2018-08-08 Nr. AB-14086-3-61-3-01058-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4609-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3; 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. R. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nr. (15/6-10)12PR-46 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

3. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai S. R. Z. ir T. R. Z. (pareiškėjos tėvai; toliau – S. R. Z. ir T. R. Z.) į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo dukterimi – pareiškėja, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį metu buvo pilnametė, sprendimas dėl prieglobsčio jai nesuteikimo buvo priimtas atskirai. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas jos tėvui kylančia grėsme patirti fizinį smurtą dėl jo vykdomos politinės veiklos ir šeimos turimos (duomenys neskelbtini) tautybės.

4. Pareiškėjos teigimu, 2013 m. gruodžio 18 d. jos tėvas grįžo į (duomenys neskelbtini), nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą dalyvauti revoliucijoje, (duomenys neskelbtini) stovėjo „su (duomenys neskelbtini) vėliava“, būdamas vienas iš lyderių kvietė asmenis prisijungti į „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to jis 2014 m. sausio 2–4 d. bei 2016 m. kovo–balandžio mėn. buvo stipriai mušamas, pagrobtas, reikalauta išpirkos, jis buvo laikomas nelaisvėje (persekiojimo subjektas – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) atstovai). 2018 m. sausio 23 d. vykusios apklausos metu pareiškėjos tėvas nurodė grįžęs į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ ir 2014 m. sausio mėn. viduryje, taip pat nurodė, jog buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario mėn. Pareiškėja teigė, kad atsakovas faktą, jog pareiškėjos tėvas lankėsi „(duomenys neskelbtini)“, pripažino nustatytu faktu, tačiau pasakojimo dalį dėl S. R. Z. aktyvaus dalyvavimo provyriausybiniuose protestuose bei buvimo jų organizatoriumi ar lyderiu atmetė ir nevertintino.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad S. R. Z. apklausų metu aiškiai nurodė, kad jis kasdien susitikdavo su savo bendraminčiais (duomenys neskelbtini) parke, iš ten vykdavo į (duomenys neskelbtini) aikštes, kur rinkdavosi žmonės. S. R. Z. nesinaudojo jokiais ginklais, nieko nemušė, jo pareiga buvo kviesti asmenis prisijungti. Nepaisant to, kad pareiškėjos tėvas S. R. Z. nėra pripažįstamas „(duomenys neskelbtini)“ lyderiu, jį aplinkiniai laikė vienu iš organizatorių, dėl to jis buvo mušamas ir persekiojamas.

6. Pareiškėja, remdamasi Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 10 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatomis, teigė, kad jos tėvas patenka į asmenų, persekiojamų dėl savo politinių įsitikinimų, grupę.

7. Dėl pareiškėjos tėvo ir jo šeimos narių apklausos metu duotų parodymų apie jo nelegalų grįžimą į kilmės valstybę 2014 m. sausio mėn. prieštaravimų pareiškėja paaiškino, kad S. R. Z. oficiali žmona (pareiškėjos mama) atvyko prieš neoficialią S. R. Z. žmoną, o parodymų nesutapimas kilo dėl to, buvo supainiotos datos. Pareiškėjos manymu, Migracijos departamentas neįvykdė savo pareigos sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

8. Pareiškėjos teigimu, atsakovas išvadą, jog pareiškėjos tėvas susidarė subjektyvią nuomonę apie tuometinius įvykius ir bandė sukurti užpuolikų įvaizdį, labiausiai tikusį jo istorijai, padarė remdamasis vien tik tuo, kad pareiškėjos tėvas negalėjo konkrečiai nurodyti savo užpuolikų (pirmos apklausos metu nurodė „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, antros – (duomenys neskelbtini)), ši išvada prieštarauja atsakovo surinktai informacijai apie kilmės valstybę. Remiantis atsakovo surinkta informacija, yra duomenų apie šių politinių organizacijų veikimą išvien, todėl vadovaujantis abejonės privilegija pasakojimo dalis apie patirtus „(duomenys neskelbtini)“ ir / ar (duomenys neskelbtini) užpuolimus turėtų būti vertinama S. R. Z. naudai.

9. Dėl atsakovo konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjos tėvo ir jo šeimos duomenys dėl 2014 m. sausio 2–4 d. sumušimų nėra nuoseklūs, pareiškėja paaiškino, kad jos tėvui žaizda buvo susiūta sausio 4 d. (duomenys neskelbtini), jis gydėsi Lietuvoje. Pareiškėjos įsitikinimu, pateikta pažyma patvirtina patirto smurto faktą (nurodyta, kad buvo sumuštas 2014 m., buvo praradęs sąmonę ir pan.).

10. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai nurodė skirtingas išpirkos sumas, kadangi pareiškėjos tėvas įvertino tik grynųjų pinigų sumą, o pareiškėjos mama – kartu su išpirka duotus aukso dirbinius ir pan.

11. Dėl atsakovo nustatytų aplinkybių, jog neradus numerių ant automobilio, vienos apklausos metu buvo nurodyta, kad lapelis su užrašu pateiktas ant šoninio automobilio lango, kitos apklausos metu – ant priekinio stiklo užkišus už valytuvo, ir kad T. R. Z. negalėjo nurodyti, ar buvo pavogti abu numeriai, ir nurodė, kad numerių neatgavo, pareiškėja paaiškino, kad lapelis buvo užkištas ant priekinio stiklo, už šoninio valytuvo, buvo pavogti abu numeriai, tačiau išpirkus automobilio numerius, jie galėjo legaliai kirsti sieną, o pareiškėjos mama aiškaus atsakymo apklausų metu pateikti negalėjo, nes šeimos reikalus tvarko vyras.

12. Pareiškėjos teigimu, prieš darydamas išvadą, kad grėsmė dėl S. R. Z. tautybės yra objektyviai nepagrįsta subjektyvi baimė, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 167, 168 punktais, privalėjo surinkti informaciją apie (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų padėtį bei diskriminavimą pareiškėjos kilmės valstybėje. Pareiškėjos įsitikinimu, jos baimė grįžti į kilmės šalį yra visiškai pagrįsta.

13. Dėl atsisakymo suteikti papildomą apsaugą pareiškėja išreiškė nuomonę, kad iš skunde pateiktos informacijos bei jos šeimos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad jos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, yra tikimybė, jog ją išsiuntus į kilmės valstybę jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti.

15. Migracijos departamentas paaiškino, jog pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jos tėvas dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, dėl to buvo sumuštas, buvo grasinta visai šeimai. Be tėvo problemų, pareiškėja jokių kitų individualių aplinkybių, dėl kurių jai kiltų grėsmė kilmės šalyje, nenurodė. Kadangi pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė jokių rašytinių įrodymų (išskyrus pasą, gimimo liudijimą ir kitus asmens dokumentus), kurie patvirtintų jos pasakojimą, jos teiginių (materialinių faktų), nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas buvo vertinamas remiantis Tvarkos aprašo 116 punkte įtvirtintais kriterijais.

16. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja savo teiginių, kad jos tėvas aplinkinių galėjo būti suvokiamas kaip protestų lyderis dėl jo matomumo visuomenėje, nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikė jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti dokumentų. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos ir jos tėvų per apklausas duotus paaiškinimus, surinko kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad pareiškėjos tėvas buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 18 d. ir buvo nuvykęs į „(duomenys neskelbtini)“, bet jis nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ lyderis, organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis. Įvertinus pareiškėjos ir jos tėvų pateiktus duomenis apie praeityje patirtus sumušimus, užpuolimus, konstatuota, kad jie yra nepatikimi, atmesti ir toliau nebuvo nagrinėjami.

17. Atsakovas paaiškino, kad, atsižvelgdamas į pareiškėjos kilmės šalies informaciją, į tai, kad pareiškėjos tėvas nebuvo politiškai aktyvus, į tai, kad nenustatyta jokių faktų apie ankstesnius (duomenys neskelbtini) prieš pareiškėjos tėvą panaudotus neteisėtus veiksmus, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjos tėvo subjektyvi baimė, kad šalyje veikiant (duomenys neskelbtini) jam nėra ramaus gyvenimo (duomenys neskelbtini) dėl jo, esą, buvusio politinio aktyvumo, nėra visiškai pagrįsta. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos tėvas nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ lyderis, organizatorius ar aktyvus dalyvis, atsakovas sprendė kad labiau netikėtina nei tikėtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjos tėvą identifikuotų kaip priešišką nuomonę turintį asmenį ir jį persekiotų dėl jo politinės nuomonės.

18. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai ir jos tėvams buvo užtikrintos visos galimybės pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir jų pareiškimuose nustatytų prieštaringumų. Buvo atliktos trys pareiškėjos ir jos tėvų apklausos, užduoti klausimai dėl kilusių prieštaravimų tarp jų pačių ir jų šeimos narių pateiktų paaiškinimų. Pareiškėjos tėvai taip pat nurodė, kad nesutapimas dėl pareiškėjos mamos kilo, nes buvo supainiotos datos, tačiau atsakovas žymėjo, kad apklausų metu pareiškėjos ir jos tėvų nebuvo prašoma nurodyti tikslių datų, o buvo užduodami klausimai, kurie susiję su to meto įvykių eiliškumu, šeimos narių bendravimu, tuo metu buvusios nepilnametės pareiškėjos priežiūra. Todėl pagrįstai buvo tikimasi, kad net ir įvertinus praėjusį laiko tarpą bei galimas atminties spragas, bent vienas iš trijų asmenų (pareiškėjos ir jos tėvų) turėtų nupasakoti įvykių seką, tačiau nei vienas iš jų to padaryti negalėjo arba pateikė prieštaringą informaciją.

19. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos tėvas pirmos apklausos metu nurodė, jog 2014 m. jį užpuolę asmenys prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, o 2016 m. jį taip pat užpuolė (duomenys neskelbtini) atstovai. Antros apklausos metu aiškinantis, kas jį užpuolė 2014 m. sausio mėn., S. R. Z. nurodė, kad nežino, jie neprisistatė, tai buvo asmenys su kareiviška apranga, o 2016 m. jo pagrobėjai prisistatė (duomenys neskelbtini) atstovais. Remdamasis surinkta informacija apie „(duomenys neskelbtini)“, bei S. R. Z. paaiškinimais, atsakovas darė išvadą, kad S. R. Z., susidaręs subjektyvia nuomonę iš to meto įvykių, nušviestų žiniasklaidoje, bandė sukurti užpuolikų vaizdinį, labiausiai tikusį jo istorijai.

20. Atsakovo teigimu, pareiškėjos nurodytoje ligoninės pažymoje nėra jokios objektyvios informacijos apie pareiškėjos tėvo patirtus sumušimus; pažymoje nurodyta diagnozė nėra siejama su tariamai patirtais sumušimais. Be to, S. R. Z., jo žmona ir jo dukra (pareiškėja) pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl 2014 m., esą, patirtų sumušimų, gydymosi. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjos ir jos tėvų pateikti duomenys dėl 2014 m. sausio 2–4 d. sumušimų nelaikytini labiau tikėtinais negu netikėtinais.

21. Migracijos departamentas teigė, kad nustatė prieštaravimus pareiškėjos tėvo pateiktoje informacijoje apie tai, kur jis rado automobilių numerius paėmusių asmenų paliktą lapelį. Pareiškėjos tėvas apklausų metu pirmą kartą nurodė, kad lapelis buvo ant šoninio lango, o antrą kartą, kad ant priekinio stiklo užkištas už šoninio valytuvo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos tėvas pateikdamas tokį paaiškinimą bandė išsisukti iš padėties, tačiau jo teiginiai laikytini niekiniais ir atmestinais. Taip pat atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos mama negalėjo pateikti aiškaus atsakymo apie vykimą per sieną po numerių pavogimo, nes šeimos reikalus tvarko vyras – kitas įvykių detales pareiškėjos mama atsiminė ganėtinai tiksliai ir labai panašiai kaip jos vyras.

22. Atsakovo teigimu, atmestini paaiškinimai dėl parodymų nesutapimo nurodant pinigų sumą. 5 tūkst. nėra maža suma, atsižvelgiant į tai, kad šeimai reikėjo surinkti tuos pinigus, jie skaičiavo ir galvojo, iš kur gauti reikiamą pinigų sumą. Paaiškinimų dėl išpirkos sumos prieštaravimai buvo įvertinti ne izoliuotai, bet visų kitų surinktų duomenų visumoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nelaikė nustatytais faktais pareiškėjos tėvo nurodytų aplinkybių dėl prieš jį panaudoto smurto, dalis jo pateiktų faktų buvo atmesti dėl trūkumų, susijusių su patikimumu, prieštaravimais tarp pareiškėjų paaiškinimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad labiau netikėtina nei tikėtina, jog 2016 m. kovo–balandžio mėn. pareiškėjos tėvas patyrė nacionalistų, „(duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini) smurtą.

23. Atsakovas nurodė, kad vertinant grėsmę pareiškėjos kilmės valstybėje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos tėvas yra (duomenys neskelbtini) tautybės (pareiškėja – (duomenys neskelbtini) tautybės), Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų veiksnumą teisminiuose procesuose, susijusiuose su nukentėjusiojo tautybe, rase, „(duomenys neskelbtini)“ politinėmis pažiūromis. Vertinant individualią pareiškėjos tėvo padėtį, atsižvelgta į tai, kad jis nepateikė informacijos, jog iki išvykimo iš šalies dėl rasės jis buvo persekiojamas, kankinamas ar kitaip engiamas, priešingai, jis teigė, kad užsiėmė dideliu verslu, todėl turėjo draugų, pažįstamų milicijoje. Atsakovo manymu, jis pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos tėvo subjektyvi baimė, jog jam nesaugu dėl jo rasės, nepagrįsta objektyviomis priemonėmis ir nėra laikytina visiškai pagrįsta baime. Pareiškėja skunde nepateikė jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų diskriminavimą, taip pat duomenų, galinčių paneigti aukščiau nurodytas Migracijos departamento išvadas.

24. Dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja Migracijos departamentui nebuvo nurodžiusi kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėja bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji tokiu būdu bus baudžiama, kad jai asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Migracijos departamento vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų. Atmesdamas pareiškėjos pasakojimą dėl patikimumo stokos Migracijos departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

26. Teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis, nustatė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jos šeimai kyla grėsmė dėl jos tėvo politinės veiklos. Teismas pažymėjo, kad vertindamas pareiškėjos pateiktus materialinius faktus, atsakovas atsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas 2018 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-43, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje pareiškėjos tėvams. Įvertinęs tai, kad pareiškėja kitų išvykimo iš kilmės šalies priežasčių nenurodė, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai laikė nustatytais tik faktus, kad pareiškėja kartu su tėvu 2013 m. kovo 18 d. buvo grįžę į kilmės valstybę ir galimai jos tėvas buvo nuvykęs į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo aktyvus protestų dalyvis, taip pat pareiškėja kartu su šeima į kilmės valstybę buvo grįžusi 2016 m. kovo – balandžio mėn. Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčydama Sprendimo teisėtumą, iš esmės nurodė argumentus, susijusius su Migracijos departamento 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (15/6-10)12PR-43, kuriuo nuspręsta nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jos tėvams, teisėtumo vertinimu. Jokių individualių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiama jos persekiojimo baimė grįžus į kilmės valstybę, pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nenurodė.

27. Išanalizavęs pareiškėjos apklausų metu teiktus paaiškinimus apie jos tėvo politinę veiklą, teismas priėjo prie išvados, kad jos deklaruojama baimė dėl grėsmės, kylančios dėl tėvo politinės veiklos, nėra pagrįsta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytų įvykių metu, t. y. 2014 m. ir 2016 m., jos sveikatai ar gyvybei būtų kilęs realus pavojus. Iš pareiškėjos pasakojimų apie 2014 m. ir 2016 m. tėvo pagrobimus, sumušimą teismas negalėjo daryti išvados, kad jie buvo susiję su jo politine veikla. Pareiškėja, remiantis jos pasakojimu, 2014 m. nebuvo konflikto namuose liudininkė, 2016 m. automobilio numerių vagystė ir tėvo dingimas, jo sumušimas, pagal pareiškėjos pasakojimus, taip pat negali būti siejamas su tėvo politine veikla.

28. Atsižvelgęs į Migracijos departamento 2018 m. kovo 5 d. sprendime Nr. (15/6-10)12PR-43 konstatuotą aplinkybę, kad pareiškėjos tėvas nebuvo aktyvus „(duomenys neskelbtini) lyderis“ ir nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvams grėstų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjos tėvo politinės veiklos, įvertinęs viešai skelbiamoje Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. pažymoje apie „(duomenys neskelbtini)“ protestus, jų dalyvių persekiojimą ir teisėsaugos institucijų veiksnumą Nr. UKR-15/6-18 pateiktą informaciją ir byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja tikimybė, jog dėl pareiškėjos tėvo veiklos kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė jo gyvybei, sveikatai ar saugumui. Atsižvelgęs į pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdyje, kad ji siekia likti Lietuvoje ir baigti čia mokslus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos siekio dėl prieglobsčio suteikimo priežastys yra kitos, nei deklaruojama.

29. Pareiškėjai išaiškinta, kad jei teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eI-2448-331/2018 pagal jos tėvų skundą, nustatys priešingas aplinkybes ir padarys priešingas išvadas nei Migracijos departamentas, netenkindamas prašymo ir nesuteikdamas pareiškėjos tėvams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, ji turės pagrindą kreiptis į atsakovą iš naujo.

30. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas nesurinko informacijos apie (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų padėtį (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokios informacijos, kad iki išvykimo iš šalies jos tėvas buvo persekiojamas ar kad dėl jo rasės buvo neįmanoma gyventi (duomenys neskelbtini), pareiškėja (duomenys neskelbtini) lankė mokyklą, dėl tėvo jokių užgauliojimų nepatyrė, taigi, teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu, nėra. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos tėvų, kuriuo grindžiamas šioje byloje skundžiamas Sprendimas, vadovavosi surinkta kilmės valstybės informacija apie žmogaus teisių padėtį, byloje duomenų apie pareiškėjos ar jos šeimos narių persekiojimą dėl tautybės, nėra.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde nenurodė aiškių pagrindų ir nepateikė įrodymų, dėl kurių jai turi būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą, konkrečių priežasčių, pagrindžiančių tokio persekiojimo tikimybę; nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos kilmės valstybėje esančią situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, buvimą.

32. Įvertinęs prieglobsčio prašytojos bylos duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjai buvo užtikrintos visos sąlygos ir galimybės pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir jų pareiškimuose nustatytų prieštaringumų.

III. 33. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, mano, kad jis nepagrįstas ir netesėtas, iš esmės remdamasi skunde išdėstytais argumentais, papildomai pažymėdama, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kurie pagrįstų, kodėl apeliantei nebuvo suteikta papildoma apsauga.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, iš esmės remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovo, tiek ir pareiškėjos argumentus bei surinktus duomenis, pasisakė dėl atsisakymo suteikti jai papildomą apsaugą teisėtumo, pažymi, kad teismas neturėjo pareigos išsamiai atsakinėti į kiekvieną pareiškėjos argumentą, taigi ginčijamo sprendimo motyvai yra pakankami. Atsakovas taip pat prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į pareiškėjos apeliacinį skundą paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2018 m. kovo 7 d. sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nr. (15/6-10)12PR-46 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo tėvais S. R. Z. ir T. R. Z. (prieglobsčio prašytojo byla Nr. UKR, b. l. 1, 12a, 12b). Prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė iš esmės jos tėvui kylančia grėsme patirti fizinį smurtą dėl jo vykdomos politinės veiklos ir šeimos turimos (duomenys neskelbtini) tautybės. Skundžiamas Sprendimas priimtas, be kita ko, remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2018 m. kovo 7 d. išvada Nr. (15/6-10)13PR-46RN (toliau – ir Išvada). Rengiant Išvadą ir vertinant pareiškėjos pateiktus materialinius faktus buvo atsižvelgta į tai, kad 2018 m. kovo 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)12PR-43, kuriuo atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjos tėvams. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindžia aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos sprendžiant dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jos tėvams, Išvadoje buvo atsižvelgta į pareiškėjos tėvų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

37. Šiame kontekste pabrėžtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-4810-556/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01060-2018-1) pagal pareiškėjos tėvų S. R. Z. ir T. R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. R. Z. ir T. R. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl jo 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (15/6-10)12PR-43 panaikinimo.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos keliami reikalavimai yra neatsiejamai susiję su 2018 m. kovo 5 d. Migracijos departamento sprendime Nr. (15/6-10)12PR-43 konstatuotų aplinkybių vertinimu, kadangi pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė iš esmės jos tėvui kylančiomis grėsmėmis, o skundžiamame Sprendime buvo remtasi pareiškėjos tėvų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento 2018 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (15/6-10)12PR-43 yra administracinės bylos Nr. eA-4810-556/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01060-2018-1) nagrinėjimo dalykas, joje keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai yra betarpiškai susiję su šia byla, todėl ši byla sustabdytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) – kol įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4810-556/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01060-2018-1).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Sustabdyti administracinę bylą Nr. eA-4609-492/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2018-8) pagal pareiškėjos S. R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kol įsiteisės teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-4810-556/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01060-2018-1).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė