2bfdadba-e9bd-4c15-8c91-6155b89841cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

          Administracinė byla Nr. I-3615-189/2017          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01552-2017-6          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. (E. T.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad jis Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, todėl patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus ir nepatogumu, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybės sumažėjimÄ , pablogėjo jo regėjimas dėl netinkamo apÅ¡vietimo.

Dėl Å¡ių priežasčių patyrė didelę neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl mažo jam tekusio ploto Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 412, netinkamų, antisanitarinių laikymo sÄ lygų (baldų, Å¡viesos trÅ«kumo, kamerų prastos bÅ«klės, televizijos kabelio, skysčio indams plauti ir higienos reikmenų neiÅ¡davimo, naudojimosi prausykla, tualetais, dėl parazitų, elektros naudojimo ribojimo, asbesto, temperatÅ«ros ir pelėsio veisimosi).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 412 buvo tik dvi kėdės, todėl vienu metu valgyti prie stalo galėdavo tik du nuteistieji, nors gyvenamojoje patalpoje gyveno 4 asmenys.

Jam bÅ«nant Vilniaus PN nebuvo iÅ¡duodamas indų plovimo skystis, buvo iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus bei 1 skutimosi peiliukas mėnesiui, dantų pastos iÅ¡duodavo tik 75 ml, o to, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra akivaizdžiai per mažai. Be to, vienam Å¡imtui nuteistųjų buvo įrengta tik deÅ¡imt klozetų, todėl tekdavo laukti eilėje, rytais tekdavo laukti apie 1 valandÄ norint apsiprausti. DuÅ¡uose karÅ¡tas vanduo bÅ«davo tik kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjo teigimu, patalynė nebuvo dezinfekuojama ir tvarkoma.

Vilniaus PN pastatų konstrukcijose yra panaudotas asbestas, kas turėjo neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai.Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12–16).Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas per visÄ buvimo Vilniaus PN laikotarpį į įstaigos administracijÄ nesikreipė dėl tariamai per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamų gyvenimo sÄ lygų bei netinkamo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad buvo netinkamai aprÅ«pintas higienos priemonėmis, nurodo, kad pagal galiojančiÄ tvarkÄ iki 2017 m. sausio 1 d. buvo iÅ¡duodamos Å¡ios higienos priemonės: skalbiamasis muilas 200 g 1 mėn.; tualetinis muilas 100 g 1 mėn.; tualetinis popierius 1 ritinėlis 1 mėn., tačiau skutimosi peiliukų, dantų pastos, indų plovimo skysčio iÅ¡davimas nebuvo numatytas. Be to, pareiÅ¡kėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuolatos disponavo piniginėmis lėšomis.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjas nebuvo pripažįstamas nemokiu ir neįgijo teisės į higienos reikmenų iÅ¡davimÄ .Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistųjų gyvenamosios patalpos, tualetai, prausyklos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, todėl toje patalpoje, kur gyveno pareiÅ¡kėjas, jokių pažeidimų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo. Vilniaus PN nuteistieji prausiasi duÅ¡e pagal patvirtintÄ grafikÄ , todėl jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Atsakovės atstovės teigimu, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Vilniaus PN pastatų konstrukcijose nėra panaudota medžiagų, kuriose bÅ«tų asbesto.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Vilniaus PN nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais.Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ .Skundas dalyje nutrauktinas, kitoje dalyje atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis galimai patyrė ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose.

             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl mažo jam tekusio ploto Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 412.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas kitoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ .IÅ¡ informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-2746-463/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00712-2017-3) pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl mažo pareiÅ¡kėjui tekusio ploto Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2746-463/2017 įsiteisėjo 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per mažo pareiÅ¡kėjui tekusio ploto Vilniaus PN yra visiÅ¡kai iÅ¡spręstos Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2746-463/2017, vadovaujantis ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktu, Å¡ioje dalyje byla nutrauktina.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 412 buvo tik dvi kėdės, todėl vienu metu valgyti prie stalo galėdavo tik du nuteistieji, nors gyvenamojoje patalpoje gyveno 4 asmenys.

Vilniaus PN gyvenamosios patalpos aprūpinamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R- 139. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo dvi šio teisės akto redakcijos - laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dabar, kuri galiojo pareiškėjo skundo padavimo teismui metu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje šio teisės akto redakcijoje nėra nustatytų patalpų aprūpinimo baldais normų.

Vilniaus PN teigimu, visuose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra stalas ir po 1 (vienÄ ) taburetę kiekvienam asmeniui gyvenančiam gyvenamojoje patalpoje. IÅ¡ Vilniaus pataisos namų pateiktų duomenų nustatyta, kad Bendrabučio tipo ketvirto aukÅ¡to 412 gyvenamosiose patalpose Nr. 26-1 įrengtos 4 miegamos vietos (b. l. 24). PareiÅ¡kėjas Å¡ių teiginių neginčijo ir nenurodė, kad kamerose buvo laikoma daugiau asmenų nei buvo įrengtų lovų. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad Å¡ioje patalpoje buvo tik dvi kėdės, todėl vienu metu valgyti prie stalo galėdavo tik du nuteistieji, nors gyvenamojoje patalpoje gyveno 4 asmenys, vertintinas kaip nepagrįstas, nes teiginiai abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais papildomais argumentais, įrodymais.

Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas dėl tariamo Å¡io pažeidimo kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ . Be to, Vilniaus PN nurodė, kad visuose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra stalas ir po 1 (vienÄ ) taburetę kiekvienam asmeniui gyvenančiam gyvenamojoje patalpoje. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir jų teisingumu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 412 įrengtos 4 miegamos vietos, Å¡i patalpa aprÅ«pinta 4 (keturiomis) taburetėmis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo iÅ¡duodamas indų plovimo skystis indams plauti, kad buvo iÅ¡duodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus bei 1 skutimosi peiliukas mėnesiui, dantų pastos iÅ¡duodavo tik 75 ml, o tai, pareiÅ¡kėjo teigimu, yra akivaizdžiai per mažai.Higienos reikmenys iÅ¡duodami vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R- 139 (toliau – ir Normos).

Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo dvi šio teisės akto redakcijos - laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dabar, kuri galiojo pareiškėjo skundo padavimo teismui metu. Redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. nustatė, kad vienam nuteistajam išduodama per mėnesį skalbiamojo muilo - 200 g., tualetinio muilo - 100 g. ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus PN nuteistieji aprūpinami šiais higienos reikmenimis: skalbimo milteliais - 400 g. 3 mėn.; tualetiniu muilu - 100 g. 1 mėn.; tualetiniu popieriumi (ritinėlis) - 3 vnt. 1 mėn.; dantų šepetėliu - 1 vnt. 1 mėn.; dantų pasta - 75 ml 2 mėn.; skutimosi peiliukais - 4 vnt. 1 mėn.; dezodorantu arba antiperspirantu - 75 ml 3 mėn. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad iki 2017 m. sausio 1 d. skutimosi peiliukų, dantų pastos išdavimas nebuvo numatytas, todėl pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu atmestinos kaip nepagrįstos.

Pažymėtina, kad Normos nenumato ir indų plovimo skysčio iÅ¡davimo nuteistiesiems, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos vertintinos kaip nepagrįstos.Be to, pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos reikmenys iÅ¡duodami tik nemokiems Vilniaus PN nuteistiesiems, esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo nemokus, ar dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ . PrieÅ¡ingai, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuolatos disponavo piniginėmis lėšomis, todėl jis nebuvo pripažįstamas nemokiu ir neįgijo teisės į higienos reikmenų iÅ¡davimÄ (b. l. 33–36).Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad vienam Å¡imtui nuteistųjų buvo įrengta tik deÅ¡imt klozetų, todėl tekdavo laukti eilėje, rytais tekdavo laukti apie 1 valandÄ norint apsiprausti.

DuÅ¡uose karÅ¡tas vanduo bÅ«davo tik kartÄ per savaitę. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nustatė, kad bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų prausykloje įrengtoje prausykloje/tualete įrengiamos praustuvės (1 vnt. 10 asmenų) bei klozetai arba unitazai (1 vnt. 12 asmenų).Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno 6 nuteistųjų bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 412, esančioje ketvirtame bendrabučio aukÅ¡te.

Atsakovo teigimu, kiekviename bendrabučio aukÅ¡te yra apgyvendinta po 2 nuteistųjų bÅ«rius, kiekvienam bÅ«riui įrengta po atskirÄ prausyklos/tualeto patalpÄ , kuriose įrengta po 5 klozetus, 4 pisuarus, 5 praustuves. IÅ¡ teismui pateikto 4 aukÅ¡to eksplikacijos/plano nustatyta, kad Å¡iame aukÅ¡te įrengtos dvi atskiros prausyklos/tualeto patalpos. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktu duomenis, kad kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje apgyvendinta po 40-50 nuteistųjų, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN minėtų normų pažeidimo nepadarė.PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN pastatų konstrukcijose yra panaudotas asbestas, patalpose trÅ«ksta Å¡viesos, kamerų bÅ«klė prasta ir tai turėjo neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Be to, televizijos kabelis įrengtas per aukÅ¡tai. Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti (b. l. 25–28). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais, pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad Vilniaus PN pastatų konstrukcijose buvo panaudota medžiagų, kuriose bÅ«tų asbesto, kad apÅ¡vietimas ir kamerų bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad dėl Å¡ių tariamų pažeidimų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ , kad dėl nurodytų tariamų pažeidimų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, pvz, regėjimas. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl konstrukcijose panaudoto asbesto, Å¡viesos trÅ«kumo, kamerų bÅ«klės, televizijos kabelio atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡uose karÅ¡tas vanduo bÅ«davo tik kartÄ per savaitę.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas skunde pats nurodo, kad jis turėjo galimybę pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę. Atsakovės atsakovo teigimu, Vilniaus PN nuteistieji prausiasi duÅ¡e pagal patvirtintÄ grafikÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatų nepažeidė.PareiÅ¡kėjo teigimu, patalynė nebuvo dezinfekuojama ir tvarkoma, taip pat reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl parazitų veisimosi, elektros naudojimo ribojimo, temperatÅ«ros ir pelėsio veisimosi.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tik nurodo abstrakčius teiginius, tačiau jų nedetalizuoja ir nekonkretizuoja. Teismui pateikta Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 21 d. pažyma Nr. 14-1008 „Dėl nuteistojo E. T. skundų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) teikimo“ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamo gyvenimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose, bendro naudojimo patalpų (duÅ¡o, tualeto, prausyklos) netinkamo inventoriaus, patalpų apÅ¡vietimo bei temperatÅ«ros, gyvenamųjų patalpų santykinės oro drėgmės, blogos ventiliacijos, netinkamo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis nesikreipė (b. l. 23).

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir jų teisingumu. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad Vilniaus PN administracija nepriėmė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundų ir pretenzijų, vertintini kritiÅ¡kai, kaip gynybinė pozicija, nepagrįsti jokiais objektyvaus pobÅ«džio įrodymais. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas kitokiomis sÄ lygomis, nei visi kiti asmenys, todėl darytina iÅ¡vada, kad jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas pareiÅ¡kėjo buvimas Vilniaus PN, nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr., pvz, LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A- 444-619/2008). PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagristos tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais.

Teismas pažymi, jog deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai nėra tinkama priemonė realizuoti teisę į pažeistų teisių gynybÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl bausmės atlikimo sÄ lygų Vilniaus PN yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad Vilniaus PN administracija veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjas nusprendžia: pareiÅ¡kėjo E. T. (E. T.) skundÄ dalyje dėl jam tekusio ploto Vilniaus pataisos namuose nutraukti. PareiÅ¡kėjo E. T. (E. T.) skundÄ kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas             Bronius Januška