2bf5bd10-8e19-417e-a5a0-3205a40ea7db · Alytaus apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-675-743/2018Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00051-2018-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9; 21.9.10 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. birželio 22 d.Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Sujetienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Viliui Žilioniui,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovei Redai Gervelytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenan­Äio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , ku­rio­­je jam sura­Å¡y­tas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­ra­cinių nusi­Å¾engi­mų kodekso 214 straipsnio 3 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. K. 2018 m. gegužės 4 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav. KalėdiÅ¡kių k. kelyje Nr. 2524, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 328 vnt. moteriÅ¡kų kel­nių ir 720 vnt. vyriÅ¡kų trumpikių, neturėdamas prekių įsigijimÄ ar gabenimÄ patvirtinan­Äių doku­mentų, kai neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 4 628,44 Eur, t. y. 92,6 baziniai bausmių ir nuobau­dų dydžiai.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino.

PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. gegužės 4 d. iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ gabeno plataus vartojimo prekes, neturėdamas dalies prekių – 328 vnt. moteriÅ¡kų kelnių ir 720 vnt. vyriÅ¡kų trumpikių įsigijimo dokumentų. Nurodo, kad iÅ¡ esmės prekių įsigijimo dokumentai buvo supakuoti prie prekių, dėl dokumentuose nurodytų kiekių nieko paaiÅ¡kinti negali. Gailisi padaręs nusižengi­mÄ . PraÅ¡o nekonfiskuoti jam nepri­klau­sančių prekių, jas grÄ Å¾inti teisėtiems savininkams, ir skirti mažesnę baudÄ , negu ANK 214 straip­snio 3 dalyje numatyta minimali, nes jo sutuoktinė nedirba, slaugo neįgalų sÅ«nų, jo pajamos nedidelė, Å¡eimos pajamos iki 1 000 Eur per mėnesį.

Pažymėjo ir tai, kad muitinės pareigÅ«nai, apskaičiuo­da­mi prekių vertę, turėjo neskaičiuoti mokėtinų mokesčių, taikomų prekėms, įvežtoms iÅ¡ trečiųjų Å¡alių. Tokiu atveju prekių vertė negali bÅ«ti 4 628,44 Eur (92,6 baziniai bausmių ir nuobau­dų dydžiai), o tai gali turėti įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 214 straips­nio 2 dalį.Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administra­ci­nio nusižengimo aplinkybės ir R.

K. prisipažinimas padarius nusižengimÄ (b. l. 4). Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 5), Kauno teritorinės mui­ti­nės pareigÅ«nų Vaidos Bagdanavičienės ir Gražvydo Sajono tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 6, 10, 24), pre­kių sulaikymo protokolas Nr. 8KMB100661 (b. l.

11) patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. 17 val. 20 min. Lazdijų r. sav. Kalė­diÅ¡­kių k., kelyje Nr. 2524, patikrinimui buvo sustabdytas automo­bi­lis „Mer­cedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K., kuris gabeno 328 vnt. mote­­riÅ¡kų kel­nių ir 720 vnt. vyriÅ¡­­kų trumpikių, neturėdamas jų įsigijimÄ ar gabenimÄ patvir­­t­i­nančių dokumentų. Kauno teri­­tor­i­nės mui­tinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės sky­riaus virÅ¡ininkės tarnybinis praneÅ¡i­mas dėl sulai­­kytų prekių muitinio įvertinimo patvirtina, kad R.

K. gabentų prekių muiti­nė vertė yra 3 825,44 Eur, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 803 Eur, prekių vertė įskaitant priva­lomus sumokėti mokes­Äius yra 4 628,44 Eur (b. l. 22). Teismas k o n s t a t u o j a : aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. K. Lietuvos Respublikos teri­to­ri­­jo­je gabeno prekes, kurių vertė virÅ¡ija trisdeÅ¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, netu­rė­da­mas prekių įsigijimÄ ar gabenimÄ patvirtinančių dokumentų, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lie­tu­vos Respublikos administracinių nusižengi­mų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį, kuri numa­­to atsakomybę už prekių, kurių vertė virÅ¡ija trisde­Å¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabe­ni­mÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimÄ arba gabenimÄ patvirtinančių dokumen­tų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų adminis­­tracinių nusižengimų požymių.

IÅ¡ gabentų pre­kių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asme­ninėms kas­die­­nėms reik­mėms tenkinti.Kaip nepagrįstas atmestinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad gabendamas prekes, jis turėjo visų prekių įsigijimo dokumentus: dalį pateikė pats, o dalis rasta prie prekių. IÅ¡ R. K. 2018 m. gegužės 5 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis kaip priežastį dėl ko trÅ«ksta prekių įsigijimo dokumentų nurodė, jog, jo manymu, pardavėjas suklydo, nurodydamas prekių kiekį (b. l. 12).

Byloje esančios sÄ skaitos Nr. 04/004/TCC/04/2018 ir Nr. 18/006/TCC/04/2018 (b. l. 14,15), kurios rastos prekių tikrinimo metu supakuotos kartu su prekėmis, patvirtina, kad Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos 2018 m. balandžio 18 d. ir jose nurodyta, kad gabenamų kelnių yra 300 vnt. Sugretinus Å¡ias sÄ skaitas su rastomis prekėmis, matyti, kad rastų prekių (kelnių ir trumpikių) kiekis žymiai didesnis nei įsigijimo dokumentuose, be to, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos žymiai anksčiau nei gabentas krovinys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad prie kelnių ir trumpikių rastos minėtos sÄ skaitos patvirtina R. K. gabentų 328 vnt. kelnių ir 720 vnt. trumpikių įsigijimÄ , todėl pareigÅ«nams nebuvo pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi prekių įsigijimÄ ar gabenimÄ patvirtinančius dokumentus. Tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad R. K. papildomai dokumentus dėl prekių įsigijimo pateikė 2018 m. gegužės 31 d. (b. l. 6). SÄ skaita Nr. 027/05/2018 patvirtina 720 vnt. kelnių įsigijimÄ , o sÄ skaitos Nr. 018/05/2018 ir Nr. F/105/18 patvirtina 328 vnt. trumpikių įsigijimÄ (jų iÅ¡raÅ¡ymo data – 2018-05-04, t. y. sutampa su prekių gabenimo diena) (b. l. 7-9,40-42).

Å ios, vėliau, t. y. 2018 m. gegužės 31 d., pateiktos sÄ skaitos tik patvirtina, kad kartu su prekėmis rastos sÄ skaitos, kurios iÅ¡raÅ¡ytos žymiai anksčiau nei gabentos prekės ir prekių kiekiai neatitinka gabentųjų, nebuvo skirtos R. K. gabenamoms prekėms, todėl R. K. argumentai, kad jis turėjo dokumentus visoms gabentoms prekėms yra visiÅ¡kai nepagrįsti.  Aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo dokumentai (sÄ skaitos) vėliau buvo pateiktos, neÅ¡a­­­lina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės ir netu­­ri reikÅ¡mės veikos kva­li­fi­ka­­vimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavo­­jin­­ga veika laikoma prekių gabenimas be doku­men­tų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių pre­kių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Å is administra­ci­nis nusižengimas gali bÅ«ti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsar­gu­mo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo doku­­mentus pamirÅ¡o, ar pareigÅ«nui jų nepa­tei­kė dėl susijaudinimo, sumiÅ¡i­mo, ar jų nepaėmė tyčia (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010;

Å iaulių apy­gardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis adminis­t­ra­ci­nė­je byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teis­mo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis adminis­­tra­cinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017). ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muiti­nę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Pažymėtina, kad institucija, kvalifi­kuo­da­ma administra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens veikÄ pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabe­na­mų prekių vertę nustatė pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame prekės vertintos kaip turinčios SÄ jungos prekių muitinį statu­sÄ , pažymėta, kad pre­kių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 74 straip­snio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgy­ven­­dinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įver­ti­nimui taiko­­mais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje Å¡alyje; muitas už Å¡ias prekes neskai­Äiuotinas, prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytÄ standartinį 21 procento PVM tari­fÄ (b. l. 22).

Taigi, muitinės pareigÅ«nai, apskaičiuo­da­mi prekių vertę, laikė, kad prekės turi SÄ jungos prekių muitinį statu­sÄ , ir neskaičiavo mokesčių, taikomų prekėms, įvež­toms iÅ¡ trečiųjų Å¡alių. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1 punkto nuostatas importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie Å¡ių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodeksu ir jo taikymÄ reglamentuojančiais teisės aktais (o Europos SÄ jungos prekių, kurių įvežimas į Europos SÄ jungos teritorijÄ laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal SÄ jungos muitinės kodekso ir jo taikymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant už Å¡ias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos SÄ jungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos SÄ jungoje už Å¡ias prekes nustatytus importo muitus, Europos SÄ jungoje ar Lietuvos Respub­likoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (iÅ¡skyrus patį PVM).

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad importuojamoms prekėms, nenurodytoms Å¡io straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei Å¡io Ä®statymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigÅ«nai ir paskaičiavo standartinį 21 procento PVM tari­fÄ (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), todėl Å¡iÄ , 21 proc. PVM sudarančiÄ sumÄ nėra pagrindo paÅ¡alinti ir kaltinimo. Nors aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad R.

K. veikos kvalifikacija pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį yra pagrįsta, tačiau atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejonę, kad paskaičiavus prekių vertę be PVM, galėtų keistis veikos kvalifikacija, pažymėtina, kad iÅ¡ vėliau pateiktų sÄ skaitų Nr. 027/05/2018, Nr. 018/05/2018, Nr. F/105/18 maty­­ti, kad gabentos prekės 2018 m. gegužės 4 d. pirktos Lenkijoje ir už jas sumokėta 10 857,21 zlotų (b. l. 7, 8, 9). Pagal oficialų Europos centrinio banko valiutų kursÄ 2018 m. gegužės 4 d. vieno zloto vertė bu­­­vo lygi 4,2543 eurų, todėl bendra Å¡ių prekių vertė pagal pateiktus jų įsigijimo doku­men­tus yra 2 552,06 eurų, kas sudaro 51,04 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, tai yra gerokai virÅ¡ija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numa­tytÄ trisdeÅ¡imties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribÄ .

Taigi, akivaiz­du, kad net ir skaičiuo­­jant gabentų prekių vertę pagal sandorio vertę, kuriÄ patvir­­tina pateikti dokumentai, gabentų prekių vertė virÅ¡ija trisdeÅ¡imties bazinių bausmių ir nuobau­dų dydžių ribÄ ir veikos kvalifikacijos nekeičia. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti argumentai, kad neskaičiuojant mokėtinų mokesčių prekių vertė negali virÅ¡yti trisdeÅ¡imties bazinių bausmių ir nuobau­dų dydžių ribos, yra nepagrįsti.Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pažymėtina, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, adminis­t­ra­cinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, po to, kai nusižen­gi­mas buvo užfiksuotas, prekių savininkai pateikė pre­kių įsigijimo dokumentus, todėl Å¡iuo nusižengi­mu nesu­kel­­tos sunkios pasekmės, nepa­da­ryta kokia nors reikÅ¡minga žala valstybės ekonomikai, nusta­tytai ver­slo, valdymo tvarkai. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripa­Å¾in­­tina tai, kad kaltininkas prisi­­­­pa­­Å¾ino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straip­snio 1 dalies 1 punk­­tas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors R. K. Vilniaus regiono apy­linkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimu nubaus­­tas už analo­giÅ¡­kÄ nusi­Å¾engimÄ , tačiau nuta­ri­mas neįsiteisėjęs (Teismų informacinės siste­mos LITEKO duome­nys admi­nistracinio nusižengimo byloje Nr. A8-908-239/2018), todėl nega­­li bÅ«ti laikoma, kad nusi­Å¾en­gimÄ padarė pakartotinai (ANK 40 straipsnis); 2016 m. ir 2014 m. buvo baustas už kitokio pobÅ«­­džio administracinės teisės pažei­­dimus, Å¡ios nuobaudos negalioja (b. l. 25–26).

R. K. verčiasi individualia veik­la ne pagal verslo liudijimÄ (b. l. 45), nurodo, kad finan­sinė padėtis yra sunki, augi­na maža­me­tį vaikÄ , kuris yra neįgalus, yra vienintelis Å¡eimoje dir­bantis bei jÄ iÅ¡laikantis asmuo, jo pažeidimÄ Ä¯takojo ir kitų asmenų neatsakingi veiksmai pateikiant pervežimui prekes be bÅ«tinų dokumentų (b. l. 33–39).ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto admi­nis­tracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsako­my­bę lengvi­nan­Äias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo princi­pais, gali paskir­ti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numa­tyt­a minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemo­nę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administra­ci­nės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai tei­sin­gumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekia­mus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų pre­ven­cijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingu­mas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nuta­ri­mai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje. Adminis­t­ra­ci­nės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisin­ga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuo­baudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-41/2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-40-489/2018). Å io teisinio reguliavimo kontekste įvertinus R. K. asmenybę, jo turtinę padėtį ir padarytÄ nusi­Å¾engimÄ apibudinančias aplinkybes, tai, kad neigiamų pasekmių valstybės ekono­mikai ir kon­ku­­ren­­ci­nei verslo aplinkai jo nusižengimas nesukė­lė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir pro­tin­­gumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam R.

K. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sank­ci­joje numa­tyta minimali bauda, nes net ir minimalios 1 000 Eur baudos pasky­rimas, atsižvelgiant į pažei­dėjo asmenybę, jo Å¡eiminę ir turtinę padėtį, pada­ry­tos veikos pavojingumÄ , nusižengimo aplin­ky­­bes, nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcingas padary­tam pažeidimui, ir neatitiktų teisin­gumo prin­­cipo. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta mini­mali bauda bus pakan­kama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos pasky­ri­mas atitiks admi­nis­tracinei nuobaudai keliamus tikslus.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ adminis­tra­ci­nį nusižengimÄ privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimÄ . Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straip­­snio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sÄ raÅ¡Ä , kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosa­vy­­­­bės teise priklausantis turtas.

Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 daly­­­­je numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimÄ pada­­riusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali bÅ«ti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovi­nio) savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis admi­nis­­­tracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administra­ci­nė­je byloje Nr. N62-3245/2010;

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis administraci­nė­je byloje Nr. ATP-405-354/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis admi­nis­tra­ci­nė­je byloje Nr. ATP-562-255/2015, 2017 m. spalio 31 d. nutartis administra­ci­nio nusi­Å¾en­­gimo byloje Nr. AN2-465-255/2017).Nors gabenimo metu R. K. prekių įsigijimÄ ar gabenimÄ patvirtinančių doku­­men­tų neturėjo, iÅ¡ vėliau pateiktų sÄ skaitų matyti, kad gabentos prekių priklauso ne jas gabe­nusiam R.

K., o kitiems asmenims: 720 vnt. trumpikių – R. K. (sÄ skaita Nr. 027/05/2018 – b. l. 7); 328 vnt. kel­nių – N. M. (sÄ skaitos Nr. 018/05/2018, Nr. F/105/18 – b. l. 8, 9). Todėl Å¡ios prekės nekonfiskuotinos ir grÄ Å¾inti­nos savininkėms ar jų įgalio­tiems asmenims nuta­rimui įsiteisėjus.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu, n u t a r i a :

R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lie­tu­­vos Respub­likos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) bauda. Prekes, paimtas 2018 m. gegužės 31 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 18084458209), saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nuta­rimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savi­nin­­kėms ar jų įgaliotiems asmenims: 720 vnt. vyriÅ¡kų apatinių trumpikių – R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) 328 vnt. moteriÅ¡kų kel­nių – N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo die­nos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus.Bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutar­i­mo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡da­­­vimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001.

Mokant baudÄ turi bÅ«ti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18084458209). Nesumokėjus baudos per nustatytÄ termi­nÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ privers­ti­nai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėja                                                                                                      Asta Vailionienė