2bfdcc1d-f809-473a-97ca-79633dbb152c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3325-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00153-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. P. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė įsakymÄ Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo buvo sudaryta situacija pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, numatytas Tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose.

Ä®sakymo 1.1 punktu atsakovės atstovui buvo suteikta teisė iÅ¡ nuteistųjų, tame tarpe pareiÅ¡kėjo, paimti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurie virÅ¡ija nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį bei daiktus, kuriuos iki Ä®sakymo įsigaliojimo dienos buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Vadovaujantis Ä®sakymo 2 punktu, nuo 2018-11-15 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti asmeniniai daiktai, tačiau atsakovė, žinodama apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ketina kreiptis į teismÄ dėl jo teisių pažeidimo, sustabdė Ä®sakymo 2 punkto galiojimÄ .

Pagal Ä®sakymo 1.5 punktÄ , iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 val. per parÄ ) yra paimama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė. Tuo bÅ«du iÅ¡ nuteistųjų yra atimama galimybė sėdėti, gulėti, ilsėtis, jis verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kamerų tipo patalpoje. Juo labiau, kamerų tipo patalpose užimtumas nėra organizuojamas, nuteistiesiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl toks teisinis reglamentavimas, kuriuo apribojama nuteistojo teisė ilsėtis yra nepagrįstas jokiais objektyviais tikslais, susijusiais su laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Minėtas reglamentavimas pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę nebÅ«ti kankinamam, ar, kad su nuteistuoju nebÅ«tų žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi, ar jis baudžiamas. Ä®sakymo 1.12 punktu buvo apribota pareiÅ¡kėjo teisė apsipirkti pataisos namų parduotuvėje. Pagal naujÄ reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjui neparduodama daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, apribojama galimybė įsigyti maisto produktų, kurių pakuočių dydis iki 500 ml/g, neparduodami konservuoti, marinuoti, vakuoti produktai, taip pat pomidorų padažas, razinos, medus, uogienė, atiminėjami stalo įrankiai, indai.

PareiÅ¡kėjas turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuota stuburo iÅ¡varža, todėl turi naudoti vitaminus ir papildus, kuriuos turėti draudžiama. PareiÅ¡kėjas yra vegetaras ir sportuoja, todėl, siekiant užtikrinti pilnavertę mitybÄ , jam yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės jam nepakanka. Å altuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kėjas nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus.

Nurodytais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ . Pažymėjo, jog toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kėjui neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė, nuteistasis yra įbaimintas, kad už menkiausiÄ bausmės atlikimo režimÄ jis gali bÅ«ti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas jo orumas.

Prašė skundÄ tenkinti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Ä®sakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo. Atsakovės atstovas, Marijampolės pataisos namai, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog, vykdant Ä®sakymÄ , iÅ¡ nuteistųjų paimami tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti Leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. IÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir sunaikinti leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkÅ¡tes, dubenėlius sriubai, Å¡aukÅ¡tus, puodelius, Å¡akutes ir peilius). Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprÅ«pinami visu bÅ«tinu inventoriumi, tame tarpe ir taburetėmis arba stalo ilgio suoliukais. Gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu.

Nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynę ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos. Paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama, joje užtikrinami visi higienos reikalavimai. PareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose apgyvendintas nebuvo, bausmę jis atliko bendrabučio tipo patalpoje, kurioje patalynė iÅ¡ nuteistųjų nėra paimama. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo taip pat nebuvo paimti ir sunaikinti leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai.

Nustačius naujÄ teisinį reglamentavimÄ buvo operatyviai iÅ¡spręstas klausimas dėl aliejaus ir kitų prekių iÅ¡fasavimo talpų pakeitimo ir Å¡iuo metu tiekėjai prekes į parduotuvę pristato mažose pakuotėse. Pataisos namų parduotuvėje galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto ir pan. Pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji gali įsigyti keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės, o tai paneigia skundo argumentus dėl negalėjimo įsigyti termiÅ¡kai apdorotų maisto produktų.

Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba, tai įrodo pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraščiai. Tiekiamo maisto davinio energetinė vertė reguliariai nustatoma atliekant maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėjui buvo suteiktas tinkamas ir subalansuotas maitinimas. PareiÅ¡kėjui nebuvo skirtas vegetariÅ¡kas maitinimas. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, o praÅ¡ymas dėl Ä®sakymo teisėtumo iÅ¡tyrimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodo tik apie galimus pažeidimus, kurie gali bÅ«ti padaryti vykdant teisingumo ministro Ä®sakymo punktus, tačiau pareiÅ¡kėjo teisių į ateitį gynimo įstatymas nenumato (ABTÄ® 5 straipsnis). Å iuo atveju nėra pagrindo inicijuoti teisingumo ministro Ä®sakymo punktų teisėtumo tyrimo, nes tai nėra susiję su nagrinėjama individualia byla.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl skundo dalis dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinama. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Marijampolės pataisos namų veiksmų, vykdant Ä®sakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktus, t. y. paimant iÅ¡ jo ir sunaikinant daiktus, virÅ¡ijančius nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktus, kuriuos iki minimo Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, taip pat maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, kalint kamerų tipo patalpose paimant patalynę, pažeidžiant jo teisę apsipirkti parduotuvėje, taip neužtikrinant jo teisės į tinkamÄ , kokybiÅ¡kÄ ir pilnavertį maitinimÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl daiktų paėmimo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad, vadovaujantis Ä®sakymo 1.1 punktu, iki 2018-11-15 iÅ¡ jo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pagal Ä®sakymo 1.5 punktÄ , iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė. PareiÅ¡kėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20; toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę.

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kg, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kg.

Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami.

Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė nevirÅ¡ys leistino svorio.

Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi virÅ¡yti 20 kg. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis. Marijampolės pataisos namai atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir sunaikinti jokie leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡taravimų tokiai atsakovės atstovo pozicijai neiÅ¡dėstė.

Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kokie konkretÅ«s daiktai iÅ¡ jo buvo paimti. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, jog Ä®sakymo 2 punkto vykdymas buvo sustabdytas, tačiau gali bÅ«ti vykdomas ateityje. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad atsakovės atstovas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bÅ«tų paėmęs kokius nors asmeninius daiktus, skundo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ teisė kreiptis į teismÄ turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad bÅ«tų apgintos pažeistos ar ginčijamos subjektyvios teisės arba įstatymų saugomi interesai.

Konkrečiu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl galimai ateityje paimtinų daiktų, virÅ¡ijančių nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktų, kuriuos iki minimo Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra deklaratyvÅ«s, nukreipti į ateitį, nesukeliantys pareiÅ¡kėjui jokių realių teisinių pasekmių, todėl jų pagrindu negali bÅ«ti konstatuota pareiÅ¡kėjui galimai padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir į kokiÄ kamerų tipo patalpÄ ginčo laikotarpiu jis buvo perkeltas, o Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose negyveno, laisvės atėmimo bausmę jis atliko bendrabučio tipo patalpose, kur patalynė iÅ¡ nuteistųjų pagal teisės aktų nuostatas nebuvo paimama.

Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu negyveno kamerų tipo patalpose, jo pretenzijos dėl paimamos patalynės, nepakankamų užimtumo priemonių, negalėjimo pailsėti, paimtos patalynės laikymo sÄ lygų ir pan., pripažintinos nepagrįstomis. Dėl galimybės įsigyti maisto produktus Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 1.1 – 1.15 punktuose nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių (Å¡viežių, Å¡aldytų, konservuotų); ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes) – duonos gaminių, pieno produktų, termiÅ¡kai apdorotų, rÅ«kytų, sÅ«dytų mėsos gaminių bei žuvies, chalvos, Å¡okolado, Å¡okoladinių saldainių, džiovintų vaisių, rieÅ¡utų, aliejaus, margarino, natÅ«ralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems); ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes) - kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų; kiauÅ¡inius (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) bei ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse ir ne daugiau kaip 2 pakuotes, gavę raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su aplinkybe, jog Ä®sakymo 1.12. punktu pakeitus Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedÄ , jame buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti termiÅ¡kai apdorotos mėsos ir žuvies produktų, razinų, datulių, medaus, uogienės. Apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml/g bei 200 ml, laisvės atėmimo parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnėse pakuotėse maisto gaminių, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė įsigyti bÅ«tinų maisto produktų (aliejaus, pieno), buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, todėl nebeturėjo galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų (konservų, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų), buvo priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negalėdamas jo pagardinti mėgstamais padažais, taip nepagrįstai buvo ribojama teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas, jis negalėjo apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto. Pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės. IÅ¡ UAB „Lobby baltic” 2018-11-16 kainoraščio matyti, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rÅ«kytų, sÅ«dytų, keptų ir vytintų mėsos gaminių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, keptos/sÅ«dytos žuvies, mėsos konservų, Å¡aldytų produktų, prieskonių, grÅ«dėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan.

Å ios aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , jog parduotuvėje nebuvo galima įsigyti termiÅ¡kai apdoroto maisto, konservuotų, marinuotų maisto produktų. Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė, kad po Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo pakeitimo pataisos namų parduotuvėje maždaug mėnesį laiko nebuvo aliejaus ir kitų prekių, kurių iÅ¡fasavimo talpos buvo pakeistos, nes parduotuvė buvo sudariusi sutartis su tiekėjais atitinkamoms pakuotėms ir rinkoje mažesnėmis pakuotėmis kai kurių prekių įsigyti nebuvo galima.

Toks atsakovės atstovo tvirtinimas iÅ¡ esmės leistų konstatuoti neteisėtus jos veiksmus, ginčo laikotarpiu neužtikrinant nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) teisės apsipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga nurodyti faktines aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti konkrečius pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus tenka pačiam pareiÅ¡kėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl jo pažeistų teisių nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuo 2018-10-19 neturėjo galimybės nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, razinų, datulių, medaus, uogienės, pomidorų padažo, sojų garstyčių, krienų, aliejaus ir pieno, tačiau nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė tikslių datų, kada ir kokių konkrečių produktų jam nebuvo parduota, ar buvo pasiÅ«lyta įsigyti alternatyviÄ prekę (prekes) ir pan.

Nors į bylÄ pateiktame kainoraÅ¡tyje nėra įtraukti džiovinti vaisiai, aliejus, kečupas, pomidorų ir sojų padažai, majonezas ir krienai (tai patvirtina, jog minėtÄ mėnesį Å¡ių produktų nebuvo galima nusipirkti), tačiau byloje įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo teiginį, jog jis pageidavo įsigyti jo nurodytus maisto produktus ir Å¡ie produktai jam nebuvo parduoti, nėra. Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiÅ¡kėjas neteikė argumentų apie tai, kad kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ dėl tam tikrų produktų nebuvimo pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės įsigyti jo nurodytus maisto produktų iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus abstraktaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami kaip nepagrįsti (ABTÄ® 56 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad, iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar į kitas vietas, negalėjo apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų etapuotas iÅ¡ pataisos namų.

Pats pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai jis buvo etapuojamas iÅ¡ pataisos namų ir jam nebuvo leidžiama apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl minėtų aplinkybių atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jam, sportuojančiam asmeniui, pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energinė vertė buvo per maža. ReiÅ¡kė pretenzijas dėl maisto kokybės, apribotos galimybės vartoti maisto papildus ir vitaminus, kurie jam dėl diagnozuotos stuburo iÅ¡varžos yra bÅ«tini siekiant užtikrinti visavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ .

BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pažymėtina, kad bÅ«tinybė užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti patiekiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Ä®statymuose įtvirtintÄ kalinamų asmenų teisę į aprÅ«pinimÄ maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu.

Å iose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, jog jam buvo skirtas vegetariÅ¡kas maitinimas, be to jam diagnozuota stuburo iÅ¡varža, todėl, siekiant užtikrinti pilnavertį maitinimÄ , jis turi naudoti vitaminus bei papildus, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsakovės duomenimis, pareiÅ¡kėjo asmens istorijoje nėra duomenų apie jam diagnozuotÄ stuburo iÅ¡varÅ¾Ä , skirtÄ vegetarinį maitinimÄ ar bÅ«tinybę naudoti maisto papildus ir vitaminus. Byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistiesiems tiekiamas maistas, jo energetinė vertė, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais dėl netinkamo maisto tvarkymo, jo tiekimo ar, maisto kaloringumo, į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvÅ«s. Apibendrinus anksčiau iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus. PareiÅ¡kėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiÅ¡kai nesieja su Å¡ioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, subjektyviais teisių pažeidimais, kurie bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalÄ . Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dėl norminio akto tyrimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros, kiek tai susiję su nagrinėjama byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieÅ¡tarauja įstatymui (Konstitucijai) ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009).

Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi bÅ«ti nustatyta, kad Å¡is norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu bÅ«du nulėmė realų ar tariamÄ asmens teisių pažeidimÄ . Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu.

Pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio iÅ¡sprendimui ir yra reikalinga iÅ¡tirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas kreipdamasis skundu į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jam administracinio akto taikymas sukėlė skunde įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti jam nuosavybės teise priklausantys daiktai, kad jam buvo uždrausta įsigyti prekių, kad jam buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo paimtas minkÅ¡tas inventorius ir t.t.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės nenukreiptos į konkrečiÄ teisinę situacijÄ , kilusiÄ dėl įvardijamo akto jam taikymo. Ä®vertinus tai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl praÅ¡ymas kreiptis dėl Ä®sakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis