2bfbd7ef-92ff-4d66-b27d-85041a2062be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3668-1064/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01098-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga (toliau – ir VÅ¡Ä®) Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti VÅ¡Ä® Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir CPVA) 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT07 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-75; priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros pareiÅ¡kėjos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji, įgyvendindama projektÄ â€žPriemonių, gerinančių Å«mių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumÄ ir saugÄ , įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų bÅ«du atliko pirkimÄ â€žDviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais“, pirkimo Nr. 479269 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti Pirkime data 2020 m. kovo 26 d. VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – ir CPVA) atliko Projekto pažeidimo tyrimÄ ir priėmė sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT107 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuotas pareiÅ¡kėjos įgyvendinamo Projekto metu įvykdytas pažeidimas bei nustatyta 25 proc. finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo užsakymų pagal 2020 m. balandžio 16 d. sutarties Nr. SR20-46 (toliau – ir Sutartis,) vertę ((duomenys neskelbtini) Eur) ir 10 proc. finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo vertės, kuri nėra susijusi su užsakymu.

Sprendimo pagrindu buvo priimtas sprendimas Nr. 2022-SF/2-75 dėl grÄ Å¾intinų lėšų (toliau – ir Sprendimas dėl grÄ Å¾intinų lėšų). PareiÅ¡kėjos teigimu, 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raÅ¡tu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį.

SAM raÅ¡te nurodoma, kad Å¡ių prietaisų įsigijimo iÅ¡laidas numatoma kompensuoti iÅ¡ Europos SÄ jungos fondų investicijų; taip pat valstybės biudžeto lėšų. PareiÅ¡kėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimÄ Ä¯rangos pirkimo procedÅ«roms. Ä®staiga turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trÅ«kumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. PareiÅ¡kėjos teigimu, 2020 m. balandžio 15 d.

SAM raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiÅ¡kėja gali bÅ«ti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr.J02-CPVA-V ir taip iÅ¡ dalies finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimÄ . 2020 m. gegužės 6 d. SAM raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-3290 pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų iÅ¡laidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į SAM, praÅ¡ydama nurodyti teisinį pagrindÄ Ä¯traukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas į projektinį pasiÅ«lymÄ . 2020 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . 2020 m. gegužės 22 d.

SAM raÅ¡te Nr. (11.1.3-20)10-3774, buvo pateiktas praÅ¡ymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , kad finansavimo poreikis nevirÅ¡ytų 5 855 055 Eur. 2020 m. gegužės 26 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . 2020 m. birželio 9 d. SAM įsakyme Nr. V-1415 patvirtintas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų siÅ«lomų bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukta pareiÅ¡kėja, numatytas finansavimas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų bei valstybės biudžeto.

Nustatytas galutinis paraiÅ¡kų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d. 2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimÄ teikti paraiÅ¡kÄ . 2020 m. birželio 25 d. pareiÅ¡kėja pateikė paraiÅ¡kÄ finansuoti iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamÄ projektÄ . 2020 m. liepos 15 d. CPVA atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, CPVA nenustatė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių Å«mių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumÄ ir saugÄ , įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kėja gavo avansinį mokėjimÄ pagal Finansavimo sutartį.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad viešųjų pirkimų procedÅ«ros vyko tokia tvarka: 2020 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sÄ lygas ir nusprendė pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du, perkamas kiekis – iki dviejų vnt. PareiÅ¡kėja pakvietė du tiekėjus uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ dalyvauti neskelbiamų derybų bÅ«du vykdomame Pirkime ir pateikti pasiÅ«lymus.

PasiÅ«lymų pateikimo terminas – 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val. 2020 m. kovo 30 d. UAB „Medicinos įranga“ kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama ir jÄ pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. PareiÅ¡kėja kvietimÄ bendrovei iÅ¡siuntė, tačiau nebuvo iÅ¡siųsta informacija apie raÅ¡ybos klaidÄ (t. y., kad techninėje specifikacijoje turėjo bÅ«ti „SSD disko talpa ? 250 GB”, o ne „SSD disko talpa ? 250 TB”). 2020 m. balandžio 10 d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija nutarė UAB „Medicinos įranga“ pasiÅ«lymÄ atmesti, nes jis neatitinka reikalavimų, ir pripažinti, kad UAB „Graina“ atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o 2020 m. balandžio 14  d. nustatyti, kad pagal galutinį UAB „Graina“ pasiÅ«lymÄ dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM). 2020 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėja su UAB „Graina“ sudarė Sutartį, nustatydamos, kad dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais vieneto kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM. 2020 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja paprašė pristatyti įrangÄ . 2020 m. birželio 17 d.

įranga (1 vnt.) buvo perduota. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiÅ¡kėja paprašė pristatyti likusiÄ Ä¯rangos dalį (antrÄ vienetÄ ). 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA, vadovaudamasi Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) iÅ¡vada, užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Projekte, kuriame buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija, vykdydama PirkimÄ nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ir neužtikrino tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo. 2022 m. vasario 10 d. CPVA priėmė sprendimÄ , kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų Pirkimo bÅ«dÄ dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; nesilaikė VPÄ® 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pažeisdama VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, ji Pirkimo procedÅ«ras neskelbiamų derybų bÅ«du vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimÄ atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principÄ . Net ir tada, jei bÅ«tų galima pripažinti, kad pareiÅ¡kėja sprendimu konstatuotÄ pažeidimÄ padarė, pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pagrindu finansinei korekcijai taikyti. Bet kuriuo atveju, pareiÅ¡kėjos nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir privalėtų bÅ«ti mažinama.

PareiÅ¡kėja sprendimÄ laiko nemotyvuotu, neteisėtu ir dėl to naikintinu. PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiÅ«riu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytÄ skubÄ objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiÅ«rai, neginčija nei CPVA, nei VK, kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas. Sprendimas vykdyti PirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«tu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 16 d.

– pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiÅ¡kėjai užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas vos tik gavęs pareiÅ¡kėjos užsakymÄ per 40 dienų pateikti užsakytÄ kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rÅ«pintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Dėl Å¡ios priežasties, pareiÅ¡kėjos vertinimu, egzistavo visos VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos sÄ lygos PirkimÄ organizuoti neskelbiamų derybų bÅ«du.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad pirkimas, vykdomas atviro konkurso bÅ«du, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiÅ¡kėja reikiamų medicininių prekių nebÅ«tų spėjusi įsigyti 2020 metais. PareiÅ¡kėjos teigimu, Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl pirkimo bÅ«do (neskelbiamos derybos) pasirinkimo teisėtumo. PareiÅ¡kėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotinÄ poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangÄ , kuriÄ Ä¯sigis iÅ¡kart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas.

Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiÅ¡kia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iÅ¡kart po Sutarties sudarymo, iÅ¡nyko Pirkimo skubÄ lėmusios aplinkybės. Dėl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ingai negu teigiama Sprendime, nei neskelbiamų derybų bÅ«du sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d.) neturi jokios reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjos sprendimo vykdyti PirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiÅ¡kai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl iÅ¡nykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo. PareiÅ¡kėjai, įvykdžius Pirkimo procedÅ«ras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansavimas Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. PareiÅ¡kėja, įvykdžiusi Pirkimo procedÅ«ras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebÅ«tų patvirtintas Europos SÄ jungos finansavimas.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės lėmė, jog pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Sutartimi, pirmÄ jį užsakymÄ pateikė netrukus po Sutarties sudarymo – 2020 m. balandžio 21 d. Ä®rangos įsigijimas ligoninei buvo bÅ«tinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiÅ¡kus ir užtikrintas galutinis finansavimas antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant (2020 m. rugpjūčio 4 d.), kai tik paaiÅ¡kėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas (2020 m. rugpjūčio 24 d.).

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) taip pat, laikė „vėluojantį“ finansavimÄ pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia Perkančiosios organizacijos elgesį. Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmÄ kartÄ ir niekas negalėjo numatyti, kaip ji klostysis toliau. Parenkant Pirkimo bÅ«dÄ pareiÅ¡kėjos Pirkimo komisija įvertino tuo metu turėtÄ informacijÄ ir aplinkybes.

Ä®vykdžius PirkimÄ ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iÅ¡ Europos SÄ jungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai. PareiÅ¡kėjos vertinimu, ji nepažeidė VPÄ® 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų nes, vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, VPÄ® 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė Å¡ių taisyklių nesilaikyti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, CPVA taip pat pažeidė objektyvumo principÄ , nes Sprendimas savo turiniu yra kone analogiÅ¡kas VK iÅ¡vadai, todėl spręstina, kad CPVA savarankiÅ¡ko tyrimo neatliko. PareiÅ¡kėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo principÄ , Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu ir privalo bÅ«ti panaikintas.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad tariami pažeidimai yra formalaus pobÅ«džio, todėl nesudaro pagrindo taikyti finansinės korekcijos, nes jokia žala Europos SÄ jungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo bÅ«ti padaryta, o apie tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ ir nediskriminavimo problematika visai nėra aktuali, nes vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du pareiÅ¡kėjai apskritai pakako kreiptis tik į vienÄ tiekėjÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, CPVA Sprendimu dėl gražintinų lėšų pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieÅ¡taraujanti finansinių korekcijų tikslui, taip pat apskaičiuota nepagrįstai susumavus finansinių korekcijų dydžius.

Atsakovė VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, VPÄ® nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso Pirkimo apimtyje, o tik dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Atitinkamai, atsižvelgiant į pirmÄ jį pažeidimÄ , Sprendimo V dalyje buvo pritaikyta finansinė korekcija (25 proc.) ne nuo visos Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, o tik nuo užsakymo vertės. Dėl pirmojo pažeidimo atsakovė pažymėjo, kad VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiÅ¡kinamos siaurai ir taikomos iÅ¡imtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPÄ® numatytais pirkimo bÅ«dais, todėl perkančioji organizacija, prieÅ¡ nuspręsdama dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų bÅ«dÄ atliekamam pirkimui.

Pirkimo sÄ lygos patvirtintos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, kuriame nurodytas perkamų prekių kiekis iki 2 vnt. Sutartis su tiekėju sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po Å¡ios Sutarties įsigaliojimo, o praėjus 109 dienoms nuo Sutarties sudarymo momento, todėl vertintina, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ Pirkimo sÄ lygose nustatytÄ prekių kiekį.

Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija, įvykdžiusi PirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimÄ , pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ , todėl CPVA pagrįstai konstatavo VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimÄ . Dėl antrojo pažeidimo atsakovė nurodė, kad Pirkimo procedÅ«ros metu 2020 m. kovo 26 d.

UAB „Graina“ pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti Techninės specifikacijos reikalavimus dėl galbÅ«t įsivėlusios raÅ¡ybos klaidos ir pareiÅ¡kėja 2020 m. kovo 27 d. praneÅ¡imu informavo kvietimÄ dalyvauti Pirkime priėmusius tiekėjus (UAB „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“), kad Techninės specifikacijos 9.2 p. padaryta raÅ¡ybos klaida, t. y., vietoje „SSD disko talpa ? 250 TB“ turi bÅ«ti „SSD disko talpa ? 250 GB“). Nors Perkančioji organizacija 2020 m. kovo 30 d. kvietimÄ dalyvauti Pirkime iÅ¡siuntė ir trečiajam tiekėjui UAB „Medicinos įranga“, tačiau jam apie Techninės specifikacijos 9.2 p. padarytÄ raÅ¡ybos klaidÄ nebuvo praneÅ¡ta.

Kadangi Perkančioji organizacija dalyvauti Pirkime pakvietė ne vienÄ , o tris tiekėjus, todėl privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiÅ¡kas sÄ lygas visiems trims pakviestiems tiekėjams, nes tik tokiu atveju yra galimas realus, o ne tariamas konkurencijos užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija savo iniciatyva Pirkimo sÄ lygų 32 punkte nustatė, kad Pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimus turi pateikti tiekėjui, prisijungusiam prie Pirkimo, ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos, taigi ji turėjo laikytis savo pačios parengtų ir patvirtintų Pirkimo sÄ lygų bei įvertinti pasiÅ«lymų pateikimo termino pratęsimo bÅ«tinumÄ .

Nagrinėjamu atveju pasiÅ«lymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, nors kvietimas dalyvauti Pirkime trečiajam tiekėjui (UAB „Medicinos įranga“) buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiÅ«lymų pateikimo pabaigos, t. y. kvietimas iÅ¡siųstas 2020 m. kovo 30 d. 15 val. 17 min., o pasiÅ«lymų pateikimo terminas – iki 2020 m. kovo 31 d. 9 val. 00 min. Iki nustatyto termino UAB „Medicinos įranga“ pateikė pasiÅ«lymÄ , tačiau jame nebuvo užpildyta privaloma informacija: nenurodyta, kaina, siÅ«loma prekė ir pan., todėl Å¡is pasiÅ«lymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sÄ lygų reikalavimų.

Vien tai, kad Å¡is tiekėjas nereiÅ¡kė pretenzijų, savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja yra atleidžiama nuo pareigų, todėl darytina iÅ¡vada, kad Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog Perkančioji organizacija nesilaikė VPÄ® 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Dėl finansinės korekcijos pagrįstumo atsakovė nurodė, kad CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) nuostatose, susijusiose su bendrųjų iÅ¡laidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigÄ patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos tinkamomis.

PAFT 407–408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos iÅ¡laidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali bÅ«ti pripažintos netinkamomis. Ä®gyvendinančioji institucija (Å¡iuo atveju CPVA), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti iÅ¡laidų sumÄ , vadovaujasi PAFT nuostatomis. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su SÄ jungos finansuotomis iÅ¡laidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės).

Taip pat PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų bÅ«ti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <…>“. Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslÄ apsaugoti SÄ jungos finansinius interesus ir atitiktį SÄ jungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams).

Be to, finansinės pataisos gali bÅ«ti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį SÄ jungos biudžetui. Todėl Å¡iose gairėse nurodytų (arba į juos panaÅ¡ių) rÅ«Å¡ių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad Gairių 2 skirsnyje nurodyti (arba į juos panaÅ¡Å«s) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobÅ«džio finansinio poveikio tiksliai kiekybiÅ¡kai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobÅ«džio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumÄ , atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobÅ«dį, jo sunkumÄ ir susijusius finansinius fondų nuostolius.“ Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis Å¡ių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principÄ .

Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumÄ reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant Å¡iÄ fiksuoto dydžio normÄ . Pagal PAFT 7 priedo 7 punkto nuostatas, kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės).

Dėl pirmojo pažeidimo, t. y. nustačius, kad Pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų bÅ«du dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, kadangi Sutarties vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ Pirkimo sÄ lygose numatytÄ prekių kiekį, vertinta, kad PareiÅ¡kėjo padarytas pažeidimas pagal analogijÄ atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rÅ«Å¡ys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimÄ ir pirkimo specifikacijos“ 7 punkte nurodytÄ pažeidimÄ (t. y.

„Perkančioji organizacija skiria vieÅ¡Ä jÄ sutartį surengusi konkurso procedÅ«rÄ su derybomis arba konkurencinį dialogÄ direktyvoje nenurodytomis aplinkybėmis“) ir pritaikyta 25 proc. pataisos norma nuo Užsakymo vertės. Dėl antrojo pažeidimo, vadovaujantis Gairių 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimÄ ir pirkimo specifikacijos“ 6 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pratęstų terminų vieÅ¡umas nebuvo užtikrintas kitomis priemonėmis arba nepratęsti pasiÅ«lymų priėmimo terminai, jei papildoma informacija, nors ekonominės veiklos vykdytojas jos paprašė laiku, dėl bet kokių priežasčių nebuvo pateikta vėliausiai likus Å¡eÅ¡ioms dienoms iki nustatyto pasiÅ«lymų priėmimo termino, ir įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes (t. y., kad kvietimas dalyvauti Pirkime trečiajam tiekėjui (UAB „Medicinos įranga“) buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiÅ«lymų pateikimo pabaigos; kad pasiÅ«lymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas; kad tiekėjas UAB „Medicinos įranga“ nebuvo informuotas apie Pirkimo dokumentuose esančiÄ klaidÄ ; kad pasiÅ«lymÄ Pirkime pateikė du tiekėjai, tačiau UAB „Medicinos įranga“ pasiÅ«lymas atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sÄ lygose nustatytų reikalavimų), buvo pritaikyta 10 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui t. y. (duomenys neskelbtini) Eur su PVM.

Kadangi pirmasis pažeidimas yra susijęs tik su Užsakyme nurodytu prekių kiekiu ir verte, o antrasis – su visa Sutartimi ir jos verte, finansinė korekcija apskaičiuota taip: imant 25 proc. nuo Užsakymo vertės gaunama (duomenys neskelbtini) Eur, o imant 10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu gaunama (duomenys neskelbtini) Eur, todėl bendra pagal Sutartį nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur).

Pasisakydama dėl objektyvumo principo ir VAÄ® nuostatų pažeidimo atsakovė nurodė, kad CPVA, gavusi informacijÄ iÅ¡ audito ir (ar) kitų institucijų apie galimÄ pažeidimÄ , vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimÄ , nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, teisinio vertinimo nekeičia.

Vien tas faktas, kad CPVA, atlikusi pirminį Pirkimo vertinimÄ ir informavusi pareiÅ¡kėjÄ , kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja galėjo įgyti lÅ«kesčių, jog atsakomybė už tinkamÄ Pirkimo atlikimÄ pasibaigė. Atsakydama į pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Sprendime CPVA ignoravo VPT iÅ¡vadoje pateikiamÄ pozicijÄ , atsakovė nurodė, jog pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta iÅ¡imtinai įgyvendinančioms institucijoms, todėl nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi Å¡ios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo.

CPVA pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino VPT Vertinimo iÅ¡vadoje pateiktÄ pozicijÄ , tačiau Pirkimo vertinimÄ atliko savarankiÅ¡kai, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus Projekto vykdytojo paaiÅ¡kinimus ir priėmė motyvuotÄ SprendimÄ . Atsakovės vertinimu, Sprendimas atitinka VAÄ® 10 (pagal turinį) straipsnio nuostatas, nes jame užfiksuota, kad CPVA informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pradėtÄ Ä¯tariamo pažeidimo tyrimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos nustatytos galimo pažeidimo aplinkybės, nurodytas teisinis pagrindas, papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimus; nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai, todėl teiginiai dėl Sprendimo tariamo neatitikimo VAÄ® reikalavimams yra nepagrįsti ir parodo tik subjektyviÄ gynybinę pareiÅ¡kėjos pozicijÄ . k o n s t a t u o j a :

Byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT07 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-75; teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 2020 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino „Dviejų darbo vietų rentgenografijos sistemos su skaitmeniniais detektoriais“ Pirkimo sÄ lygas ir nusprendė pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du, perkamas įrangos kiekis – iki 2 vnt.

PareiÅ¡kėja pakvietė du tiekėjus: UAB „Graina“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ dalyvauti neskelbiamų derybų bÅ«du vykdomame Pirkime ir pateikti pasiÅ«lymus. Buvo nustatytas pasiÅ«lymų pateikimo terminas – 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val. 2020 m. kovo 30 d. UAB „Medicinos įranga“ kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama ir jÄ pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. PareiÅ¡kėja kvietimÄ bendrovei iÅ¡siuntė 2020 m. kovo 30 d. 15 val. 17 min., nurodydama, kad pasiÅ«lymÄ tiekėjas gali pateikti iki 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val., tačiau jai nebuvo iÅ¡siųsta informacija apie raÅ¡ybos klaidÄ (t. y., kad techninėje specifikacijoje turėjo bÅ«ti „SSD disko talpa ? 250 GB“, o ne „SSD disko talpa ? 250 TB“). 2020 m. balandžio 10 d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija nutarė UAB „Medicinos įranga“ pasiÅ«lymÄ atmesti, nes jis neatitinka reikalavimų, ir pripažinti, kad UAB „Graina“ atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus. 2020 m. balandžio 14  d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija nustatė, kad pagal galutinį UAB „Graina“ pasiÅ«lymÄ dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur (su PVM). 2020 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėja su UAB „Graina“ sudarė Sutartį, nustatydamos, kad dviejų darbo vietų rentgenografijos sistema su skaitmeniniais detektoriais vieneto kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM. 2020 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja paprašė pristatyti įrangÄ . 2020 m. birželio 17 d.

įranga (1 vnt.) buvo perduota. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiÅ¡kėja paprašė pristatyti likusiÄ Ä¯rangos dalį (antrÄ vienetÄ ). 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Projekte, kuriame buvo nurodyta, jog perkančioji organizacija, vykdydama PirkimÄ nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ir neužtikrino tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo. 2022 m. vasario 10 d. CPVA priėmė sprendimÄ , kuriame konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų Pirkimo bÅ«dÄ dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas; nesilaikė VPÄ® 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pažeisdama VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

Už pirmÄ jį pažeidimÄ atsakovė taikė 25 proc. ((duomenys neskelbtini) Eur) finansinę korekcijÄ nuo Užsakymo vertės, o už antrÄ jį – 10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu ((duomenys neskelbtini) Eur). Atsakovė konstatavo, kad bendra pagal Sutartį nustatoma netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur). Dėl pirkimų bÅ«do pasirinkimo (pirmasis pažeidimas) Ginčui aktualioje VPÄ® redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis).

Pagal VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti perkami, jeigu neiÅ¡vengiamai bÅ«tina pirkimÄ atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais Å¡iame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu bÅ«du negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. VPÄ® komentare yra nurodoma, kad pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimÄ bÅ«tina atlikti ypač skubiai.

Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymÄ , o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais VPÄ® nustatytais terminais. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjos VieÅ¡ojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino dviejų darbo vietų rentgenografijos sistemos su skaitmeniniais detektoriais pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du sÄ lygų apraÅ¡Ä , nurodydama perkamų prekių kiekį iki 2 vnt.

Byloje nėra ginčo, kad Å¡ios pirkimo objektas pateko į SAM 2020 m. kovo 17 d. raÅ¡te Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 nurodytų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , sÄ raÅ¡Ä . Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmÄ jį užsakymÄ (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę. Byloje yra pateikta pačios atsakovės 2020 m. liepos 17 d. praneÅ¡imas dėl ginčo pirkimo patikros rezultatų, kuriame nurodyta kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatė.

Byloje taip pat pateikta VK iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui (t. y. 12 mėn.), prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu prekių užsakyta po 3,5 mėn. nuo jos sudarymo), vertinama, kad nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ prekių kiekį (tai yra bÅ«tina sÄ lyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ), taigi sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų bÅ«du įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakytÄ prekių kiekį.

IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiajam tiekėjui kvietimas dalyvauti pirkime pateiktas vėliau nei kitiems tiekėjams, taip pat į tai, kad perkančioji organizacija nepratęsė pasiÅ«lymų pateikimo termino, nors kvietimas trečiajam tiekėjui buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiÅ«lymų pateikimo pabaigos; taip pat į tai, kad jis nebuvo informuotas apie pirkimo dokumentuose buvusiÄ klaidÄ , laikytina, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir Pirkimo dokumentuose nustatytų sÄ lygų bei pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

Ginčo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ bylai aktualiais aspektais vertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Jos 2022 m. sausio 18 d. Vertinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis tiekėjas pats inicijavo jo įtraukimÄ Ä¯ PirkimÄ , žinojo pasiÅ«lymo pateikimo terminÄ , jo neginčijo ir pasiÅ«lymÄ pateikė laiku, taip pat atsižvelgiant į egzistavusiÄ pandeminę situacijÄ Lietuvoje ir visame pasaulyje, situacijÄ medicinos įrangos rinkoje, VPÄ® reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

VPT atkreipė dėmesį į tai, kad Perkančioji organizacija, pasirinkusi neskelbiamu derybų pirkimo bÅ«dÄ , apskritai galėjo kreiptis į vienÄ tiekėjÄ dėl pasiÅ«lymo pateikimo, kas reikÅ¡tų jog tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo užtikrinimo problematika visai nebÅ«tų aktuali. Dėl trečiojo tiekėjo neinformavimo apie klaidÄ Pirkimo dokumentuose VPT konstatavo, kad perkančioji organizacija nesivadovavo Pirkimo dokumentų 32 punkto nuostatomis ir pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , tačiau atsižvelgusi į tai, jog pati Perkančioji organizacija siekė, kad tiekėjas dalyvautų Pirkime ir pateiktų pasiÅ«lymÄ , o nežinojimas apie PatikslinimÄ nesutrukdė tiekėjui pateikti pasiÅ«lymo, tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimui patikslinimas neturėjo įtakos, pažeidimÄ laikė formaliu, neturinčiu įtakos tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimui ir Pirkimo rezultatui.

Taigi, nagrinėjamu atveju iÅ¡siskiria tiek pareiÅ¡kėjos, tiek pirkimÄ vertinusių VPT ir VK pozicijos, taip pat ir pačios atsakovės pozicija Sprendime ir 2020 m. liepos 17 d. praneÅ¡ime. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo bÅ«dÄ , yra reikÅ¡mingi keli aspektai. Pirma, Pagal nusistovėjusiÄ Teisingumo Teismo praktikÄ neskelbiamų derybų procedÅ«ra gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sÄ lygos:

a) turi įvykti nenumatomas įvykis;

b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų;

c) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių bÅ«tent su paskelbimu apie pirkimÄ (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.). Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai virÅ¡ija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d.

Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedÅ«ra leidžiama tik tiems darbams, kurie neiÅ¡vengiamai bÅ«tini siekiant nedelsiant reaguoti į Å¡iuos nenumatytus įvykius. Vertinant aplinkybių, galbÅ«t pateisinančių šį pirkimo bÅ«dÄ , chronologijÄ (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali bÅ«ti nustatyta, kad ir kokia galėtų bÅ«ti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogijÄ Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartÄ pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedÅ«ros taikymo teisėtumÄ , reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumÄ pirkimÄ vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintÄ procedÅ«rÄ , bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimÄ arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ VokietijÄ , C-126/03, 2004, p. I-11197). Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečiÄ (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliÄ jÄ padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį praneÅ¡imÄ â€žDėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamÄ pirkimÄ tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, bÅ«tina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais. Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.

Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių Å¡alinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiÅ«rÄ , buvo susijusi su neiÅ¡vengiama bÅ«tinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų Å«kių.

Pandemija sÄ lygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi. Å eÅ¡ta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesÄ Å¾ininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.

Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ buvo iÅ¡kilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija. Vien tai, kad vertinant situacijÄ iÅ¡ dabarties pozicijų, gali bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, jog dalies prekių įsigijimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti atliktas taikant įprastines pirkimų procedÅ«ras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.

Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo bÅ«ti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktÅ«ra, įskaitant visÄ reikalingÄ techninę įrangÄ , nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iÅ¡ anksto.

Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir vieÅ¡ieji darbai). Europos Komisijos komunikate 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sÄ lygomis“ (prieiga per internetÄ : https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX: 52020XC0401(05)&from=EN#ntr5-CI2020108LT.01000101-E0005) nurodoma, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikia greitų ir sumanių sprendimų – turime operatyviai spręsti klausimÄ , kaip patenkinti be galo padidėjusį panaÅ¡ių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės yra sutrikdytos <...>; akivaizdu, kad nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomÄ intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ bei ligoninių infrastruktÅ«rÄ , įskaitant visÄ tam reikalingÄ techninę įrangÄ , todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti; <...> nėra abejonių, kad neatidėliotini ligoninių ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikiai (prekių, paslaugų ir viešųjų darbų) turi bÅ«ti patenkinti kuo greičiau.“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raÅ¡tu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį. Dėl Å¡ių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamikÄ ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiÄ sias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų bÅ«ti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina bÅ«tų buvusi nesÄ Å¾ininga ar virÅ¡ijo rinkoje egzistavusiÄ kainÄ , taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis ir buvo aiÅ¡ku, kad tokio poreikio negali bÅ«ti. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrÄ jį užsakymÄ pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu.

Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiÅ¡kėja prognozavo, ir todėl pareiÅ¡kėja galėjo antrÄ jį užsakymÄ dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimÄ dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad galėjo bÅ«ti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų bÅ«das. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta, pati atsakovė 2020 m. liepos 17 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo aiÅ¡ku, jog antrasis užsakymas dar nėra padarytas, praneÅ¡ime dėl ginčo pirkimo patikros nurodė kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatyta.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad prekių kiekio ir (ar) pirkimo bÅ«do neteisėtumas nebuvo akivaizdus ir pačiai atsakovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma VPT vieÅ¡ai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso bÅ«du, procedÅ«rų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors Å¡i trukmė yra panaÅ¡i į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastÄ pirkimÄ , nes vidutinė pirkimo procedÅ«rų trukmė nereiÅ¡kia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiÅ¡kiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl vieno pirkimo objekto negali bÅ«ti sudarytos kelios vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iÅ¡ po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarÄ ) pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi padaryti iÅ¡vadÄ , jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebÅ«tų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedÅ«rų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat bÅ«tų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingÄ situacijÄ , kai tam tikrÄ laikotarpį pareiÅ¡kėja apskritai bÅ«tų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.

  Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja, vykdydama pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trÅ«kumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pirmÄ jį pažeidimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pasirinkto pirkimo bÅ«do, todėl jos sprendimas dėl Å¡ios dalies naikintinas.

Dėl tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo (antrasis pažeidimas) Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Perkančioji organizacija turėjo teisę pakviesti dalyvauti Pirkime trečiÄ jį tiekėjÄ (UAB „Medicinos įranga“), tačiau priėmusi tokį sprendimÄ ji privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiÅ¡kas sÄ lygas visiems pakviestiems potencialiems tiekėjams, kadangi tik tokiu atveju galimas realus konkurencijos užtikrinimas. Kadangi nagrinėjamu atveju pasiÅ«lymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, nors kvietimas dalyvauti Pirkime trečiajam tiekėjui (UAB „Medicinos įranga“) buvo pateiktas likus ypatingai trumpam terminui iki pasiÅ«lymų pateikimo pabaigos (t. y. kvietimas iÅ¡siųstas 2020 m. kovo 30 d. 15 val. 17 min., o pasiÅ«lymų pateikimo terminas – iki 2020 m. kovo 31 d. 9.00 val.) ir kadangi UAB „Medicinos įranga“ nebuvo informuota apie Pirkimo dokumentuose (Techninės specifikacijos 9.2 punkte) esančiÄ klaidÄ , atsakovė darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Pirkimo sÄ lygų 32 punkto nuostatų, taip pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

VPT 2022 m. sausio 18 d. Vertinimo iÅ¡vadoje dėl trečiojo tiekėjo neinformavimo apie klaidÄ Pirkimo dokumentuose nurodė, kad perkančioji organizacija nesivadovavo Pirkimo dokumentų 32 punkto nuostatomis ir pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , tačiau atsižvelgusi į tai, jog pati Perkančioji organizacija siekė, kad tiekėjas dalyvautų Pirkime ir pateiktų pasiÅ«lymÄ , o nežinojimas apie PatikslinimÄ nesutrukdė tiekėjui pateikti pasiÅ«lymo, tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimui patikslinimas neturėjo įtakos, pažeidimÄ laikė formaliu, neturinčiu įtakos tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimui ir Pirkimo rezultatui.

PareiÅ¡kėja savo skunde nurodo, kad pirkimus vykdant neskelbiamų derybų bÅ«du, tiekėjų konkurencija yra de facto (faktiÅ¡kai) eliminuojama, todėl pažeidimas dėl tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo negalėjo bÅ«ti nustatytas, nes tai reglamentuojančios VPÄ® normos nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Vertindama Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ . Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams. VPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamÄ paraiÅ¡kų ir pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ , kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiÅ¡kas ir pasiÅ«lymus.

Perkančioji organizacija, nustatydama šį terminÄ , privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumÄ ir laikÄ , reikalingÄ paraiÅ¡koms ir pasiÅ«lymams parengti. VPÄ® 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastinto pirkimo ir Å¡io įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas Å¡io įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sÄ lygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedÅ«roms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.

Kaip matyti iÅ¡ VPÄ® 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto („kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas“), ir ko neginčija pati atsakovė, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų bÅ«du, pateikti pasiÅ«lymus gali bÅ«ti kviečiamas vienas tiekėjas, ir toks pasirinkimas atitiks įstatymo nuostatas, t. y., teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę tam tikru atveju (naudojant neskelbiamų derybų bÅ«dÄ ) vykdyti pirkimÄ apskritai nesudarant jokios tiekėjų konkurencijos, kas savaime reiÅ¡kia ir tai, kad nėra subjektų tarp kurių reikėtų užtikrinti lygiateisiÅ¡kumÄ .

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pripažinta, pareiÅ¡kėja pagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų bÅ«dÄ ginčo pirkimui organizuoti. Taigi, vadovaujantis VPÄ® nuostatomis, jai pakako kreiptis tik į vienÄ tiekėjÄ , ir toks jos elgesys nebÅ«tų laikomas prieÅ¡taraujančiu įstatymui, pažeidžiančiu lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus ar ribojančiu tiekėjų konkurencijÄ . Nepaisant to, jei perkančioji organizacija visgi nusprendžia kviesti pateikti pasiÅ«lymus kelis tiekėjus, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, jiems neturėtų bÅ«ti sudaromos iÅ¡ esmės skirtingos dalyvavimo sÄ lygos, kurių užtikrinimas nepaneigia paties neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«do tikslo – skubiai patenkinti atsiradusius poreikius ir nesukuria perkančiajai organizacijai neproporcingų pareigų.

Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant, ar buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiÅ¡kumas, turi bÅ«ti įvertinamos konkrečios aplinkybės viso pirkimo kontekste. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad trečiasis tiekėjas (UAB „Medicinos įranga“) buvo pakviesta į derybas jos pačios pageidavimu, ir ji iki pareiÅ¡kėjos nustatyto termino pabaigos (2020 m. kovo 31 d. 9.00 val.) pateikė pasiÅ«lymÄ . Byloje nėra duomenų, kad Å¡is tiekėjas butų prašęs pratęsti pasiÅ«lymo pateikimo terminÄ ar laikęs, kad jam likęs pasiÅ«lymų pateikimo terminas bÅ«tų buvęs nepakankamas pasiÅ«lymui paruoÅ¡ti ir pateikti, todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl VPÄ® 40 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad trečiais tiekėjas (UAB „Medicinos įranga“) nebuvo informuotas apie Pirkimų dokumentuose (Techninės specifikacijos 9.2 punkte) egzistavusiÄ klaidÄ dėl disko talpos matavimo vienetų, nors Pirkimo sÄ lygų 32 punkte buvo nurodyta, kad atsakydama į kiekvienÄ tiekėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentus, jeigu buvo gautas laiku, arba aiÅ¡kindama, tikslindama pirkimo dokumentus savo iniciatyva, perkančioji organizacija turi paaiÅ¡kinimus, patikslinimus paskelbti ir pateikti tiekėjui, prisijungusiam prie pirkimo, ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos.

Kitaip tariant, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė savo pačios dokumentuose nustatytų reikalavimų trečiojo tiekėjo atžvilgiu. Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinos patenkančiomis į VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžtÄ iÅ¡imtį, nes ji suteikia galimybę pirkimo sutartį sudaryti nesilaikant Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedÅ«roms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų, o ne pačios pareiÅ¡kėjos Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Byloje nėra duomenų, kad tokios informacijos pateikimas trečiajam tiekėjui bÅ«tų sutrukdęs pirkimÄ Ä¯vykdyti skubiai ar sukÅ«ręs perkančiajai organizacijai neproporcingų pareigų, todėl aplinkybė, kai trečiasis tiekėjas nei Pirkimo dokumentuose nustatytais terminais, nei bet kada iki pasiÅ«lymų pateikimo nebuvo informuotas apie Pirkimo sÄ lygų patikslinimÄ , formaliai gali bÅ«ti laikoma tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo pažeidimu. Tačiau, nepaisant to, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. protokolo, trečiojo tiekėjo pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl to, kad buvo neužpildyti bÅ«tinieji pirkimo sÄ lygų 1 ir 2 priedai, nenurodytas pirkimo objektas, jo kaina, ir tai neatitiko Pirkimo sÄ lygų 44.2 punkto, t. y. pasiÅ«lymas atmestas dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovės konstatuotu pažeidimu dėl pasiÅ«lymų pateikimo termino ir neinformavimo apie klaidÄ .

Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡is pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčiu įtakos tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimui ir Pirkimo rezultatui. Jis laikytinas formaliu ir viso pirkimo kontekste, nes pareiÅ¡kėjai, vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, pakako kreiptis tik į vienÄ tiekėjÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , formalus nukrypimas nuo VPÄ® nustatytos konkrečios procedÅ«ros, kuris iÅ¡ esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iÅ¡ tiesų įrodytų, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iÅ¡ VPÄ® kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021). Dėl Å¡ių priežasčių Sprendimo dalis, kuria konstatuotas antrasis pažeidimas, taip pat naikintina. Dėl finansinės korekcijos ir lėšų grÄ Å¾inimo Konstatavus, kad pirmasis pažeidimas (dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo) buvo nustatytas nepagrįstai, ir Å¡iÄ Sprendimo dalį panaikinus, nelieka pagrindo taikyti už šį pažeidimÄ skirtos 25 proc. ((duomenys neskelbtini) Eur) finansinės korekcijos nuo Užsakymo vertės. Pripažinus, kad antrasis pažeidimas buvo formalus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Gairių 1.1 punkte yra nurodyta, jog viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslÄ apsaugoti SÄ jungos finansinius interesus ir atitiktį SÄ jungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams).

Be to, finansinės pataisos gali bÅ«ti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį SÄ jungos biudžetui. Todėl Å¡iose gairėse nurodytų (arba į juos panaÅ¡ių) rÅ«Å¡ių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog antrasis pažeidimas laikytinas formaliu, teisėjų kolegija sprendžia, kad už jį pritaikyta finansinė korekcija (10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu (t. y. (duomenys neskelbtini) Eur)) taip pat yra naikintina. Panaikinus Sprendimo dalį dėl finansinių korekcijų, sprendimas dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-75 irgi naikintinas. Kiti pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

PareiÅ¡kėja 2022 m. spalio 17 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriuo praÅ¡o teismo priteisti 3100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimÄ , teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovai taip pat atstovauja pareiÅ¡kėjÄ ir kitose (19 administracinių bylų) labai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kurioje atsakove yra VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, o pareiÅ¡kėjos pateikti skundai teismui yra labai panaÅ¡Å«s savo turiniu. Dėl Å¡ios aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ atsakovės priteisiant 1030 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundÄ tenkinti. Panaikinti vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT07 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-75.

Priteisti pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 1030 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Sigita Fomičiova Indrė Pukanasytė-Biekšė Gediminas Užubalis