2bfe6ccb-a016-4be0-a3fc-8a44cc532594 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-984-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05310-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. D. ir atsakovės R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1766-918/2013 pagal ieškovo K.

D. ieÅ¡kinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintais ieÅ¡kiniais (36-38, 103-104 b. l., I tomas) prašė nutraukti Å¡alių 1976-09-25 sudarytÄ ir Kauno miesto CMB įregistruotÄ (akto įraÅ¡o Nr. 2997) santuokÄ dėl atsakovės kaltės, palikti santuokines pavardes, nepriteisti sutuoktiniams vienam iÅ¡ kito iÅ¡laikymo, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise palikti garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 141/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 141/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę iÅ¡sikelti ir iÅ¡sideklaruoti iÅ¡ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vienÄ mėnesį nuo kompensacijos iÅ¡mokėjimo.

Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, kadangi ji santuokoje nebuvo lojali ieÅ¡kovui, atsisakė jam gaminti valgyti, skalbti rÅ«bus, tvarkyti bendrÄ buitį, padėti susirgus, rÅ«pintis bendrais finansais, vedė savo atskirÄ gyvenimÄ .Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko (1 t., b. l. 43–45) ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu (1 t. b. l. 120–124) prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nepriteisti sutuoktiniams vienam iÅ¡ kito iÅ¡laikymo, pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ieÅ¡kovo vardu registruotas 24/100 dalis namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 818/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 66967,31 Lt kompensacijÄ atsakovei už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 5000 Lt neturtinę žalÄ .

Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, už tai yra baustas administracinėmis nuobaudomis, buvo neiÅ¡tikimas, vesdavosi į namus kitas moteris, nedirbo, kėlė barnius, Å¡meižė ir terorizavo atsakovę kitų asmenų akivaizdoje, neprižiÅ«rėjo ir neiÅ¡laikė vaikų, nesirÅ«pino turto iÅ¡laikymu. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas nusprendė nutraukti ieÅ¡kovo K. D. ir atsakovės R. D. 1976 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto CMB įregistruotÄ (akto įraÅ¡o Nr. 2997) santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui K. D. palikti pavardę – D., atsakovei R. D. palikti santuokinę pavardę – D/. Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui K. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė 818/2781 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. D. atsakovei R. D. 21255 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkantį santuokoje įgytÄ turtÄ . Pripažino, kad ieÅ¡kovui K. D. priklausančioje 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje sumontuotos 450 Lt vertės spintelės asmeninės nuosavybės teise priklauso R. D.. IÅ¡dėstė ieÅ¡kovo K. D. mokamos atsakovei R. D. 21255 Lt kompensacijos mokėjimÄ 24 mėnesiams, mokant po 885,63 Lt kas mėnesį. IÅ¡keldino atsakovę R. D. iÅ¡ ieÅ¡kovui K.

D. asmeninės nuosavybės teise priklausančių 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atidėjo sprendimo dėl atsakovės R. D. iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų vykdymÄ iki kol ieÅ¡kovas K. D. sumokės atsakovei R. D. 21255 Lt kompensacijÄ . KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas atitinkamai priteisė iÅ¡ atsakovės R. D. ieÅ¡kovui K. D. 420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. D. valstybės naudai 383 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės R.

D. valstybės naudai 18 Lt bylinėjimosi išlaidų.Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.Teismas nustatė, kad ieškovas savo teiginių, kad šeima materialiai rūpinosi, mokėjo už dukrų studijas aukštosiose mokyklose, pirko reikalingus daiktus ir dovanas, rašytiniais įrodymais nepagrindė, liudytojų parodymais nepatvirtino. Teismas vertino, kad šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas ieškovo požiūris ir nepagarba šeimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, moralinio palaikymo nebuvimas, materialinės paramos neteikimas.

Tai, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirÅ«pino ir nerėmė Å¡eimos, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovÄ kaltu dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės. Ä®vertinus tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, pripažintina, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kovo pasisakymai teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai parodė jo požiÅ«rį į atsakovę ir Å¡eimÄ , kuris neatitinka sutuoktinių pareigos bÅ«ti tarpusavyje lojaliems, pagarbiems, padėti vienas kitam moraliai ir materialiai, visapusiÅ¡kai rÅ«pintis vaikais ir visa Å¡eima.

Santuokoje vieno iÅ¡ sutuoktinių netinkamas elgesys kito atžvilgiu jo nepalaikant, nesirÅ«pinant, žeminant, bÅ«nant neiÅ¡tikimam, savaime suprantama, kad neigiamai įtakoja Å¡io gyvenimo kokybę, savivertę bei pasitikėjimÄ kitais žmonėmis, neiÅ¡vengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, taip sukeldamas moralinę žalÄ . Atsakovė savo patirtÄ moralinę žalÄ Ä¯vertina 5000 Lt. Kadangi jos nurodytos žalos atlyginimo dydis nėra pakankamai pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.Ieškovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 24/100 dalys namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (16-17 b. l., I tomas).2012-11-16 nutartimi byloje ieškovo prašymu paskirta turto vertinimo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kokia yra 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė ir, kiek turto vertė pakito dėl atliktų pagerinimų.

Turto ekspertizės akto išvadoje nurodyta (akto 22-23 lapas), kad 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 65000 Lt. Virtuvės įranga, t.y. baldai ir buitinė technika, kaip nepriklausantys nekilnojamojo turto pagerinimui, įtakos turto vertei neturi, juos galima išmontuoti. Vandentiekio ir elektros instaliacijos indėlis padidina turto vertę 3700 Lt. Ekspertizės atlikimo metu 818/2781 dalių žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 32000 Lt. Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3950 Lt.

Šalys ekspertizės akto neginčijo, su eksperto nurodyta turto verte sutiko.Iš ekspertizės akto matyti, kad 24/100 dalių namo vertė yra 65000 Lt, atliktų pagerinimų vertė (vandentiekio ir elektros instaliacijos) gyvenamojo namo vertę didina 3700 Lt, t. y. 6 procentais. Teismo vertinimu, 6 procentų vertės pagerinimo negalima laikyti turto pagerinimu iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį, atlikti vandentiekio ir instaliacijos darbai nėra priskiriami kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai, tokio pobūdžio darbai laikomi paprastaisiais remonto darbais.

Kadangi atsakovės lėšomis ir darbu atliktų pagerinimų vertė iÅ¡ esmės namo vertės nepakeitė, todėl nėra pagrindo pripažinti 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas, tačiau atsakovei priteistina kompensacija už ½ dalį atliktų pagerinimų vertės (CK 3.90 str.). Atsižvelgiant į ekspertizės aktu nustatyto bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto vertę, pagal kuriÄ 24/100 dalių namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 65000 Lt, 818/2781 dalių žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 32000 Lt, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3950 Lt, ir masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (2860 Lt, 47 b. l., I tomas), atsakovei priteistina kompensacija už pusę turto vertės: už žemės sklypÄ 16000 Lt, už garaÅ¾Ä 1975 Lt, už Å«kinį pastatÄ 1430 Lt.

Taip pat atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1850 Lt kompensacija už vandentiekio ir elektros instaliacijos indėlį, kuris padidino turto vertę 3700 Lt. IÅ¡ viso atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 21255 Lt kompensacija už ieÅ¡kovui natÅ«ra tenkantį santuokoje įgytÄ turtÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje patenkinta apie 60 procentų ieÅ¡kovo reikalavimų ir apie 40 procentų atsakovės reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. D. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ pakeisti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:Teismas netinkamai vertino įrodymus, liudytojų, seserų O. A., A. A. ir ieÅ¡kovo dukros D. M. parodymais teismas nesirėmė, nes neva jų parodymai nepatvirtino atsakovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Tačiau jos patvirtino, kad Å¡eima yra iÅ¡irusi jau daugiau kaip 20 metų. Teismas nustatė, kad apeliantas vartojo alkoholį, buvo neiÅ¡tikimas, tačiau kai apeliantas buvo atsivedęs į namus moterį, su atsakove jau negyveno kartu, nevedė bendro Å«kio.

Vyriausioji duktė patvirtino, kad apeliantas smurtavo Å¡eimoje, tačiau kita duktė to nepatvirtino, net į teismo posėdį neatvyko liudyti.Teismas apelianto kaltę pripažino ir dėl to, kad jis buvo baustas administracinėmis baudomis, tačiau tai buvo 2011 metais, kai sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro Å«kio, abiejų pajamos buvo atskiros. Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas vedęs amoralų gyvenimo bÅ«dÄ yra paremta tik vienos atsakovės parodymais, nes nebuvo konkretizuota, kada ir prieÅ¡ kÄ jis buvo jÄ apÅ¡meižęs ar terorizavęs.Å alių veiksmus bÅ«tina vertinti iki to momento, kol jie gyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį.

Maždaug nuo 1995 metų Å¡alys negyvena kartu kaip Å¡eima, nebeveda bendro Å«kio, neturi iÅ¡laikytinių ir patys nėra vienas kito iÅ¡laikytiniai, todėl tokia padėtis turėtų bÅ«ti vertintina tik kaip jų apsisprendimas nutraukti santykius, nesirÅ«pinimas vienas kitu, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka nutrÅ«kusi dėl abiejų kaltės.Tie veiksmai, dėl kurių kildinama ieÅ¡kovo kaltė, kaip neiÅ¡tikimybė, nesirÅ«pinimas vienas kitu, netgi griežtas atsiskyrimas gyvenamuoju plotu atsakovės iniciatyva, atsirado jau po santykių nutraukimo.

Santuokai iÅ¡irus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo priimtas sprendimas atlyginti neturtinę 2000 Lt žalÄ yra nepagrįstas.Nesutinka ir su teismo priteista 1850 Lt kompensacija dėl vandentiekio įvedimo ir elektros instaliacijos. Atsakovė nepaneigė fakto, kad ji mokėjo už vandentiekio įvedimÄ ir elektros instaliacijÄ , mokėjo už elektros sunaudojimÄ , už žemės iÅ¡sipirkimÄ už žemės mokesčius. Vandentiekis įvestas ir elektros instaliacija atnaujinta jau tuo metu, kai Å¡alys nevedė bendro Å«kio, jų pajamos nebuvo Å¡eimos pajamomis.

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tik apelianto patirtas iÅ¡laidas, todėl priteista kompensacija nepagrįsta ir turėtų bÅ«ti atmesta. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės R. D. atstovė advokatė Loreta Kraujutaitienė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad:Teismo sprendimas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, kas suponuoja nepagrįstÄ ieÅ¡kovo teigimÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. BÅ«tent pats ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - nevykdė savo, kaip sutuoktinio moralinių ir įstatyminių pareigų, siekti Å¡eimos gerovės, rÅ«pintis Å¡eimos nariais, užtikrinti palankų psichologinį klimatÄ ( LR CK 3.26 - 3.28 str.), dažnai provokuodavo niekuo nepagrįstus barnius, reikÅ¡davo nepasitenkinimÄ , Å¡meižė kitų akivaizdoje, ko pasėkoje tarp Å¡alių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Dėl ieÅ¡kovo nuolatinio terorizavimo ir nesirÅ«pinimo Å¡eimos gerove, atsakovei su vaikais ne kartÄ teko kęsti maisto nepriteklių, ieÅ¡kotis papildomo darbo ir pajamų, kad galėtų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Atsakovei susirgus onkologine liga, ieÅ¡kovas nesirÅ«pino vaikais ir sutuoktine, ignoravo ir neprižiÅ«rėjo.Santuokoje sutuoktiniai iÅ¡gyveno 24 metus, kas yra labai ilgas laiko tarpas gyvenime, todėl toks ilgalaikis amoralus ieÅ¡kovo elgesys sukėlė itin stiprius atsakovės iÅ¡gyvenimus, smarkiai ir neigiamai įtakojo atsakovės asmenybę, stiprino nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , žeidė orumÄ .

Be to, Å¡eimoje susilaukta dviejų dukterų, kurioms dar bÅ«nant nepilnametėmis, taip pat buvo daroma itin didelė skriauda, dėl nuolat patiriamo streso, nesant padoraus tėvo pavyzdžio Å¡eimoje. Tuo tarpu, byloje raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės netinkamÄ elgesį Å¡eimoje, nepateikta. Tuo labiau ieÅ¡kovo iniciatyva apklaustos liudytojos O. A. ir A. A., kurios yra ieÅ¡kovo seserys, D. M., ieÅ¡kovo dukra iÅ¡ pirmosios santuokos, nors ir pripažinta, kad jos yra netiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi dėl artimo giminystės ryÅ¡io su ieÅ¡kovu, net ir jos nenurodė jokių aplinkybių patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (133-134 b. l., I tomas).

Tuo tarpu, liudytoja R. A., kurti yra Å¡alių dukra, patvirtino, jog ieÅ¡kovas girtavo, smurtavo prieÅ¡ atsakovę, buvo neiÅ¡tikimas, ieÅ¡kovė Å¡eimÄ iÅ¡laikė viena, Å¡eimoje labai trÅ«ko pinigų net maistui, liudytoja su seserimi eidavo uždarbiauti, kad galėtų padėti mamai ir prasimaitinti ( 92, 136-137 b.

1. I tomas).Be namo dalies - virtuvės kapitalinio remonto, atsakovė pirko naujus baldus, buitinę technikÄ , mokėjo mokesčius už dujas, pirko malkas namo kÅ«renimui. Prie bendro sutuoktinio turto gerinimo prisidėjo investiciniais čekiais, asmeniniu darbu. Atsakovei iÅ¡laikyti ir pagerinti nurodytÄ turtÄ , asmenines lėšas 5000 rub. padovanojo atsakovės močiutė S. A., Å¡ias faktines aplinkybes patvirtina prie bylos pridėtas atsakovės taupomosios knygelės iÅ¡raÅ¡as su nurodyta (1987-01-15 5000 rub.) įneÅ¡ta suma.

Atlikti nekilnojamojo turto pagerinimai patvirtinti byloje raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikinti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. D. atsakovei R. D. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 700 Lt jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kurioje priteistas iÅ¡ atsakovės R.

D. ieÅ¡kovo K. D. naudai patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:Teismas nepagrįstai sumažino reikalautÄ neturtinę žalÄ , nes atsakovė neva nepakankamai pagrindė nurodytos žalos atlyginimo dydį, todėl reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ visų byloje surinktų įrodymų buvo padaryta iÅ¡vada, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas savo netinkamais veiksmais darė žalÄ Å¡eimai, nepilnamečiams vaikams, kurie stebėjo tėvo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo naudojamÄ smurtÄ motinos atžvilgiu, neiÅ¡tikimybę, turėjo patys padėti motinai rÅ«pintis pajamomis tokiems bÅ«tiniems poreikiams kaip maistas.

Todėl įvertinus atsakovės patirtÄ moralinę žalÄ , skriaudas ir iÅ¡gyvenimus, praÅ¡ytinas priteisti žalos dydis - 5000 Lt nėra nepagrįstas ir laikytinas teisingu ir proporcingu patirtiems iÅ¡gyvenimams.Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas prieÅ¡tarauja vienam pagrindinių civilinės teisės - protingumo ir proporcingumo principams (LR CK 1.5 str. 3, 4 d.) bei LR CK 3.70 str., kuriuo garantuojama sutuoktinio teisė ne tik į neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir į santuokos nutraukimo metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai patenkintiems reikalavimams, esant kito sutuoktinio katei.

NeaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas nustatė reikalavimų patenkinimo santykį 60 ir 40 procentų. Pažymėtina, jog pripažįstama, kad santuokÄ nutraukiant esant vieno sutuoktinio kaltei, patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas pagal LR CPK 93 str. turi bÅ«ti derinamas su LR CK 3.70 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, 2013-12-27 sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, priteisiant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

D. atsakovės R. D. naudai, o ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo - atmestinas. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. D. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad:Atsakovė pripažįsta, kad santuokoje jie yra iÅ¡gyvenę 24 metus, nuo 2000 metų neveda bendro gyvenimo. Todėl tokie veiksmai - negyventi kartu, likti tik po vienu stogu buvo abiejų apspręsti ir santuoka de fakto laikytina iÅ¡irusia prieÅ¡ 14 metų. Kada atsirado neigiamos pasekmės atsakovei tokios kaip fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ar reputacijos pablogėjimas- tuo metu, kai jie gyveno kartu, ar jau tuomet, kai gyveno atskirai ne kaip Å¡eima, pati atsakovė tiksliai nesukonkretino.

Pripažinti kaltu tik vienÄ ieÅ¡kovÄ dėl santuokos iÅ¡irimo, tikrai nepakako objektyvių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-398/2013 konstatavo, jog „abu sutuoktiniai, vienas kitÄ palikę prieÅ¡ 10 m, nuo to laiko nevykdę sutuoktinių pareigų,.. .yra kalti dėl santuokos iÅ¡irimo.“Atsakovė ginčija priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovo patirtos ir apmokėtos atstovo iÅ¡laidos yra dvigubai didesnės ir jas įvardija kaip sprendimo neteisėtumÄ , nes teismas nekėlė klausimo dėl jų pagrįstumo.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija reglamentuoto nustatyta tvarka procesinių dokumentų rengimo atstovavimo iÅ¡laidų bylose, jos nėra maksimalios, atsižvelgiant į posėdžių skaičių, bylos nagrinėjimo trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas yra pagrįstas ir paliktinas galioti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl ieÅ¡kovo K. D. apeliacinio skundo.Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, yra jo neiÅ¡tikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti. NeiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet ir faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove susituokė 1976 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 68).

Nepilnamečių vaikų Å¡eimoje nėra (1 t., b. l. 49). Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis vartojo alkoholį, buvo neiÅ¡tikimas, kadangi apeliantas vienÄ kartÄ Ä¯ namus buvo atsivedęs kitÄ moterį, bet su savo sutuoktine jau kartu negyveno daugiau kaip 20 metų, todėl negalima laikyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ (nagrinėjamoje byloje – ieÅ¡kovui, teigiančiam apie atsakovės neiÅ¡tikimybę) tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).Apeliantas įrodinėja, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas pripažįsta faktÄ , jog dėl santuokos nutrÅ«kimo iÅ¡ dalies yra kaltas jis pats, tačiau praÅ¡ydamas pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jis turi įrodyti faktÄ , jog ir atsakovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno argumento, dėl ko galima bÅ«tų pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iÅ¡irimo.

Atsakovė savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , teigdamas, jog atsakovė nesirÅ«pino Å¡eima, savo gyvenimÄ vedė autonomiÅ¡kai, ir pateikė teismui dokumentus, jog bÅ«tent atsakovė iÅ¡laikė Å¡eimÄ , rÅ«pinosi vaikais, visÄ laikÄ nepertraukiamai dirbo. Å iuos atsakovės argumentus patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ byloje esančios atsakovės darbo knygelės matyti, jog ji pradėjo dirbti nuo 1973 metų ir visÄ laikÄ dirbo nepertraukiamai (1 t., b. l. 50–58).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė gaudama pastovias pajamas prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Å iÄ aplinkybę patvirtina liudytoja apklausta Å¡alių vyriausioji dukra R. A.. Ji teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje krizė prasidėjo, kai jaunesniajai sesei buvo 5 metai, ieÅ¡kovas tapo bedarbiu, atsakovė dirbo viena, jai su atsakove tekdavo eiti uždarbiauti, kad prasimaitinti. Turėjo ožkÄ , todėl maitinosi iÅ¡ jos gaunamais pieno produktais, tuo tarpu ieÅ¡kovas sakydavo, jog jam nėra už kÄ nusipirkti rÅ«kyti (1 t., b. l. 92).

Taip pat patvirtino, kad Å¡eimai padėdavo atsakovės mama, atneÅ¡davo maisto produktų, į mokyklÄ ruoÅ¡davo taip pat atsakovė. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojų, apelianto seserų parodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojomis apklaustos apelianto seserys O. A., A. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas su atsakove senokai kartu negyvena, ieÅ¡kovas vienas namie dirba, atsakovė nieko nedaro (1 t., b. l. 134). Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jos yra netiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi dėl artimo giminystės ryÅ¡io su ieÅ¡kovu, stengiasi padėti ieÅ¡kovui pasiekti jam palankaus bylos rezultato, todėl Å¡ių liudytojų parodymų dėl ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«do įrodomoji reikÅ¡mė yra abejotina.

Be to, Å¡ių abiejų liudytojų teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai yra nekonkretizuoti, abstraktÅ«s, prieÅ¡tarauja kitų liudytojų paaiÅ¡kinimams. Taip pat pažymėtina, jog liudytoja A. A. pripažino, jog brolio Å¡eimai maistu padėdavo močiutė, pati atsakovė augino ožkÄ (1 t., b. l. 135). Tai reiÅ¡kia, jog Å¡i liudytoja patvirtino atsakovės argumentus. Liudytojos R. D. paaiÅ¡kinimai sutampa tiek su pačios atsakovės, tiek su liudytojos R. A. paaiÅ¡kinimais. Ji yra atsakovės draugė, kuri teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad žinojo apie atsakovės Å¡eimos finansines problemas, paskolindavo atsakovei pinigų, tačiau skolas ji visada grÄ Å¾indavo.

Patvirtino, jog atsakovė su vyresniÄ ja dukra eidavo uždarbiauti, dirbdavo Å«kinius darbus, dukra padėdavo savo mamai (1 t., b. l. 135). Atsakovė uždirbdavo pati augindama ir pardavinėdama daržoves. Liudytojas K. L. paaiÅ¡kino, jog atsakovei atveždavo malkų, kurias iÅ¡kraudavo atsakovė, o ieÅ¡kovas stovėdavo Å¡alia ir nepadėdavo (1 t., b. l. 135–136). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. K. (1 t., b. l. 136). Pakartotinai teismo posėdyje apklausta liudytoja, Å¡alių vyresnioji dukra R.

A. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas, jos tėvas, prieÅ¡ atsakovę naudodavo smurtÄ , kai bÅ«davo iÅ¡gėręs, pati tai matydavo ir visada gindavo mamÄ . Ä® mokyklÄ kÄ nors padėti patvarkyti ieÅ¡kovas ateidavo iÅ¡gėręs, dėl ko liudytojai tekdavo girdėti paÅ¡aipas savo atžvilgiu, į susirinkimus mokykloje eidavo tik atsakovė. Taip pat matydavo, kad prie jų namų atvažiuodavo ieÅ¡kovo buvusi žmona, iÅ¡ pirmosios santuokos, dėl to atsakovė iÅ¡gyvendavo.

IeÅ¡kovo giminės atsakovės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, buvo daromas spaudimas, kad atsakovė iÅ¡ tų namų iÅ¡sikraustytų (1 t., b. l. 136). IeÅ¡kovas neneigia, kad iÅ¡gerdavo, atsivesdavo į namus moterų, tačiau mano, kad savo, kaip sutuoktinio pareigų nepažeidė, nes su atsakove 20 metų negyveno kaip partneriai. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos R. A. paaiÅ¡kinimais, kadangi ji yra suaugusi Å¡alių dukra, jos paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s. Tuo tarpu ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovė juo nesirÅ«pino, niekuo nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas savo netinkamais veiksmais darė žalÄ Å¡eimai, nepilnamečiams vaikams, kurie stebėjo tėvo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo naudojamÄ smurtÄ motinos atžvilgiu, neiÅ¡tikimybę, turėjo patys padėti motinai rÅ«pintis pajamomis tokiems bÅ«tiniems poreikiams kaip maistas ir tai galėjo sÄ lygoti nenorÄ rÅ«pintis ieÅ¡kovu kaip vyru ir tėvu.

Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, aplinkybių, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nenustatė.

PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas ieÅ¡kovo požiÅ«ris ir nepagarba Å¡eimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, moralinio palaikymo nebuvimas, materialinės paramos neteikimas, o tai pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovÄ kaltu dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ bei nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Apeliantas nesutinka su priteistu iÅ¡ jo 2000 Lt atsakovės naudai neturtinės žalos atlyginimu. IÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovė prašė teismo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teisėjų kolegija prieÅ¡ tai nustatė, kad ieÅ¡kovo požiÅ«ris, kuris pasireiÅ¡kė nepagarba Å¡eima, piktnaudžiavimu alkoholiu, smurtavimu, neiÅ¡tikimybe, į Å¡eimÄ nebuvo tinkamas. IeÅ¡kovas netgi teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl savo antrosios dukters tėvystės (1 t., b. l. 157), o tokie ieÅ¡kovo pasisakymai yra netoleruotini atsakovės atžvilgiu ir parodo jo pažiÅ«rį į Å¡eimÄ , kuris neatitinka sutuoktinių pareigos bÅ«ti tarpusavyje lojaliems, pagarbiems, padėti vienas kitam moraliai ir materialiai, visapusiÅ¡kai rÅ«pintis vaikais ir visa Å¡eima.

Be to, apeliantas neneigia, kad vartojo alkoholį, buvo atsivedę į namus kitÄ moterį, dėl ko atsakovė patyrė iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Tai, kaip jau buvo minėta, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Å¡alių vyresnioji duktė. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas buvo baustas administracine tvarka patvirtina tÄ faktÄ , jog jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, nes buvo nubaustas už tai, kad 2011 m. kovo 15 d. vairavo dviratį bÅ«damas neblaivus (1 t., b. l. 127), kitų raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovas naudojo smurtÄ Å¡eimoje, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, tačiau nesant pakankamai pagrįstiems prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, todėl apelianto praÅ¡ymo nepriteisti iÅ¡ jo atsakovei neturtinę žala pagrindo tenkinti nėra.Apeliantas nesutinka ir su teismo priteista 1850 Lt kompensacija dėl vandentiekio įvedimo ir elektros instaliacijos, kadangi, jo manymu, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tik apelianto patirtas iÅ¡laidas, todėl priteista kompensacija nepagrįsta ir reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 24/100 dalys namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 16–17).

IÅ¡ byloje esančio turto ekspertizės akto matyti, kad gyvenamojo namo 24/100 dalies ekspertizės atlikimo metu rinkos vertė yra 65000 Lt., tame tarpe vandentiekio ir kanalizacijos indėlis į 24/100 dalį gyvenamojo namo, jo vertę padidino 3700 Lt (Turto ekspertizės akto lapas 22). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrÄ jÄ asmeninio turto prieÅ¡ pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiÅ«la rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo 24/100 dalių vertė padidėjo, kai, sutuoktiniams gyvenant santuokoje buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, t.y. ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalies vertė buvo padidinta iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų.Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimÄ (CK 3.98 straipsnis).

Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2014). Prie sutuoktinio turto gerinimo atsakovė prisidėjo savo investiciniais čekiais, močiutės S. A. dovanotais 5000 rublių ir asmeniniu darbu bei gautu darbo užmokesčiu.

Å ias aplinkybes patvirtina taupomosios knygelės kopija, darbo knygelė, VSDFV ir darbovietės pažymos apie gautas pajamas (1 t., b. l. 50–58, 65, 125–126, 128). Tuo tarpu ieÅ¡kovas neįrodė, jog vandentiekis ir kanalizacija buvo įvesti iÅ¡ jo asmeninių lėšų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė 1850 Lt kompensacijÄ už vandentiekio ir kanalizacijos indėlį į 24/100 gyvenamojo namo dalį.Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1850 Lt dydžio kompensacijÄ už turto vertės padidėjimÄ , atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Dėl atsakovės R.

D. apeliacinio skundo argumentų.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija prieÅ¡ tai jau pasisakė dėl Å¡ių aplinkybių, todėl pakartotinai dėl to paties nepasisako.Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, kadangi, jos vertinimu, santuokÄ nutraukus dėl ieÅ¡kovo kaltės, visos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai.Pasisakydama dėl Å¡io argumento, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011, kurioje nurodyta, jog sprendžiant dėl teisės normų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidų santuokÄ nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės atlyginimu, aiÅ¡kinimo ir taikymo, precedentų galiÄ turi Å¡ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys - 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O.

R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-293/2010 ir 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011. Esant jų konkurencijai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų kasacinio teismo nutarčių priėmimo laikÄ (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), jose iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kaip formuojančia teismų praktikÄ ta linkme, jog byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas ieÅ¡kinio ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo iÅ¡ dalies situacijoje iÅ¡sprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, vadovautinasi vėliausia iÅ¡ pirmiau nurodytų kasacinio teismo nutarčių, t. y.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje T. S. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-113/2011.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje patenkinta apie 60 procentų ieÅ¡kovo reikalavimų ir apie 40 procentų atsakovės reikalavimų. Skundžiamu teismo sprendimu patenkinti Å¡alių patikslinto ieÅ¡kinio (1 t., b. l. 103–104) ir prieÅ¡ieÅ¡kinio (1 t., b. l. 120–124) reikalavimai nutraukti santuokÄ , pavardes palikti nepakeistas, tačiau ieÅ¡kovo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas, turto padalijimo klausimas, kompensacijos priteisimo klausimas patenkinti iÅ¡ dalies, įpareigojimas iÅ¡keldinti atsakovę iki jai bus iÅ¡mokėta priteista piniginė kompensacija taip pat patenkintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinta apie 60 %. Tuo tarpu atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės patenkintas, kiti reikalavimai – dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl kompensacijos už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį patenkinti iÅ¡ dalies, o reikalavimas pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe 24/100 dalių gyvenamojo namo atmestas, tai sudaro apie 40 % patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atitinkamai ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo iÅ¡ dalies situacijoje iÅ¡sprendė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę, todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alims atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai iÅ¡spręstas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Virginija Gudynienė                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas