2bfcaa62-a15e-45bd-a0db-c96de57fce4f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-23528-861/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18028-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; (S) 3.2.6.6.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės užarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 982,68 Eur skolos, 487,77 Eur pelno palÅ«kanų iki sutarties nutraukimo, 1 444,94 Eur nuostolių (negautų pajamų) nuo 2019-06-18 iki 2020-06-17, 71,88 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 982,68 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties grafiko (2021-12-06) pabaigos, 222,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieÅ¡kinio kopija ir praneÅ¡imas apie atsiliepimo pateikimo tvarkÄ , atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Byloje yra ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, priimti sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ ir suraÅ¡o sutrumpintus motyvus.

Atlikęs formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2018-12-06 atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB ,,IPF Digital Lietuva“ el. ryÅ¡io priemonėmis sudarė kredito linijos sutartį, pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 2 000,00 Eur kreditas.

Atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2019-06-17 nutraukė Å¡alių sutartį. 2017-10-31 pagal susitarimÄ dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo sutarties, pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę pagal vartojimo kredito sutartį ieÅ¡kovui UAB „B2Kapital“. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuota raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimÄ bÅ«tų ginčijusi ar padengusi (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalis).

Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovo praneÅ¡imas, kuriuo, anot ieÅ¡kovės, atsakovė apie reikalavimo perleidimÄ buvo informuota. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi sutarties sÄ lygas, kredito suteikimo faktÄ ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ , taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 982,68 Eur negrÄ Å¾into kredito.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 487,77 Eur pelno palÅ«kanų iki sutarties nutraukimo, 1 444,94 Eur nuostolių (negautų pajamų) nuo 2019-06-18 iki 2020-06-17, 71,88 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 982,68 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties grafiko (2021-12-06) pabaigos. Kreditavimo teisiniuose santykiuose skolininko kreditoriui mokamos palÅ«kanos yra „atlygis“ kreditoriui už naudojimÄ si pasiskolinta pinigų suma. Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Ä®vertinus aukščiau aptartÄ teisminę praktikÄ ir įstatymo nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokėjimo palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas, spręstina, kad Å¡alys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų mokėjimo. Susipažinus su sutarties sÄ lygomis, nenustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl palÅ«kanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo.

Tai, kad ieÅ¡kovas, reaguodamas į naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas ieÅ¡kinyje įvardija nuostoliais, neįrodinėdamas jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iÅ¡ esmės reikalaudamas sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, nėra pakankama kitaip vertinti Å¡alių susitarimÄ ir ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti sumų prigimtį. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos tik mokėjimo palÅ«kanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo – 487,77 Eur.

IeÅ¡kovo reikalavimai priteisti jam iÅ¡ atsakovės 1 444,94 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismÄ bei 71,88 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties grafiko pabaigos, atmestini. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti nurodytos sumos bÅ«tų laikomos jo nuostoliais (kompensacinėmis palÅ«kanomis), bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sÄ lyga, pažeidžianti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotÄ piniginių prievolių vykdymÄ negali bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas laikytų, kad jo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos, bei 71,88 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sutarties grafiko pabaigos, yra kompensacinės palÅ«kanos, Å¡ie reikalavimai negalėtų bÅ«ti tenkinami, nes Å¡ios ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palÅ«kanų) virÅ¡ijančiÄ palÅ«kanų normÄ , todėl tokia sutarties sÄ lyga bÅ«tų laikoma nesÄ Å¾ininga, o reikalavimai aiÅ¡kiai nepagrįstais.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (1 punkto „SÄ vokos“, „Netesybos“ ir 9.1 punktas) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 222,34Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 222,34 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-06-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalies, 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 65 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 60,45 Eur žyminis mokestis.

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, į. k. 225516770, iÅ¡ atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 982,68 Eur skolos, 487,77 Eur palÅ«kanų, 222,34 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (2 692,79 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-06-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 60,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė