2bf4400a-1c57-4c33-b421-1a4a2ea2c2e6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-317/2020 Teisminio proceso Nr. 1-10-0-00009-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.19.4; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui, M.

B., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL, t. y. 500 eurų, dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbÄ valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. B. nuteistas už tai, kad virÅ¡ijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, taip pat juridinis ir fizinis asmenys. Jis, bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniuoju specialistu pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, patvirtintÄ 2018 m. rugsėjo 27 d. priežiÅ«ros postų žiniaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 8.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. 8.00 val., bÅ«damas atsakingu už (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , gyvenamojoje zonoje 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. nuteistųjų bÅ«rio Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės 3 aukÅ¡to aikÅ¡telėje be pateisinamos priežasties tyčia keliu spyrė nuteistajam E. T.

į veidÄ , padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį Å¡ios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas E. T. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdydamas jam sveikatÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Anot apeliantų, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, nekaltumo prezumpcijos principÄ , nepaÅ¡alinus visų byloje esančių prieÅ¡taravimÄ . Jis grindžiamas nepatikimais, prieÅ¡taringais įrodymais.

Teismas neįvertino to, kad nebuvo surinkta jokių objektyvių nuteistojo kaltės įrodymų, neįsigilino į visÄ bylos medžiagÄ , neįvertino įrodymų visumos tarpusavio sÄ sajų ir loginio ryÅ¡io požiÅ«riu, besÄ lygiÅ¡kai sutiko su kaltinimo pateikta versija, neargumentuotais motyvais atmetė nuteistÄ jį teisinančius įrodymus, nesiėmė visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų priemonių įrodymams surinkti, byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir taip pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ . 2.2.

Apeliantai atkreipia dėmesį, jog į bylÄ buvo pateikti ne visi vaizdo kamerų įraÅ¡ai. Vien iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuota, kaip teismas nurodo, įvykio pradžia, negali spręsti apie įvykį ir laikyti jį kaip vienu iÅ¡ svarbių įrodymų Å¡altinių. Apskritai nesuprantama dėl kokių priežasčių bÅ«tent Å¡iame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ vaizdÄ teismas laiko įvykio pradžia. Å iame įraÅ¡e nėra užfiksuotas M. B. ir nukentėjusiojo susidÅ«rimas, fizinis kontaktas tarp jų.

Tai, kad įraÅ¡e užfiksuota kaip M. B. nusiveja E. T. ir A. S., savaime nereiÅ¡kia, kad jis sužaloja nukentėjusįjį. Skunde taip pat kritikuojama, iÅ¡analizavus S. S. Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡elio perdavimo momentÄ , padaryta teismo iÅ¡vada, jog A. S. įvykį matė, kadangi jo metu stovėjo ant laiptų, esančių tarp ketvirto ir trečio aukÅ¡tų. Tokia iÅ¡vada, anot apeliantų, grindžiama abejotinomis aplinkybėmis. Pati S. S. iÅ¡ pradžių parodė, kad ji Å¡iukÅ¡lių neperdavė ir grįžo su Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡eliu.

Tik vėliau, peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä , ji patikslino savo parodymus. Kadangi vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuotas nukentėjusiojo ir M. B. fizinis kontaktas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad A. S. matė įvykį. A. S. parodymus, jog jis matė, kaip nuteistasis keliu sužalojo nukentėjusiojo nosį, taip pat reikėtų vertinti kritiÅ¡kai, kadangi jie buvo duoti tikslingai - siekiant atkerÅ¡yti pareigÅ«nui, palaikiusiam tvarkÄ pataisos namuose. Å is liudytojas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini).

Tai, kad vaikai nemėgsta M. B. posėdyje pažymėjo S. S.. M. B. taip pat yra nurodęs, kad dar 2018 m. rugsėjo 28 d. vakarÄ jį nuteistieji Å¡antažavo, jog jeigu jis nepaliks per naktį įjungtos Å¡viesos, kad jie galėtų pažiÅ«rėti televizorių, jiems bus blogai. Skunde nurodoma ir tai, kad akistatos metu nesutapo nukentėjusiojo ir A. S. paaiÅ¡kinimai apie tiksliÄ vietÄ , kurioje M. B. spyrė E. T., ir į kuriÄ kÅ«no vietÄ buvo spirta. Å ie nesutapimai yra esminiai ir paneigiantys teismo iÅ¡vadÄ , kad A.

S. įvykį matė. Teigdamas prieÅ¡ingai, apylinkės teismas pateikia ne tik subjektyvų, bet ir Å¡aliÅ¡kÄ vertinimÄ , kadangi vertindamas M. B. parodymus, jis tokių pačių kriterijų netaiko. 2.3. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į ikiteisminiame tyrime padarytus pažeidimus, į tai, kad nukentėjusiajam daug kartų sudarant galimybę tikslinti ir keisti savo parodymus, po kiekvieno nukentėjusiojo parodymų pakeitimo kaskart apklausti buvo kviečiamas ir M. B.. Tikėtina, jog tokiais metodais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai siekė dirbtinai „pritempti“ nukentėjusiojo parodymus, kad bÅ«tų galimybė užbaigti ikiteisminį tyrimÄ kaltinamojo akto suraÅ¡ymu.

NuostabÄ kelia ir tai, kad buvo surengta akistata tarp nukentėjusiojo ir liudytojo A. S., bet nebuvo surengta akistata tarp nukentėjusiojo ir M. B., kuri galėjo paÅ¡alinti esančius netikslumus ir prieÅ¡taravimus. 2.4. Skunde taip pat tvirtinama, kad M. B. savo parodymuose buvo nuoseklus. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog nukentėjusysis susižalojo nosį atsitrenkdamas į jo petį. Jis tiksliai prisiminė patį susidÅ«rimo momentÄ , detalizavo jį. VisiÅ¡kai nesuprantama kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo pasakyti žodžiai sukėlė M.

B. „ūmų pyktį, nukreiptÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį“. Vaizdo įraÅ¡e nukentėjusiojo žodžių nesigirdi, todėl juos traktuoti kaip nukreiptus prieÅ¡ M. B., tikslu jį įžeisti ar supykdyti, nėra jokio pagrindo, kaip ir paties M. B. durų neužrakinimas, bėgimas laiptais negali bÅ«ti laikomas supykimu, kurį sukėlė nuteistojo žodžiai. Teismas vadovavosi Kriminalinės žvalgybos specialistės G. Ž. parodymais, jog iÅ¡ karto po įvykio pas jÄ atėjęs E. T. atrodė sumišęs, rankomis trynė nosį, nurodydamas, kad Å¡i aplinkybė paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad susidÅ«rimas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo netyčinis ir kad jiedu iÅ¡siskyrė gražiuoju, neturėdami vienas kitam jokių pretenzijų.

Å i teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir prasilenkia su logikos dėsniais. Tai, kad E. T. atrodė sumišęs, rankomis trynė nosį negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, kuri gali apskritai kažkÄ patvirtinti ar paneigti. Juo labiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad tokiai nukentėjusiojo bÅ«senai įtakos turėjo M. B. ar jo veiksmai. E. T. G. Ž. nenurodė nieko konkretaus, jai neįvardijo pareigÅ«no, kuris galimai jį sužalojo. IÅ¡ esmės nieko nepatvirtina ir nieko nepaneigia ir teismo nurodyta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pats nuteistasis savo vadovybę bÅ«tų informavęs apie iÅ¡ nuteistųjų patirtÄ Å¡antaÅ¾Ä .

M. B., atlikdamas savo tiesiogines pareigas, beveik kasdien susiduria su nepagarbiu, agresyviu nuteistųjų elgesiu, jų nepagarbiu tonu, necenzÅ«rinių žodžių vartojimu, Å¡antažu. 2.5. Skunde taip pat kvestionuojamas nukentėjusiojo parodymų patikimumas. Anot apeliantų, teismas, akcentuodamas, kad nukentėjusysis „charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai“ sumenkina M. B. pastebėjimÄ , kad net 2019 m. lapkričio 19 d. buvo incidentas, kurio metu E. T. spirdamas koja į patalpos duris sugadino bylos užraktÄ ir į jam pareigÅ«no duotas pastabas atsakė necenzÅ«riniais žodžiais.

Teismo iÅ¡vada, kad tai yra pavienis toks elgesys ir jis nėra bÅ«dingas Å¡iam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Ji laikytina ne tik kad nepagrįsta, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo charakteristikÄ , kaip darančiÄ tiesioginę įtakÄ jo parodymų patikimumui, reikėtų pažymėti, jog E. T. laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už ypač sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (žmogaus nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų).

Ginčydami nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , apeliantai nurodo ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu eilę kartų keitė parodymus. IÅ¡ karto po įvykio E. T. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, M. B. veiksmų neskundė, 2018 m. rugsėjo 28 d., duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad „2018-09-28 14.20 val. jam einant su nuteistuoju A. S. laiptinėje link jo prabėgantis aukÅ¡to prižiÅ«rėtojas užkliuvo ir netyčia jam „su kėlėnu“ sutrenkė nosį. Daugiau nieko neprisimena“.

Vėliau duodamas parodymus E. T. juos iš esmės pakeitė, kiekvienu kartu juos tikslindamas iš esmės juos papildydavo naujomis detalėmis.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nuteistas 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ skirti jam griežtesnę bausmę - 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudÄ . Prokuroro manymu, nustatydamas nuteistajam minimalų baudos dydį, apylinkės teismas paskyrė jam akivaizdžiai per Å¡velniÄ bausmę, toks sprendimas prieÅ¡tarauja BK 61 straipsnio nuostatoms.

Vien teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų ir to, kad jis yra trijų mažamečių vaikų tėvas, nepakanka pagrįsti minimalaus dydžio baudos paskyrimÄ nuteistajam, kuris viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę bei kurio atžvilgiu byloje nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, toks sprendimas akivaizdžiai prasilenkia ir su bausmės teisingumo principo reikalavimu, kadangi parinkus savo kaltės nepripažinusiam kaltinamajam Å¡velniausiÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių ir dar paskyrus jam minimalų Å¡ios bausmės dydį, formuojama ydinga praktika, kuri neskatina kaltinamųjų prisipažinti ir gailėtis nusikaltus, siekiant įmanomai Å¡velniausios įstatyme numatytos bausmės.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti. Prokuroras prašė tenkinti jo skundÄ , o nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta galutine iÅ¡vada dėl M.

B. kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Tuo tarpu iÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės – neginčija teismo parinktos bausmės rÅ«Å¡ies - baudos, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Dėl įrodymų vertinimo 6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

7. Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniu skundu teigiama, kad apylinkės teismas, pripažindamas nuteistÄ jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo nesilaikė, įrodymais, pagrindžiančiais M. B. kaltę, pripažino nepatikimus ir prieÅ¡taringus duomenis, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos tarpusavio sÄ sajų ir loginio ryÅ¡io požiÅ«riu, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, jų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Visi byloje surinkti, teisėtais bÅ«dais gauti ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir tinkamai įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Taip pat nesutiktina, kad apylinkės teismas nepateikė motyvuotų argumentų, atmesdamas nuteistÄ jį neva tai teisinančius duomenis, kadangi skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remiantis grindžiamos teismo iÅ¡vados bei atmetama M.

B. pateikta įvykių versija. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės.

8. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nesiėmė visų BPK numatytų priemonių įrodymams surinkti, byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir taip pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ , tačiau nenurodoma nei kokie papildomi duomenys, apeliantų manymu, byloje dar turėjo bÅ«ti surinkti, nei kokie konkretÅ«s prieÅ¡taravimai jais galėtų bÅ«ti paÅ¡alinti. Pažymėtina, jog ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė atnaujinti įrodymų tyrimo, tikslu pakartotinai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teismo jau iÅ¡nagrinėtus įrodymus ar atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus, kurių metu bÅ«tų gauti nauji duomenys, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar daryti kitas iÅ¡vadas dėl reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių.

Todėl toks skundo argumentas atmetamas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir kaip deklaratyvus.

9. Nagrinėjamu atveju M. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalÄ patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, o įgaliojimų virÅ¡ijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.

Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iÅ¡kraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tini padariniai – didelė žala. BÅ«tent Å¡is požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (drausminio) pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-222/2020, 2K-23-1073/2020).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. B., bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniuoju specialistu pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, patvirtintÄ 2018 m. rugsėjo 27 d. priežiÅ«ros postų žiniaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 8.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. 8.00 val., bÅ«damas atsakingu už (duomenys neskelbtini) pataisos namų priežiÅ«rÄ , virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, kadangi nesant jokios bÅ«tinybės ir teisinio pagrindo panaudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ jo žinioje buvusį nuteistÄ jį E. T.

– tyčia keliu spyrė pastarajam į veidÄ , tuo padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį Å¡ios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ . Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija paties fakto, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. nukentėjusiajam buvo sužalota nosis, t. y. nežymiai sutrikdyta jo sveikata, tačiau, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikosi pozicijos, kad M.

B. tyčia nukentėjusiajam keliu į veido sritį nespyrė, tvirtina, kad E. T. specialisto iÅ¡vada konstatuotas sužalojimas – nosies sumuÅ¡imas, buvo padarytas po to, kai pastarasis, bėgdamas laiptais žemyn, netyčia atsitrenkė į jo (M. B.) petį. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teigė, jog, be jo ir nukentėjusiojo, daugiau joks asmuo nurodyti E. T. nosies sužalojimo aplinkybių negali, kadangi jų fizinio kontakto metu laiptinės 3 aukÅ¡to aikÅ¡telėje ar kitoje vietoje, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima matyti nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį, kitų asmenų, tame tarpe ir A.

S. (A. S.), nebuvo.

11. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, spręsdamas kurio iÅ¡ asmenų, t. y. nuteistojo ar nukentėjusiojo, parodžiusio, kad nosis jam buvo sužalota tyčiniais M. B. veiksmais kai Å¡is, matant A. S., keliu spyrė jam į veidÄ , parodymais Å¡iuo atveju galima vadovautis kaip objektyviais, sÄ Å¾iningais, atitinkančiais objektyviÄ tiesÄ , apylinkės teismas vertino kitus byloje surinktus įrodymus - į bylÄ pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , 2018 m. spalio 3 d. daiktų apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame užfiksuota Å¡io vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ra, 2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojos A.

G. Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota E. T. apžiÅ«ros data ir tikslus laikas (2018 m. rugsėjo 28 d. 14.55 val.). Nors nuteistasis ir gynėjas yra teisÅ«s teigdami, jog minėtame vaizdo įraÅ¡e (kaip ir kituose paminėtuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose) nėra užfiksuotas pats fizinio smurto (smÅ«gio keliu į veido sritį sudavimas) nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimo faktas, tačiau, sutiktina su apylinkės teismo nurodytu argumentu, kad Å¡ie duomenys leidžia objektyviai spręsti apie įvykio aplinkybių nuoseklų eiliÅ¡kumÄ ir kaip nelogiÅ¡kÄ atmesti nuteistojo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , patikrinti nukentėjusiojo E. T. ir liudytojo A.

S. parodymų patikimumÄ .

12. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jo sužalojimo aplinkybių, mechanizmo, prieÅ¡ingai nei nuteistojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, neprieÅ¡taravo byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, be to, juos patvirtina ir liudytoju apklausto A. S. (A. S.) parodymai, apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė vadovautis bÅ«tent nukentėjusiojo E. T. parodymais apie tai, kad: jam su nuteistuoju A.

S. išeinant pro M. B. atrakintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamųjų patalpų, esančių 4-ame pastato aukšte, duris į laiptinę, jis (nukentėjusysis) apsižodžiavo su nuteistuoju; kad pirmas pro duris išėjo A. S., antras – nukentėjusysis; nueidamas nukentėjusysis nusikeikė, sakydamas M. B.: „kam tu čia spardaisi“, po ko nuteistasis jį pradėjo vytis, o jis bėgti nuo jo; kad nukentėjusysis sustojo prie mokyklos kampo, rankomis atsirėmęs į kelius, o iš paskos atbėgo M.

B., po ko nukentėjusysis pajuto smūgį iš kelio į nosį ir pritūpęs palipo nuo mokyklos laiptais žemyn.

13. Apylinkės teismas labai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo į bylÄ pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä ir teisingai nustatė, jog iÅ¡ jo matyti, kad: A. S. išėjus į laiptinę, M. B. ir E. T. lieka stovėti tarpduryje bei vienas kitam kažkÄ pasako; tuomet į laiptinę iÅ¡eina E. T. ir M. B., kuris netrukus grįžta link bÅ«rio durų, tačiau už kelių sekundžių, kai nukentėjusysis, lipdamas laiptais atsisukęs kažkÄ pasako M. B., reaguodamas į šį nukentėjusiojo veiksmÄ /žodžius, jis, palikęs atidarytas bÅ«rio duris, pradeda bėgti laiptais žemyn paskui nuteistuosius E. T. ir A.

S.. Negalima nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios objektyviu raÅ¡ytiniu įrodymu nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad jis iÅ¡girdo, kaip atsidarė mokyklos durys, ir nubėgo patikrinti, ar viskas tvarkoje, kad mokykloje pamatė pavaduotojÄ , su kuria pakalbėjo ir po to, išėjus iÅ¡ mokyklos, bėgdamas E. T. atsitrenkė jam į petį, leidžia vertinti juos kaip nelogiÅ¡kus, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis taip pat sparčiai lipa laiptais žemyn ir akivaizdu, kad jis ir M.

B. prie mokyklos durų turėjo atsidurti panaÅ¡iu metu, o ne po to, kai jis, t. y. nuteistasis patikrino mokyklos patalpas ir dar spėjo pakalbėti su pavaduotoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai suabejojo nuteistojo parodymų patikimumu įvertinęs ir tÄ aplinkybę, kad jis ketvirto aukÅ¡to patalpų duris paliko be priežiÅ«ros ir net neuždarytas, kas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad toks M. B. elgesys rodo, jog E. T. jo atžvilgiu iÅ¡sakyti žodžiai, nepaisant to, kad vaizdo įraÅ¡e nesigirdi kÄ konkrečiai M.

B. pasakė nukentėjusysis, iÅ¡vedė nuteistÄ jį iÅ¡ pusiausvyros, sukėlė Å«mų jo pyktį, nukreiptÄ prieÅ¡ E. T.. Å iame kontekste pritartina ir pirmosios instancijos teismo padarytai prielaidai, kad, jei nuteistasis iÅ¡ tiesų bÅ«tų bėgęs tikrinti mokyklos patalpų, prieÅ¡ tai jis bent jau bÅ«tų uždaręs ketvirto aukÅ¡to duris, o jas palikęs atidarytas, bÅ«tų nedelsiant grįžęs atgal, o ne kalbėjęsis su pavaduotoja.

14. AukÅ¡tesnės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgęs į vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, taip pat įvertinęs 2018 m. spalio 15 d. liudytojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinį, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad A. S. iÅ¡ tiesų galėjo matyti kaip nuteistasis atliko tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi tuo metu stovėjo tarp ketvirto ir trečio aukÅ¡to esančių laiptų, Å¡alia trečio aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telės. IÅ¡vadÄ apie liudytojo A.

S. buvimo vietÄ aptariamo įvykio metu apylinkės teismas padarė iÅ¡analizavęs vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡elio perdavimo momentÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis pradėjo bėgti laiptais žemyn link nuteistųjų 14:28:08, o 14:28:19, t. y. po deÅ¡imties sekundžių, 2-o bÅ«rio auklėtoja S. S. (buvusi pavardė V.) iÅ¡nešė koridoriuje buvusį Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡elį į laiptinę, 14:28:21 pasilenkė per laiptų turėklÄ ir pažiÅ«rėjo į apačiÄ , o 14:28:25 nulipo laiptais žemyn.

Taip pat teismas konstatavo, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog S. S. savo turėtÄ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä perdavė palipusi laiptais žemyn nuo ketvirto aukÅ¡to (ji stovėjo ant laiptų, esančių arčiau ketvirto aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telės), persisvėrusi per turėklus, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad ji Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä perdavė žmogui, kuris tuo metu stovėjo ant laiptų, esančių tarp trečio ir ketvirto aukÅ¡to, arčiau trečio aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telės, o bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡iukÅ¡les nešė A.

S. (dėl Å¡ios aplinkybės paties A. S., M. B. ir nukentėjusiojo parodymai sutapo). Apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad analogiÅ¡ka situacija yra užfiksuota ir 2018 m. spalio 15 d. A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuota kaip Å¡is liudytojas konkrečiai nurodo vietÄ , kurioje jį aplenkė bėgdami M. B. ir E. T., vietÄ , kurioje prižiÅ«rėtojas pagavo E. T. ir sudavė smÅ«gį jam keliu į nosį, bei vietÄ , kurioje buvo jis pats, kai prižiÅ«rėtojas atliko Å¡iuos veiksmus.

Tokių apylinkės teismo padarytų išvadų nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad pati S. S., apklausiama teismo posėdžio metu, iš pradžių teigė šiukšlių niekam neperdavusi, bei tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas M. B. ir E. T. fizinis kontaktas, jokiu būdu nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje M. B. inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta 2018 m. rugsėjo 28 d., o S. S. teisme apklausta tik 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. beveik po pusantrų metų.

Todėl visiškai suprantama, kad liudytoja, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo analizuojamo įvykio dienos iki jos apklausos pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, galėjo neprisiminti tokios nereikšmingos aplinkybės, kaip šiukšlių maišelio kitam asmeniui perdavimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais kitais argumentais ir motyvais abejoti liudytojo A. S. ir (ar) nukentėjusiojo E. T. parodymų patikimumu, jų teisingumu.

16. Apeliaciniu skundu bandoma įrodyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo bei liudytojo A. S. metu nesutapo Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai apie tiksliÄ vietÄ , kurioje M. B. spyrė E. T., ir į kuriÄ vietÄ buvo spirta, teigiama, kad Å¡ie nesutapimai yra esminiai ir paneigiantys teismo iÅ¡vadÄ , kad A. S. matė kaip M. B. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veiksmus, nurodytus jam pateiktame kaltinime. Pažymėtina, kad dėmesį į nukentėjusiojo bei liudytojo A. S. parodymų neatitikimÄ dėl konflikto pradžios (apklausos metu nukentėjusysis nurodė kad dar prieÅ¡ spirdamas jam į veido sritį M.

B., jiems bÅ«nant ketvirtojo aukÅ¡to laiptinėje, spyrė jam į kojÄ (Å¡launį), tuo tarpu liudytojas parodė, kad M. B. nukentėjusiajam visų pirma spyrė į užpakalį ir tai padarė bÅ«damas ne išėjęs į laiptinę, o tarpduryje), gynyba buvo atkeipusi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, pateikdamas motyvus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, iÅ¡samiai pasisakė ir Å¡iuo klausimu.

Apylinkės teismas visų pirma nurodė, kad aplinkybės dėl konflikto pradžios neturi esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant M. B. veikÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį - Å¡i aplinkybė kaltinime nėra nurodyta. Visų antra pažymėjo, kad nukentėjusiojo ir liudytojo A. S. parodymai nelaikytini pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu nustatant aplinkybes, susijusias su konflikto kilimu, kadangi konflikto pradžia yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e. Å iems motyvams visiÅ¡kai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Taip pat visiškai sutiktina, kad tam tikri nežymus neatitikimai tarp liudytojo ir nukentėjusiųjų parodymų, negali būti traktuojami kaip absoliučiai paneigiantys galimybę jais vadovautis kaip nenuosekliais, prieštaraujančiais vieni kitiems, kadangi parodymai buvo duoti daug kartų, be kita ko, praėjus ir pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pačios nusikalstamos veikos padarymo. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad įsiminimo procesas yra subjektyvus, kiekvieno skirtingai rekonstruojamas, todėl nežymūs nesutapimai tik patvirtina, kad jie nėra dirbtinai suderinti.

Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-697/2019).

17. Esminių prieÅ¡taravimų tarp A. S. bei E. T. duotų parodymų, ar prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių asmenų savo pačių duotuose parodymuose, teisėjų kolegija neįžvelgia. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai dėl tarp M. B. ir E. T. kilusio žodinio konflikto, dėl to kurioje vietoje bÅ«damas, kuria kÅ«no vieta ir į kur M. B. smÅ«giavo nukentėjusiajam, sutapo tarpusavyje bei nesikeitė proceso eigoje. Nors 2018 m. rugsėjo 28 d., duodamas paaiÅ¡kinimus nukentėjusysis ir nurodė, kad tarp jo ir prižiÅ«rėtojo įvykęs kontaktas, kurio metu buvo sužalota jo nosis, buvo netyčinis, tačiau jis paaiÅ¡kino teismui, kad teikdamas pirminį paaiÅ¡kinimÄ Ä¯vykio aplinkybes nurodė neteisingai, nes tuo metu buvo itin iÅ¡sigandęs, bijojo prižiÅ«rėtojo, kadangi į tokiÄ situacijÄ pateko pirmÄ kartÄ , jam buvo Å¡okas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi jaunÄ nukentėjusiojo amžių, taip pat tai, kad jo ir M. B. vis tik nesiejo lygiavertis santykis, kadangi nuteistasis vykdė bausmę atliekančio nukentėjusiojo stebėjimÄ ir kontrolę, Å¡iÄ parodymų pakeitimo versijÄ laiko įtikinama. Be to, tokius nukentėjusiojo teiginius netiesiogiai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos specialistės G. Ž., kuri su nuteistuoju bendravo iÅ¡ karto po įvykio, parodymai. Å i liudytoja parodė, kad pas jÄ atėjęs E. T. iÅ¡ tiesų atrodė sumišęs, rankomis trynė nosį.

18. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kritikuoja apylinkės teismo iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo asmenybės vertinimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog, vertindamas E. T. parodymų patikimumÄ , atsižvelgia ir į jį charakterizuojančius duomenis. Ä®vertinęs nukentėjusiojo asmens bylos medžiagÄ , apylinkės teismas sprendė, jog iÅ¡ esmės nukentėjusysis yra vertinamas teigiamai, o 2019 m. lapkričio 19 d. atvejis, kuomet E. T. spirdamas koja į patalpos duris sugadino bylos užraktÄ ir į jam pareigÅ«no duotas pastabas atsakė necenzÅ«riniais žodžiais, yra pavienis, toks elgesys nebÅ«dingas Å¡iam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam.

BÅ«tent su teigiamu nukentėjusiojo asmenybės vertinimu yra nesutinkama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniu skundu, atkreipiant dėmesį, jog E. T. yra nuteistas už nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Atsakydama į šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiojo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumas, jų pobÅ«dis, kaip ir duomenys apie kardomojo kalinimo ar bausmės atlikimo metu jo padarytus drausmės režimo pažeidimus, negali bÅ«ti kriterijumi, lemiančiu Å¡ioje byloje duotų jo parodymų patikimumo vertinimÄ .

Ä®vertinus nuosprendžio dalį, kurioje teismas pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo M. B. kaltę, akivaizdu, kad ne nuteistojo charakteristika, o jo duotų parodymų atitikimas kitiems byloje surinktiems duomenims, lėmė apylinkės teismo sprendimÄ pripažinti E. T. parodymus patikimais. E. T. charakterizuojanti raÅ¡ytinė medžiaga, kaip ir liudytojų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jie nukentėjusįjį apibÅ«dino kaip ramų žmogų, neturėjusį konfliktų su M.

B., pažymėjo, jog ir pastarasis neneigė, kad iki įvykio su nukentėjusiuoju neturėjo konfliktų, tik sustiprino pirmosios instancijos teismo manymÄ , kad nukentėjusysis Å¡ioje byloje davė realybę atitinkančius parodymus. Taigi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad, vertindamas E. T. parodymus, apylinkės teismas padarė įrodymų vertinimo klaidų, nepagrįstai rėmėsi jais priimdamas M. B. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.

19. ObjektyvÅ«s raÅ¡ytiniai bylos duomenys, kurie patvirtino nukentėjusiojo E. T. bei liudytojo A. S. parodymus, jog M. B. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 14.30 val. nuteistųjų bÅ«rio Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės 3 aukÅ¡to aikÅ¡telėje tyčia keliu spyrė bausmę (duomenys neskelbtini)-pataisos namuose atlikusiam nukentėjusiajam į veidÄ , taip pat paneigia ir nuteistojo versijÄ , kad nukentėjusysis ir liudytojas A. S. melagingai apkalbėjo jį, kadangi M. B. nepasidavė jų Å¡antažui ir nesutiko su jų reikalavimu palikti įjungtÄ elektrÄ per naktį.

AbstraktÅ«s liudytojos S. S. parodymai, kad nepilnamečiai, atliekantys bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nemėgsta M. B., apart paties nuteistojo parodymų, nesant jokių kitų konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad liudytojas bei nukentėjusysis iÅ¡ tiesų Å¡antažavo nuteistÄ jį, nesudaro pagrindo patikėti kerÅ¡to versija ir dėl to abejoti A. S. bei E. T. parodymų patikimumu, visas abejones traktuojant nuteistojo naudai. Kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, byloje netgi nėra duomenų, kad pats M.

B. bÅ«tų informavęs pataisos namų vadovybę apie nuteistųjų juos prižiÅ«rinčiam pareigÅ«nui daromÄ spaudimÄ elgtis ne pagal pataisos namuose nustatytas taisykles. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodyto teiginio, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose tvarkÄ prižiÅ«rintys pareigÅ«nai nuolat susiduria su į juos nukreiptu nepagarbiu ar netgi agresyviu nuteistųjų elgesiu, todėl natÅ«ralu, kad kiekvienÄ kartÄ apie jį nepraneÅ¡a savo vadovybei. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, bet koks protingas ir tokioje aplinkoje dirbantis asmuo, iÅ¡ tiesų bÅ«damas Å¡antažuojamas bausmę atliekančio asmens, su kuriuo įvyko, kaip teigia M.

B., netyčinis fizinis kontaktas, po kurio nuteistasis buvo sužalotas, neabejotinai, iÅ¡ anksto numatydamas galimas neigiamas pasekmes, bÅ«tų informavęs asmenis, kuriems yra tiesiogiai pavaldus, apie susiklosčiusiÄ situacijÄ ir galimai bÅ«simas jį neteisingai kaltinančias apkalbas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. B. nurodė, jog nuteistieji, reikalaudami palikti įjungtÄ Å¡viesÄ per naktį, Å¡antažavo jį 2018 m. rugsėjo 28 d. vakarÄ , tuo tarpu nukentėjusysis apie jo atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ , konkrečiai tai, kad pareigÅ«nas sudavė jam keliu į veido sritį, nurodė jau iÅ¡ karto po įvykio, t. y. dar dienos metu, kai buvo apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje - 2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojos A.

G. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodoma, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2018 m. rugsėjo 28 d. 14.55 val., jam stebimas nosies viršutinės dalies paburkimas ir paraudimas, nuteistasis paaiškino, kad „(...) iš kelėno sudavė pareigūnas lipant laiptais“.

20. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu dėl ikiteisminiame tyrime padarytų pažeidimų. Tokį skundo argumentÄ apeliantai grindžia tik atliktų nukentėjusiojo bei nuteistojo apklausų skaičiumi bei tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surengta akistata tarp nukentėjusiojo ir M. B.. Tokios aplinkybės jokiu bÅ«du negali bÅ«ti siejamos su proceso teisės pažeidimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas suponuoja, jog ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras yra nepriklausomas ir savarankiÅ¡kas nuspręsti kiek ir kokių ikiteisminio tyrimo veiksmų bÅ«tina atlikti tam, kad bÅ«tų galima priimti pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Svarbu tik tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o šiuo atveju BPK reikalavimų pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta.

21. Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, jog baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad bÅ«damas statutiniu valstybės tarnautoju M. B. nesant jokios bÅ«tinybės bei teisinio pagrindo panaudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ jo žinioje buvusį nukentėjusįjį E. T. – tyčia spyrė keliu pastarajam į veidÄ , ir Å¡iais savo veiksmais virÅ¡ijo jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Taip pat konstatuojama, jog apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodytais M. B. veiksmais buvo padaryta didelė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė, (duomenys neskelbtini) pataisos namai bei nukentėjusysis E. T.. Kadangi apeliaciniu skundu neginčijamas Å¡ioje byloje konstatuotas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kilti bÅ«tinas didelės žalos požymis, plačiau Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Padarius iÅ¡vadÄ , jog M. B. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies, požymiai, tenkinti nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundÄ ir M. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl bausmės 22. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas nuteistajam paskirtos bausmės – baudos - dydis, taip pat skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ M. B. bausmę paskyrė teisingai. Å ioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį teisėjų kolegija pagrindo taip pat neįžvelgia.

24. M. B. nuteistas už vieno nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, priskiriamo apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymÄ . Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nenustatyta. M. B. praeityje neteistas, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų baustas administracine tvarka. Nuteistojo naudai vertintina ir tai, kad jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ar Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, yra vedęs, taip pat turi tris mažamečius vaikus.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo veika truko trumpÄ laikÄ , smurtaujama buvo tik prieÅ¡ vienÄ asmenį bei suduodant vienÄ smÅ«gį. Å ios tiek patį M. B., tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo atsitiktinė, padaryta spontaniÅ¡kai, jam nesugebėjus susivaldyti, suvaldyti atitinkamoje situacijoje kilusio pykčio.

25. Pažymėtina, kad baudos dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rÅ«Å¡is ir nusikaltimų kategorijas. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad už apysunkio nusikaltimo padarymÄ skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, už padarytÄ apysunkį nusikaltimÄ paskyrė M.

B. baudÄ , kurios dydis yra lygus minimaliam įstatymo nustatytam Å¡ios bausmės dydžiui (100 MGL). Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad nuteistasis nepripažino ir iki Å¡iol nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl to nesigaili, nenustatyta ir kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau vien M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, savaime nėra pagrindas pripažinti jam paskirtÄ bausmę akivaizdžiai per Å¡velnia, prasilenkiančia su teisingumo principo įgyvendinimu.

Ä®statymas įpareigoja bausmę skiriantį teismÄ atsižvelgti į visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nesuteikiant prioriteto nei vienai iÅ¡ jų, kÄ nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo griežtinti M. B. skirtÄ bausmę, atsižvelgdama ir į tai, kad kartu su bausme jam paskirta ir griežta BK 682 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. atimta teisė dirbti darbÄ valstybės tarnyboje net 3 metams.

Teisėjų kolegijos manymu, toks nuteistojo teisių suvaržymas, kuris yra bÅ«tinas siekiant pakeisti nuteistojo požiÅ«rį į valstybės tarnybÄ ir smurtinius veiksmus profesinės veiklos srityje, kartu su 100 MGL bauda, bus pakankamos priemonės bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Ričardo Lilo bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis Kiškis