2bf9e3d3-298d-4a26-9fed-e9a69f0548fb · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-844-753/2019 Teisminio proceso Nr.1-06-0-00006-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.10.1. 2.1.3.1; 2.3.6; 2.3.6.4.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 17 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. P., gynėjui advokatui S. M., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei D.

V., konvojuotam kaltinamajam M. A., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo - AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 sektoriuje, teistas: 1) 2014 m. kovo 21 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 641 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2015 m. sausio 29 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1, 4 dalių pagrindu, taikant dalinį bausmių subendrinimÄ , paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , BK 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, mokytis, tęsti mokslÄ ir darbÄ arba dirbti, bei uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 3) 2015 m. liepos 8 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su 2015 m. sausio 29 d. Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2015 m. liepos 23 d. Kėdainių raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

LR BK 64 1 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 2016 m. sausio 25 d. Kėdainių r. apyl. teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiais subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga 2019 m. rugsėjo 18 d., kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas N u s t a t ė: M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1- ame sektoriuje, KaiÅ¡iadorių r., PravieniÅ¡kių sen., PravieniÅ¡kių k., 2017 m. gruodžio 27 d. apie 12.25 val. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus vidiniame Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 kieme, mėtydamas akmenis į transporto praleidimo kiemelį, sugadino įstaigos turtÄ , t. y iÅ¡daužė, transporto praleidimo kiemelyje stovėjusio tarnybinio automobilio „Fiat Ducato“, valstybiniais numeriais (toliau – valst.

Nr.) (duomenys neskelbtini) Å¡oninių durų stiklÄ , padarydamas PravieniÅ¡kių pataisos namams - atvirajai kolonijai 503,19 Eurų turtinę žalÄ . Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis M. A. pripažino pilnai kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis vaikščiojo pataisos įstaigos kieme, pasirodė, kad jį kažkas paÅ¡aukė balsu už tvoros (iÅ¡ laisvės pusės). Kas jį paÅ¡aukė už pataisos įstaigos tvoros, nežino, gal koks kambariokas, todėl paėmęs rastÄ akmenį, metė jį per tvorÄ .

Tvora yra skardinė (nepermatoma), didelė (2-ų aukÅ¡tų namo dydžio), todėl nesimatė kas yra už jos. Nesupranta kaip mestu akmeniu jis pataikė į stovėjusio automobilio stiklÄ , tačiau pripažįsta padaręs žalÄ , kuriÄ sutinka atlyginti. PaaiÅ¡kino, jog tai buvo žaidimas, dažnai taip bÅ«na kai mėtosi akmenimis, net pats buvo sužalotas, t. y. jam buvo praskelta galva. Permetus akmenį per tvorÄ , jam nekilo minčių, kad jis galėtų kÄ nors sužaloti, tai buvo tik žaidimas, t. y.

čia buvo toks žaidimas. M. A. paaiÅ¡kinimu, nuo pat gimimo jis turintis protinį atsilikimÄ (yra netekęs darbingumo), dėl psichinės bÅ«klės yra gydytas apie 19 kartų, pastaruoju metu jo sveikatos bÅ«klė buvo prasta (kartais vaidenosi), o Å¡iuo metu gydytoja pakeitė vaistus (stipresnius vaistus), todėl jis geriau jaučiasi. Savo poelgį vertina blogai (b. l. 187-188). Kaltinamojo M. A. gynėjas advokatas S. M. prašė LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ kaltinamojo atžvilgiu pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant pataisos įstaigos atstovo reikalavimo (pareiÅ¡kimo) pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Gynėjo S. M. nuomone Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neturint pataisos įstaigos administracijos įgaliojimo, negali būti laikytinas tinkamu įstaigos reikalavimu (pareiškimas) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 188). Ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais) gali būti pradedamas ir tęsiamas tik esant dėl to aiškiai išreikštai nukentėjusiojo valiai, įtvirtintai atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime.

Nesant tokio procesinio dokumento, ikiteisminis tyrimas nurodytais atvejais gali bÅ«ti atliekamas tik prokuroro reikalavimu, kuris turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas motyvuotu sprendimu, pagrindžiančiu, kad minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar kad jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų (LAT nutartis 2K-26/2014). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje M. A. atžvilgiu buvo pradėtas 2018 m. sausio 5 d. pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ pareigÅ«no dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) 1 dalyje, padarymo.

Kadangi sugadintas turtas, t. y. iÅ¡daužtas stiklas automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio PravieniÅ¡kių pataisos namų –atvirajai kolonijai, pateikus PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistei L. P. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir apie tai informavus Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus (KaiÅ¡iadorys) prokurorÄ ( b. l. 3-4, 5-6), tyrimo metu įstaiga pateikė 2018 m. sausio 23 d.

įgaliojimÄ Nr.S-1680, kuriuo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos laikinai einantis direktoriaus pareigas D. S. įgaliojo personalo skyriaus juristkonsultę G. L. atstovauti įstaigai teismuose, nagrinėjant administracines, civilines ir baudžiamÄ sias bylas, susipažinti su bylos medžiaga, reikÅ¡ti praÅ¡ymus, nuÅ¡alinimus nei atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu (b. l. 48). Å i aplinkybė rodo aktyvius civilinio ieÅ¡kovo – PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiksmus tyrimo procese, siekiu iÅ¡siaiÅ¡kinti padarytÄ nusikaltimÄ ir nubausti kaltÄ asmenį įstatymo numatyta tvarka, todėl atmestini kaltinamojo M.

A. advokato S. M. argumentai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. buvo pradėtas nepagrįstai. IÅ¡klausius byloje proceso dalyvių nuomonės, teismas nutarė tęsti bylos nagrinėjimÄ pagal bendrÄ sias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, kÄ numato LR BPK 273 straipsnis. 2018 m.. sausio 15 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės L. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d. pataisos įstaigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kai 2017 m. gruodžio 27 d. buvo gautas kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto V.

B. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 41-19537, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 12.25 val. į transporto praleidimo kiemelį buvo įleistas nuteistųjų konvojavimui skirtas tarnybinis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo konvojavimui į laisvės atėmimo vietų ligoninę, apie 13.30 val. bÅ«damas poste, jis pamatė, kaip nuteistasis M. A., eidamas į kontrolės ir praleidimo punktÄ Nr. 2, pakėlė nuo žemės keletÄ akmenų ir metė į transporto kiemelio pusę, ko pasėkoje buvo iÅ¡daužtas minėto automobilio Å¡oninių durelių stiklas.

Tikslinant įvykio aplinkybes 2017 m. sausio 4 d. buvo gauta UAB „Carglass“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 0002694, kurioje nurodyta bendra suma už stiklÄ bei atliktas paslaugas 503,19 Eurų dydžio (b. l. 47). Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju M. A. parodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, bÅ«damas kieme prie kontrolės praleidimo punkto Nr. 2, jis mėtė akmenis per tvorÄ Ä¯ tÄ pusę, kur į pataisos namus įvažiuoja automobiliai. Pataikė į automobilio stiklÄ , nežino pats dėl ko mėtė tuos akmenis, pats nesuvokia, nenorėjo sudaužyti automobilio stiklo, kartais jam bÅ«na taip, kad nesuvokia kÄ daro.

Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b.l. 146). Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas B. I. (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-mo sektoriaus APS jaunesnysis specialistas) parodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 11.25 val. buvo gautas pranešimas iš vyriausiojo specialisto M. K., kad reikės vykti konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę apie 12.25 val., todėl į įstaigos transporto praleidimo kiemelį įvairavo nuteistųjų konvojavimui skirtas tarnybinis automobilis „Fiat Ducato“, valst.

Nr.(duomenys neskelbtini) BÅ«damas kiemelyje prie automobilio, jis iÅ¡girdo kaip kažkas stuktelėjo į automobilį ir į ginklų užtaisymo stogelį. PareigÅ«nas V. B. pasakė – „va mėto kažkÄ â€œ. Tuomet jis pamatė, kad įstaigos kieme nuteistasis M. A. tarp pavaduotojo kabineto ir pasitarimų kambario mėto akmenis į transporto kiemelį. Jis nuteistÄ jį atpažino iÅ¡ karto, nes pastarasis yra gerai žinomas. Kiek tiksliai kartų metė akmenis nuteistasis, jis pasakyti negalintis.

Liudytojo parodymu, V. B. nuėjo praneÅ¡ti apie įvykį į KPP-1, o jis pats, apžiÅ«rėjęs transporto priemonę, pamatė, kad yra suskilęs automobilio Å¡oninių stumdomų durelių stiklas. Daugiau jokių pažeidimų ant automobilio nepastebėjo. Pastebėjęs suskilusį automobilio stiklÄ , iÅ¡kart apie tai pranešė vyr. specialistui M. K. (b.l. 27-28). Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. B. (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos APS jaunesnysis specialistas) parodė, kad dirbant kontrolės praleidimo punkto Nr. 1 transporto praleidimo poste apie 12.25 val.

įleido į transporto praleidimo kiemelį įstaigos nuteistųjų konvojavimui skirtÄ automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris turėjo pervežti nuteistÄ jį į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Apie 12.30 val. transporto praleidimo kiemelyje jis iÅ¡girdo per stogelį krentančius akmenis. Pamatė, kad nuteistasis, stovintis įstaigos kieme prie introskopo pastato ir KPP-2, mėto akmenis į transporto kiemelį, tai buvo nuteistasis M. A.. Liudytojas šį nuteistÄ jį iÅ¡kart pažino, nes jis kÄ tik buvo atvežtas konvojumi į įstaigÄ .

Pamatęs, kad nuteistasis mėto akmenis, skubiai nuėjo į KPP-1 ir pranešė apie tai budinčiam M. K.. Grįžęs su pareigÅ«nu B. I. apžiÅ«rėjo automobilį ir pamatė, kad yra suskaldytas visas Å¡oninis stiklas (b.l. 30). Ä®vykio vieta yra PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus transporto praleidimo kiemelis, kuriame apžiÅ«rėjus nuteistųjų konvojavimui skirtÄ automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jo deÅ¡inės pusės stumdomų durelių stiklas suaižėjęs į smulkius gabaliukus (b.l. 22-25).

Ikiteisminiame tyrime PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesnysis specialistas V. K. pateikė CD diskÄ su 1-o sektoriaus vaizdo kameros Nr.4, esančios lauke prie kontrolės praleidimo punkto Nr.1, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d. vaizdo įraÅ¡u, kurį apžiÅ«rėjus buvo nustatyta: įstaigos 1-o sektoriaus vidiniame kiemelyje, esančiame tarp kontrolės praleidimo punktų Nr. 1 ir Nr. 2, aptvertame grotuota metaline tvora, prie pastato kampo, kuriame pasitarimų patalpa, 12:30:22 val. vaikÅ¡to asmuo, kuris 12:30:23 val. pasilenkęs pakelia nuo žemės objektÄ ir 12:30:24 val. deÅ¡ine ranka atlieka metimo veiksmÄ transporto praleidimo kiemelio kryptimi; 12:30:32 val. asmuo prieina prie kiemelyje sudėtų akmenų, pasilenkia; 12:30:34 val. pasilenkęs paima nuo žemės objektÄ , atsitiesęs 12:30:39 val. atlieka metimo veiksmÄ transporto praleidimo kiemelio kryptimi, po ko toliau vaikÅ¡to po aikÅ¡telę; pasivaikščiojęs 12:30:52 val. asmuo pasilenkia, ima į abi rankas nuo žemės objektus; 12:31:00 val. jis atsitiesia, o 12:31:02 val. atlieka metimo veiksmÄ transporto praleidimo kiemelio kryptimi, iÅ¡ kairės rankos perėmęs objektus į deÅ¡inę rankÄ ; 12:31:04 val. atlieka metimo veiksmÄ transporto praleidimo kiemelio kryptimi, numetęs objektus asmuo vėl eina aikÅ¡tele link pastato kampo; 12:31:11 val. asmuo pasilenkia ir abiem rankomis ima objektus nuo žemės; 12:31:18 val. paeina keletÄ Å¾ingsnių ir 12:31:20 val. atlieka metimo veiksmÄ transporto praleidimo kiemelio kryptimi (b. l. 51-52, 53- 61).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Pravieniškių pataisos namams- atvirajai kolonijai (b. l. 42). Automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 20 d. vienerių metų terminui apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 39-40, transporto priemonių draudimo liudijimas). Patirta žala sudarė 503,19 Eurų (remonto paraiška/priėmimo-perdavimo aktas Nr.CA000048224 2017 m. gruodžio 27 d.;

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, serija CG Nr.0002694, b. l. 44,45). AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo PravieniÅ¡kių pataisos namams - atvirajai kolonijai 503,19 Eurų draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 41,46). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus akte Nr. 75U-I-40/2018 konstatuota, kad M. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis nevisiÅ¡kai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

M. A. 2018 m. balandžio 16 d. apklausos metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kuris netrukdė jam dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. M. A. šiuo metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būklės M. A. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje.

M. A. nereikalinga skirti priverčiamÄ sias medicinines priemones. Pagal psichikos sveikatos bÅ«klę jam rekomenduojamas psichiatro stebėjimas laisvės atėmimo vietos įstaigoje (b. l. 95-99). Pataisos įstaigos administracijos M. A. yra charakterizuojamas neigiamai, kaip netinkamai atliekantis bausmę nuteistasis, kadangi turi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka drausmės grupės sÄ lygomis (b. l. 101-102). Charakteristikoje nurodyta, nuteistasis negeba prognozuoti savo elgesio pasekmių, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. jis buvo įtrauktas į nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo pataisos namuose ir bandymo nusižudyti apskaitos žurnalÄ .

Nuo 2018 m. gruodžio 12 d. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje. Atlikdamas bausmę jis padarė aÅ¡tuonis vidaus tvarkos pažeidimus, iÅ¡ jų Å¡eÅ¡is kartus buvo baustas drausmine tvarka (b. l. 101-102, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, b. l. 103-104). M. A. nuo vaikystės yra gydomas psichiatrų, nustatytas lengvas protinis atsilikimas, LAVL psichiatrijos skyriuje daug kartų gydytas (b. l. 105). Pagal BK 187 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. M. A. neginčija, jog savo veiksmais, permetęs per aukÅ¡tÄ tvorÄ akmenį į transporto praleidimo kiemelį, sugadino įstaigos turtÄ , t. y iÅ¡daužė transporto praleidimo kiemelyje stovėjusio tarnybinio automobilio Å¡oninių durų stiklÄ , padarė žalos PravieniÅ¡kių pataisos namams.

Tačiau kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad mesdamas akmenį per tvorÄ (tvora metalinė, uždara), jis nenumatė aplinkybių ir nepagalvojo, kad taip galėtų nutikti, ar kÄ nors sužalotų, nes čia buvo toks žaidimas. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimu nustatyta, jog bÅ«damas pataisos įstaigos kieme iÅ¡girdo, jog kažkas jį Å¡aukia, pagalvojo gal kambariokas, todėl paėmęs kieme rastÄ akmenį, jį metė (b. l. 187-189). Å i byloje nustatyta aplinkybė nepaneigia nuteistojo aiÅ¡kinimo, kad jis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimo turto.

Tai, jog kaltinamasis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti turto patvirtina jo duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, jog nežino pats dėl ko mėtė tuos akmenis, pats nesuvokia, nenorėjo sudaužyti automobilio stiklo, kartais jam bÅ«na taip, kad nesuvokia kÄ daro (b.l. 146). Vienas iÅ¡ subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikÅ¡mę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims bausmės rūšį ir individualizuojant jos dydį.

Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnyje nustatyta, jog:

1) Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo;

2) Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti;

3) Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padarę asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti;

4) Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymÄ dėl neatsargumo tik Kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Taigi pagal BK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ yra dvi neatsargumo kaip kaltės formos rÅ«Å¡ys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerÅ«pestingumas. Pažymėtina, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo tik tais atvejais, kai jį padaręs asmuo arba numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atkreiptinas dėmesys, jog neatsargÅ«s nusikaltimai gali bÅ«ti tiek tokie, kuriuos asmuo numatė, t.y. kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, tiek tokie, kuriuos padaręs asmuo tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinamas kaltininko elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus (LAT nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015).

Taigi tik iÅ¡samus M. A. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ . IÅ¡ kaltinamojo M. A. duotų paaiÅ¡kinimų teisme ir tyrime matyti, kad jis nesiekė svetimo turto sugadinimo, tačiau sutinka padaręs tokiais veiksmais žalÄ pataisos įstaigai. Kaltinamojo M. A. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad permesdamas akmenį per tvorÄ , jis nenumatė aplinkybės, kad tokiu poelgiu gali kÄ nors sužaloti, jo teigimu, tai buvo toks žaidimas.

Kaltinamojo paaiškinimu nustatyta, kad jis turi nuolat vartoti vaistus, o pastaruoju metu jo sveikatos būklė buvo prasta (vaidenosi). Tik gydytojai pastaruoju metu vartojimui paskyrus stipresnius vaistus, jo psichinė būklė pagerėjo. Kadangi BK 187 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia, konstatuotina, kad M. A. nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesant kaltinamojo veiksmuose tyčios, o tuo pačiu ir inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose, tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip civilinis deliktas.

Todėl padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. civiliniam ieÅ¡kovui savo interesus siekiant apginti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. LAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartis Nr. 2K-409/2011).

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (LR BPK 1 straipsnis). Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis).

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamÄ asmenį iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir turi bÅ«ti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaudamasis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, jog kaltinamojo M. A. veika, atsižvelgus į kaltės formÄ , padarytos veikos pobÅ«dį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl jo atžvilgiu priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Esant tokioms aplinkybėms civilinio ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Civilinis ieÅ¡kovas AB Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, pateikė 503,19 Eur civilinį ieÅ¡kinį žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmens už iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui (b. l. 31). Teismo nuosprendžiu priėmus sprendimÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, civiliniam ieÅ¡kovui paliekama teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka bendrais pagrindais ir iÅ¡ naujo jį įrodinėti.

Civilinės atsakomybės samprata ir rÅ«Å¡ys reglamentuotos CK 6.245 straipsnyje. Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamajam M. A. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Daiktinis įrodymas- CD (1 vnt.), kuriame yra įraÅ¡as 2017 m. gruodžio 27 d. laikotarpio nuo 12.30 val. iki 12.32 val., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 297 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktÄ , N u t a r ė:

M. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Daiktinį įrodymÄ , turėjusį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD (1 vnt.), kuriame yra vaizdo įraÅ¡as 2017 m. gruodžio 27 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje. Civilinio ieÅ¡kovo - AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, civilinį ieÅ¡kinį dėl 503,19 Eurų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos draudėjui priteisimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens palikti nenagrinėtu.

Civiliniam ieÅ¡kovui - AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, paliekama teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka bendrais pagrindais. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. A. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Rasa Balsevičienė