2024-05-29 Nr. AB-8787-3-61-3-09927-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1605-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09927-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 23S214627 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas tyrimą dėl jo baimės būti persekiojamu atliko atmestinai, paviršutiniškai, neobjektyviai, iškreipdamas byloje nustatytas aplinkybes, nevertindamas pateiktų įrodymų, kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas teigė, kad su prieglobsčio prašymu pateikė išsamų sąrašą viešai prieinamos oficialios kilmės valstybės informacijos, kuris (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas dėl keliamos grėsmės ir išsiuntimo grindžiamas dviem aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimtas, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio pabėgėlio statuso sutekimo nuostatų dėl visiškai pagrįstos persekiojimo baimės. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pareiškėjas buvo apklaustas 2022 m. lapkričio 19 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d., įvertinti jo pateikti dokumentai, buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta ir kilmės valstybės informacija. Sprendime buvo įvertinta, kad (duomenys neskelbtini).

8. Migracijos departamentas teigė, kad įvertino aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovas nurodė, kad vertinant riziką pareiškėjui nukentėti dėl jo skelbiamo turinio socialiniuose tinkluose, buvo vadovaujamasi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) nurodymais. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas teigė, kad Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesuteiktinos papildomos apsaugos. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Sprendimu taip pat pagrįstai nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į Centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog anketoje nenurodė buvusių darboviečių (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neturi pagrindo netikėti kitų Lietuvos Respublikos institucijų pateikta informacija, o tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios šią informaciją paneigtų arba leistų ja abejoti. Migracijos departamentas prašė pareiškėjo raštu pateikti visą informaciją apie savo darbovietes. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. VSD vertinimu, Sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

II. 14. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl prieglobsčio, kurį motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini).

16. Teismas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Migracijos departamente vyko pareiškėjo apklausa. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Teismas sprendė, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Iš Sprendimo turinio matyti, kad remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tikėtina, kad pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, tačiau nenustatyta nei konkretaus tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų, nei tikėtinos pareiškėjui asmeniškai gresiančios žalos.

20. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės valstybę negrindžia jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nurodė, kad tiek apklausos metu, tiek teismo posėdyje pareiškėjas teigė, (duomenys neskelbtini).

22. Teismas nurodė, kad remiantis bendra kilmės valstybės informacija nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini).

23. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo pateiktas Migracijos departamento klausimynas, kuriame užsienietis nenurodė visų savo darboviečių ir nuslėpė darbo (duomenys neskelbtini) faktą, kas sudaro pagrindo konstatuoti, jog užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakydamas į antrą klausimyno klausimą, pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

24. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini).

25. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – nenurodė, kad anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini).

26. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo veiklos socialiniuose tinkluose, sprendė, kad (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės pareiškėjui nukentėti kilmės valstybėje dėl jo socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas tiek posėdžio metu, tiek apklausos metu bei skunde teismui akcentavo (duomenys neskelbtini).

28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini).

29. Teismas iš šių įrodymų sprendė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl vizos suteikimo ir prašymą dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo, nurodė skirtingus savo numatomus buvimo tikslus Lietuvoje. Kaip paaiškino pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Be to, tai, kad pareiškėjas atvykęs į Lietuvą ne iš karto, o tik po tam tikro laiko paprašė suteikti jam prieglobstį, sudaro pagrįstą pagrindą abejoti jo pasakojimo dėl jam gresiančios grėsmės jo kilmės valstybėje patikimumu ir jo tikraisiais tikslais Lietuvoje.

30. Teismas konstatavo, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, baimę. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai neįrodo, jog pareiškėją (prieglobsčio prašytoją) realiai kas nors persekiotų, kad jam kas nors grėstų. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus.

31. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, jog jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) bei į tai, jog pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Teismas neabejojo Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

32. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nurodė, kad pareiškėjas nėra turėjęs leidimų gyventi Lietuvoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi ir jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, todėl sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Dėl to sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos pagrįstas.

33. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, motyvavo tuo, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, šios aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintos VSD Rašte. Teismas vertino, kad pareiškėjui pritaikytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė.

34. Teismas sprendė, kad dėl to, jog pareiškėjui taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šio asmens duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra pagrįsta ir teisėta.

35. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas, todėl teismas šį reikalavimą taip pat atmetė.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

37. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime nevertinta pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) faktas, visiškai nevertinti į bylą pateikti pareiškėjo persekiojimo grėsmę patvirtinantys įrodymai. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą prieglobsčio byloje.

38. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo patirtas persekiojimas atitinka persekiojimo už politinius įsitikinimus kriterijams. Pareiškėjas savo persekiojimo baimę grindžia (duomenys neskelbtini).

39. Pareiškėjas teigia, kad jis (duomenys neskelbtini).

40. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad dėl akivaizdžių priežasčių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ir prašo jį prijungti prie bylos, o prieglobsčio prašymas nagrinėtinas iš naujo.

41. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo persekiotas už (duomenys neskelbtini).

42. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad (duomenys neskelbtini).

43. Pareiškėjas aptaria viešai žinomą informaciją apie (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėjas teigia, kad jo pateikta informacija leidžia manyti, jog įvertinus jo individualias aplinkybes, jį grąžinus į kilmės valstybę, pareiškėjui grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis.

45. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendime nėra pateikti argumentai, kodėl, atsižvelgus į pareiškėjo (duomenys neskelbtini), jis būtų apsaugotas nuo persekiojimo už politines pažiūras kilmės valstybėje. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas.

46. Pareiškėjas nurodo, kad pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini), turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą, kaip jis suprantamas pagal Konvenciją ir Įstatymą. Pažeistas Tvarkos aprašo reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymą. Teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.

47. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas į kilmės valstybę, jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedamas įspėjimas į Šengeno informacinę sistemą, remiasi VSD Rašto neįslaptintoje dalyje pateiktais duomenimis, jog (duomenys neskelbtini). VSD Išvada visiškai nepagrįsta, priešingai, (duomenys neskelbtini).

48. Pareiškėjas pažymi, kad gavęs Išvadą, atsakovas su pareiškėju nebendravo, jo paaiškinimų neprašė, nenurodoma, kokią grėsmę jis gali kelti nacionaliniam saugumui. Faktas, kad informacijos apie buvusią darbovietę pareiškėjas nenurodė klausimyne, savaime nereiškia pareiškėjo keliamos grėsmės. Atsakovas individualių aplinkybių, dėl kurių informacija nebuvo nurodyta, nesiaiškino, apklausos neatliko, pareiškėjo neprašė pateikti paaiškinimų ar įrodymų. Bylos aplinkybės, jo asmeninė pozicija, paneigia (duomenys neskelbtini). Atsakovas šių aplinkybių tinkamai nevertino, o grėsmės valstybės saugumui buvimas neįrodytas. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama VSD bendro pobūdžio Raštu dėl (duomenys neskelbtini) formali, neatsižvelgta į proporcingumo principą.

49. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas dėl uždraudimo atvykti ir dėl įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo dienos yra nepagrįstas. Nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, todėl ši Sprendimo dalis neteisėta, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

50. Pareiškėjas teigia, kad nei atsakovas, nei VSD nenurodė jokių jo keliamos grėsmės priežasčių, todėl galimybė užginčyti tokius argumentus iš pareiškėjo yra atimta. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė detalią argumentaciją, kad bylos nagrinėjimas neišslaptinant pateiktos medžiagos ir nesuteikiant pareiškėjui galimybės paneigti įslaptintoje informacijoje pateiktų duomenų įrodymais pažeidžia pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą. Įslaptintos informacijos pateikimas į bylą ir jos išslaptinimas yra būtini siekiant pareiškėjui užtikrinti efektyvią teisminę gynybą teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nenurodo, kaip jo sprendimą lėmė įslaptinta, pareiškėjui nežinoma informacija. Todėl pareiškėjas prašo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl pateiktos informacijos išslaptinimo, į bylą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtraukti URM ir kreiptis į ją su identišku prašymu. Pareiškėjas cituoja tarptautinių teismų praktiką ir nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalį, faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalies nuostata, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės paslaptį negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę juos naudoti neišslaptinus. Toks aiškinimas pažeistų Europos Sąjungos teisės normas ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintą teisę į veiksmingą apsaugą.

51. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

52. Atsakovas teigia, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, jo naikinti nėra pagrindo. Dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo vertinta pareiškėjo individuali situacija. Pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui.

53. Atsakovas nurodo, kad VSD pateikė informaciją apie pareiškėją, kuri buvo teikta ir Migracijos departamentui, išslaptintą dalį, kurioje nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ryšiais ir veikla, ir kurios pagrindu buvo konstatuota pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, t. y. tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas (advokatas) su ja susipažino ir teikė su tuo susijusius paaiškinimus bei argumentus. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne įslaptinta VSD išvados dalimi, o ta, kuri buvo vieša. Pareiškėjas su šia dalimi yra susipažinęs ir dalį jos pripažino ((duomenys neskelbtini)), o kitą dalį neigė teismo posėdžio metu. Todėl pareiškėjo teisės į gynybą nebuvo suvaržytos. Pareiškėjo noras išslaptinti visą su juo susijusią informaciją, kurią turi VSD, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimas dėl nurodytų priežasčių, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo įslaptinta medžiaga. Atsakovas nesutinka dėl URM įtraukimo trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu ir jo pateiktos informacijos išslaptinimo, nes pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, o teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo ir šios institucijos įslaptinta medžiaga.

54. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nesilaiko Įstatyme nurodytų reikalavimų ir neturėdamas teisėto pagrindo išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2024 m. balandžio 18 d. gauta SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus R forma, kuria pranešama, kad asmuo buvo aptiktas šalies teritorijoje. Šios aplinkybės patvirtina apie pareiškėjo išsiuntimo pagrįstumą. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą net ir prieglobsčio prašytojui, kuris atitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytus kriterijus. VSD nuomone, teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Atsakovo Sprendime iš esmės buvo atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis pripažinta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, buvo nurodyti faktai, kurie suponuoja pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumo interesams, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes įrodinėti atsakovo Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Tiek Migracijos departamento Sprendimas, tiek ir teismo sprendimas nėra grindžiamas su teismo sprendime nenurodytomis aplinkybėmis susijusia įslaptinta informacija, kuri būtų atskiras pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. VSD teismui susipažinti pateikta įslaptinta informacija tik patvirtina neįslaptintus ir pareiškėjui atskleistus duomenis. Todėl teigti, kad nebuvo užtikrinta veiksminga gynyba, nėra pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes. Todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, laikosi pozicijos, kad jis atitinka Įstatymo nustatytus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti, o išvados, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui nepagrįstos, Sprendimas dėl uždraudimo atvykti ir dėl įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo dienos yra nepagrįstas.

60. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, atitinkamai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, šioje byloje nevertintini pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai, kurie, be kita ko, pateikti į bylą neišversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str.).

62. Pareiškėjo pateikti procesiniai prašymai dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą, bylos medžiagos išslaptinimo išspręsti iki bylos nagrinėjimo iš esmės.

63. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

64. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra viešai paskelbtos ir jas išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

65. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

66. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

68. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

69. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė, jo nuomone, jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo vertinami kartu su jo apklausos metu pateiktais paaiškinimais, jie lyginami tarpusavyje, taip pat vertinami kilmės valstybės informacijos kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas informaciją apie save, klausimyne nenurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuslėpus reikšmingus biografijos faktus, kurių jis neneigia, atsakovas tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip charakterizuojančius pareiškėją kaip nepatikimą ir nelinkusį bendradarbiauti asmenį, kuris bandė suklaidinti tyrimą, todėl tikėtinais laikė tik prieglobsčio prašytojo nurodytus materialinius faktus, patvirtintus rašytiniais įrodymais ir objektyviai verifikuojama informacija. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas atsakovo buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų, jam užduoti patikslinamieji klausimai. Todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas neatliko pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą prieglobsčio byloje.

70. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausos metu, nei teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, taip pat, nei apeliacinio skundo argumentai, nei atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį neduoda pagrindo konstatuoti galimo pareiškėjo persekiojimo kilmės šalyje, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad rizika jam nukentėti ateityje pakankamai individualizuota, o yra hipotetinio pobūdžio, nenustatyta nei konkretaus tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų, nei tikėtinos prieglobsčio prašytojui asmeniškai gresiančios žalos, dėl ko prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų ir dėl to jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas ištyrė pareiškėjo kilmės valstybės informaciją pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodomais aspektais ir išsamiai pasisakė dėl to Sprendime, nurodydamas aktualų reglamentavimą ir pateikdamas išsamią Sprendimo motyvaciją, įvertindamas nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl darytina išvada, kad nurodytų bylos aplinkybių kontekste pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

71. Vertinant atsakovo Sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, pažymėtina, jog Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas, išsamiai įvertinęs pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, priimdamas Sprendimą, pagrįstai sprendė, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir šiuo aspektu.

73. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.

74. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Išvadą VSD grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

75. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

76. Migracijos departamentas, atlikdamas savarankišką tyrimą, taip pat surinko papildomą informaciją apie pareiškėjo veiklą (duomenys neskelbtini) taip pat išvykus iš jos, apie jo veiklą socialiniuose tinkluose, įvertino nustatytas aplinkybes VSD teiktos informacijos kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia dirbęs (duomenys neskelbtini).

77. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

78. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo ankstesnį darbą (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad tai nebuvo ilgalaikiai ryšiai, be kita ko, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pildydamas klausimyną, šį faktą nuslėpė, bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją, konstatuoja, kad Migracijos departamentas, atlikęs ir savarankišką tyrimą, pagrįstai pritarė VSD Išvadai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

80. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti, termino uždrausti atvykti nustatymo, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo įvedimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, įvertino reikšmingas aplinkybes dėl to, jog jis pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, neturi šeiminių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo Sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, neproporcingas ar neadekvatus.

81. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas visiškai atitinka nurodytus reikalavimus, jame išsamiai buvo aptartos visos nurodytos pareiškėjo persekiojimo baimės, tinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės dėl jam galinčios kilti grėsmės, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

82. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr.20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr.30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

83. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, nustatytų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti, o nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys