2bf9567b-4ac3-43cf-9c57-4e9eedac30a5 · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-217-935/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05132-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (M. K.) atstovės advokatės skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;

- pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir M. K. paskirta 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. M. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 22 d., apie 07.30 val., DzÅ«kų gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bei KET 16 punkto reikalavimus, numatančius pareigÄ tikrinančiam pareigÅ«nui stabdomÄ transporto priemonę jÄ sustabdyti, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmai M. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde M. K. atstovė advokatė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo dalį, kuria M. K. buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtÄ ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę, tačiau jo sÄ moningai nevykdyti. Tam, kad bÅ«tų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti ne tik tai, jog pareigÅ«nas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sÄ moningai teisėtam pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Tuo atveju, jeigu asmuo nesuvokia arba negali suvokti reikalavimo sustabdyti transporto priemonę dėl to, jog reikalavimas nebuvo aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡reikÅ¡tas, atsakomybė pagal aptariamÄ normÄ negali bÅ«ti taikoma.

4. M. K. atstovė tvirtina, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas teiginys, jog M. K. vairuojamas automobilis buvo stabdomas, kai iki policijos pareigūnų nuo automobilio dar buvo apie 20-25 metrų atstumas, prieštarauja policijos automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotam vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnas, modamas skrituliu su atšvaitu, staigiai iššoka ir bando sustabdyti jau nuvažiuojantį automobilį. Taigi policijos pareigūno veiksmai neatitinka ANK 426 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtinto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę aiškiai ir suprantamai. Policijos pareigūnas automobilį pradėjo stabdyti akivaizdžiai per vėlai, dėl ko vairuotojas negalėjo pamatyti pareigūno gesto ir sustoti.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas stabdyti transporto priemonę buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai, atstumas tarp stabdančio pareigÅ«no ir automobilio buvo nedidelis, todėl M. K. objektyviai turėjo galimybę matyti ir aiÅ¡kiai suvokti, kad yra stabdomas. Pažymima, kad M. K. po to, kai pamatė, jog paskui jį važiuoja policijos automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais, iÅ¡ karto sustabdė vairuotÄ transporto priemonę.

6. Taip pat M. K. atstovės įsitikinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog M. K., bÅ«damas savo automobilyje, turėjo objektyviÄ galimybę aiÅ¡kiai matyti ir suvokti, kad netrukus bus sustabdytas ir patikrintas policijos pareigÅ«nų, todėl, bÅ«damas neblaivus, bandydamas iÅ¡vengti patikrinimo, pasuko į deÅ¡inę ir taip norėjo apvažiuoti automobilių kolonÄ , t. y. vengė patikrinimo ir ėmėsi visų priemonių, jog nebÅ«tų sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog M. K. nebuvo vienintelis vairuotojas, apvažiavęs automobilių kolonÄ iÅ¡ deÅ¡inės ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengęs policijos pareigÅ«nų patikrinimo. PrieÅ¡ jį važiavęs automobilis apvažiavo automobilių kolonÄ ir nebuvo sustabdytas, todėl teigti, jog M. K. turėjo aiÅ¡kiÄ galimybę numatyti, jog bÅ«tinai bus sustabdytas, nėra jokio pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme apklausti policijos pareigÅ«nai M. K. vairuojamo automobilio stabdymo momento nematė ir negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių. Jie tik patvirtino faktÄ , jog 2019 m. lapkričio 22 d. buvo vykdoma policijos priemonė ir patikrinimui stabdomi beveik visi automobiliai. Vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų net teigė, kad reido metu automobiliai buvo stabdomi ir tikrinami pasirinktinai. Be to, apvažiuoti susidariusiÄ automobilių eilę iÅ¡ deÅ¡inės nėra draudžiama.

8. Advokatės įsitikinimu, vertinti M. K. manevrÄ , kuriuo buvo siekiama apvažiuoti automobilių kolonÄ iÅ¡ deÅ¡inės, kaip teisės pažeidimo nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad M. K. siekė iÅ¡vengti policijos pareigÅ«nų patikrinimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliaciniame skunde neginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo dalis, kuria M. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau tvirtinama, kad M. K. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik ginčijamos skundžiamo nutarimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

10. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pagal ANK 426 straipsnio 6 dalį uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas vienu iÅ¡ alternatyvių bÅ«dų: a) duodant signalÄ lazdele; b) mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties; c) per garsiakalbį liepiant sustoti. Å ioje byloje nekyla abejonių, kad M. K. buvo stabdomas vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų, t. y. uniformuotam policijos pareigÅ«nui mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai M. K. valdomo automobilio judėjimo kryptimi. Šį faktÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡e (duomenys neskelbtini) (toliau – vaizdo įraÅ¡as Nr. 1) užfiksuoti duomenys. IÅ¡ paminėto vaizdo įraÅ¡o (laikas 03:46) matyti, kaip uniformuotas policijos pareigÅ«nas mojuodamas skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia nurodymÄ vairuotojui sustabdyti automobilį.

11. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su teiginiu, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia, jog policijos pareigÅ«nas reikalauja sustabdyti transporto priemonę, tačiau sÄ moningai tokiam reikalavimui nepaklÅ«sta. Å iuo atveju apeliantė tvirtina, jog M. K. nesuragavo į policijos pareigÅ«no reikalavimÄ sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, kadangi tokio reikalavimo paprasčiausiai nepastebėjo. M. K. veiksmuose nėra tyčios, todėl jis negali atsakyti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su teiginiais, kad M. K. nepastebėjo, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«no, nesutinka.

12. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 1 matyti, jog iÅ¡ tikrųjų M. K. vairuojamo automobilio stabdymas įvyko staiga ir truko labai trumpai. Vis tik Å¡is faktas savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad reikalavimas sustoti buvo iÅ¡reikÅ¡tas neaiÅ¡kiai, o M. K. galėjo nepastebėti policijos pareigÅ«no veiksmų bei nesuvokti jo reikalavimų esmės. Konstatuotina, kad policijos pareigÅ«nas skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu mojavo iÅ¡ stabdomo automobilio vairuotojo pusės, bÅ«damas akivaizdžiai M. K. matymo zonoje. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. K., kuris prieÅ¡ tai stovėjo automobilių, kurių vairuotojams buvo tikrinamas blaivumas, kolonoje, bÅ«damas neblaivus ir norėdamas iÅ¡vengti gresiančio patikrinimo, staigiai iÅ¡ Å¡ios kolonos iÅ¡sukęs bei važiuodamas nedideliu greičiu turėjo matyti ir matė, jog iÅ¡ esmės tiesiai prieÅ¡ jo akis policijos pareigÅ«nas, ant kurio uniformos buvo ne vienas Å¡viesÄ atspindintis elementas, mojuoja skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu, taip pat jis turėjo suvokti ir suvokė, kad Å¡is policijos pareigÅ«nas reikalauja sustabdyti automobilį, tačiau sÄ moningai tokiam reikalavimui nepakluso. Be to, faktÄ , kad M. K. matė ir suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«no, patvirtina R. Z. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Å is liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai stabdė M. K. vairuojamÄ transporto priemonę, tarp jo ir vairuotojo įvyko akių kontaktas (b. l. 38, teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 04:22-04:28). Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

13. IÅ¡ tikrųjų policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime yra nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo pradėtas reikÅ¡ti tuo metu, kai tarp policijos pareigÅ«no ir M. K. valdomo automobilio buvo 20-25 metrų atstumas. IÅ¡ esmės tokiÄ pačiÄ aplinkybę liudytojas R. Z., kuris surašė minėtÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , nurodė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. Å¡is liudytojas teigė, kad tuo metu, kai jis pradėjo stabdyti automobilį, tarp jo ir automobilio buvo 20 metrų atstumas (b. l. 39). Čia pažymėtina, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 1 matyti, kad tarp tos vietos, nuo kurios pajudėjo M. K. valdomas automobilis, iki tos vietos, kur policijos pareigÅ«nas davė nurodymÄ sustabdyti automobilį, iÅ¡ tikrųjų buvo apie keliolikos metrų atstumas (Å¡ias dvi vietas skyrė vieno mikroautobuso ir dviejų lengvųjų automobilių korpusai). Taigi tarnybinio praneÅ¡imo turinys bei R. Z. teiginiai, iÅ¡sakyti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vaizdo įraÅ¡o Nr. 1 turiniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. Z. nurodytos aplinkybės leidžia nustatyti momentÄ , kuomet jis pradėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ sustabdyti automobilį, o vaizdo įraÅ¡as Nr. 1 leidžia nustatyti momentÄ , kai M. K. pamatė aiÅ¡kiai reiÅ¡kiamÄ policijos pareigÅ«no reikalavimÄ . Akivaizdu, kad momentas, kai R. Z. pradėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ sustabdyti automobilį, nesutampa su momentu, kai M. K. pamatė policijos pareigÅ«no veiksmus ir suprato, jog yra stabdomas. Vis tik Å¡is faktas, atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta Å¡io procesinio sprendimo 12 pastraipoje, visiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingas vertinant M. K. veiksmus. Konstatuotina, kad apeliantės teiginys, jog M. K. negalėjo pastebėti policijos pareigÅ«no veiksmų ir jų suprasti, nes jie buvo atlikti per vėlai, yra deklaratyvus ir neatitinka vaizdo įraÅ¡o Nr. 1 turinio.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog motyvas, dėl kurio asmuo nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nėra reikÅ¡mingas traukiant tokį asmenį atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Tuo pačiu teigtina, jog motyvai, dėl kurių asmuo nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti automobilį, gali bÅ«ti reikÅ¡mingi vertinant asmens tyčios egzistavimÄ . SkundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, jog Å¡iuo atveju M. K., nepaklusdamas policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, siekė iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. 1 matyti, jog M. K. automobilis stovi automobilių, kurių vairuotojus vienÄ po kito tikrina policijos pareigÅ«nai, kolonoje. Akivaizdu, jog M. K. suvokė, kad yra reali tikimybė, jog jo patikrinimo metu bus nustatyta, kad jis vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 1 yra užfiksuota, kai pro automobilių kolonÄ pravažiuoja automobilis, kuris toje kolonoje nestovėjo. Å iam automobiliui pravažiavus M. K. automobilį, Å¡is staiga iÅ¡suka iÅ¡ tikrinamų automobilių kolonos, jÄ apvažiuoja bei nuvažiuoja toliau. Tokie M. K. veiksmai rodo, jog jis bandė iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo ir jam gresiančių teisinių pasekmių. Vėlesni M. K. veiksmai tik patvirtina faktÄ , kad jis bandė iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo bei jam gresiančių neigiamų teisinių pasekmių.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad faktÄ , jog M. K. neveikė tyčia, patvirtina tai, kad jis, pamatęs, jog paskui jį važiuoja policijos automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais, iÅ¡ karto sustabdė automobilį. Vis tik byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog automobilio sustabdymas taip pat buvo motyvuotas tik siekiu iÅ¡vengti susidÅ«rimo su policijos pareigÅ«nais, imituojant tai, kad M. K. dėl tariamų kažkokių asmeninių priežasčių buvo bÅ«tina sustoti toje vietoje. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) (toliau – vaizdo įraÅ¡as Nr.

2) matyti, jog M. K. po to, kai sustabdė savo vairuotÄ automobilį, iÅ¡ jo iÅ¡lipa, užrakina ir nuo jo nueina (laikas 04:14-04:22). Toks M. K. elgesys neatitinka KET 16 punkte įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos tikrinamas vairuotojas privalo likti automobilyje ir iÅ¡ jo iÅ¡lipti gali tik leidus policijos pareigÅ«nui. Taigi akivaizdu, jog Å¡iuo atveju M. K. ir vėl bandė apsimesti, kad jis nesuprato, jog policijos pareigÅ«nas tarnybiniu automobiliu su įjungtais Å¡vyturėliais vijosi bÅ«tent jį. Pažymėtina, kad M. K. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir kažkur eiti neturėjo jokio pagrindo, kadangi pagal jo paties paaiÅ¡kinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, jis vyko į darbÄ , o jo darbo vieta yra visai kitoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) (toliau – vaizdo įraÅ¡as Nr.

3) matyti, jog jame yra užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis, kuris vyko tarnybiniame automobilyje po to, kai buvo sulaikytas M. K.. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad policijos pareigūnas savo kolegoms aiškina, jog, pradėjus bendrauti su M. K., šis apskritai neigė, kad vairavo automobilį, nesutiko padėti rankų ant automobilio, bandė šalintis, tačiau policijos pareigūnas jį sulaikė (laikas 25:27-25:52). Iš esmės tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4), taip pat jis tokias aplinkybes nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 38).

Aplinkybę, kad M. K. po to, kai sustabdė automobilį, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡ dalies patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as Nr. 1, iÅ¡ kurio matyti, kaip iÅ¡ tarnybinio automobilio iÅ¡lipęs policijos pareigÅ«nas ramiai juda link Å¡aligatvio, t. y. tos vietos, kurioje buvo M. K., tuomet sugriebia M. K. ir jį traukia link savęs, vėliau pargriauna (laikas 04:23-04:50). Vaizdo įraÅ¡e Nr. 1 užfiksuotas policijos pareigÅ«no elgesys rodo, kad jis reaguodamas į susidariusiÄ situacijÄ , M.

K. elgesį, turėjo koreguoti ir savo veiksmus, t. y. nuo įprasto bendravimo pereiti prie fizinių veiksmų. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. K. iÅ¡ tikrųjų vengė kontakto su policijos pareigÅ«nu, kas iÅ¡ dalies patvirtina, jog jis iÅ¡ tikrųjų tyčia nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

16. Sutiktina su teiginiu, jog automobilių, kurių vairuotojus tikrino policijos pareigÅ«nai, kolonos apvažiavimas nevertintinas kaip teisės pažeidimas. Vis tik M. K. už minėtos automobilių kolonos apvažiavimÄ ir nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn. Taip pat jo atsakomybės pagal BK 426 straipsnio 5 dalį neÅ¡alina tai, jog prieÅ¡ tai automobilių kolonÄ apvažiavo kitas automobilis, kurio joks policijos pareigÅ«nas nestabdė. Čia pastebėtina, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, kitas automobilis automobilių kolonÄ apvažiavo visÄ laikÄ važiuodamas pirmÄ ja eismo juosta, o M. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ tikrinamų automobilių kolonos.

17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinio skundas nėra tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Ugnius Trumpulis