Legislator Case Law & Legislation
2bf64c08-7c33-4208-ba63-6875efb7afff AI generated

2bf64c08-7c33-4208-ba63-6875efb7afff · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2bf64c08-7c33-4208-ba63-6875efb7afff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendį, sumažinant jo pagrobtų daiktų kiekį ir sumÄ ; sumažinti paskirtÄ bausmę ir, taikant BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti;

Legislator headnote

AI generated

2bf64c08-7c33-4208-ba63-6875efb7afff · Å iaulių apygardos teismas: Nebuvo patikrinta, ar K. B. namuose nėra iÅ¡ parduotuvės vogto turto.6. IÅ¡ 2016-04-18 specialisto iÅ¡vados matyti, kad pirÅ¡to pėdsakas, rastas ant 0,7 l talpos degtinės butelio „Bajorų“, paimtas 2016-02-26 apžiÅ«rint įvykio vietÄ po vagystės, paliktas ne jo (E. J.), kas reiÅ¡kia, jog prieÅ¡ tai parduotuvę apvogė kitas asmuo arba kiti asmenys.7. Kai teismas ėmėsi iniciatyvos, kad bÅ«tų atliktas daktiloskopinis tyrimas ir bÅ«tų nustatyta, ar ne K. B. paliko tÄ pirÅ¡to antspaudÄ , K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja N                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-300/2017                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09395-2016-8                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1;                                                                                1.2.14.1.2.2; 2.4.6.4.2.

                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nuteistajam E. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2016-11-25.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-02-26 iki 2016-11-25.Vadovaujantis BK 72 str., iÅ¡ E. J. paimti pinigai – 50,64 Eur, konfiskuoti.             Kolegija, n u s t a t ė: I. E. J. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2016-02-26 apie 00.49 val. Å iaulių rajone, iÅ¡dauždamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto prekių parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., stiklo paketÄ , įsibrovė į patalpÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ : 80 vnt. cigarečių pakelių ,,LD Red 100“ 200 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,5 euro vertės), 40 vnt. cigarečių pakelių ,,LD Blue 100“ 100 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,5 euro vertės), 10 vnt. cigarečių pakelių ,,Bond Street Fine“ 23,50 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,35 euro vertės), 10 vnt. cigarečių pakelių ,,Bond Street Special“ 23,50 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,35 euro vertės), 20 vnt. cigarečių pakelių ,,LD Red“ 50 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,5 euro vertės), 10 vnt. cigarečių pakelių ,,Winston Fresh“ 29 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,9 euro vertės), 10 vnt. cigarečių pakelių ,,Philip Morris Royal 100“ 25 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,5 euro vertės), 20 vnt. cigarečių pakelių ,,Philip Morris Red 100“ 50 eurų bendros vertės (1 vnt. 2,5 euro vertės), 4 vnt. 0,5 l talpos brendžio ,,Renaissance VSOP“ 21 eurų bendros vertės (1 vnt. 5,25 eurų vertės), 4 vnt. 0,5 l talpos brendžio ,,Renaissance VS“ 30,36 eurų bendros vertės (1 vnt. 7,59 eurų vertės), 4 vnt. 0,7 l talpos degtinės ,,Bajorų premium“ 35,96 eurų bendros vertės (1 vnt. 8,99 eurų vertės), 3 vnt. 0,7 l talpos degtinės ,,Bajorų klasikinė“ 23,37 eurų bendros vertės (1 vnt. 7,79 eurų vertės), 2 vnt. 0,5 l talpos armėniÅ¡ko brendžio ,,Mergelė“ 32,98 eurų bendros vertės (1 vnt., 16,49 eurų vertės), 3 vnt. 0,7 l talpos degtinės ,,Sobieski“ 18,87 eurų bendros vertės (1 vnt., 6,29 eurų vertės), 6 vnt. 0,7 l talpos degtinės ,,Stumbras Tyra“ 53,94 eurų bendros vertės (1 vnt., 8,99 eurų vertės), 6 vnt. 0,5 l talpos degtinės ,,Stumbras Tyra“ 38,94 eurų bendros vertės (1 vnt., 6,49 eurų vertės), 6 vnt. 0,5 l talpos degtinės ,,Gedimino crystal“ 29,70 eurų bendros vertės (1 vnt., 4,95 eurų vertės), seifÄ ,,Valburg“, kuriame buvo 400 eurų įvairiomis kupiÅ«romis, iÅ¡ EKA kasos 78,80 eurus įvairiomis kupiÅ«romis, iÅ¡ terminalinės kasos 123,47 eurus įvairiomis kupiÅ«romis, iÅ¡ viso pagrobė svetimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ už 1388,39 eurus.

II. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo:

1) pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendį, sumažinant jo pagrobtų daiktų kiekį ir sumÄ ;

2) sumažinti paskirtÄ bausmę ir, taikant BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti;

3) panaikinti 50,64 eurų konfiskacijÄ . Apeliacinį skundÄ E. J. grindžia Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

2. NeiÅ¡aiÅ¡kino kitų asmenų (asmens), įvykdžiusių vagystę iÅ¡ parduotuves dar iki jam įsibraunant į parduotuvę.3. Jis neiÅ¡daužė parduotuvės lango ir nepavogė tokio kiekio prekių, nevogė jokių pinigų iÅ¡ seifo. Teisminio posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ kartu su K. B. vartojo alkoholinius gėrimus pas Ž. K. namuose. Po to, abu nuėjo pas K. B. į namus. Ten K. B. jam pasiÅ«lė apvogti parduotuvę, sakė, kad į vidų galima patekti iÅ¡daužus langÄ , ir iÅ¡ parduotuvės paimti alkoholinių gėrimų, cigarečių.

Jis sutiko. Paėmęs K. B. duotÄ maiÅ¡Ä ir juodas pirÅ¡tines, nuėjo prie parduotuvės. Prie parduotuvės pastebėjo, kad iÅ¡daužtas parduotuvės langas ir prie lango pristumta lentyna su prekėmis. Jis nustÅ«mė lentynÄ ir įlindo į vidų. Viduje buvo sudėti kažkokie aparatai, mėtėsi stiklai. Jis paėmė apie 20 butelių degtinės ir sudėjo juos į maiÅ¡Ä , ir po du butelius įsikiÅ¡o į rankoves. Cigarečių neėmė. Visų kaltinime nurodytų prekių negalėjo paimti, nes nebÅ«tų vienas visko panešęs. Parduotuvėje prekių tyčia neiÅ¡mėtė.

Lipant laukan iÅ¡ parduotuvės, galėjo užkliÅ«ti už lentynos. MaiÅ¡Ä su prekėmis pasidėjo, nes negalėjo jo paneÅ¡ti. Nuėjo pas K. B. į namus ir nusinešė tik 4 (keturis) butelius degtinės. Kai kartu iÅ¡gėrė pusę butelio degtinės, K. B. pasakė, kad reikia eiti parneÅ¡ti maiÅ¡Ä su likusia degtine, tačiau K. B. kartu nėjo, o vėliau K. B. jam paskambino ir liepė ateiti prie parduotuvės, o kai nuėjo, jį prie parduotuvės sulaikė policijos pareigÅ«nai.4. IÅ¡ 2016-02-26 apžiÅ«ros protokolo matyti (l t., b. l. 17–23), kad lauke rastas cigarečių pakelis „Philips Moris Red“ ir Å¡alia sniege rasti du avalynės pėdsakų įspaudai, prie Å«kinio pastato policijos darbuotojai rado 16 vnt. cigarečių pakelių „LD“ ir Å¡alia sniege daro įspaustÄ avalynės pėdsakÄ , tačiau Å¡ių pėdsakų jokios atliejos nebuvo daromos ir nebuvo siekiama nustatyti, kas paliko Å¡iuos pėdsakus – jis ar K.

B., at kiti asmenys.

5. Nebuvo patikrinta, ar K. B. namuose nėra iÅ¡ parduotuvės vogto turto.6. IÅ¡ 2016-04-18 specialisto iÅ¡vados matyti, kad pirÅ¡to pėdsakas, rastas ant 0,7 l talpos degtinės butelio „Bajorų“, paimtas 2016-02-26 apžiÅ«rint įvykio vietÄ po vagystės, paliktas ne jo (E. J.), kas reiÅ¡kia, jog prieÅ¡ tai parduotuvę apvogė kitas asmuo arba kiti asmenys.7. Kai teismas ėmėsi iniciatyvos, kad bÅ«tų atliktas daktiloskopinis tyrimas ir bÅ«tų nustatyta, ar ne K. B. paliko tÄ pirÅ¡to antspaudÄ , K.

B. pradėjo slapstytis, kas įrodo, jog jis (K. B.) yra kaltas, tuo labiau, kad parduotuvėje buvo rasta K. B. kuprinė.8. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tikrai jis (E. J.) vienas galėjo apvogti parduotuvę ir ar tikrai niekas iki jo parduotuvės neapvogė, turėjo bÅ«ti atliktas eksperimentas, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek degtinės tilpo į K. B. jam duotÄ maiÅ¡Ä ir kiek vienu kartu galėjo jis paneÅ¡ti, ar galėjo įtilpti dar ir cigaretės.9. K. B. nurodė, kad jis (E. J.) grįžo iÅ¡ parduotuvės po 20 min., todėl, atmetus sugaiÅ¡tÄ laikÄ einant ir grįžtant iÅ¡ parduotuvės, parduotuvei apvogti jam liko ne daugiau kaip 10 min. (skaičiuojant, kad nuėjo per penkias minutes ir grįžo per penkias minutes), per kurias galėjo pavogti tik tiek, kiek nurodė, tačiau negalėjo iÅ¡neÅ¡ti seifo.

10. K. B. galėjo pavogti cigaretes, nes liudytojas T. K. apklausiamas (2 t., b. l. 134) parodė, jog K. B. kovo mėnesio pradžioje norėjo iÅ¡ jo pirkti automobilį ir už jį pasiÅ«lė 4 blokus cigarečių „LD“, tačiau Å¡is sandoris neįvyko. K. B. iÅ¡ dalies pripažino tokius mainus, tačiau teigė, kad derybos vyko ne su T. K., o su J. K..11. Teismas turėjo K. B. parodymus vertintini kritiÅ¡kai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi – pats pasiÅ«lė jam (E. J.) įvykdyti vagystę ir davė maiÅ¡Ä nuo trÄ Å¡Å³, pats paskambino policijai, o po to dar pakvietė jį ateiti prie parduotuvės. Gali bÅ«ti ir taip, kad kas nors kitas paskambino policijai, o K.

B. buvo sugautas prie parduotuvės ir, nenorėdamas bÅ«ti apkaltintas, pareiÅ¡kė, jog jis pats paskambino policijai.12. Nuosprendis grindžiamas pareigÅ«nų parodymais, t. y. R. M. 2016-02-26 tarnybiniu praneÅ¡imu ir G. B. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (1 t., b. l. 39). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis (E. J.) buvo labai girtas ir dėl girtumo galėjo prikalbėti bet kÄ , nesuvokdamas kÄ aiÅ¡kina, tikėdamasis bÅ«ti paleistas, kaip K. B..

13. Nuosprendyje nurodyta, kad jis (E. J.) pavogė iÅ¡ seifo 400 eurų įvairiomis kupiÅ«romis, iÅ¡ EKA kasos 78,80 eurų įvairiomis kupiÅ«romis, iÅ¡ terminalinės kasos 123,47 eurus įvairiomis kupiÅ«romis, o sulaikius pas jį rasta 50,64 eurai, kuriuos turėjo dar iki vagystės. Jei jis tikrai bÅ«tų pavogęs pinigus, tai pas jį bÅ«tų rasti visi pinigai, nes namo grįžęs nebuvo.14. Jis negali pripažinti to, ko nepadarė, t. y. negali pripažinti tokio kiekio pavogtų daiktų, todėl pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi.15. Neteisingai nuosprendyje nurodoma, kad jis niekur nedirba. Jis dirbdavo pas Å«kininkus (yra duomenys byloje), taip pat dirbo pas savo mamÄ B. J., kuri turi žemės apie 100 ha žemės.

16. Paskirta bausmė per griežta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistais E. J. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, E. J. pripažino kaltu dėl kvalifikuotos vagystės pagal BK 178 str. 2 d. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis E. J. iÅ¡ esmės neneigia įvykdęs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau ginčija kai kurias nustatytas veikos padarymo aplinkybes – kad pagrobė ne tiek turto, kiek inkriminuota ir pan., nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam taikytos baudžiamosios atsakomybės ir turto konfiskavimu.

Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.), atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Dėl kitų asmenų kaltės, faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir įrodymų vertinimo 1.1. E. J. savo skundu kritikuoja skundžiamÄ nuosprendį ir tuo aspektu, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir kitų asmenų, dalyvavusių vagystėje iÅ¡ parduotuvės. Atsakant į tokius argumentus pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl E. J.

įvykdytos vagystės ir byla, kurioje kaltinimai pareikšti tik E. J., buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo E. J. byloje nustatinėti kitus asmenis, galimai įvykdžius vagystę iš tos pačios parduotuvės, kaip ir E. J., ir (ar) spręsti liudytojo K.

B. kaltės klausimÄ , kai vagystės padarymu buvo kaltinamas E. J.. Minėti apelianto argumentai neatitinka imperatyvių Baudžiamojo proceso normų.1.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. J. kaltintas ir pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už konkrečių kaltinime iÅ¡vardintų prekių, daiktų, pinigų vagystę iÅ¡ parduotuvės, pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 5–11). Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija civilinio ieÅ¡kovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kime nurodytų prekių, daiktų, pinigų pagrobimo fakto, tik teigia, kad jis vienas visų Å¡ių prekių pagrobti negalėjo ir nepagrobė.

Kolegija neturi pagrindo abejoti dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodyto pagrobto turto apimties, vertės ir kt., todėl, esant tokiai situacijai, nėra bÅ«tinybės tai nagrinėti detaliau.1.3. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl E. J. kaltės bei veikos kvalifikavimo, yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, tarp jų paties E. J. parodymus skirtingose proceso stadijose (ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrnėjimo metu) kaip visumÄ (BPK 20 str. 4 d. ir 5 d.).

Apylinkės teismas, nuosprendyje analizuodamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kaltinamojo E. J. kaltę dėl vagystės iš parduotuvės grindė nuosekliais, iš esmės sutampančiais liudytojų policijos pareigūnų R. M. ir G. B. parodymais, liudytojo K. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, akistatos protokolais ir kitais įrodymais. Būtent šių įrodymų visumos pagrindu buvo motyvuotai paneigta E. J. iškeltos versijos, kad K. B. jam pasiūlė apvogti parduotuvę, kad K.

B. jam davė maiÅ¡Ä ir juodas pirÅ¡tines, kad jis paėmė tik dalį (apie 20 vnt.) butelių su alkoholiniais gėrimais, kad cigarečių ir pinigų iÅ¡ parduotuvės negrobė. Pažymėtina, kad E. J. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s dėl esminių aplinkybių. Antai, iÅ¡kart sulaikytas po vagystės E. J. policijos pareigÅ«nams R. M. ir G. B. iÅ¡ esmės savo kaltės dėl vagystės neneigė, nurodė, kad iÅ¡ parduotuvės pagrobė degtinės butelius, ciogaretes, visus pinigus iÅ¡ kasos, kasÄ atsirakindamas kasoje paliktu rakteliu, tačiau negalėjo nurodyti pagrobtų daiktų kiekio ir pinigų sumos.

Apklausiamas pirmÄ kartÄ po vagystės 2016-02-26 (1 t., b. l. 148–149) E. J. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodydamas, kad eidamas namo pro parduotuvę užsinorėjo dar iÅ¡gerti alkoholio, todėl ranka iÅ¡daužė parduotuvės lango stiklÄ , įsibrovė į parduotuvės patalpas ir pavogė butelius su alkoholiniais gėrimais, cigaretes, kiek ir kokių daiktų pavogė negalėjo tiksliai nurodyti, kad pagrobė seifÄ neprisiminė. Apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 106–107) E. J. pradėjo teigti, kad K.

B. pasiÅ«lė jam apvogti parduotuvę ir davė maiÅ¡Ä nuo trÄ Å¡Å³ pagrobtiems daiktams susidėti. Apeliantas teigė, kad nuėjęs prie parduotuvės rado jau parduotuvės langÄ iÅ¡daužtÄ ir įsibrovė į vidų, kad iÅ¡ parduotuvės į maiÅ¡Ä nuo trÄ Å¡Å³ susidėjo apie 20 butelių su alkoholiniais gėrimais ir dar keturis butelius susikiÅ¡o į rankoves, kad cigarečių, pinigų ir seifo negrobė, kad kitus daiktus galėjo pagrobti kažkas anksčiau, kad tai galėjo padaryti ir K.

B., kad pastarasis pasiėmė tÄ maiÅ¡Ä su prekėmis, kurias jis iÅ¡nešė iÅ¡ parduotuvės ir pan. Å ioje vietoje bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad, pasak apelianto, K. B. jis ėmė kaltinti dalyvavimu vagystėje po to, kai pastarasis iÅ¡kvietė policijÄ â€“ ,,...tada aÅ¡ pasakiau teisybę“ (2 t., b. l. 107). Å is motyvas suponuoja tik abejones dėl E. J. parodymų objektyvumo. Akivaizdu, kad E. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklÅ«s nei dėl patekimo į parduotuvę aplinkybių, nei dėl pagrobtų daiktų, nei dėl vagystės sumanymo atsiradimo fakto, o liudytojo K.

B. parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs, nuoseklūs, logiški ir juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai (aptarti liudytojų policijos pareigūnų R. M. ir G. B. parodymai; įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad prie parduotuvės sniege mėtosi cigarečių pakeliai, buteliai su alkoholiniais gėrimais, seifas ,,Valburg“; daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, patvirtinantys, kad seife ,,Valburg“ buvo rasti pagrobti 400 Eur (1 t., b. l. 73–78), po sulaikymo E. J. su savimi turėjo 50,64 Eur (1 t., b. l. 107–121), iš kurių 40,64 Eur metalinėmis monetomis ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti ir juos atmesti.

Liudytojas K. B. viso proceso metu nuosekliais tvirtino, kad jis apvogti parduotuvės E. J. nesiÅ«lė, vagystėje nedalyvavo, jokio maiÅ¡o jam nedavė, sužinojęs apie vagystę iÅ¡kvietė policijÄ ir E. J. praÅ¡ymo padėti parneÅ¡ti maiÅ¡Ä su vogtais daiktais nevykdė (1 t., b. l. 62–63; 66–69; 2 t., b. l. 174–175). Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų – galėjo ar negalėjo E. J. pagrobti 38 butelius (22,2 litrus) su alkoholiniais gėrimais, 20 blokų (200 pakelių) cigarečių, pinigus ir seifÄ su pinigais – pirmiausia pažymėtina, kad nei pats E. J. nebuvo nuoseklus Å¡iuo klausimu viso proceso metu.

IÅ¡ pradžių E. J. teigė kad pagrobė tik 4–5 butelius degtinės ir keletÄ cigarečių pakelių, po to, kad į maiÅ¡Ä susidėjo apie 20 butelių (kitur nurodė apie 20 litrų, kas beveik sutampa su objektyviai nustatytu pagrobtu alkoholinių gėrimų kiekiu) su alkoholiniais gėrimais ir dar 4 butelius susikiÅ¡o į rankoves, o cigarečių ir pinigų iÅ¡vis neėmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į keletÄ E. J. nurodytų, tačiau su logika prasilenkiančių aplinkybių. IÅ¡ vienos pusės apeliantas akcentavo, kad jis nepajėgus pakelti, iÅ¡neÅ¡ti tokio kiekio prekių ir prašė pagalbos K.

B. padėti parneÅ¡ti maiÅ¡Ä su pagrobtomis prekėmis, tačiau byloje nenustatyta, kad apeliantui kas nors bÅ«tų padėjęs iÅ¡kelti tokį kiekį prekių iÅ¡ parduotuvės per langÄ ir paslėpti maiÅ¡Ä su prekėmis taip, kad policijos pareigÅ«nams apžiÅ«rint įvykio vietÄ iÅ¡kart po vagystės maiÅ¡o su pagrobtomis prekėmis aptikti nepavyko. Tada apeliantas kelia versijÄ , kad maiÅ¡Ä su jo pagrobtomis prekėmis galėjo pasiimti ir paslėpti K. B., tačiau kartu pripažįsta, kad į parduotuvę buvo įsibrovęs vienas, kad K.

B. su juo nėjo, padėti parneÅ¡ti maiÅ¡Ä su pagrobtais daiktais atsisakė, todėl jis išėjo vienas, o K. B. liko namuose. Ir vienokie, ir kitokie apelianto aiÅ¡kinimai, kokiu bÅ«du K. B. pasiėmė pagrobtus daiktus, prasilenkia su elementaria logika. Nepaisant to, byloje nustatyta, kad parduotuvėje po vagystės buvo pasigesta tam tikro turto, nurodyto kaltinime, įvykio vietoje buvo rasta iÅ¡ parduotuvės pagrobtų ir lauke iÅ¡mėtytų daiktų dalis – seifas su 400 Eur, keturi buteliai degtinės ir 27 pakeliai cigarečių, likusių pagrobtų prekių ir visų pinigų surasti nepavyko.

Jau buvo minėta, kad po vagystės pas E. J. buvo rasta ne maža pinigų suma 40,64 Eur monetomis ir tik viena10 Eur nominalo popierinė kupiÅ«ra. Liudytojas K. B., kuris kartu su E. J. iki vagystės vartojo alkoholinius gėrimus, teigė, kad E. J. pinigų neturėjo, o po vagystės pinigų, didžiÄ jÄ dalį įvairiomis monetomis, nuteistasis jau turėjo. Visa tai dar sykį patvirtina, kad iÅ¡ parduotuvės E. J. pagrobė ir seifÄ , ir pinigus, ir cigaretes ir butelius su alkoholiniais gėrimais. Veikos kvalifikavimui ir kaltės turiniui neturi jokios reikÅ¡mės tai, ar visus inkriminuotus daiktus E. J. pagrobė vienÄ kartÄ Ä¯sibrovęs į parduotuvę, ar tai kartojo keletÄ kartų, ar butelius su alkoholiniais gėrimais iÅ¡ parduotuvės patalpos iÅ¡nešė po vienÄ , po kelis, ar visus iÅ¡ karto, ar cigaretes susidėjo į maiÅ¡Ä , ar kitur, ar prisimena kaip pavogė seifÄ , ar ne, ar iÅ¡mėtė pagrobtus daiktus, ar pastarieji, tiesiog, iÅ¡krito, ar pavyko surasti visus pagrobtus daiktus, ar tik dalį jų.

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas iÅ¡vadas dėl E. J. kaltės, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., spręsdamas dėl inkriminuotinų faktinių aplinkybių, laikėsi BPK 20 str. nuostatų ir keisti nuosprendžio Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.   1.4. Skunde apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo imtasi priemonių jo versijoms patikrinti, liudytojo K. B. dalyvavimui vagystėje paneigti, E. J. kaltei patvirtinti. IÅ¡ tikrųjų, įvyki vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuoti avalynės pėdsakai, rastas vienas tinkamas asmens identifikavimui pirÅ¡to anspaudas ant vieno iÅ¡ butelių.

Atliekant tyrimÄ , buvo apžiÅ«rėtos trys poros K. B. avalynės, tačiau nei viena pora batų neatitiko įvykio vietoje paliktų pėdsakų (1 t., b. l. 16). Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnyba pateikė informacijÄ apie tai, kad latentinis pirÅ¡to pėdsakas rastas ant butelio su K. B. rankų pirÅ¡tų atspaudais Daktiloskopinių duomenų registre įvestoje daktiloskopinėje kortelėje nesutampa (1 t., b. l. 94–97; 2 t., 196). Duomenų pakankamumo principas reiÅ¡kia, kad jų turi bÅ«ti surenkama pakankamai tam, kad patvirtinti ar paneigti aktualiÄ aplinkybę.

Todėl reikalavimas atlikinėti papildomus procesinius veiksmus, kad patvirtinti paties E. J. dalyvavimo vagystėje faktÄ , kai tai neabejotinai nustatyta kitais įrodymais, neatitinka baudžiamojo proceso principų. Tuo labiau, kad nei E. J., nei jo gynėja advokatė, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga BPK 218 str. nustatyta tvarka, atlikti papildomus procesinius veiksmus neprašė, tirti kažkÄ papildomai nereikalavo (2 t., b. l. 70–73). 1.5. Apelianto skunde deklaruojamas prielaidas apie tai, kad jis negalėjo per 10 minučių iÅ¡ parduotuvės pavogti tiek daiktų, kiek nurodyta kaltinime, kad K.

B. galėjo įvykdyti vagystę, nes jis siÅ«lė liudytojui T. K. mainyti 4 blokus cigarečių į automobilį (2 t., b. l. 134), kad jis (E. J.) buvo labai girtas ir dėl girtumo galėjo prikalbėti policijos pareigÅ«nams bet kÄ , tikėdamasis bÅ«ti paleistas, kad K. B. neskambino policijai, o buvo sugautas prie parduotuvės ir, nenorėdamas bÅ«ti apkaltintas, pareiÅ¡kė, jog jis pats paskambino policijai, paneigia Å¡io nuosprendžio 1.3. punkte iÅ¡dėstyti argumentai, todėl nėra prasmės jas analizuoti plačiau. 1.6.

Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje, parduotuvės viduje, be kita ko, buvo rasta rankinė su užraÅ¡u ,,LA MARTINA“ (1 t., b. l. 83–88), priklausanti liudytojui K. B.. Dėl to skunde apeliantas teigia, kad K. B. irgi grobė prekes iÅ¡ parduotuvės, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad vogti į parduotuvę ėjo vienas, kad K. B. liko namuose, kad K. B. ir buvo namuose, kai jis sugrįžo po vagystės. Nepaisant to, liudytojas K. B. paaiÅ¡kino, kad E. J. pats pasiėmė rankinę iÅ¡ jo namų kaip ir maiÅ¡Ä , netikėti tokiais liudytojo parodymais nėra pagrindo dėl 1.3. punkte nurodytų iÅ¡vadų.  1.7.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos motyvuotai iÅ¡dėstė į logiÅ¡kÄ sekÄ . Apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo laikydamasis rungimosi bei neÅ¡aliÅ¡kumo principų reikalavimų, iÅ¡nagrinėjo byloje apelianto keltas versijas, susijusias su įrodinėtinomis aplinkybėmis, ir tyrė tiek E. J. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtos bausmės 2.1. Savo skunde apeliantas, be kita ko, nesutinka su jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės nenustatymu, jo manymu, paskirta per griežta bausme. Kolegija sutinka su nuteistojo nuostata, kad iÅ¡ asmens negali bÅ«ti reikalaujama prisipažinti dėl to, ko jis nepadarė. Kita vertus, prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriÅ¡kai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. pats savanoriÅ¡kai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę.

Tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nenustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas dalinį E. J. savo kaltės pripažinimÄ pagrįstai nelaikė pakankamu pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p. E. J. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pradžių savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme formaliai buvo pripažinęs, tačiau atpasakodamas įvykio aplinkybes apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, savaip interpretuodamas įvykio aplinkybes, mėgino įtikinti teismÄ , kad vagystę iÅ¡ parduotuvės įvykdė ne jis vienas, nors kitų asmenų konkrečiai neįvardijo, kėlė įvairias versijas apie liudytojo K.

B., kuris iÅ¡kvietė policijÄ , prisidėjimÄ prie vagystės, kategoriÅ¡kai neigė pagrobęs seifÄ , pinigus ir cigaretes, nors byloje surinkti objektyvios kilmės įrodymai rodo prieÅ¡ingai. Tiesa, nuteistasis apeliacinės instancijos teisme praÅ¡ydamas sumažinti paskirtÄ bausmę, iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ dėl savo nusikalstamo elgesio, tačiau toks apgailestavimas, kai viso baudžiamojo proceso metu E. J. nuoseklių parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nedavė, keldamas įvairias versijas mėgino dėl nusikalstamos veikos apkaltinti ir kitus asmenis, negali bÅ«ti pakankamas konstatuoti, kad nuteistasis pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. 2.2.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, turi atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam E. J., pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų formaliai laikėsi, tačiau, kolegijos nuomone, apeliantui paskyrė per griežtÄ bausmę.

Vertinant kiekvienos baudžiamosios bylos aplinkybes, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad nuteistajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas baudžiamajai atsakomybei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje baudžiamojoje byloje, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimÄ , artimÄ BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, itin akcentavo tai, kad E. J. anksčiau ne kartÄ teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad naujÄ apysunkį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, kad niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Tačiau pirmosios instancijos teismas nekreipė pakankamo dėmesio, kad net du kartus E. J. buvo nuteistas už pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti baudžiamÄ jį nusižengimÄ pagal BK 22 sr. 1 d. ir 178 str. 4 d., ir vienÄ kartÄ už baigtÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ pagal BK 178 str. 4 d., kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau paskirtas bausmes yra atlikęs, kad anksčiau niekada nebuvo baustas ilgalaikiu laisvės atėmimu (1 t., b. l. 132–138 b. l.), kad po areÅ¡to bausmės atlikimo 2013-05-31 naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus beveik trims metams, kad dirbdavo trumpalaikius darbus žemės Å«kyje (2 t., b. l. 31–33), kas, kolegijos vertinimu, nerodo itin didelio apelianto asmens pavojingumo visuomenei.

Be abejonės, E. J. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bÅ«damas neblaivus padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , tačiau nusikalstamos veikos, kuri inkriminuota apeliantui, padarymo aplinkybės, atsiradę padariniai, pagrobto turto vertė nerodo didesnio Å¡ios veikos pavojingumo ir kartu su visomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis leidžia spręsti, kad E. J. nusikalstamas elgesys, konkrečiu atveju, buvo daugiau atsitiktinis, aiÅ¡kiai nulemtas besaikio alkoholio vartojimo ir apsvaigimo nuo alkoholio (po vagystės E. J. buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas (1 t., b. l. 127).

Dėl to kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinktos griežčiausios BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės nustatytas terminas nėra proporcingas nei nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, nei padarytos veikos pavojingumui. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.) Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.) 3.1. IÅ¡ tikrųjų, BK 75 sr. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų  praktikÄ Â Â (kasacinės  nutartys  baudžiamosiose  bylose  Nr.  2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-243-648/2015), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl Å¡io nuosprendžio 2.1. ir 2.2. punktuose aptartų aplinkybių, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistajam E. J. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , kad anksčiau skirtos Å¡velnesnės (areÅ¡tas) ir griežtesnės (terminuotas laisvės atėmimas) bausmės, ir jų atlikimas pozityviai E. J. nepaveikia ir jis vėl neiÅ¡nykus teistumui – neleidžia formuotis iÅ¡vadai, kad šį sykį realiai neatliekant bausmės pavyks pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytus tikslus. Dėl turto konfiskavimo 4.1. Pagal BK 67 str. turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme.

Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos.

BK 72 str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Minėtas imperatyvas konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigÄ baigiamajame akte iÅ¡dėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamÄ konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡ esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.

Tačiau pajamų iÅ¡ nusikalstamos veikos gavimo fakto ir jo apimties įrodinėjimas yra vienas esminių momentų, dėl kurio kyla turto konfiskavimo mechanizmo efektyvumo problema. Pagal teismų praktikÄ pripažįstama, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo. Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurios toks turtas gaunamas, padarymas. Å ioje byloje E. J. pripažinta pagrobęs ir svetimus pinigus – viso 602,27 Eur, iÅ¡ kurių 400 Eur buvo surasti įvykio vietoje ir grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, o 50,64 Eur buvo rasti pas nuteistÄ jį iÅ¡kart po vagystės ir apylinkės teismo konfiskuoti.

Apeliantas skunde teigia, kad konfiskuoti pinigai yra jo, bet byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetas leidžia spręsti prieÅ¡ingai. Å iame nuosprendyje jau minėta, kad liudytojas K. B., su kuriuo apeliantas iki vagystės vartojo alkoholinius gėrimus, nurodė, jog E. J. pinigų neturėjo, o po vagystės pas apeliantÄ buvo rasti 50,64 Eur, iÅ¡ kurių tik viena popierinė 10 Eur nominalo kupiÅ«ra, kiti pinigai (40,64 Eur) buvo įvairaus nominalo monetomis (eurais ir euro centais), kurie, paprastai, paliekami parduotuvėje kaip kasos likutis.

Be to, ir liudytojai R. M. po vagystės E. J. sakė, kad pavogė visus pinigus iÅ¡ parduotuvės, nurodė, kokiu bÅ«du išėmė pinigus iÅ¡ kasos aparato stalčiaus (atsirakino paliktu raktu), kas sutampa su aplinkybėmis užfiksuotomis įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (matomas į kasos aparato stalčių įkiÅ¡tas raktas). Ä®vertinusi byloje surinktus ir aptartus įrodymus, pinigų radimo pas E. J. aplinkybes, įvykdytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pas jį rastų grynųjų pinigų nominaliÄ vertę, kolegija konstatuoja, kad visi pas apeliantÄ rasti pinigai yra jo nusikalstamos veikos rezultatas.

Apelianto teiginius, kad pas jį rasti pinigai priklauso jam asmeniÅ¡kai ir yra gauti iÅ¡ legalių Å¡altinių, paneigia byloje surinkti įrodymai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad E. J. nepagrįstai pritaikytos BK 72 str. nuostatos ir konfiskuoti rasti pinigai. IV. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti - E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                   Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                                           Raimundas Jurgaitis                                                                                                             Zigmas Kavaliauskas  Â