2bf6e2f5-0b6b-4975-990f-b2caa2d3b4df · Å venčionių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-77-763/2012(Teisminio proceso Nr.2-45-3-00954-2012-6) Proc.sprendimokategorija:9.11.;       113.1.;113.8.;114.9.6.1.;                                       (S)                           ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                    SPRENDIMAS                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2012m.gruodžio 14 d.                                                Švenčionys                                              Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovių Č.

B. ir R. Ž. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovei S. P., jos atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei, tretiesiems asmenims- M. K., Å venčionių rajono 3-ojo notarų biuro notarei Ingai Navickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â pagal Č. B. ir R. Ž. ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir n u s t a t ė :                        IeÅ¡kovės praÅ¡o pripažinti V. S. testamentÄ , sudarytÄ 2008-08-19 ir patvirtintÄ Å venčionių rajono 3 notarų biure, negaliojančiu LR civilinio kodekso 1.89 str. pagrindu, kaip sudarytÄ Â nesuvokiant savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodė, kad jų motina V.

S. mirė 2011-08-13. V. S. 2006-12-15 buvo sudariusi oficialų testamentÄ , kurį 2008-08-19 testatorė pakeitė ir sudarė naujÄ . Å iuo testamentu V. S. paliko S. P. (pareiÅ¡kėjų seseriai): gyvenamÄ jį namÄ kartu su priklausiniais-kiemo statiniais ir 0.46 ha žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) Å venčionių r.IeÅ¡kovių teigimu Å¡io testamento sudarymo momentu jų motina buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, nes buvo garbaus amžiaus-86 metų, jos psichinė sveikata sparčiai blogėjo, psichiatro atliktame trumpame protinės bÅ«klės tyrime (MMSE),ji surinko 9 taÅ¡kus iÅ¡ 27 ir jai buvo konstatuotas vidutinio sunkumo-sunkus intelekto funkcijų sutrikimas, dėl to testamentas neatitinka jos tikrosios valios ir turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.               Atsakovė S. P. paaiÅ¡kino, kad jos motina V.

S. pastoviai gyveno kaime, užaugino Å¡eÅ¡is vaikus. Ji turėjo gerÄ atmintį, pastoviai žiÅ«rėjo televizijÄ , klausėsi radijo žinių. Motina gyveno kaime, jai buvo 85 metai ir pati viena tvarkėsi. Ji (atsakovė) iÅ¡ Pabradės ir sesuo M. K.-iÅ¡ Vilniaus atvažiuodavo jai padėti. 2006-12-15 ji sudarė pirmÄ testamentÄ . Pirmas testamentas buvo žinomas visoms dukroms: testatorė turėjo keturis vaikus, dar du vaikai jau buvo mirę. 2008 m. motina kalbėjo, kad reikia apraÅ¡yti namÄ , kad negerai padarė, jog visiems jį paliko- sugrius.

Ji dar sakydavo, kad vienai dukrai namÄ pastatė, R. K. ir Č. B. sodo namelius pastatyti padėjo, sÅ«nus vaikų neturi-jam nereikia, o atsakovė bitininkauja, tai jai ir nutarė palikti namelį, o miÅ¡kÄ ir žemę padalino visiems. Jei motina bÅ«tų nesusivokianti, tai viskÄ jai-atsakovei bÅ«tų palikusi. Be to mirusios sesers dalį anÅ«kams perrašė. Niekas motinos nebuvo konsultavęs pas psichiatrÄ iki 2008 metų, kai sesuo R. Ž. atsivedė psichiatrÄ , nors mamÄ gydanti gydytoja jo nekvietė.

Motina nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki pat savo mirties gyveno pas jÄ (atsakovę), gyveno trise viename 13 kvadratų ploto kambaryje. Motina buvo protinga iki paskutinės savo dienos, ji nestovėjo jokioje įskaitoje, negėrė jokių psichikÄ gydančių vaistų. PraÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .             Tretysis asmuo M. K. paaiÅ¡kino, kad jos motina V. S. gyveno viena iki 2008 m. 2006 m. jai buvo nustatytas cukrinis diabetas. Mama blogai matė, nes jai buvo atlikta akies operacija.

IÅ¡skyrus terapinį skyrių ji niekur kitur nesigydė. Vėliau ji gyveno tai pas vienÄ dukrÄ tai pas kitÄ . IÅ¡eidama į darbÄ , mamÄ palikdavo vienÄ . Ji pabuvo iki pavasario, o po Velykų- balandžio mėnesį iÅ¡važiavo į savo namus. Kai jai pasidarė blogai- Å¡irdies ritmas sutriko, paguldė į ligoninę Pabradėje. Kai iÅ¡rašė iÅ¡ ligoninės, susitarė su kaimyne, kad prižiÅ«rės motinÄ , pastaroji tik keletÄ kartų per dienÄ ateidavo pas jÄ ateidavo. Ji (tretysis asmuo) pas motinÄ atvažiuodavo šeÅ¡tadieniais.Motina vaikščiojo, galvos sutrikimų nebuvo.

Kai pas jÄ ateidavo kaimynai, tai motina jų visko klausinėdavo. 2008 m. rugpjūčio mėn. kai jai vėl pasidarė blogai su Å¡irdim, tai motinÄ nuvežė į ligoninę, kur ji ir nusprendė perraÅ¡yti testamentÄ . Spalio mėnesį mirė brolis, tai mamai buvo didelė trauma buvo, bet ji dalyvavo laidotuvėse. Dėl Å¡io didelio streso lapkričio mėn. ji vėl buvo paguldyta į ligoninę.Nuo lapkričio 8 d. iki 15 d., kai ji vėl buvo ligoninėje, atvažiavo sesuo ir atvedė psichiatrÄ .

Tad rugpjūčio mėnesį testamentas buvo suraÅ¡ytas, o lapkričio mėn. psichiatrÄ atvedė, iki tol psichiatras nesilankė. Sveikatos problemų turėjo nemažų: cukrinis diabetas, Å¡irdis. Apylinkės gydytoja jÄ tris metus prižiÅ«rėjo. 2009 m. vienÄ kartÄ gulėjo ligoninėje tik dėl per didelio kiekio cukraus, tačiau ji buvo savame prote, psichotropinių vaistų nenaudojo.Sesuo Romalda nuėjo pas psichiatrÄ pažymos, nors motinÄ gydanti gydytoja psichiatro nekvietė. Stebėtina, kad psichiatras sesers praÅ¡ymu vienÄ kartÄ atėjęs į ligoninę nustatė diagnozę.

PraÅ¡o netenkinti ieÅ¡kinio.              Tretysis asmuo notarė Inga Navickienė paaiÅ¡kino, kad visuomet paklausia testatoriaus: ar žino pas kÄ atvyko, kokiu klausimu, vardo, pavardės, gimimo metų, kur gyvena, kiek turi vaikų? Jei testatorius savo turtÄ nori palikti vienam iÅ¡ vaikų, tai tuomet jo klausia-kodėl vienam, ar nebus pretenzijų. Ji nėra specialistė, kad galėtų nuspręsti serga testatorius ar ne, tačiau jei buitiniame lygmenyje susiÅ¡neka ir yra aiÅ¡ki jo valia, testamentas patvirtinamas.

Kiek žino, testatorė Å¡iuo atveju testamentÄ surašė ne visam turtui, o dėl namo palikimo nusprendė matyt dėl to, kad viena iÅ¡ dukterų jÄ prižiÅ«rėjo. Negali pasakyti ar buvo kalbama apie ankstesnį testamentÄ ,-neprisimena Å¡io atvejo, neįstrigo į atmintį, o jei neįstrigo, tai vadinasi viskas buvo tvarkoje, jokių problemų nebuvo. PraÅ¡o teismÄ atsižvelgti ne vien į ekspertizės iÅ¡vadÄ , bet ir vadovautis sandorio sudarymo turiniu, tuo metu jokių psichikos sutrikimų nebuvo pastebėta ir atliekant notarinį veiksmÄ veiksnumu buvo įsitikinta.             Liudytoja Z.

S. paaiÅ¡kino, kad dirba gydytoja Pabradės ligoninėje, jos kaip gydytojos darbo stažas - 35 metai. V. S. pradėjo gydyti kai pastaroji pradėjo gyventi pas dukrÄ . Ji pradėjo jÄ Â stebėti, lankėsi namuose ir gydė. V. S. gulėjo slaugos ligoninėje du kartus: daug metų sirgo arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, katarakta,dėl Å¡ios ligos buvo operuota. Buvo Å¡irdies ritmo sutrikimai, po to prasidėjo dekompensacija, Å¡irdies nepakankamumas, dėl to dažniau reikėjo apsilankyti pas ligonę ir gydymas buvo intensyvesnis.

Pablogėjus V. S. sveikatai, keletÄ kartų nukreipė jÄ Ä¯ Å venčionių terapinį skyrių, V. S. pora kartų gulėjo slaugos ligoninėje. Ji ne psichiatrė, tačiau gali pasakyti, kad V. S. buvo adekvati, sÄ moninga, orientuota. Jai neteko stebėti tokios V. S. bÅ«klės, kad pastaroji nežinotų kur randasi, savo vardo, pavardės. Ji dėl somatinės bÅ«klės, dėl Å¡irdies nepakankamumo, ritmo sutrikimo, buvo neįgali. Neįgalumas buvo nustatytas trims metams, vėliau komisijos pratęstas.

Nežino kuriuo laiku V. S. apžiÅ«rėjo psichiatras, jos neteko matyti demencijos bÅ«klėje. Kuo skundėsi-visada pasakydavo aiÅ¡kiai, buvo orientuota, kritiÅ¡ka, sÄ moninga. Buvo maloni, neagresyvi. Jos atmintis buvo kiek pablogėjusi, svaigo galva, bet ryÅ¡kios demencijos bÅ«klės nė karto nepastebėjo, buvo adekvati, pasakydavo savo skundus, kÄ Â gydytoja liepdavo, tÄ darydavo.             Liudytoja Jadvyga A. J. paaiÅ¡kino, kad V. S. pažinojo, kaip buvusiÄ kaimynę (per vienÄ namÄ ), atsakovės S. P. motinÄ , pas kuriÄ Â Â dažnai lankydavosi.

S. P. Å¡eimÄ pažįsta nuo 1972 m. S. P. važinėdavo į kaimÄ pas motinÄ , vėliau -žiemos pradžioje motina apsigyveno pas S. ir jos abi gyveno viename kambarėlyje. Bendravo su ja kaip su normaliu žmogumi, V. S. atsakinėdavo į klausimus. Skundėsi, kad kam daugiausiai gyvenime padėjo, tai ta neatvažiuoja net aplankyti. Sakė perdarys testamentÄ ir medinį namukÄ kaime paliks S. P., nes ji jÄ prižiÅ«ri. Kalbėjo, jog Ž. namÄ pastatė, kitoms dukroms-sodo namukus. V. S. į laukÄ iÅ¡eidavo viena, bendraudavo su kaimynais, prisimindavo savo kaimÄ , su ja buvo galima kalbėti apie viskÄ .

Nors V. S. buvo virÅ¡ 80 metų, tačiau jai (liudytojai) yra labai keista kaip galima normalų žmogų padaryti neprotingu.             Liudytoja M. L. paaiÅ¡kino, kad V. S. pažinojo nuo 4 metų amžiaus, nes (duomenys neskelbtini) kaime jos tėvų namai buvo Å¡alia. Bendraudavo gal po penkis kartus į dienÄ , nes ji (liudytoja) jÄ Â slaugė, tvarkė, valgyti gamino, prižiÅ«rėjo. Ateidavo, ruoÅ¡davo arbatÄ , sumuÅ¡tinius, kalbėdavo kas kaime vyksta, nes iÅ¡ 14 kaimo namų tik du tuÅ¡ti.

Ji pažindavo kaimynus, klausinėdavo apie vaikus, anÅ«kÄ . Senutė atmintimi nesiskundė, gali visas kaimas paliudyti. Net nekilo minčių, kad ji gali turėti psichikos problemų. Normaliai reikÅ¡davo mintis, nebÅ«davo, kad tÄ patį kartotų, elgesys buvo adekvatus. Moteris buvo žingeidi, tvarkinga, pati protingiausia kaime, ji (liudytoja) pas jÄ eidavo bet kokiu klausimu, V. S. jai buvo kaip motina. Daugiausia jÄ prižiÅ«rėjo S. P., vėliau pasiėmė pas save į namus.V. S. normaliai reikÅ¡davo mintis, nebÅ«davo taip, kad tÄ patį kalbėtų.

Jos elgesys buvo adekvatus. Paskutinį kartÄ jÄ matė vasarÄ , Pabradėje pas dukrÄ . Kalbėjo apie testamentÄ , sakė, jog daugiausia padėjo dukrai R., namus padėjo pastatyti ir visom kitom davė, tik S. liko nuskriausta, todėl jai paliks namelį, nes kam daugiausia padėjo, tai ta akių nerodo: per 10 metų R. Ž. gal du kartus matė.             Liudytojas R. S. paaiÅ¡kino, kad V. S. buvo jo kaimynė (duomenys neskelbtini) kaime. Matėsi su ja vos ne kiekvienÄ dienÄ .

Vėliau ji iÅ¡važiavo į Pabradę pas dukrÄ S. Ji buvo protinga moteris, per televizijÄ Å¾inias, miÅ¡ias žiÅ«rėdavo. Ji laikė bites, kurias prižiÅ«rėjo dukra S. Ateidavo pas jÄ kaimynai, kalbėdavo su ja apie gyvenimÄ . Ji viskuo rÅ«pinosi, papraÅ¡ydavo nueiti ir patikrinti ar užrakinta pirtis. Matydavo jÄ ir vėliau, kai bÅ«davo Pabradėje.Paskambindavo jos dukra, pakalbėdavo ir su senute. Kalbėdavosi ir apie testamentÄ , sakė mirs greit, guodėsi, kad visus aprÅ«pinusi, o jÄ prižiÅ«rėti vienai dukrai tenka.             Ekspertė Vaiva Martinkienė paaiÅ¡kino, kad V.

S. pomirtinė ekspertizė buvo atlikta iš jai pateiktų V. S. medicininių dokumentų, kuriuose jos sveikatos būklė stebėta Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro nuo 1986 m.ir nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, kardiosklerozė, virpamoji aritmija ir deformuojanti poliartrozė, arterinė hipertenzija, nuo 1995 m. pastoviai skundėsi galvos skausmais, užfiksuoti hipertenzijos pablogėjimo epizodai, kurių metu skundėsi galvos skausmu, veido srities aptirpimu, 1996 m. jai diagnozuotas pusiausvyros nestabilumas, diagnozuota pusiausvyros discirkuliacinė encefalopatija, t.y. smegenų kraujotakos sutrikimas dėl aterosklerozės ir arterinės hipertenzijos, II stadijos pablogėjimas ir pan.Visi tie duomenys, kurie yra išdėstyti V.

S. medicininiuose dokumentuose leido konstatuoti, kad ilgus metus nuo 1996 m. jai buvo nustatyta discirkuliatorinė encefalopatija, t.y. smegenų kraujotakos sutrikimo sukeltas smegenų pakenkimas, kuris pasireiÅ¡kė laipsniÅ¡kais pažintinės veiklos silpnėjimo požymiais, o tai sÄ lygoja silpnaprotystės iÅ¡sivystymÄ . Silpnaprotystė gali bÅ«ti sukelta dvejopai: arba vyksta labai staigus, stiprus, masyvus galvos smegenų audinio pažeidimas dėl ryÅ¡kaus, plataus smegenų insulto arba tai turi tęstis keletÄ metų dėl menkesnio lygio pažeidimų, kuriuos sÄ lygoja aterosklerozė hipertoninė liga, palaipsniui, nelabai ženkliai progresuoja ir galutinai iÅ¡sivysto silpnaprotystė.

V. S. nebuvo diagnozuota Å«maus, masyvaus smegenų insulto, tačiau bÅ«tent lėtinis, encefalopatinis, požymiai dėl iÅ¡eminės galvos smegenų ligos jai buvo traktuoti nuo 1996 m., o 2008 m. lapkričio mėn. psichiatro, naudojant standartizuotÄ ir Å¡iuo metu priimtÄ kaip diagnozei pagrįsti adekvatų ir pakankamÄ testÄ ir buvo nustatyta, kad 2008 m. lapkričio mėn. V. S. jau pasireiÅ¡kė sunkaus laipsnio pažinimo funkcijų sunykimas. Nesant staigaus, Å«maus pažeidimo traktuota, kad vystėsi silpnaprotystė palaipsniui, t.y. jos eiga buvo progresuojanti nuo pradžioje nustatyto 1996 m. iÅ¡eminio galvos smegenų sutrikimo, lėtinės iÅ¡eminės ligos.

Vertinant, kad silpnaprotystė buvo ne staigi, neÅ«mi, lėtinė, prieÅ¡ tris mėnesius (pasiraÅ¡ant testamentÄ ) kaip minimum vidutinio laipsnio pažintinių funkcijų sutrikimas jau turėjo egzistuoti, nors bendravimas su žmonėmis ir buvo iÅ¡likęs, tačiau ji nesugebėjo tinkamai atsakyti į psichiatro užduotus klausimus. Buitinio lygio bendravimas gali iÅ¡likti asmeniui iki pat paskutinės gyvenimo dienos, kad jis gali pasakyti savo vardÄ , pavardę, net įvardinti savo vaikus. Tai žmogus gali atsiminti, nes tai yra tokie baziniai, giliai atmintyje užsifiksavę dalykai, kurie iÅ¡lieka iki pat mirties.

VisÄ platų kontekstÄ vertinti yra teismo užduotis, o ne psichiatro, nes pastarasis vertina tik medicininius dokumentus. Tai pat reikia atsižvelgti dar į vienÄ aspektÄ , kad V. S. buvo nustatyta visiÅ¡ka negalia, todėl žmogus priklausantis nuo kitų geros valios žmonių, gali iÅ¡reikÅ¡ti ne tik savo valiÄ . Pažymėtina, kad antro testamento suraÅ¡ymo metu, V. S. buvo 86 metų amžiaus. Vien tik pažiÅ«rėti į neveiksnių žmonių registrÄ nepakanka, reikia žiÅ«rėti kiek tas žmogus iÅ¡reiÅ¡kia savo tikrÄ jÄ valiÄ .

Niekada neapsiribojama vieninteliu diagnostiniu testu,(trumpu protinės veiklos tyrimo testu -MMSE), visada testas daromas Å¡alia to, kas vyksta konsultacijos metu, t.y. bendravimas, psichiatrinis tyrimas. Insultas nebuvo įvykęs pilnumoje, čia gydytojų kompetencijoje spręsti, kurie jÄ tuo metu matė ir gydė, nes guldant buvo diagnozė-Å«mus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse ir kt. Galutinė diagnozė suformuota kaip praeinantis smegenų iÅ¡emijos priepuolis, tai yra iÅ¡ tikrųjų dalykas praeinantis ir gerai besikompensuojantis.

Jei įvyksta insultas, tai jis įvyksta tÄ pirmÄ dienÄ ir pakenkimas iÅ¡lieka, o kompensacija atsistato, jei neįvyko pilnas insultas. 2008 m. liepos mėn. V. S. sirgo galvos smegenų infarktu, tai pažymėta ligos istorijoje, tačiau jokių duomenų nei ambulatorinėje kortelėje, nei kitos kokios ligos istorijos iÅ¡ Å venčionių ligoninės nebuvo, tad kokio sunkumo ir kiek buvo pažeistos jos pažintinės funkcijos jau 2008 m. liepos mėn. lieka nepatikslinta, tad nėra galimybės atsakyti kokio sunkumo liepos mėn. buvo insultas, sunkus ar ne toks sunkus.

Demencija gali turėti tam tikrų svyravimų, tačiau Å¡itie svyravimai nėra tokio masto, kad žmogus atsistatytų pilnumoje, iÅ¡ 9 balų į 27 balų lygį. Tiek aplinkiniams, tiek terapinio profilio gydytojams psichiatras bÅ«na reikalingas tiktai tada, kai žmogus visiÅ¡kai neadekvatus, kai bÅ«na psichozės bÅ«senoje. V. S. psichozės reiÅ¡kinių nebuvo, jos pažinimo funkcijos buvo silpstančios, tad bendraujant buitiniame lygmenyje tÄ pastebėti labai sunku, ypač artimam žmogui, kuris kiekvienÄ dienÄ mato, susikalba, tačiau labai ribotas, siauro konteksto, siauro žodyno, siaurų interesų.

Pirmiausia atbuline eiga nusilpsta fiksacinė atmintis. Šiuo atveju nustatyti demencijos diagnozei nereikia kompiuterinės tomografijos. Tipas tai pobūdis kokios kilmės demencija, o ne kad pati silpnaprotystė yra.Šitam asmeniui nuo 1986 m. nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios ėmė vystytis smegenų išemija. Praėjo pakankamai daug laiko iki 2008 m. dėl ko ta išemija jau buvo padariusi savo neigiamus poveikius. Diagnozuota mišrios kilmės demencija. Taigi, atliktame V. S. mini protinės būklės tyrime atžymėta labai ryškiai sutrikusi jos orientacija laike ir vietoje, pilnai sutrikusi fiksacinė atmintis, nepakartojo trijų žodžių, keletos trumpų žodžių eilutės, neįsiminė trijų veiksmų instrukcijos, nesugebėjo atlikti mintinio skaičiavimo ar raidžių išvardijimo užduoties, negalėjo atlikti rašymo, skaitymo, kopijavimo užduočių, t.y. jai stebėti labai ženklūs pažintinės veiklos sutrikimai, esantys sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimo lygyje.

Pabrėžtina, kad tokie gilÅ«s pažintinės veiklos sutrikimai atsiranda dėl masyvaus vienkartinio galvos smegenų audinio struktÅ«rų pažeidimo, arba dėl ne tokių masyvių, tačiau kartotinų ir keletÄ metų besitęsiančių galvos smegenų audinio mažesnių pakenkimų. Psichiatro atžymėta, kad V. S. atminties sutrikimai tęsiasi keletÄ metų.             IeÅ¡kovių atstovė Viktorija Čivilytė pažymėjo, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas, nesV.

S. nuo 2008-08-07 iki 2008-08-25 gulėjo ligoninėje, testamentas sudarytas 2008-08-19, tai reiÅ¡kia, kad žmogų sergantį iÅ¡ ligoninės kažkas transportavo pas notarę, nors žmogaus ligos istorijoje apraÅ¡yta, kad jo bÅ«klė vidutiniÅ¡ka, silpna, visiÅ¡ka negalia. Be to yra duomenų, kad V. S. buvo akla, tad neaiÅ¡ku kaip aklas žmogus pasirašė testamentÄ , koks jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintas testamento turinys, ar žmogus pasirašė po tuo tekstu, kuris jam buvo paskelbtas. Tokiais atvejais kada žmogus aklas turi dalyvauti liudytojai, kurie yra nesuinteresuoti testamento turiniu ir žmogui iÅ¡aiÅ¡kinti kas iÅ¡ tiesų yra testamente.

Teismo ekspertės iÅ¡vada, kurioje ji remiasi trumpu tyrimu MMSE, yra pagrįsta, nes ekspertė iÅ¡tyrė medicininius dokumentus nuo 1986 m., kuriuose fiksuoti kraujotakos sutrikimai, kurie įtakojo smegenų veiklÄ , truko 22 metus. Liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jie su V. S. nebendravo paskutiniais 4 jos gyvenimo metais, tuomet jau buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ kaimo į Pabradę. Teismas turėtų remtis teismo psichiatrės ekspertizės iÅ¡vada ir ieÅ¡kinį tenkinti.             Atsakovės atstovė advokato padėjėja Diana Liutvinskaitė pažymėjo, kad nors ekspertė vertino 22 metų medicininius dokumentus, tačiau nė vienas jÄ gydęs gydytojas nebuvo jai nustatęs demencijos.

Jai buvo nustatyta iÅ¡emija. Liudytojai patvirtino testatorės valiÄ , kad jinai norėjo užraÅ¡yti tÄ namukÄ savo dukrai, kuri jÄ prižiÅ«rėjo. Nors V. S. gydžiusi gydytoja ir nėra psichiatrė, bet ji ir pabrėžė, kad niekada nematė neadekvataus V. S. elgesio.Mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡imtinais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, bÅ«tina atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, į sudaryto sandorio turinį ( sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kitus požymius).

Vertintina ar sudaromas sandoris atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Nustatyta, kad testatorė tik nedidelę savo turimo turto dalį paliko tik vienai iÅ¡ dukterų, kuri jÄ paskutinius metus prižiÅ«rėjo, ja rÅ«pinosi ir su ja bendravo: veždavo motinÄ pas gydytojus, pirkdavo vaistus ir kt. Dėl Å¡ios priežasties toks testatorės pasirinkimas yra visiÅ¡kai suprantamas, jis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus,juolab, kad ieÅ¡kovės nelieka nuskriastos joms atitenka kitas testatorės turtas, t.y.

žemės sklypai bei miÅ¡ko valdos, kurias paveldėjo ieÅ¡kovėms. IÅ¡ medicininių dokumentų neginčytinai nustatyta, kad testatorė nuo 2007 m. iki 2011 m. niekada nebuvo pas psichiatrÄ , nebuvo įtraukta į psichikos sveikatos centro įskaitÄ . Nė vienas jÄ gydantis gydytojas neabejojo jos psichine sveikata ir psichinės bÅ«klės netyrė. Apklausti liudytojai parodė, kad V. S. 2008-08-19 buvo sÄ moninga, kritiÅ¡ka, orientuota. testamentas atspindi testatorės tikrÄ valiÄ . Å eimos gydytoja, gydžiusi V.

S. nuo 2007 metų, niekada nesuabejojo testatorės psichine bÅ«kle, patvirtino, jog ji buvo socialiai orientuota. Jei testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformulavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, bei sudarytas sandoris atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, tai testamentas turėtų bÅ«ti iÅ¡saugotas ir mirusio asmens valia turi bÅ«ti gerbtina. PaÅ¡o atmesti ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį.             Tretysis asmuo notarė Inga Navickienė paaiÅ¡kino, kad notarinį veiksmÄ atliko kaip reikalauja įstatymas.

V. S. nebuvo transportuojama pas notarÄ , nes jos biuro patalpos yra Pabradės poliklinikos pastate, I aukÅ¡te, o II aukÅ¡te yra slaugos ligoninė, todėl ligonės pervežti tikrai niekur nereikėjo. Jeigu V. S. pas notarę atėjo, vadinasi ji buvo tokios bÅ«klės, kad galėjo vaikščioti.Testamente yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad testamentas V. S. balsiai perskaitytas, pasekmės iÅ¡aiÅ¡kintos, tad jeigu ji bÅ«tų buvusi akla, tai bÅ«tų negalėjusi pasiraÅ¡yti testamente. BÅ«tų pasisakiusi, kad yra akla, kad negali pasiraÅ¡yti,todėl bÅ«tų atlikta kita procedÅ«ra, t.y. bÅ«tų patvirtintas testamentas dalyvaujant liudytojams.

Testamentas buvo patvirtintas, buvo iÅ¡reikÅ¡ta jos valia, veiksnumu buvo įsitikinta ir jokių psichikos sutrikimų nebuvo tikrai pastebėta tÄ dienÄ , veiksnumas jokių abejonių nekėlė ir pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ nebuvo. PraÅ¡o teismo atkreipti dėmesį ne tik į ekspertizės iÅ¡vadÄ , bet ir vadovautis visos bylos aplinkybių visuma, liudytojų parodymais, Å¡alių parodymais. Testamentas turi bÅ«ti iÅ¡saugotas ir nepanaikintas.              IeÅ¡kinys netenkintinas.              IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių, jų atstovų, liudytojų, ekspertės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2011-08-13 mirė ieÅ¡kovių Č.

B., R. Ž., atsakovės S. P. bei trečiojo asmens M. K. motina V. S. (b.l. 6), 89 metų amžiaus, keletÄ metų iki mirties gyvenusi pas savo dukrÄ (atsakovę) Pabradėje. 2008-08-19 Å venčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure buvo sudarytas ir patvirtintas V. S.,a.k(duomenys neskelbtini) testamentas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.4, 41). Pagal šį V. S. oficialų 2008-08-19 Å venčionių rajono 3-ojo notarų biuro natarės Ingos Navickienės patvirtintÄ testamentÄ testamentiniu įpėdiniu nurodyta dukra S. P..

Testamentu V. S. atsakovei paliko savo turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , visus kitus pastatus, kiemo statinius bei 0.46 ha ploto žemės sklypÄ ,(unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Sarių k.v.), esančius (duomenys neskelbtini) k., Å venčionių r.(b.l.4). IÅ¡ atsakovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad V. S. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kur jÄ visi pažinojo kaip guviÄ , viskuo besidominčiÄ , rÅ«pestingÄ ir protingÄ Â moterį: “Ji buvo protinga moteris, per televizijÄ Å¾inias, miÅ¡ias žiÅ«rėdavo.

Ji laikė bites, kurias prižiÅ«rėjo dukra S. Ateidavo pas jÄ kaimynai, kalbėdavo su ja apie gyvenimÄ . Ji viskuo rÅ«pinosi,...” (liudytojas R. S., b.l.114); “ Sakė perdarys testamentÄ ir medinį namukÄ kaime paliks S. P., nes ji jÄ prižiÅ«ri. Kalbėjo, jog R. Ž. namÄ pastatė, kitoms dukroms-sodo namukus. V. S. į laukÄ iÅ¡eidavo viena, bendraudavo su kaimynais, prisimindavo savo kaimÄ , su ja buvo galima kalbėti apie viskÄ . Nors V. S. buvo virÅ¡ 80 metų amžiaus, tačiau jai (liudytojai) yra labai keista kaip galima normalų žmogų padaryti neprotingu” (liudytoja A.

J., b.l.113); “Kai ateidavo (liudytoja), ruoÅ¡davo arbatÄ , sumuÅ¡tinius, kalbėdavo kas kaime vyksta, nes iÅ¡Â 14 kaimo namų tik du tuÅ¡ti. Ji (V. S.) pažindavo kaimynus, klausinėdavo apie vaikus, anÅ«kÄ . Senutė atmintimi nesiskundė, gali visas kaimas paliudyti. Net nekilo minčių, kad ji gali turėti psichikos problemų. Normaliai reikÅ¡davo mintis, nebÅ«davo, kad tÄ patį kartotų, elgesys buvo adekvatus. Moteris buvo žingeidi, tvarkinga, pati protingiausia kaime, ji (liudytoja) pas jÄ eidavo bet kokiu klausimu (liudytoja M.

L., b.l.113-114), “Ji (liudytoja) ne psichiatrė, tačiau gali pasakyti, kad V. S. buvo adekvati, sÄ moninga, orientuota. Jai neteko stebėti tokios V. S. bÅ«klės, kad pastaroji nežinotų kur randasi, savo vardo, pavardės. Kuo skundėsi-visada pasakydavo aiÅ¡kiai, buvo orientuota, kritiÅ¡ka, sÄ moninga. Buvo maloni, neagresyvi. Jos atmintis buvo kiek pablogėjusi, svaigo galva, bet ryÅ¡kios demencijos bÅ«klės nė karto nepastebėjo (liudytoja gydytoja Z. S. b.l.112-113); “Ji (tretysis asmuo) nėra specialistė, kad galėtų nuspręsti serga testatorius ar ne, tačiau jei buitiniame lygmenyje susiÅ¡neka ir yra aiÅ¡ki jo valia, testamentas patvirtinamas.

Kiek žino, testatorė Å¡iuo atveju testamentÄ surašė ne visam turtui, o dėl namo palikimo nusprendė matyt dėl to, kad viena iÅ¡ dukterų jÄ prižiÅ«rėjo. Negali pasakyti ar buvo kalbama apie ankstesnį testamentÄ ,-neprisimena Å¡io atvejo, neįstrigo į atmintį, o jei neįstrigo, tai vadinasi viskas buvo tvarkoje, jokių problemų nebuvo” (tretysis asmuo notarė I.Navickienė, b.l.111-112). “Motina vaikščiojo, galvos sutrikimų nebuvo. Kai pas jÄ ateidavo kaimynai, tai motina jų apie visko klausinėdavo”.

“Sesuo (ieÅ¡kovė) nuėjo pas psichiatrÄ pažymos, nors motinÄ gydanti gydytoja nekvietė psichiatro.Stebėtina, kad psichiatras sesers praÅ¡ymu vienÄ kartÄ atėjęs į ligoninę nustatė diagnozę” (tretysis asmuo M. K., b.l.111); “V. S. pastoviai gyveno kaime, užaugino Å¡eÅ¡is vaikus. Ji turėjo gerÄ atmintį, pastoviai žiÅ«rėjo televizijÄ , klausėsi radijo žinių. Motina kaime gyveno viena, jai buvo 85 metai ir pati viena tvarkėsi. Motina buvo protinga iki paskutinės savo dienos, ji nestovėjo jokioje įskaitoje, negėrė jokių psichikÄ gydančių vaistų”(atsakovė S. P., b.l.110).

IeÅ¡kovių praÅ¡ymu buvo atlikta testatorės V. S. (gim.1922-04-12, mirusios 2011-08-13) pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios iÅ¡vadose pažymėta, kad sudarydama testamentÄ 2008-08-19 ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-subkortikine kraujagysline demencija ne mažesnio nei vidutinio sunkumo laipsnyje, todėl ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (b.l.73-75). Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismo posėdyje palaikė V. S. pomirtinį tyrimÄ atlikusi ekspertė Vaiva Martinkienė (b.l.114-117) .

Ekspertė teigė, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suformavo atsižvelgusi į 2008-11-11 atliktÄ MMSE,peržiÅ«rėjusi 22 metų įvairių medikų įraÅ¡us apie tai, kad pokyčiai V. S. smegenyse truko eilę metų, kad ji buvo patyrusi smegenų infarktÄ , kad sutrikusi smegenų kraujotaka, kad sutrikusios kitos funkcijos.Psichiatrijos ekspertė taip pat teigė, kad prieÅ¡ tris mėnesius iki to laiko kaip buvo testuota psichiatro, pasiraÅ¡ydama testamentÄ , ji sirgo kraujagysline demencija ne mažesnio nei vidutinio sunkumo laipsnio.

Taip pat teigė, kad buitiniame bendravime su ja bendravusieji žmonės, nebÅ«dami psichiatrijos specialistais, galėjo ir nepatebėti Å¡ių pokyčių. Tačiau teismas vertindamas ekspertizės aktÄ Nr.78TPK-172/2012 jo tiriamojoje dalyje tarp bendro pobÅ«džio teiginių apie sirgtas ligas ir eilę metų stebėtÄ simptomatikÄ pasigedo šias iÅ¡vadas patvirtinančių konkrečių duomenų, kad testamento suraÅ¡ymo momentu 2008-08-19 V. S. liga buvo pasiekusi tokiÄ stadijÄ , dėl kurios testatorius neabejotinai prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad nei vienas teismo posėdyje dalyvavęs asmuo (iÅ¡skyrus ekspertę) nenurodė, kad kada nors bÅ«tų pastebėję kokį nors keistÄ V. S. elgesį, ryÅ¡kų jos atminties sutrikimÄ ar pan. Ji kalbėjo su savo artimaisiais bei kaimynais apie tai, kad norėtų pakeisti anksčiau sudarytÄ testamentÄ , nes jaučiasi kiek nuskriaudusi jÄ prižiÅ«rinčiÄ dukrÄ (atsakovę), nes kitom savo dukrom padėjo statant namus ar sodo namelius. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i garbaus amžiaus moteris (kurios veiksnumas nebuvo paneigtas), pasiraÅ¡ydama 2008-08-19 testamentÄ , iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ savo valiÄ , kuriÄ ji turėjo ir apie jÄ supantiems žmonėms kalbėjo dar iki testamento sudarymo.

Pažymėtina ir tai, kad bÅ«tent neužilgo po to, kai V. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ kaimo pas dukrÄ Ä¯ Pabradę (prieÅ¡ tris keturis metus iki mirties) ji ir sudarė 2008 metų testamentÄ , o tai reiÅ¡kia, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai apie tai, kaip tuo metu (2008 metais) elgėsi V. S. yra reikÅ¡mingi. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises ir pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str.1d.) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK1.5 str.4d.) (LAT 2010-06-30 nutartis, civ b.Nr.3K-3-303/2010).AiÅ¡kinant Å¡ias teismo normas turima omenyje tai, kad mirusio asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡tyręs visus jam pateiktus duomenis ir įrodymus nenustatė, kad V. S., pasiraÅ¡ydama 2008 metais naujÄ testamentÄ , bÅ«tų pasielgusi, kaip nors neapgalvotai, nelogiÅ¡kai ar neprotingai, nes naujame testamente savo testamentine įpėdine ji nurodė bÅ«tent tÄ dukrÄ , pas kuriÄ gyveno, kuri ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo. Todėl tai yra visiÅ¡kai natÅ«rali, suprantama ir protinga valios iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas neturi pagrindo pripažinti eksperto iÅ¡vadÄ , padarytÄ remiantis V. S. trumpu protinės bÅ«klės tyrimu –MMSE, kuriame tik minimaliai iÅ¡tyrus (beje,ne gydytojo, o vienos iÅ¡ ieÅ¡kovių- R.

Ž. iniciatyva) atsakovės motinÄ buvo nustatytas vidutinio sunkumo-sunkus(?)intelekto funkcijų sunykimas (b.l.8). Å is tyrimas dėl savo lakoniÅ¡kumo ir nevisapusiÅ¡kumo nėra neabejotinos vertės, juolab įvertinus ir Å¡io tyrimo darymo aplinkybes. Abejojant Å¡io tyrimo patikimumu, nėra pagrindo laikyti neabejotina ir ekspertės iÅ¡vadÄ . Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡skyrus ekspertizės aktÄ ( kurio įrodomoji reikÅ¡mė yra kaip ir kitų įrodymų), ieÅ¡kovės teismui nepateikė daugiau jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu ar bÅ«tų panaÅ¡Å«s į neveiksnaus asmens elgesį, procesÄ vedė per atstovÄ advokatÄ , pačios neatvyko į teismo posėdį ir prisiekusios nepaaiÅ¡kino teismui apie joms žinomas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Turėdamas omenyje, kad klausimas ar žmogus tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti negali bÅ«ti sprendžiamas formaliai, vadovaujantis tik medicininiu kriterijumi nustatytu eksperto iÅ¡vadoje, teismas kaip jau minėta vertino ir atsižvelgė ir į kitus duomenis, t.y.

į atsakovės, trečiojo asmens,liudytojų paaiÅ¡kinimus, kurie nepatvirtino ekspertizės iÅ¡vadų (b.l.110-114). Tokia asmens bÅ«klė, kai yra stipriai sunykusios jo intelekto funkcijos, kai jis serga demencija, nelieka nepastebėta aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juo labiau artimų giminaičių, nepriklausomai nuo to turi jie ar neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių (tiesiog sveika nuovoka ir gyvenimiÅ¡ka patirtis kaip taisyklė padeda tai pastebėti). Teismas savo iÅ¡vadÄ , kad V.

S., sudarydama 2008-08-19 testamentÄ , galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes, suformavo vadovaudamasis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 str.) bei vertindamas visų surinktų byloje ir teismo posėdžių metu duotų paaiÅ¡kinimų –įrodinėjimo priemonių visumÄ , o taip pat medicininį ir teisinį kriterijus.             Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo remiantis LR Civilinio kodekso 1.89 str. pripažinti V.

S. 2008-08-19 sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu.             IÅ¡ ieÅ¡kovių priteistinos iÅ¡laidos už V. S. teismo psichiatrinę ekspertizę (pomirtinę), kuri buvo atliekama bÅ«tent ieÅ¡kovių praÅ¡ymu ir už kurios atlikimÄ ieÅ¡kovės nesumokėjo (b.l.72).             Valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovių priteisiamos ir teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos.                          Vadovaudamasis LR CK 1.5 str., 5.15 str., LR CPK 88 str.1d.1p., 3p.,90str., 93 str..,259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas             n u s p r e n d ė:

             IeÅ¡kovių Č. B. ir R. Ž. ieÅ¡kinio netenkinti.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių Č. B. ir R. Ž. solidariai 1334.50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus 50 ct) už V. S. teismo psichiatrinę ekspertizę (pomirtinę), pinigus pervedant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (įm. k.191671615) a/s LT27 7044 06000 0783 0325 (buv. adresas-A.Kojelavičiaus 121, 11106 Vilnius-48).                          Priteisti iš Č.

B. 36.00 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 00 ct) ir R. Ž. 36.00 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 00 ct) valstybės naudai teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų.                          Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .              Teisėjas                                        Rimvydas Petrauskas