2bf6cb04-63ca-41ba-9907-066df7a61349 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-2048-611/2013

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01018-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 121.14;121.21;128.2.;128.19.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. V. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas E. M., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei S. M., faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ jį valdydamas; patvirtinti, jog 2001 m. rugpjūčio mėn. E.

M. pateikė praÅ¡ymÄ Å¾emėtvarkos skyriuje (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybės teises į A. Č. (A. Č.) nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 41 deÅ¡imtinę žemės ir 14 deÅ¡imtinių miÅ¡ko sklypus (duomenys neskelbtini) valsčiuje (duomenys neskelbtini) r.; atnaujinti pareiÅ¡kėjai terminÄ pateikti E. M. nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos senelis A. Č., miręs (duomenys neskelbtini) m., iki nacionalizacijos valdė 41 deÅ¡imtinę žemės ir 14 deÅ¡imtinių miÅ¡ko. Jo turtÄ paveldėjo jo dukra – pareiÅ¡kėjos motina S. M., kuriai mirus registruotino turto neliko, todėl S. M. sutuoktinis

E. M. į notarų biurÄ dėl paveldėjimo nesikreipė, bet valdė

likusį turtÄ . E. M. paveldėjo teisę atkurti nuosavybę į A. Č. valdytÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėja 2001 m. rugpjūčio mėn.

Å venčionių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai Pabradės seniÅ«nijoje pateikė tėvo praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. PraÅ¡ymas buvo pateiktas laiku, tačiau raÅ¡ytiniai duomenys apie praÅ¡ymo padavimÄ neiÅ¡liko, nes valstybinė institucija neatliko savo pareigų. Pats tėvas neturėjo galimybės laiku pateikti dokumentus dėl savo sveikatos bÅ«klės – jis buvo neįgalus, pats negalėjo savimi pasirÅ«pinti. PareiÅ¡kėja tik po tėvo mirties galėjo pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus. To laiku nepadarė, nes nemoka lietuvių kalbos, neiÅ¡mano įstatymų. PareiÅ¡kėja, mirus motinai, nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kadangi turtÄ paveldėjo tėvas, o pareiÅ¡kėja nerealizavo savo teisės, nes nežinojo, kad jÄ turi.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti. Nurodė, kad dar 2010 m. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į A. Č. valdytÄ Å¾emę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Patikslinusi praÅ¡ymÄ , prašė jai atnaujinti terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio valdytÄ Å¾emę bei pateikti nuosavybę ir giminystę patvirtinančius dokumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas L. V. praÅ¡ymo nepatenkino. PareiÅ¡kėjai teismo sprendimÄ apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas paliktas nepakeistas. Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra duomenų, kad buvo

pateiktas E. M. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į A. Č. valdytÄ Å¾emę. Nuo 1992-01-17 pareiÅ¡kėja buvo savarankiÅ¡ka

pretendentė į senelio A. Č. valdytÄ Å¾emę, ji galėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ pati arba per įgaliotÄ asmenį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjos motina S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio CK 573 str. prie pirmos eilės įpėdinių

priskiriamas ir mirusiojo sutuoktinis. Faktas, kad pareiškėjos tėvas yra E. M., patvirtintas pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimuose

esančiais duomenimis, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. buvo S. M. sutuoktinis. Teismas

pažymėjo, jog Vilniaus arkivyskupijos Å venčionių rajono Pabradės Å¡v. Kazimiero bažnyčios pažymoje nenurodomi duomenys apie jų santuokos įregistravimo faktÄ , pažymoje nurodoma, kad E. M. ir S. Č. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, nesant parapijos archyve duomenų, apie santuokÄ paliudijo asmenys. Teismas atkreipė dėmesį, jog netgi esant duomenims apie santuokos įregistravimÄ bažnyčioje (duomenys neskelbtini) m., toks faktas nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi nuo 1940-08-15 Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas E. M., 1991-03-12 mirus sutuoktinei S. M., faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ jį valdydamas, nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kimo Å¡ioje dalyje netenkino.

Teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus rašto, taip pat suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų nustatė, kad

E. M. praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į A. Č. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ nebuvo

pateiktas. Teismas pažymėjo, jog tokiÄ aplinkybę nurodė ir pati pareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylÄ Nr.I-2718-244/10 pagal jos praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiÅ¡kime dėl termino atnaujinimo nurodė, kad jos tėvas E. M. įstatymo nustatytu terminu pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo negalėjo dėl sveikatos bÅ«klės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja ir pirminiame praÅ¡yme dėl E.

M. praleisto termino atnaujinimo nurodė, jog jos tėvas terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo nuvykti į institucijÄ . Liudytoja S. S., buvusi Å venčionių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja apie 2001 m. buvo atėjusi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo tėvo vardu į A. Č. valdytÄ Å¾emę, tačiau nurodė, kad praÅ¡ymas neatitiko nustatytų reikalavimų ir dėl to pagal galiojančiÄ tvarkÄ negalėjo bÅ«ti ir nebuvo užregistruotas praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo žurnale. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos tėvas kitų asmenų nebuvo įgaliojęs tvarkyti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , todėl, net ir pareiÅ¡kėjos nurodomu laiku pateikus tėvo vardu praÅ¡ymÄ , jis objektyviai nebÅ«tų buvęs priimtas, nes nebÅ«tų pasiraÅ¡ytas E. M.. Teismas konstatavo, kad sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas ir prie jo pateikta schema sudaryti pareiÅ¡kėjos, pretenduojančios atkurti nuosavybės teises, praÅ¡ymu pagal jos ir liudijančių asmenų parodymus, todėl Å¡ie dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas aplinkybės, jog žemėtvarkos skyrius pripažino pareiÅ¡kėjos teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Teismas pažymėjo, jog minėtÄ aktÄ surašė ir schemÄ sudarė ne žemėtvarkos skyriaus, bet UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas. Teismas, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja 2001 m. rugpjūčio mėn. tėvo E.

M. vardu pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į A. Č. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl tokio fakto nustatymo netenkino.

Teismas konstatavo, jog nenustačius juridinių faktų nėra pagrindo pareiÅ¡kėjai atnaujinti LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatyto termino dokumentams, patvirtinantiems savininko turėtas nuosavybės teises į pretenduojamÄ turtÄ , pateikti. Teismas pažymėjo, jog byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja laiku pateikti dokumentus neturėjo galimybės dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių. PareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys yra subjektyvios, jos tėvo sveikatos bÅ«klė negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas, nes, kaip nustatyta iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos ir liudytojos A.

F. paaiÅ¡kinimų, E. M. nebuvo tokios bÅ«klės, kad nebÅ«tų galėjęs pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Byloje taip pat negauta įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos teiginį, jog pareiÅ¡kėjos tėvas terminÄ pateikti dokumentus praleido dėl institucijos kaltės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad nuosavybės teisę ir giminystę patvirtinantys dokumentai iki termino pabaigos nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių, o ne dėl nerÅ«pestingumo, aplaidumo ar atidumo stokos, todėl pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje netenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

PareiÅ¡kėja pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. teismas neteisingai suprato pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimÄ , kad praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio A. Č. žemę buvo pateiktas

pareiÅ¡kėjos vardu. Pabradės seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriuje dirbusi S. S. pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ priėmė. Žemėtvarkos skyriuje

pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisės bus atkurtos pareiÅ¡kėjos tėvo vardu, o ne pareiÅ¡kėjos. PareiÅ¡kėja visus reikalus tvarkė žodiniu tėvo pavedimu, kuris nebuvo įformintas notarine tvarka. PareiÅ¡kėja manė, kad jos raÅ¡ytas tėvo vardu praÅ¡ymas yra priimtas ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vyksta. (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjos tėvui ji priėmė palikimÄ , tame

tarpe ir paveldimÄ turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į senelio A. Č. žemę ir ėmė domėtis nuosavybės teisės atkÅ«rimo byla.

2. PareiÅ¡kėjos nuomone, žemėtvarkos skyrius ne tik neprieÅ¡taravo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į A. Č. žemę atkÅ«rimo, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų atkuriant Å¡ias nuosavybės teises, kÄ patvirtino ir pateiktas sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuris parengtas su žemėtvarkos skyriaus žinia ir jų pavedimu. Tik vėliau apsižiÅ«rėjus, jog byloje trÅ«ksta dokumentų, slepiant darbuotojų kaltę, imta prieÅ¡tarauti dėl nuosavybės atkÅ«rimo.

3.

Pareiškėjos nuomone, esant pakankamai įrodymų, jog pareiškėjos senelis A. Č. turėjo žemės ir miško sklypus, kurių buvimas

patvirtinamas ir vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktu, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos tėvo sveikatos bÅ«klę bei tai, kad jis buvo neraÅ¡tingas ir todėl negalėjo tinkamai rÅ«pintis savo interesų gynimu, teismas be pagrindo atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1. teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypų vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas ir prie jo pateikta schema negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys aplinkybę, jog žemėtvarkos skyrius pripažino pareiÅ¡kėjos teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å venčionių skyriuje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja ar jos tėvas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo

nustatyta tvarka ir terminais bÅ«tų pateikę praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į A. Č. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, taip pat nuosavybės

teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininkų įrodančių dokumentų.

3. Teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad nuosavybės teisę ir giminystę patvirtinantys dokumentai iki termino pabaigos nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje yra keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus ir neatnaujino jai įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Teismas gali nustatyti tik tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kuris sukelia teisines pasekmes, t.y. nuo kurio priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Be to, toks faktas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjos tėvas E. M., 1991-03-12 mirus sutuoktinei S. M., faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ jį valdydamas, nustatymo

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja aplinkybę, jog jos tėvai buvo susituokę, grindė Vilniaus arkivyskupijos Å venčionių rajono Pabradės Å¡v. Kazimiero bažnyčios pažyma, kurioje nurodoma, kad E. M. ir S. Č. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, nesant parapijos archyve duomenų, apie santuokÄ paliudijo asmenys (B.l. 19). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog net ir esant duomenims apie santuokos įregistravimÄ bažnyčioje 1944-1946 m., toks faktas

nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi 1940 m. rugpjūčio 12 d. priimtu Metrikų įstatymu nuo tų pačių metų rugpjūčio 15

d. Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis

gimimo ir mirties faktų registravimas (Vyriausybės žinios, 1940, Nr. 725), ir bažnyčios įregistruoti šie

civilinės bÅ«klės aktai nebuvo pripažįstami. Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos tėvas negali bÅ«ti laikomas S. M. sutuoktiniu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl negali bÅ«ti pripažįstama ir jo teisė į paveldėjimÄ pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį CPK 573 str., taigi nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei S. M. faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , jį valdydamas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kimo Å¡ioje dalyje.

Dėl fakto, kad 2001 m. rugpjūčio mėn. E. M. pateikė praÅ¡ymÄ

žemėtvarkos skyriuje Pabradės sen. Å venčionių r. atkurti nuosavybės teises į A. Č. (A. Č.) nuosavybės teise valdytÄ

nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 41 deÅ¡imtinę žemės ir 14 deÅ¡imtinių miÅ¡ko sklypus (duomenys neskelbtini), patvirtinimo

PareiÅ¡kėja apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, jog Pabradės seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriuje dirbusi S. S. priėmė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ,

suraÅ¡ytÄ tėvo vardu, dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pareiÅ¡kėjos senelio A. Č. žemę. Kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustos liudytojos

buvusios Pabradės seniūnijos žemėtvarkos skyriaus darbuotojos S.

S. parodymų, pareiškėjos minimas prašymas buvo užregistruotas gaunamų dokumentų registracijos žurnale, o ne nuosavybės teisių atkūrimo žurnale, kadangi neatitiko įstatymo reikalavimų. Liudytoja paaiškino, jog buvo pateiktas tik prašymas atkurti nuosavybės teises pareiškėjos tėvo vardu, kitus dokumentus žadėta pateikti vėliau (B.l. 105-106).

Apeliantė teigia, jog praÅ¡ymÄ teikė tėvo vardu, turėdama jo žodinį įgaliojimÄ . Pažymėtina, jog įgaliojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Be to, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimÄ , turi bÅ«ti patvirtintas notaro turi bÅ«ti patvirtinamas (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.). Nesant notarine tvarka patvirtinto raÅ¡ytinio įgaliojimo, negali pripažįstama asmens teisė veikti kito asmens, įgaliotojo, vardu, nes tokiu atveju laikoma, kad asmuo nėra įgaliotas ( CK 1.93 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ bei bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja neturėjo įgaliojimo veikti tėvo vardu ir pateikti jo vardu praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Tokiu bÅ«du netgi ir teigiant, kad pareiÅ¡kėja laiku pateikė tėvo vardu praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo žemėtvarkos skyriui, jis negalėjo bÅ«ti priimtas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino fakto, jog pareiÅ¡kėjos tėvas pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjos senelio turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjos pozicija Å¡iuo klausimu yra nenuosekli. Kaip matyti iÅ¡ prijungtos administracinės bylos Nr. I-2718-244/10 pareiÅ¡kėja dar 2010-06-21 su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti jos tėvui terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryÅ¡ius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Patikslinusi pareiÅ¡kimÄ , prašė jai atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryÅ¡ius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Pažymėtina, jog administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai Å¡ioje nagrinėjamoje byloje (CPK

182 str. 2 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs L. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo sprendimo minėtoje byloje, 2011 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos ir liudytojos S. S. paaiÅ¡kinimai nėra pakankami pripažinti, kad pareiÅ¡kėja praleido praÅ¡ymo ir dokumentų pateikimo terminÄ dėl valdžios institucijos kaltės, pareiÅ¡kėjos pozicija nenuosekli, ji nei pirmajame, nei patikslintame praÅ¡yme nenurodė, kad kada nors teikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo savo arba savo tėvo vardu ir praÅ¡ymas nebuvo priimtas arba buvo prarastas, prieÅ¡ingai, patikslintame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja akcentavo, kad dėl sveikatos problemų jai sunku buvo suvokti įstatymus ir ji nežinojo, kada ir kur kreiptis. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuota, jog pareiÅ¡kėjos minimas praÅ¡ymas nebuvo užfiksuotas dėl valdžios institucijų kaltės, teismas neturi teisinio pagrindo Å¡ioje byloje daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir pripažinti faktÄ , kad 2001 m. rugpjūčio mėn. E. M. pateikė praÅ¡ymÄ Å¾emėtvarkos skyriuje Pabradės sen. Å venčionių r. atkurti nuosavybės teises į A. Č. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliacinio skundo argumentas, jog žemėtvarkos skyrius ne tik neprieÅ¡taravo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į A. Č. žemę atkÅ«rimo, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų atkuriant Å¡ias nuosavybės teises, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas ir prie jo pateikta schema sudaryti pareiÅ¡kėjos, pretenduojančios atkurti nuosavybės teises, praÅ¡ymu pagal jos ir liudijančių asmenų parodymus, be to, minėtÄ aktÄ surašė ir schemÄ sudarė ne žemėtvarkos skyriaus, bet UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas, todėl Å¡ie dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas aplinkybės, jog žemėtvarkos skyrius pripažino pareiÅ¡kėjos teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog UAB „Vilniaus hidroprojektas“ darbuotojas turėjo įgaliojimÄ ar pavedimÄ veikti žemėtvarkos skyriaus vardu.

Dėl termino pateikti E. M. nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančius dokumentus, atnaujinimo

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turto įstatymo 10 str. 4 d. nustato, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pridedami ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, kurie, nepateikus jų kartu su praÅ¡ymu, galėjo bÅ«ti pateikti iki 2003-12-31. Å is praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai laiku nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ

medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys yra subjektyvios, jos

tėvo sveikatos bÅ«klė negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos tėvo sveikatos bÅ«klės, kad jis buvo neraÅ¡tingas ir todėl negalėjo tinkamai rÅ«pintis savo interesų gynimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas jos pareiÅ¡kimo netenkino nepagrįstai. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvas nebuvo tokios bÅ«klės, kad nebÅ«tų galėjęs pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių atstovavimu, kad ir iÅ¡duodant įstatymus atitinkantį įgaliojimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog ir administracinėje byloje Nr. I-2718-244/10 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi yra konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad 2001 m. praÅ¡ymu, kurį pateikė tėvo vardu, ji pati pasidomėjo tik 2009 m., pareiÅ¡kėjai nėra palanki, nes liudija subjektyvų elgesį dėl atitinkamos teisės įgyvendinimo (pasyvumÄ , neapdairumÄ , nerÅ«pestingumÄ , neorganizuotumÄ ir pan.).

Be to, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjos tėvas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nepateikė praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra teisinio pagrindo ir atnaujinti terminÄ dokumentams, patvirtinantiems jo nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas n u t a r i a :

Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                              Andžej Maciejevski