipsnio 5 dalies sąlyga. Už tokį patvirtinimą / paneigimą yra atsakinga tik TVPT. Atsakovo kompetencijai nėra priskirta funkcijų, susijusių su teise pritarti arba prieštarauti emitentų sandoriams nei kapitalo didinimo, nei kitais atvejais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad Prospekto patvirtinimas ginčo atveju reiškė ir įstatinio kapitalo didinimo procedūrų, kartu ir Vertinimo ataskaitos, atitikties teisės aktų reikalavimams patvirtinimą arba pritarimą sandoriui yra visiškai nepagrįstas.

42. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, pažymi, kad nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas tiksliai nenurodė, kokie lūkesčiai buvo pažeisti. Be to, skundžiamas Sprendimas nedaro ir negali daryti jokio poveikio lūkesčiams, kylantiems iš VPĮ 9 straipsnio (dėl prospekto patvirtinimo) arba iš ABĮ 45 straipsnio – Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas, o akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

43. Lietuvos bankas nesutinka su Bendrovės nuomone, kad priežiūros institucija, žinodama aplinkybes, turėjusias įtakos UAB „eTime išvest“ akcijų paketo vertei, Prospektą patvirtino ir tokiu būdu išreiškė, kad šios aplinkybės neturėjo lemiamos įtakos nepiniginio įnašo vertei. Atsakovas pabrėžia, jog Prospekto tikslas Bendrovės naujų akcijų įtraukimas į reguliuojamą rinką, o ne naujai išleistas akcijas platinti viešai, todėl Vertinimo ataskaitos įvertinimas svarbus naujų akcijų išleidimo ir apmokėjimo, o ne pačių jau išleistų akcijų įtraukimo į reguliuojamą rinką aspektu. Šiuo konkrečiu atveju Vertinimo ataskaitos įvertinimas ir Prospekto patvirtinimas yra visiškai skirtingi veiksmai, kurių padariniai negali būti tapatinami.

44. Pareiškėjo padaryta išvada, jog nurodymas ištaisyti finansines ataskaitas, kad jos atitiktų tarptautinius apskaitos standartus ir to pagrindu duotas nurodymas iš naujo atlikti nepiniginio įnašo vertinimą yra pakartotinis, su Prospekto tvirtinimu susijęs nurodymas, yra neteisinga. Todėl ir argumentas, kad atsakovo minėta teismų praktika nepatvirtina jo teisės peržiūrėti patvirtintame Prospekte nurodytas aplinkybes, ginčo kontekste yra nelogiškas, kadangi dėl finansinių ataskaitų neatitikties apskaitos standartams duotas nurodymas nėra su vertybinių popierių prospektu ir jo tvirtinimu susijusi aplinkybė.

45. Prospekto patvirtinimas, atsakovo vertinimu, nesukėlė ir negalėjo sukelti teisėto lūkesčio, kad Lietuvos bankas nevykdys įstatymu nustatytos funkcijos, susijusios su priežiūra, kaip laikomasi TFAS nustatytų reikalavimų, o nustačius pažeidimus, kad nebus imamasi teisės aktuose nustatytų priemonių.

46. Bendrovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas skundžiame Sprendime konstatavo, bet neįrodė paties pareiškėjo arba jo akcininkų interesų pažeidimo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad byloje padarytos žalos dydis nenustatytas. Į šią aplinkybę atsižvelgta atsakovui skiriant poveikio priemonę. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo pažymima aplinkybė, kad nei vienas akcininkas nesikreipė dėl jam galimai padarytos žalos, neatleidžia Lietuvos banko nuo teisės aktais priskirtos funkcijos tikrinti, ar emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus.

47. Atsakovas nesutinka su Bendrovės teiginiu, jog Vertinimo ataskaita yra neatsiejama nuo Prospekto, ji buvo pateikta atsakovui, todėl jis turėjo pareigą patikrinti, ar ši ataskaita atitinka ABĮ nustatytus reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog turto Vertinimo ataskaita nėra vieša ir nėra laikoma Prospekto dalimi, o reikalavimas pateikti Vertinimo ataskaitą ir jos atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas yra visiškai skirtingi veiksmai, kurių padariniai negali būti tapatinami. Be to, TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams nagrinėja TVPT, o Lietuvos bankui tokie įgaliojimai nesuteikti.

48. Atsakovas sutinka, kad Metodika nustato retrospektyvinio vertinimo principus ir šiais principais privaloma vadovautis vykdant atsakovo įpareigojimą. Tačiau, vykdydama atsakovo įpareigojimą, Bendrovė gali pati pasirinkti pagal kurios dienos duomenis bus atliktas vertinimas, bet po šios dienos iki sandorio dienos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos UAB „E1“ akcijų vertei, turės būti įvertintos pačios Bendrovės pastangomis. Pažymėtina, kad Bendrovė gali pasirinkti kitą būdą – vertintojai, nustatydami UAB „E1“ akcijų vertę, kartu įvertintų ir reikšmingas aplinkybes, susidariusias po 2014 m. vasario 28 d. iki įnešamo turto įsigijimo dienos. TFAS nurodo, kad jungimo atveju įgyjamas turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinti tikrąja verte įsigijimo dieną, t. y. kada įgyjama ūkio subjekto (turto) kontrolė. Taigi, 3 TFAS pradedamas taikyti tada, kai Bendrovė įgyja įnešamo turto, t. y. UAB „E1“ kontrolę.

49. Nei skundžiamame Sprendime, nei teismo sprendime nebuvo padaryta išvada, kad turto vertinimo metu nustatyta turto vertė yra neteisinga. Vis dėlto, nors UAB „E1“ akcijų paketo: vertė nėra nuginčyta, byloje surinkta pakankamai argumentų, kurie, vadovaujantis teisės aktų ir apskaitos standartų reikalavimais, pagrindžia būtinybę nustatyti UAB „E1“ 100 proc. akcijų tikrąją vertę įsigijimo dieną, t. y. UAB „E1“ akcijų tikrąją vertę pagal tos dienos, kuri buvo nustatyta nepriklausomų vertintojų, duomenimis bei kartu įvertinant reikšmingas aplinkybes, susidariusias iki turto įsigijimo dienos, kaip tai nustato 3 TFAS.

50. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI‑6317-171/2015 buvo cituojamas ne kaip įrodymas, pagrindžiantis teiginį, kad atsakovui turto vertintojų pateikta UAB „E1“ Vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, o kaip reikšminga bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybė, t. y. kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje, palikdamas galioti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimą, pripažino, kad TVPT išvada buvo teisinga, t. y. vertinimo ataskaita neatitiko TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų.

51. Lietuvos bankas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas Sprendimas yra neįvykdomas. Nei 3 TFAS nei 13 TFAS neįtvirtina prievolės, kad turto arba įsipareigojimų tikroji vertė būtų nustatyta tik nepriklausomo vertintojo. Bendrovė pati renkasi, kokiais būdais, priemonėmis, ištekliais nustatys TFAS nurodytą turto arba įsipareigojimų tikrąją vertę, kad ji atitiktų TFAS nurodytą apibrėžtį. Be to, akcentuotina tai, kad nei dėl Sprendimo, nei dėl dienos, pagal kurios duomenis turėtų būti nustatyta UAB „E1“ tikroji vertė, pareiškėjas su atsakovu nesikonsultavo.

52. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ABTĮ įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str. 2 d.). Atsakovas primena, kad pats pareiškėjas, nenurodęs jokių priežasčių, tik bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateikė prašymą prie bylos medžiagos prijungti didelės apimties dokumentą – 2015 metų pareiškėjo metinę finansinę informaciją, kuris yra vienintelis įrodymas, kad dalis Sprendimu duotų nurodymų buvo įvykdyta. Atsakovo nuomone, vykstant teisminiams ginčams dalies nurodymų įvykdymas, kartu bylą nagrinėjančiam teismui pateikiant to įrodymus, vertintinas kaip Bendrovės atsisakymas atitinkamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl tos Sprendimo dalies, kurią jis yra įvykdęs, taip pat klaidinančių faktų vertintini kaip nesąžiningas pareiškėjo naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 241-38 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Agrowill Group“ (toliau – ir Sprendimas; el. b. I t., b. l. 47–65) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų bei 3 punkto dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Šiais Sprendimo punktais atsakovas nutarė: 1) įspėti Bendrovę dėl Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio pažeidimo; 2) įpareigoti Bendrovę iš naujo nustatyti UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis Bendrovės įstatinio kapitalo, tikrąją vertę pagal Akcinių bendrovių įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Vertinimo įstatymas) reikalavimus, įvertinant iki pareiškėjo akcijų apmokėjimo UAB „E1“ akcijomis dienos buvusias reikšmingas aplinkybes, kad UAB „E1“ tikroji vertė atitiktų 3-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Verslo jungimai“ (toliau – ir 3-asis TFAS) reikalavimus, o nustačius, kad Bendrovės akcijos yra nevisiškai apmokėtos, ne vėliau nei iki 2016 m. gegužės 1 d. retrospektyviai ištaisyti susidariusią situaciją pagal teisės aktų reikalavimus; 3) įpareigoti Bendrovę „<...> rengiant 2015 m. metinės finansinės ataskaitas retrospektyviai ištaisyti finansines ataskaitas pagal 1 TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“, 36 TAS „Turto vertės sumažinimas“ ir 3 TFAS „Verslo jungimai“ reikalavimus bei Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo pagrinduose nustatytą finansinių ataskaitų patikimumo požymį.“

55. Atmesdamas pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė tik dėl Bendrovės reikalavimų, susijusių su Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto panaikinimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pasisakė dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu taikytos poveikio priemonės – įspėjimo – pagrįstumo, tačiau iš esmės tik tiek, kiek ji (priemonė) taikyta už Sprendimo 1-oje motyvuojamoje dalyje konstatuotą pažeidimą. Dėl likusių pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai nepasisakė.

V. 56. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovas, atlikęs tyrimą, be kita ko, pripažino, jog pareiškėjo 2014 metų finansinės ataskaitos neatitiko 3-iojo TFAS 18 straipsnio reikalavimų iš esmės konstatavęs, kad „Bendrovė neįvertino iki prospekto, kuriuo vadovaujantis išleista nauja akcijų emisija, patvirtinimo ir iki sutarčių dėl padidinto įstatinio kapitalo apmokėjimo pasirašymo įvykusių reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo įtakos UAB „E1“ akcijų paketo vertei, ir nepagrindė UAB „E1“ akcijų paketo, kuriuo apmokėta AB „Agrowill Group“ dalis įstatinio kapitalo, tikrosios vertės.“ Atitinkamai pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnį, jam už šį ir kitus Sprendime nurodytus pažeidimus bendrai buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas – bei pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti minėtus veiksmus, susijusius su UAB „E1“ akcijų paketo vertės nustatymu.

57. Šiais klausimais nagrinėjamoje byloje reikšmingos šios nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp proceso šalių ginčo iš esmės nėra:

(1) 2014 m. vasario 20 d. buvo viešai paskelbta apie pasirašytą sutartį dėl Bendrovės ir UAB „E1“ susijungimo, kuris įgyvendinamas Bendrovei išleidžiant akcijų emisiją, kuri apmokama nepiniginiu įnašu – 100 proc. UAB „E1“ akcijų paketu (pagrindinį UAB „E1“ turtą sudarė investicija (85 proc.) į O1, kuri tuo metu buvo įregistruota Krymo autonomijoje (Ukrainos Respublika), akcijų paketą);

(2) UAB „E1“ akcijų vertinimą atliko UAB „O2“ nekilnojamasis turtas, kuris 2014 m. kovo 12 d. verslo vertės nustatymo pažymoje ir ataskaitoje (toliau bendrai– Ataskaita) šios bendrovės akcijas 2014 m. vasario 28 d. įvertino (duomenys neskelbiami) Lt ((duomenys neskelbiami) Eur). Ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, jog vertinimo metu, t. y. 2014 m. vasario 28 d., teritorijoje, kurioje yra įregistruota O1 ir yra pagrindinis vertinamos bendrovės turtas, buvo sudėtinga politinė situacija, gresianti karo veiksmais ir teritorinio suvereniteto praradimu; pats verslo vertinimas buvo atliktas naudojant prielaidą, kad karo veiksmai nebus pradėti, Krymo autonomija išliks Ukrainos Respublikos teritorijoje ir politiškai sureguliavus konfliktą vertinamo verslo ekonominė aplinka kaip ir verslo vertė reikšmingai nepasikeis. 2015 m. gruodžio 5 d. Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė išvadą Nr. T-36(14)-I, kad ši ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų;

(3) 2014 m. kovo 13 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtu sprendimu buvo nuspręsta padidinti pareiškėjo įstatinį kapitalą, išleidžiant papildomas paprastąsias vardines akcijas, suteikiant teisę dalį jų įsigyti „V1“, jas apmokant nepiniginiu įnašu – 100 proc. UAB „E1“ akcijų paketu;

(4) 2014 m. kovo 21 d. Rusijos Federacijos prezidentas pasirašė Krymo ir Sevastopolio miesto aneksijos į Rusijos Federacijos sudėtį aktą;

(5) 2014 m. kovo 31 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino minėtų išleidžiamų akcijų prospektą, kad šios akcijos būtų išleistos į prekybą reguliuojamose rinkose;

(6) 2014 m. balandžio 15 d. Bendrovė pasirašė naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį su „V1“. Tą pačią dieną notaras patvirtino naują Bendrovės įstatų redakciją su padidintu įstatiniu kapitalu. Bendrovė UAB „E1“ akcijų paketo turto vertintojų Ataskaitoje nustatytą rinkos vertę finansinėse ataskaitose atvaizdavo kaip investiciją į dukterinę įmonę, įstatinio kapitalo didinimą (duomenys neskelbiami) Lt ((duomenys neskelbiami) Eur) ir (duomenys neskelbiami) Lt ((duomenys neskelbiami) Eur) akcijų priedus.

58. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad aptariamu atveju pareiškėjui poveikio priemonė – įspėjimas – buvo skirta konkrečiai už Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1673 redakcija) numatytų reikalavimų nesilaikymą. Ši įstatymo nuostata, be kita ko, numatė, kad „Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais“.

59. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas aktualiu laikotarpiu pateko į šios įstatymo nuostatos taikymo sritį, todėl, be kita ko, privalėjo savo apskaitą tvarkyti vadovaudamasis tarptautiniais apskaitos standartais. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su (1) atsakovo vertinimu, jog jis pažeidė 3-iojo TFAS 18 straipsnio reikalavimus bei (2) šios priežiūros institucijos įpareigojimu pašalinti šio pažeidimo pasekmes minėtu būdu.

60. Šiais klausimais pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusiame Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnio (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2074 redakcija) 1 dalies 4 punkte buvo numatyta, kad priežiūros institucija, t. y. Lietuvos bankas, „tikrina, ar vykdant šio įstatymo reikalavimus emitentų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir (arba) konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos pagal taikomus buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus“ (identiška priežiūros institucijos funkcija (pareiga) buvo numatyta ir ankstesnės redakcijos Vertybinių popierių įstatymo 42 str. 1 d. 5 p. (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1673 redakcija). To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas numato priežiūros institucijos teisę „įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti kitus priežiūros institucijos kompetencijai priskirtus privalomus vykdyti nurodymus“. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip priežiūros institucija, buvo kompetentingas vertinti, ar pareiškėjas laikėsi pareigos apskaitą tarkyti, be kita ko, vadovaujantis minėtais standartais, o nustatęs apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimus – įpareigoti (nurodyti) juos pašalinti (šiuo klausimu taip pat. žt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑2843/2011; 2013 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143‑1065/2013). Todėl apelianto argumentai dalyje dėl atsakovo kompetencijos atmestini kaip nepagrįsti.

61. 3-iojo TFAS 18 straipsnis, kurį pažeidusiu ginčijamu Sprendimu pripažintas pareiškėjas, nustato, kad įsigyjantis ūkio subjektas turi įvertinti įsigytą identifikuojamą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus tikrosiomis vertėmis įsigijimo data. Šioje nuostatoje minima įsigijimo data – data, kurią jis įgyja įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę (3-iojo TFAS 8 str., A priedas). Data, kurią įsigyjantis ūkio subjektas įgyja įsigyjamo ūkio subjekto kontrolę, paprastai yra data, kurią įsigyjantis ūkio subjektas pagal įstatymus perduoda atlygį, įsigyja įsigyjamo ūkio subjekto turtą ir prisiima įsipareigojimus – uždarymo data. Tačiau įsigyjantis ūkio subjektas gali įgyti kontrolę datą, kuri yra ankstesnė arba vėlesnė nei uždarymo data (3-iojo TFAS 9 str.).

62. Kaip teisingai pastebi apeliantas, skundžiamame Sprendime atsakovas eksplicitiškai nenurodo 3-jame TFAS minimos įsigijimo datos, o iš esmės mini dvi datas – prospekto patvirtinimo (2014 m. kovo 31 d.) ir akcijų pasirašymo sutarties sudarymo (2014 m. balandžio 15 d.). Kita vertus, remdamasi minėtomis 3-iojo TFAS nuostatomis, susipažinusi bei atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 15 d. tarp Bendrovės ir „V1“ sudarytą akcijų pasirašymo sutartį (el. b. I t., b. l. 68, 69), ypač šios sutarties 5 dalies 4 pastraipą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pareiškėjui, kuriam tenka pareiga nustatyti įsigijimo datą (3-iojo TFAS 8 str.), teismui nenurodžius aptariamos įsigijimo datos, ja (data) laikytina ne ankstesnė nei 2014 m. balandžio 15 d. Ši diena iš esmės minima ir skundžiamos Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte („<...> pareiškėjo akcijų apmokėjimo UAB „E1“ akcijomis dienos“), nustatančiame įpareigojimą pašalinti nustatytus pažeidimus.

63. Vadovaujantis 3-iojo TFAS A priedu bei 13-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ (toliau – ir 13-asis TFAS) 9 straipsniu, tikroji vertė – kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikrosios vertės nustatymo tikslas – apskaičiuoti kainą, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių (13-ojo TFAS B2 str.).

64. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas, nustatydamas įsigytą identifikuojamą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus tikrąją vertę 3-iojo TFAS taikymo prasme, (išimtinai) rėmėsi Ataskaitoje nurodyta UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo verte, buvusia 2014 m. vasario 28 d.

65. Šiuo aspektu, nevertindama ir nepasisakydama dėl Ataskaitos teisingumo (pagrįstumo), teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad joje (Ataskaitoje) nurodytas vertinimas buvo atliktas, be kita ko, remiantis prielaidomis, kad Autonominė Krymo Respublika išliks Ukrainos Respublikos sudėtyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien viešai žinomi laikotarpio nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. įvykiai, įskaitant ir 2014 m. kovo 21 d. Rusijos Federacijos prezidento pasirašytą aneksijos aktą, savaime paneigė minėtą turto vertintojų taikytą prielaidą – de facto Krymo teritorija jau buvo okupuota, aneksuota bei visiškai kontroliuojama Rusijos Federacijos. Šie įvykiai buvo plačiai nušviesti Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos priemonėse; situacija Autonominėje Krymo Respublikoje buvo akcentuota su įstatinio kapitalo didinimu susijusiuose Bendrovės veiklos dokumentuose – Ataskaitoje, prospekte dėl akcijų emisijos. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo (galėjo) žinoti, kad 3-iojo TFAS 18 straipsnyje numatytų veiksmų atlikimo momentu Ataskaitoje nurodyta prielaida, kuria buvo grindžiama UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo vertė, nebebuvo tenkinama. Todėl, elgdamasis sąžiningai ir atsakingai, pareiškėjas privalėjo kritiškai vertinti Ataskaitoje nurodyta turto vertę, įvertinti (imtis veiksmų siekiant įvertinti) po 2014 m. vasario 28 d. atsiradusias minėtas naujas svarbias (reikšmingas) aplinkybes, neabejotinai galėjusias (labai) pakeisti aptariamo nepiniginio įnašo tikrąją vertę, šią vertę nustatyti pagal egzistavusias rinkos sąlygas.

66. Atitinkamai konstatuotina, kad vien tai, jog Bendrovė, nustatydama tikrąją UAB „E1“ vertę 3-iojo TFAS taikymo prasme rėmėsi (tik) Ataskaitoje nurodyta verte, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas neįvykdė jam šio standarto 18 straipsnyje numatytos pareigos. Toks vertinimas nagrinėjamu atveju eliminuoja teismo pareigą papildomai vertinti ir atskirai pasisakyti dėl proceso šalių argumentų, susijusių su Ataskaitos teisingumu (pagrįstumu).

67. Pastebėtina ir tai, kad vertinimo, jog Bendrovė pažeidė 3-iojo TFAS 18 straipsnio reikalavimus negali paneigti pareiškėjo argumentai, susiję su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. kovo 31 d. atliktu išleidžiamų akcijų prospekto patvirtinimu. Iš tiesų vien aplinkybė, jog priežiūros institucija, tvirtindama minėtą prospektą, neturėjo pastebėjimų dėl Ataskaitos turinio (joje nurodytos ginčo akcijų paketo vertės), savaime negali lemti Bendrovės lūkesčio apskaitą tvarkyti nesilaikant inter alia 3-iojo TFAS 18 straipsnio reikalavimų. Todėl proceso šalių argumentai dėl prospekto tvirtinimo, kiek tai susiję su pareiškėjo pareiga apskaitą tvarkyti pagal aptariamus standartus, nagrinėjamu atveju pripažintini nereikšmingais.

VI. 68. Konstatavus, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas pažeidusiu 3-iojo TFAS 18 straipsnio ir, atitinkamai, Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 5 dalies (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1673 redakcija) reikalavimus, toliau pasisakytina dėl skundžiamame Sprendime įtvirtinto įpareigojimo pareiškėjui iš naujo nustatyti UAB „E1“ 100 proc. akcijų paketo, kuriuo apmokėta dalis Bendrovės įstatinio kapitalo, tikrąją vertę.

69. Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad pripažinimas, jog pareiškėjas pažeidė minėto tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto reikalavimus, sudaro pakankamą pagrindą priežiūros institucijai įpareigoti (nurodyti) pašalinti nustatytus pažeidimus (žr. šios Nutarties 60 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių taip pat kyla dėl šio įpareigojimo turinio ir apimties.

70. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto, atsakovas iš esmės yra nurodęs ginčo akcijų paketo tikrąją vertę nustatyti „<...> pagal [Akcinių bendrovių įstatymo] ir [Vertinimo įstatymo] reikalavimus <...>“. Konkrečiai Sprendime minima Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalis (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-750 redakcija) nustatė, kad, „jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka <...>“. Taigi atsakovas iš esmės įpareigojo pareiškėją vykdant 3-iojo TFAS 18 straipsnio reikalavimus tikrąją ginčo akcijų paketo vertę nustatyti pagal nepriklausomo turto vertintojo Vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atliktą įvertinimą.

71. Šiuo aspektu būtina akcentuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kuriam tenka pareiga tinkamai pagrįsti (motyvuoti) jo priimamą individualų administracinį aktą aiškiai nustatant adresatui tenkančias pareigas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d.), ginčijamą įpareigojimą priėmė siekdamas užtikrinti 3-iojo TFAS 18 straipsnio bei Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio reikalavimų laikymąsi. Šis sprendimas (juo taikyta poveikio priemonė bei nustatyti įpareigojimai) nėra grindžiamas (motyvuojamas) minėtų Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalies (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-750 redakcija) ar kitų reikalavimų pažeidimais vykdant Bendrovės įstatyminio kapitalo didinimą (akcijų emisiją). Todėl aptariamas įpareigojimas vertintinas kaip išimtinai duotas siekiant pašalinti nustatytus pareiškėjo veiklos tvarkant apskaitą trūkumus.

72. Pagal šias ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu duoto įpareigojimo taikymo ribas vertindama jo (įpareigojimo) pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad minėtoje Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoje minima turto vertinimo ataskaita yra tas pirminis dokumentas, į kurį atsižvelgdamas emitentas nustato ir į apskaitą įtraukiamo nepiniginio įnašo (turto) tikrąją vertę. Žinoma, šioje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertinimo data paprastai nesutampa su 3-iojo TFAS 18 straipsnyje minima įsigijimo data. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog emitentas visais atvejais privalo iš naujo kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją – tokia jo pareiga galėtų atsirasti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai atsirado naujų svarbių aplinkybių, kurios minėtą įsigijimo dieną labai pakeistų nepiniginio įnašo vertę. Iš tiesų reikalavimas, kad emitento, kurio vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apskaitoje bei viešai teikiamoje informacijoje nepiniginį įnašą į jo kapitalą sudarantis turtas būtų atvaizduotas kiek įmanoma tikresne verte nėra savitikslis – jis neabejotinai yra susijęs su siekiu užtikrinti rinkos skaidrumą bei investuotojų apsaugą.

73. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota šios Nutarties 65 ir 66 punktuose, susiklostė situacija, kai Ataskaitoje nustatyta 100 proc. UAB „E1“ akcijų paketo verte negalėjo būti remiamasi nustatant tikrąją vertę 3-iojo TFAS taikymo prasme. Tai reiškia, jog nebuvo pirminio dokumento, kuriuo remiantis emitentas nustato tokio, kaip ginčo, įgyto turto tikrąją vertę. Todėl spręstina, kad, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytas įpareigojimas laikytinas pagrįstu. Aplinkybė, jog šiame įpareigojime pateikiama nuoroda į 3-iąjį TFAS (įpareigojimu siekiama pašalinti šio standarto 18 str. pažeidimą) aiškiai implikuoja, jog minėtas turto (verslo) vertinimas turi būti atliktas taip, kad būtų galima atlikti ginčo akcijų paketo tikrosios vertės nustatymą įsigijimo dieną.

74. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dalyje dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto panaikinimo iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

VII. 75. Dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas šiam teismui pateiktame skunde ginčijo ne tik Sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus, bet taip pat ir šio individualaus administracinio akto rezoliucinės dalies 3 punktą, prašydamas panaikinti šiuo punktu duotą įpareigojimą skunde nurodyta apimtimi.

76. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą visa apimtimi, visiškai dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė, jų nevertino. Kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs aptariamų reikalavimų (jų dalies) pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu galiojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 52 straipsnio ir 102 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Skirtingai negu teigia atsakovas, tokiu atsisakymu nelaikytina aplinkybė, jog pareiškėjas po skundo padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (galimai) įvykdė skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytą įpareigojimą.

77. Be to, kaip konstatuota šiame baigiamajame teismo akte, skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu pareiškėjui taikyta poveikio priemonė – įspėjimas – buvo skirta bendrai už visus šiame individualiame administraciniame akte konstatuotus Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio pažeidimus, įskaitant tuos, dėl kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl pareiškėjui taikytos poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo gali būti išspręstas tik įvertinus visus atsakovo nurodytus pažeidimus, už kuriuos jam taikyta ši priemonė.

78. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti kiti nei su skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu susiję pareiškėjo reikalavimai, yra visiškai be motyvų, t. y. egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas šioje dalyje naikintinas ir bylą (šioje dalyje) grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės AUGA group apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 241-38 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „Agrowill Group“ rezoliucinės dalies 2 punkto panaikinimo palikti nepakeistą ir pareiškėjo akcinės bendrovės AUGA group apeliacinio skundo šioje dalyje netenkinti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys