2026-03-18 Nr. AB-5524-3-66-3-00018-2026-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-10-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00018-2026-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos "Retromobile" skundo ištirti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 2BE-315 „Dėl Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitiktį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui ir panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. vasario 5 d. atsakymą Nr. 15B-896 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“ priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. kovo 9 d. buvo gautas pareiškėjo Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos "Retromobile" (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma:

1) ištirti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 2BE-315 „Dėl Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) atitiktį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui;

2) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. vasario 5 d. atsakymą Nr. 15B-896 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“ (toliau – ir Atsakymas).

Aiškindamasi skundo priėmimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes dėl pirmojo skundo reikalavimo, teisėjų kolegija nustatė, jog Įsakymu Administracijos direktorius patvirtino Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką (Tvarkos aprašo 1 p.), istorinei transporto priemonei keliamus reikalavimus (Tvarkos aprašo II skyrius), istorinės transporto priemonės vertinimą (Tvarkos aprašo III skyrius), istorinės transporto priemonės pripažinimą ir pripažinimo panaikinimą (Tvarkos aprašo IV skyrius). Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 19 punktu, pagal kurį užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos nustato transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką, bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.8 papunkčiu, kuriuo susisiekimo ministras įgalioja Administraciją nustatyti transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką.

Taip pat aiškindamasi skundo priėmimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes dėl antrojo skundo reikalavimo teisėjų kolegija nustatė, jog Atsakymu, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, Administracija atsakydama pareiškėjui pateikė nuomonę, kurioje apibendrindama konstatavo, kad eksploatuoti netinkamų (atliekomis pripažintų ir sunaikinimo pažymėjimą gavusių) transporto priemonių, kaip istorinių motorinių transporto priemonių, registracija taikant Atliekų tvarkymo įstatymo išimtį negalima, todėl Administracija nurodė neinicijuosianti Tvarkos aprašo pakeitimo.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tiesiogiai ginčydamas centrinio valstybinio administravimo subjekto (Administracijos) aktą – Įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas norminis administracinis aktas – Tvarkos aprašas, bei šio subjekto Atsakymą, kuriuo Administracija pareiškėjui nurodė neinicijuosianti Įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo pakeitimo. Iš pareiškėjo skundo argumentų visumos darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su teisiniu reguliavimu, nustatytu Tvarkos apraše, ir remdamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis kvestionuoja Įsakymo suderinamumą su šiose nuostatose nustatytais reikalavimais. Dėl to teisėjų kolegija apibendrindama sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, iš esmės siekdamas inicijuoti Tvarkos aprašo teisėtumo tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis kreipimosi į teismą tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-79-525/2024).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) išskiriamos dvi administracinių aktų rūšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-42-821/2024): administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 5 d.) ir norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 9 d.).

Išskyrus įstatyme nustatytus atskirus atvejus, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylas vienintele ir (ar) galutine instancija (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 ir 3 p., 3 ir 4 d.), administraciniai sprendimai bendra tvarka yra ginčijami kreipiantis į Regionų administracinį teismą kaip pirmosios instancijos teismą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tokias bylas nagrinėjant apeliacine tvarka (ABTĮ 21 str. 1 d. 1 p.).

Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo yra nagrinėjamos specialia, ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ įtvirtina dvi norminių administracinių aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019).

Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, siejamą kartu su ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisę tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo su abstrakčiu pareiškimu turi ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai: Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Taigi tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto, kurį priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas, teisėtumą gali kreiptis tik subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu, o asmenys, nepatenkantys į minėtoje normoje išvardintų subjektų sąrašą, neturi teisės paduoti tokio pareiškimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-10-502/2023).

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą taip pat turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Tokiais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 str. 2 d.).

Taigi norminių administracinių aktų konkreti kontrolė yra siejama su reikalavimu, jog teisme būtų nagrinėjama su pažeistų subjektinių teisių gynimu susijusi individualioji byla, taikytino norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuojant individualiąją bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-202-438/2022).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto panaikinimo kreipėsi pareiškėjas, nesutinkantis su Tvarkos apraše nustatytomis teisės normomis. Šis pareiškėjo tiesioginis kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nelaikytinas skundu, inicijuojančiu apeliacinį procesą, kadangi pareiškėjo reikalavimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir pareiškėjas atitinkamai neskundžia teismo sprendimo. Be to, ši situacija taip pat nepatenka į atvejų, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylą vienintele ir (ar) galutine instancija, sąrašą, kadangi pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą baigtinį subjektų, turinčių teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu, ratą, o ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies kontekste nematyti, jog teisme būtų nagrinėjama su pareiškėjo pažeistų subjektinių teisių gynimu susijusi individualioji byla, kurioje būtų taikomas Tvarkos aprašas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjas neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu ištirti Įsakymo atitiktį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui ir panaikinti Atsakymą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundas, paduotas pareiškėjo, neturinčio teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šį pareiškimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos "Retromobile" skundą ištirti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 2BE-315 „Dėl Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitiktį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui ir panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. vasario 5 d. atsakymą Nr. 15B-896 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius