2013-04-23 Nr. AB-1285-3-61-3-01169-2009-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-657/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01169-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. P. B. ir R. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. B. ir R. P. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijai (dabar – Aplinkos apsaugos agentūra), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. P. B. ir R. P. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (1 t., b. l. 4-9) kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, 1 610 159 Lt turtinei žalai ir 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti R. P. B. naudai bei 178 907 Lt turtinei žalai ir 5 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti R. P. B. naudai. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ (toliau – ir UAB „Dormeka) akcininkai, kuri įsteigta 1998 m., siekiant pradėti verstis pavojingų atliekų tvarkymu. 2005 m. liepos 29 d. UAB „Dormeka“ išduota Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. (duomenys neskelbtini), suteikusi teisę rinkti, saugoti, šalinti, naudoti pavojingas atliekas. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, vadovaudamasi LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punktu, 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 000104/2 panaikino UAB „Dormeka“ Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl šios priežasties buvo nutrauktos visos sutartys su pavojingų atliekų tiekėjais, bendrovės veikla sustabdyta, įmonė negalėjo atsiskaityti su rangovais, grąžinti kreditų bankams, 2007 m. gruodžio 20 d. iškelta UAB „Dormeka“ bankroto byla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė, kad LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punkto 4 papunktis prieštaravo, o 25 punkto 2 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“. Atsakovas, taikydamas teisės normą, prieštaraujančią konstituciniam teisinės valstybės principui ir Atliekų tvarkymo įstatymui, sužlugdė UAB „Dormeka“ veiklą, dėl to bendrovės akcijos visiškai nuvertėjo, akcininkai patyrė turtinę bei neturtinę žalą, buvo sužlugdyta ūkio subjekto veikla.

UAB „LUX“ auditas paskaičiavo pareiškėjų turimų akcijų buhalterinės vertės nuo 2005 m. gruodžio 31 d. (iki licencijos panaikinimo) iki 2006 m. gruodžio 31 d. (panaikinus licenciją) pasikeitimą - pareiškėjo R. P. B. turimų akcijų buhalterinė vertė sumažėjo 1 610 159 Lt, pareiškėjo R. P. B. turimų akcijų buhalterinė vertė sumažėjo 178 907 Lt per nurodytą laikotarpį. Pareiškėjai taip pat nurodė patyrę ir neturtinę žalą, kadangi prarado gerą reputaciją pasklidus informacijai, kad jų vadovaujamoje bendrovėje šiurkščiai pažeidžiamos teisės normos, o pažeidimų mastas yra toks, jog, nepanaikinus UAB „Dormeka“ pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, neįmanoma išvengti žalos aplinkai.

UAB „Dormeka“ licencijos panaikinimas buvo plačiai komentuojamas spaudoje, internetiniuose puslapiuose. Atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjams sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjui R. P. B. be kitų su verslo praradimu susijusių psichologinių traumų teko pasitraukti ir iš Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos aplinkosaugos teisės dėstytojo pareigų. Buvę kolegos vengė bendrauti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (1 t., b. l. 162-169) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė žalos fakto ir jos dydžio. Turtinės žalos dydį pareiškėjai įvertino pagal kiekvieno akcininko turimų akcijų buhalterinę vertę, tačiau ji nėra lygi akcijų rinkos kainai. Akcijų buhalterinės vertės skaičiavimas neturi tiesioginio ryšio ir negali būti siejamas su turtinės žalos atsiradimu dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos sustabdymo ir panaikinimo. Apskaičiuojant žalos dydį, imamas visų metų intervalas, tačiau toks paskaičiavimas negali būti laikomas tinkamu žalos įrodymu dėl pavojingų atliekų licencijos panaikinimo, nes pareiškėjai galėjo nuosavą kapitalą (kas sudaro akcijų buhalterinę vertę) investuoti į įvairius, nebūtinai su pavojingų atliekų tvarkymu susijusius, objektus.

Įmonės akcijų nuvertėjimas gali atsirasti tuo atveju, jeigu įmonė, vykdydama veiklą konkrečioje srityje, pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-890/2007 buvo konstatuota, kad Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 000104/1 dėl UAB „Dormeka“ pavojingų atliekų tvarkymo licencijos sustabdymo yra teisėtas ir pagrįstas. LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartimi konstatavo, jog R.

P. B. vadovaujama įmonė pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas. Taip pat LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-890/2008 konstatavo, jog R. P. B. aplinkosaugos pareigūnų 2007 m. sausio 15 d. nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51(14) straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nors LVAT 2009 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-69/2009 panaikino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/02 dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punkto 4 papunkčio ydingumo, tačiau nebuvo paneigtas faktinis sprendimo priėmimo pagrindas - UAB „Dormeka“ pavojingų atliekų tvarkymo veiklos aplinkosauginiai pažeidimai.

Bendrovės veikla buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepaisant aplinkos apsaugos reikalavimų. Ydingai vykdoma veikla, padaryti pažeidimai, o ne už tuos pažeidimus taikomos poveikio priemonės daro reikšmingą žalą tiek įmonės veiklai, tiek tokiai įmonei vadovaujančių asmenų reputacijai. Pareiškėjai neva patirtos neturtinės žalos nepagrindžia jokiais įrodymais, patvirtinančiais patirtas psichologines traumas, sveikatos pablogėjimus. Nepateikia įrodymų, kad dėl spaudoje ir internetiniuose puslapiuose pateiktų komentarų apie UAB „Dormeka“ licencijos panaikinimą jiems atsirado žala ir ji buvo nulemta priešingų teisei LR aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo.

Teisingų, tikrovę atitinkančių faktų paviešinimas negali būti laikomas neteisėtu, todėl LR aplinkos ministerijos tinklapyje 2006 m. rugsėjo 15 d. skelbta informacija (teisinga, pagal tuo metu turimus dokumentus, komisijos atliktus patikrinimus ir padarytas išvadas pateikta informacija) negali būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tarp spaudoje pateiktų straipsnių ir atsakovo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, ji niekaip negalėjo padaryti įtakos tokių straipsnių atsiradimui, teisės aktuose nėra numatyta atsakovo atsakomybė už kitų institucijų atstovų išsakytas mintis ir teiginius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 157-158A) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai neįrodė nei patirtos žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir valstybės institucijos veiklos. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuoti UAB „Dormeka“ vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklos aplinkosauginiai pažeidimai, už kuriuos UAB „Dormeka“ atsakingiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui R. P. B., ne kartą buvo taikyta atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pateikti įrodymai dėl turtinės žalos, siejant ją su akcijų nuvertėjimu, vertintini kritiškai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (1 t., b. l. 159-161) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad neįrodytas nei pareiškėjų patirtos žalos priežastinis ryšys su valstybės institucijos veikla, nei pats žalos faktas, taip pat nepagrįstas žalos dydis. Įsiteisėję teismų sprendimai nepaneigė UAB „Dormeka“ aplinkosauginių pažeidimų tvarkant pavojingas atliekas padarymo fakto. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, priimdama 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 000104/1 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymo“ ir 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“ vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Tai patvirtina ir įsiteisėję teismų sprendimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu (2 t., b. l. 173-178) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjų teisė į turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai R. P. B. ir R. P. B. yra UAB „Dormeka“ akcininkai. R. P. B. priklauso 90 procentų UAB „Dormeka“ akcijų, R. P. B. – 10 procentų. 2005 m. liepos 29 d. LR aplinkos ministerija išdavė UAB „Dormeka“ Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Licencija), suteikiančią teisę rinkti, saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 000104/1 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo sustabdymo“ nustačiusi pažeidimų vykdant licencijuojamą pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, sustabdė minėtos Licencijos galiojimą (administracinė byla Nr. I-386-21/2008, b. l. 189), o 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“ panaikino Licencijos galiojimą, nes UAB „Dormeka“ nepašalino pažeidimų vykdant licencijuojamą pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. 2006 m. gruodžio 20 d.

UAB „Dormeka“ išduota nauja Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę rinkti, saugoti, šalinti ir naudoti pavojingas atliekas. UAB „Dormeka“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti atsakovo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-386-789/2008 UAB „Dormeka“ skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-386-21/2008, 9 t., b. l. 45-57).

UAB „Dormeka“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl aukščiau nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. I-386-21/2008, 3 t., b. l. 61-65). LVAT 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1883/2008 nutarė pradėti bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ir ištirti, ar LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25.2 punktas (2008 m. liepos 8 d.

įsakymo redakcija) neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2214 redakcija) ir 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) (administracinė byla Nr. I-386-21/2008, 9 t., b. l. 87-91). LVAT 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-575-19/2009, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punkto 4 papunktis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d.

įsakymo Nr. 684 redakcija) prieštaravo, o 25 punkto 2 papunktis (2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-369 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija). LVAT 2009 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-69/2009 patenkino UAB „Dormeka“ apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-386-789/2009 bei panaikino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. B. 2006 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo LR aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 8.1-208, kuriuo, vadovaujantis ATPK 512 straipsnio 2 dalimi, jam buvo paskirta 2 250 Lt bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Teismas 2006 m. spalio 27 d. nutartimi konstatavo, kad už UAB „Dormeka“ padarytus pažeidimus jos direktoriui R.

P. B. bauda buvo paskirta pagrįstai, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, paskirta bauda buvo sumažinta iki 500 Lt (administracinė byla Nr. II-2067-04/2006). Pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį apskundus apeliacine tvarka, LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-1-452/2007 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį, UAB „Dormeka“ pažeidimo padarymo faktas nebuvo paneigtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d.)).

LVAT 2009 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-69/2009 panaikinus sprendimą, kuriuo buvo panaikinta Licencija, iki naujos 2006 m. gruodžio 20 d. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, galiojo Licencijos sustabdymas, kuris galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjai, būdami UAB „Dormeka“ akcininkai, galėjo daryti įtakos bendrovės veikloje padarytų pažeidimų pašalinimui. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Dormeka“ 2012 m. balandžio 12 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros, dėl 2 966 154 Lt žalos, atsiradusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiklos, atlyginimo.

Nurodė, kad bendrovės nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Lietuvos valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimu, nustatytu įsiteisėjusiu LVAT 2009 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-69/2009. LR aplinkos ministerija šioje byloje nurodė, kad sustabdant pavojingų atliekų tvarkymo licenciją pažeidimų nebuvo padaryta, įsiteisėjusia LVAT 2007 m. spalio 19 d. nutartimi Nr. A2-890/2007 konstatuota, kad UAB „Dormeka“ išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas buvo sustabdytas pagrįstai, todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 000104/1 (dėl licencijos galiojimo sustabdymo), yra pagrįsta ir teisėta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2903-95/2012 šį UAB „Dormeka“ skundą atmetė, jai neįrodžius, kad dėl licencijos panaikinimo UAB „Dormeka“ patyrė žalą, konstatuota, jog valdžios institucijų veiksmai panaikinant įmonei išduotą licenciją nėra teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su reikalaujama atlyginti turtine žala. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2012 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, Akcinių bendrovių įstatymo 3, 14 straipsniais, 60 straipsnio 1 dalimi, UAB „Dormeka“ įstatų 4.5 punktu, ABTĮ 2, 5 straipsniais.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Dormeka“ žalos atlyginimo reikalavimas administracinėje byloje Nr. I-2903-95/2012 apima ir pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje. Teismas pasisakė, kad žala dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, t. y. panaikinant UAB „Dormeka“ Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti padaryta tik UAB „Dormeka“, o ji, siekdama žalos atlyginimo, savo teisę kreiptis į teismą jau realizavo. Nustatyta, kad viešojo administravimo aktai yra priimti UAB „Dormeka“ atžvilgiu, todėl akcininkai tiesiogiai kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo neturi materialinio reikalavimo teisės. Dėl žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo gali kreiptis tik pats subjektas, kurio atžvilgiu buvo priimtas viešojo administravimo aktas (ABTĮ 58 str.), bei, jo manymu, kuriam yra padaryta žala.

Šiuo atveju prašoma priteisti patirtą žalą dėl LR aplinkos ministerijos veiksmų UAB „Dormeka“ atžvilgiu. Savo pažeistų teisių gynybą pareiškėjai gali realizuoti per Akcinių bendrovių įstatymą, dalyvaujant bendrovės valdyme ir pavedant direktoriui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tai ir buvo padaryta - UAB „Dormeka“ kreipėsi į teismą dėl žalos, padarytos neteisėtas valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. Objektyviai ir visapusiškai įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybės atstovai veikė teisėtai ir pagrįstai, pagal ginčui aktualių galiojančių aktų nuostatas, atsakovo atlikti veiksmai nėra teisiškai susiję reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjų reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala, pareiškėjų nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, todėl civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Nesant būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjų prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Nepatenkinus pareiškėjų skundo, prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 183-186) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad LVAT 2009 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai, kad UAB „Dormeka“ pavojingų atliekų tvarkymo licencija panaikinta, pažeidžiant konstitucinį teisinės valstybės principą ir Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnį (ABTĮ 58 str. 2 d.). Taigi, viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) - nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Antroji civilinės atsakomybės sąlyga - teisės pažeidėjo kaltė - yra preziumuojama. Nagrinėjamojoje byloje atsakovai neįrodė, kad nebuvo jų kaltės dėl neteisėto sprendimo panaikinti UAB „Dormeka“ pavojingų atliekų tvarkymo licenciją priėmimo. Įrodinėdami trečios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos buvimą, pareiškėjai pateikė UAB „LUX“ auditas išvadas ir savo patirtį pavojingų atliekų tvarkymo srityje įrodančius dokumentus. Teismas dėl šių įrodymų net nepasisakė savo sprendime, kaip ir dėl priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų.

Todėl teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad teismo sprendime galima remtis neįsiteisėjusiame teismo sprendime dėstomais motyvais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir jame nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje. Pagal Akcinių bendrovių 40 straipsnį, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Kaip matyti iš jų pateikto rašytinio įrodymo - UAB „LUX“ auditas išvados - UAB „Dormeka“ akcijos nuvertėjo, reiškia nuvertėjo jų turimas turtas, prarado dalį turto, yra nušalinti nuo bendrovės valdymo, jų verslas yra sužlugdytas. Todėl pareiškėjų teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti (ABTĮ 22 str.). Teismo motyvas, kad jie yra netinkami pareiškėjai nagrinėjamoje byloje, t. y. neturi materialinės reikalavimo teisės į skundą, turėtų būti atmestas. Nagrinėdamas bylą, teismas akivaizdžiai vadovavosi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2903-95/2012, kuriuo atmestas UAB „Dormeka“ skundas, todėl ginčijamas sprendimas negali būti laikomas nešališku, priimtu betarpiškai vertinant byloje esančius įrodymus.

Teismas sprendime nepaaiškino, kodėl mano, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijos panaikinimas neturėjo įtakos UAB „Dormeka“ akcijų nuvertėjimui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (3 t., b. l. 4-16) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatuoja, jog viešojo administravimo aktai yra priimti UAB „Dormeka“ atžvilgiu, todėl akcininkai tiesiogiai kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo neturi materialinio reikalavimo teisės. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjai dėl įmonei padarytos žalos negali kreiptis į teismą. Teismas teisingai nurodė, kad kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Akcininko turtinės teisės yra numatytos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 15 straipsnyje, o neturtinės - 16 straipsnyje. CK 1.101 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis. CK 1.102 straipsnyje nustatyta, kad akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Pažymi, kad po bankroto bylos iškėlimo akcininkai turi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) numatytas neturtines teises, pavyzdžiui, informacijos apie bankroto procesą gavimas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 ir 18 p., 23 str. 11 p., 32 str. 2 d.), dalyvavimas kreditorių susirinkimuose (ĮBĮ 22 str. 6 d.), galimybė siūlyti sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 11 str. 2 d. 18 p., 28 str. 1 d.), ir turtines teises, pavyzdžiui, gauti turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 p.). Minėta aplinkybė dar yra reikšminga tuo, kad po bankroto bylos iškėlimo iš esmės netenka prasmės dauguma ABĮ akcininkų nustatytų turtinių ir neturtinių teisių, nes dėl įmonės teisinio statuso jos negali būti įgyvendintos.

Dalis teisių gali būti įgyvendinta, tačiau tokiu atveju būtina užtikrinti, kad jų įgyvendinimas neprieštarautų ĮBĮ nuostatoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 2-1436/2012). Civilinėje teisėje besąlygiškai pripažįstamas juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principas (CK 2.50 str.), kuris reiškia, kad akcininko, kuris nuosavybės teise valdo akcijas, ir akcinės bendrovės turtas atskirtas. Kitais būdais negu nustatyta ABĮ gauti savo turimų akcijų emitento (akcinės bendrovės) turtą bei pelną akcininkas neturi teisės. Pareiškėjai, būdami bankrutavusios įmonės akcininkai, bando gauti pajamų - vadinamąjį akcijų vertės sumažėjimą, kitu, nei ABĮ ar ĮBĮ numatytu būdu, išvengiant bankroto procedūrų vykdymo ir neatsižvelgiant į kreditorinius reikalavimus.

Teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „Dormeka“ (jos vardu bankroto administratorius) dėl pavojingų atliekų licencijos panaikinimo galėjo ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. įgyvendino teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Atsakovo manymu, nėra galimas dvigubas - du kartus už tą patį veiksmą - žalos atlyginimas. Pažymi, kad patenkinus bankroto administratoriaus pareiškimą dėl žalos atlyginimo ir iš priteistos sumos likus lėšų po atsiskaitymo su kreditoriais, pareiškėjai kaip akcininkai turėtų teisę gauti likusią teismo priteistą sumą vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad, pagal ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, atsakovo veiksmai nėra teisiškai susiję reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjų reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas ir dėl UAB „LUX“ auditas rašto, kurį pareiškėjai vadina išvada ir laiko tai tinkamu įrodymu, įrodinėjant žalos dydį, t. y. akcijų nuvertėjimą. Minėtas raštas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir patikimas įrodymas šioje byloje dėl kelių priežasčių: pirma, tai nėra audito, turto ar įmonės vertinimo išvada (teisės aktų nustatytos formos, turinio ir paskirties dokumentas, už kurio kokybę yra numatyta atsakomybė), o tik - pranešimas (neįpareigojantis dokumentas, kuriame nėra aptariama auditoriaus atsakomybė, vertinimo metodai, teisės aktai, kuriais remiantis atlikti paskaičiavimai), antra, buhalterinė vertė nėra (ir negali būti) akcijų rinkos vertė, nes rinkos vertę galima nustatyti tik atliktus įmonės turto (verslo) vertinimą ir pateikus į rinką pasiūlymą - ofertą - pirkti akcijas, t. y. atlikus procedūras pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, pagal kurio 22 straipsnį yra nustatyta, kas turi būti turto ar verslo vertinimo ataskaitoje (ataskaitoje turi būti nurodyta ir aprašyta vertinimo metodai ir jų taikymo būdai, vertinamo turto aprašymas, vertės nustatymo pagrindimas, skaičiavimai, kiti privalomi reikalavimai, kurių 2009 m. liepos 10 d. pranešime nėra, todėl minėtas pranešimas nelaikytinas tinkamu dokumentu žalos dydžiui pagrįsti).

Trečia, iš pateiktų pareiškėjų dokumentų matosi, kad pagal 2006 m. gruodžio 31 d. – 2007 m. lapkričio 5 d. balansą ir bendrovės įstatus per visą laikotarpį įmonės įstatinis kapitalas ir rezervai nekito - liko tokie patys, kito tik kiti prisiimti įsipareigojimai, be to, per visą laikotarpį akcijų nominali vertė nekito. Įmonei padarytą žalą - akcijų nuvertėjimą, laikyti buhalterinės vertės kitimu yra nepagrįsta, nes skaičiuojant ją yra imami visi įsipareigojimai, tiek gauti kreditai, tiek sudarytos sutartys, todėl vien tai, kad vienais metais buvo sudaryta daugiau sutarčių - įsipareigojimų suma padidėjo, dar nereiškia, jog ir akcijų rinkos vertė atitinkamai privalo kisti, t. y. teisės aktai nenumato, kad tarp prisiimtų įsipareigojimų ir akcijų rinkos vertės yra tiesioginis ryšys.

Be to, minėtame pranešime nieko nėra pažymėta ir paaiškinta, dėl kokių priežasčių susidarė toks buhalterinės vertės kitimas, kurį realiai gali sąlygoti bet kokie įmonės valdymo organų priimti sprendimai, net ir ekonomiškai nenaudingi. Pagal į bylą pateiktus dokumentus akivaizdu, kad spręsti apie žalos fakto ir jos dydžio buvimą siejant tai su pavojingų atliekų tvarkymo licencijos panaikinimu negalima, todėl laikytina, jog pareiškėjai neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių fakto ir jų dydžio.

Be to, tokie faktai, kaip pareiškėjų nušalinimas nuo bendrovės valdymo, negali būti traktuojami kaip neteisėti atsakovų veiksmai, nes bankroto bylos iškėlimas, teisinių procedūrų atlikimas, kai pagal ĮBĮ yra numatyta nušalinti įmonės vadovybę ir paskirti bankroto administratorių, nėra (ir negali) būti laikoma neteisėtais atsakovų veiksmais, nes tai yra savarankiškos teisinės procedūros. Pažymi, kad LR aplinkos ministro įsakymo dalis buvo pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams tik oficialiai paskelbus LVAT 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą.

Iki tol laikytina, kad aplinkos ministro įsakymas buvo teisėtas ir galiojantis, todėl kokie nors neteisėti veiksmai gali būti skaičiuojami tik nuo teismo sprendimo oficialaus paskelbimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 1-3) prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, kurių teisėtumas pagal konstitucinį principą priimant sprendimą negalėjo būti kvestionuojamas. Tai reiškia, kad pareiškėjai neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo nuo 2006 m., nes tuo laikotarpiu nebuvo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu. Sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad teismo sprendimas buvo priimtas dėl UAB „Dormeka“ vykdomos veiklos ir žala galėjo būti padaryta tik UAB „Dormeka“, kuri savo teisę kreiptis į teismą jau realizavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 17) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu konstatuota išvada, jog viešojo administravimo aktai yra priimti UAB „Dormeka“ atžvilgiu, todėl akcininkai tiesiogiai kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo neturi materialinio reikalavimo teisės. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad Lietuvos valstybės institucijos veikė teisėtai ir pagrįstai, pagal ginčui aktualių galiojančių aktų nuostatas, atsakovo atlikti veiksmai nėra teisiškai susiję reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjų reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala, pareiškėjų nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, todėl civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjai R. P. B. ir R. P. B., esantys uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ akcininkais, skundu kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą dėl UAB „Dormeka“ Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“, konstatavęs taikymą teisės normos, prieštaraujančios konstituciniam teisinės valstybės principui ir Atliekų tvarkymo įstatymui. Pareiškėjų (apeliantų) teigimu, viešojo administravimo sistemos subjekto priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo sužlugdė UAB „Dormeka“ veiklą, dėl to bendrovės akcijos visiškai nuvertėjo, akcininkai patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

Taigi, pareiškėjai (apeliantai) turtinę ir neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, atliktų uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ atžvilgiu, jų nuomone, sąlygojusių ir akcininkų turtinę bei neturtinę žalą.

Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į administracinėje byloje Nr. A525-525/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. priimtą nutartį bei teisinį reguliavimą, susijusį su juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskyrimu.

Administracinėje byloje Nr. A525-525/2013 pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Dormeka“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės BUAB „Dormeka“ naudai 2 966 154 Lt žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, t.y. dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, būtent dėl tos pačios licencijos, kuri minima ir tikrinamoje administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo bendrovės „Dormeka“ apeliacinį skundą atmetė, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas. Pastarajame teisės akte pripažintas neteisėtų veiksmų buvimas, tačiau paneigtos kitos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos: neegzistavo priežastinis ryšys tarp sprendimo panaikinti licenciją ir nurodomos žalos, neįrodyta konkreti patirta žala.

Aptariant teisinį reguliavimą dėl juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskyrimo pastebėtina, kad Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje pasisakyta, jog juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra tas asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Pagal Civilinio kodekso 2.48 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise, o pagal 2 dalį turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise.

Bendrovė yra valdoma akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo (Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d.) bei pagal įstatymų leidėjo nustatytą reguliavimą atitinkami bendrovės valdymo organai arba atitinkami asmenys, turi teisę bendrovės interesus atstovauti teisme, o teismo priimtas bendrovei palankus turtinio pobūdžio sprendimas lemia ir akcininkų turtinės padėties teigiamą pasikeitimą. Neigiamas rezultatas eliminuoja tokią galimybę (Akcinių bendrovių įstatymo III skyrius, 30 str.).

Tokius teiginius įtvirtina Įmonių bankroto įstatymas. Juk iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taip ir tikrinamoje administracinėje byloje – paprastai, kuo bendrovės turtinė padėtis bus geresnė, tuo ir akcininkų turtinė padėtis bus labiau tvirtesnė.

V. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Teisminės gynybos garantija reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu bei suponuoja teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą (pareiškimą) ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

Tačiau vien teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo dar nereiškia ir teismo pareigą iš karto svarstyti dėl to, ar yra sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu atveju, turėtų būti patikrinamas ir besikreipusio teisminės gynybos materialiosios reikalavimo teisės egzistavimas. Jos nesant paneigiama teismo pareiga pasisakyti dėl viešosios atsakomybės sąlygų.

Paminėtas teisinis reguliavimas, formuluojamos nuostatos šiame baigiamajame teisės akte ir aukščiau nurodyta aplinkybė dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ reikalavimo dėl žalos atlyginimo atmetimo, suponuoja išvadą, kad dėl turtinės žalos atlyginimo byloje pateiktas pareiškėjų (apeliantų) reikalavimas atmestas pagrįstai nesvarstant dėl žalos atsakomybės sąlygų egzistavimo, nes neįrodyta materialiojo reikalavimo teisė priklausanti akcininkams. Juk Lietuvos valstybės veiksmų neteisėtumas, kaip nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi, buvo nukreiptas į teisinį vienetą uždarąją akcinę bendrovę „Dormeka“, bet nenustačius priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, bei pačios žalos aplinkybių, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Visuotinai privalomu teismo sprendimu iš principo buvo pasisakyta ir dėl akcininkų turtinių teisių apimties, t.y. šiuo konkrečiu atveju buvo paneigtas galimas bendrovės, o kartu ir akcininkų turtinės padėties pasikeitimas į gerąją pusę. Byloje nėra faktinių duomenų leidžiančių tvirtinti, kad teisės aktas pažeidęs bendrovės „Dormeka“ interesus palietė įmonės akcininkus visiškai atskirai ir jie, nepriklausomai nuo to, kaip išspręstas žalos atlyginimo klausimas iškeltas įmonės „Dormeka“, turi pagrindą savarankiškai dėl tų pačių Lietuvos valstybės valdžios institucijos veiksmų reikalauti atlyginti turtinę žalą. Visa pareiškėjų (apeliantų) teikiama motyvacija iš principo yra susijusi su bendrovės interesų pakartotiniu gynimu ir, šiuo atveju, takoskyros tarp įmonės „Dormeka“ bei pareiškėjų (apeliantų) turtinių teisių nėra. Turtinės žalos atlyginimas iškeltas bendrovės „Dormeka“ akumuliavo ir akcininkų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Du teisiniai vienetai (bendrovė ir akcininkai) iš principo veikia išvien. Jų veikla per ūkinės, komercinės veiklos vykdymą nukreipta į vieną tikslą - pelno gavimą. Todėl kreipimasis dėl turtinės žalos atlyginimo, kildinamo iš to paties neteisėto Lietuvos valstybės veiksmo, jau pirmiau išnagrinėtoje ir čia paminėtoje administracinėje byloje Nr. A525-525/2013, faktiškai bei teisiškai nepagrįstas. Neįrodyta materialioji reikalavimo teisė.

Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės ar neįrodė tokios teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas, kas ir buvo teisėtai bei pagrįstai padaryta.

VI. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje jau nustatytas aplinkybes nebuvo galimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Galbūt nukentėjo bendrovės dalykinė reputacija, kuri galėjo būti ir ginama pačios įmonės. Pagrindo tvirtinimui apie akcininkų patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą tuo pagrindu, kad buvo neteisėtai panaikinta bendrovei, kurios akcininkai jie yra, išduota licencija, nėra. Juk valstybinės valdžios institucijos teisės aktas buvo nukreiptas ne tiesiogiai į akcininkus (pareiškėjus), kaip fizinius asmenis, o į bendrovę. Tai reiškia, jog galimas negatyvas, visų pirma, palietė bendrovės interesus ir tik netiesiogiai, esant atitinamoms išskirtinėms aplinkybėms, kurių šiuo atveju tikrai nėra, galėjo padaryti įtaką kitiems teisiniams vienetams, kaip, pavyzdžiui, bendrovės akcininkams.

Tikslinga būtų pažymėti, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.1). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1639/2008; Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.). Vienareikšmiškai teigtina, jog pagal byloje esančius įrodymus neturtinė žala buvo nepagrįsta.

Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. P. B. ir R. P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius