2bf20b86-3bce-40a8-8b5e-3dc8abada092 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-776-803/2021 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00464-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų P. K. (P. K.) ir K.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. K. ir G. K. ieÅ¡kinį atsakovams P. K. ir K. K. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai J. K. ir G. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: 1.1. nustatyti ribÄ tarp J. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K.

K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posÅ«kio taÅ¡kais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ ; 1.2. įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sÄ skaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorÄ ir jos pamatus, esančius J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 2-3 ir 8-9; 1.3. priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas (1267 m2 ploto), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ rytų pusės ribojasi su atsakovų P. K. ir K. K., gyv. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo P. K. tvora yra įsiterpusi į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ apie 20 cm beveik per visÄ rytinės ribos ilgį, o darže - 18 cm per 9,79 m ilgį. Tai paaiÅ¡kėjo 2013 metais individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkui S. M. atlikus ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tokiu bÅ«du ribojama ieÅ¡kovo nuosavybės teisė naudotis visu žemės sklypu, nes jo žemės sklype yra atsakovų tvora.

3. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sÄ skaitÄ ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti tvorÄ ir jos pamatus, esančius ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas ieÅ¡kinį atmetė ir nurodė, jog pripažįsta, kad nors ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų Å¡alys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas ir atsakovai laikėsi pozicijos, kad jų tvoros nukrypimai nuo tiesios bendros sklypų ribos yra leistini, apie kÄ ne vienÄ kartÄ rašė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), todėl ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidžia.

Todėl nepaisant to, kad ieÅ¡kovo sklypo ribų koordinatės yra įtrauktos į Registrų centro duomenų bazę, ginčas tarp Å¡alių dėl bendros ribos iÅ¡liko, NŽT kelis kartus 2014 metais patikrinusi sklypų naudojimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovo sklypui atlikti kadastriniai matavimai turėtų bÅ«ti tikslinami, vadinasi bendra ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų riba nėra aiÅ¡ki. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015), ieÅ¡kovas kartu su negatoriniu reikalavimu (iÅ¡montuoti tvorÄ ir jos pamatus, esančius jo sklype) turėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ nustatyti bendrÄ kaimyninių sklypų ribÄ .

Nesant tokio reikalavimo teismas negali spręsti dėl atsakovų įpareigojimo patraukti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo sklypo teritorijos. IeÅ¡kovas šį teismo sprendimÄ apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris skundÄ atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , konstatavo, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl sklypus skiriančios ribos tikslinimo ir sutiko su pirmos instancijos teismo argumentais. Atsižvelgdamas į Å¡iuos teismų sprendimus, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl sklypų ribos nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu.

Pažymėjo, kad nustačius ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypus skiriančiÄ ribÄ pagal atsakovo faktiÅ¡kai naudojamÄ sklypo plotÄ ties faktiÅ¡kai esama tvora, ieÅ¡kovo žemės sklypo plotas sumažėtų 16 m2, o atsakovo padidėtų. Tai nustatė NŽT specialistai 2014 m. kovo 24 d. patikrinę faktinį sklypų naudojimÄ vietoje, GPS imtuvu atlikę matavimus ties sklypus skiriančia tvora. Jie nustatė, kad tvora pastatyta ieÅ¡kovo sklype. 2019 metais atsakovų pavedimu matininkas S. M. tikslino jų sklypo kadastrinius duomenis, atlikdamas kadastrinius matavimus, ir parengė atsakovų žemės sklypo kadastrinę bylÄ .

Pakeisti duomenys buvo patvirtinti 2019 m. balandžio 1 d. NŽT Å alčininkų skyriaus vedėjo sprendimu Nr.43SK-235-(14.43.110). Tikslinant atsakovų žemės sklypo duomenis buvo remtasi 2015 m. vasario 10 d. sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr.8520 bei sudarytu planu. Su Å¡iais dokumentais P. K. sutiko, nurodydamas plano atžymoje „su pagal 2015 m. vasario 10 d. atliktu žemės sklypo ribų paženklinimÄ -parodymÄ parengtame žemės sklypo plane iÅ¡braižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu sutinku“.

Jo plotas 0,1217 ha. Šie patikslinti atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek ieškovo, tiek atsakovų žemės sklypo planai patvirtina, kad žemės sklypai nepersidengia.

4. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pagrindiniai Å¡alių nesutarimai yra kilę dėl žemės sklypus skiriančioje riboje pastatytos tvoros. Atsakovų teigimu, tinklo tvora, esanti ties žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kų 2-3 yra pastatyta paties ieÅ¡kovo, todėl atsakovai neturi nei teisės, nei pareigos perkelti Å¡ios tvoros. Metalinė tvora tarp posÅ«kio taÅ¡kų 8-9 yra pastatyta ties abiejų sklypų riba, neužimant ieÅ¡kovų žemės sklypo dalies. Å i tvora pastatyta 1988 metais, pagal jÄ 1994 metais nustatytos sklypų ribos, kurios yra įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, todėl privalomos visiems suinteresuotiems asmenims.

5. Atsakovai pažymėjo, kad aplinkybės dėl ginčo tvoros pastatymo yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais pirmÄ kartÄ buvo sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl minėtos tvoros. Tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-430/2020, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių gynimo yra atmestas.

Å iais prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turinčiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, be kita ko, nustatyta, kad: ginčo tvora pastatyta 1988 metais; atsakovai nuo pat pradžių (nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo, o vėliau ir jo įsigijimo (privatizavimo, t. y. daugiau negu 30 metų) apie ginčo tvorÄ Å¾inojo, ji atitiko jų interesus; atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos 1994 m. UAB „Azimutas“; su 1994 m. UAB „Azimutas“ nustatytomis atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis bei parengtu Å¡io žemės sklypo planu gretimų žemės sklypų savininkai (tarp jų ir ieÅ¡kovai) sutiko pasiraÅ¡ydami 1994 m.

UAB „Azimutas“ parengtame Å¡io žemės sklypo ribų plane M 1:500; Å¡alių žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras; ginčų dėl žemės sklypų ribų, jų neaiÅ¡kumo nuo 1988 m., kai ginčo tvora buvo pastatyta, ir 1994 m., kai buvo įregistruotos sklypo ribos, iki 2014 m. tarp Å¡alių nebuvo; ieÅ¡kovai jokių pretenzijų dėl tvoros atsakovams nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovai, 2014 m. iÅ¡ valstybės pirkdami jiems Å¡iuo metu priklausantį žemės sklypÄ , kurį jie faktiÅ¡kai naudoja daugiau negu 30 metų, žinojo, matė ir suprato, kur eina Å¡alių sklypus skirianti riba ir kur pastatyta tvora ir su tuo sutiko.

Å ios aplinkybės nagrinėjamu atveju, minėta, yra prejudicinės, ir jų atsakovams papildomai įrodinėti nereikia. Dėl nurodytos priežasties Å¡alių žemės sklypus skirianti riba negali bÅ«ti nustatyta ieÅ¡kovų pageidaujamu bÅ«du pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Be to, negalimumÄ Å¾emės sklypus skiriančiÄ ribÄ nustatyti ieÅ¡kovų pageidaujamu bÅ«du taip pat patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tai (2014 m. gegužės 29 d. raÅ¡te Nr. 1SS-(9.5)-1336, 2014 m. birželio 10 d. raÅ¡te Nr. 1SS-(9.5)-1462, 2018 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡te Nr. 43SS-21-(14.43.45.), juose, be kita ko, nurodyta, kad 2013 m. individualios S. B.

įmonės „Matininkas“ matininko S. M. atlikti ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi bÅ«ti tikslinami; UAB „Azimutas“, 1994 m. atlikdamas atsakovų žemės sklypui kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras, su Å¡iomis nustatytomis sklypo ribomis bei parengtu Å¡io žemės sklypo planu ieÅ¡kovas sutiko pasiraÅ¡ydamas žemės sklypo ribų plane M 1:500. Abiejų Å¡alių interesus ir daugiau negu 30 metų besitęsianti faktiÅ¡kÄ Å¾emės sklypų naudojimÄ atitinkanti žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal 1994 m.

UAB „Azimutas“ planÄ . Dėl Å¡ios priežasties pirmas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo atmestinas.

6. IeÅ¡kovai privalėjo įrodyti, kad atsakovų tvora yra pastatyta ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. IeÅ¡kovams neįrodžius vienos bÅ«tinųjų negatorinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygų, t. y. kad jie yra turto (žemės sklypo, kuriame pastatyta tvora) savininkai, vien Å¡i aplinkybė sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti jų reikalavimÄ dėl tvoros perkėlimo. Taip pat nėra ir antrosios negatorinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygos – ieÅ¡kovų teisių pažeidimo, t. y. net ir pripažinus, kad tvora pastatyta jų žemės sklype, minėtas ieÅ¡kinio reikalavimas vis vien turėtų bÅ«ti atmestas, nes tvoros buvimas jokių ieÅ¡kovų teisių nepažeidžia.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nenurodė nė vieno argumento, susijusio su tuo, kokias jų teises ir (ar) interesus pažeidžia ginčo tvoros buvimas. Atvirkščiai, tvoros buvimas atitinka ne tik atsakovų, bet ir ieÅ¡kovų interesus, nes aiÅ¡kiai atskiria Å¡alių žemės sklypus. Tvoros dalis tarp posÅ«kio taÅ¡kų 8-9 yra pastatyta ties abiejų sklypų riba, ji neužima ieÅ¡kovų žemės sklypo dalies, todėl taip pat negali pažeisti jokių jų teisių. Be to, NŽT, tikrindama ginčo Å¡alių sklypų naudojimÄ nustatė, kad atsakovų tvora įlinko į ieÅ¡kovų sklypÄ 0,16­ -0,20 m, tačiau tai nevirÅ¡ija leistinumo ribų.

Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad tvora pastatyta ne ieškovų žemės sklype, o tvoros įlenkimas neviršija įstatymo nustatytų leistinų ribų, todėl jokiu būdu negali pažeisti jokių ieškovų teisių ir (ar) teisėtų interesų.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir nurodė, kad Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo privatizuotas 1994 metais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu buvo suformuotas pagal 1994 metais UAB „Azimutas“ parengtÄ Å¾emės sklypo geodezinį planÄ (vietinė koordinačių sistema).

UAB „Azimutas“ 1994 m. atlikdamas žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje) žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras, kurios sutartiniais ženklais buvo pažymėtos 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500. Mūsų duomenimis, tvoros statytojas P. K., statybos metai- 1988 m. Iš vakarų pusės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su ieškovu tuo metu (1994 metais) faktiškai naudojamu ir nesuformuotu kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypu, kuris tuo metu dar nebuvo privatizuotas.

Su UAB „Azimutas“ nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu gretimų žemės sklypų savininkai (tarp jų ieškovas) sutiko pasirašydami 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500. 8. 2013 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas S. M. atliko žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurios metu buvo nustatytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

Tvoros buvimo faktÄ ir 2013 metais patvirtina 2013 m. gruodžio 5 d. patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas (M1:500). 9. 2013 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. paženklinta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba nesutapo su UAB „Azimutas“ 1994 m. nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, t. y. dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvoros, esančios ties bendra pirmiau minėtų žemės sklypų riba pateko į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija, manytina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje paženklintas nesivadovaujant 1994 m. nustatytomis gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. 10. 2015 m. vasario 19 d. atsakovas P. K. pateikė Å alčininkų skyriui praÅ¡ymÄ suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių metu nustatytos Å¡io žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, ir parengti įsakymÄ dėl kadastro duomenų patikslinimo.

NŽT Å alčininkų skyriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-217 buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. 2015 m. vasario ­10 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – nustatė ribÄ tarp J.

K. ir G. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posÅ«kio taÅ¡kais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)planÄ ; įpareigojo atsakovus P. K. ir K. K. savo sÄ skaita ir jėgomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorÄ ir jos pamatus, esančius J.

K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 8-9; netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo perkelti tvorÄ tarp ieÅ¡kovų žemės sklypo plane pažymėtų taÅ¡kų 2-3; priteisė ieÅ¡kovams J. K. ir G. K. iÅ¡ atsakovų P. K. ir K. K. 131,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 940,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui J. K. nuosavybės teise priklauso 449/1267 dalis 0,1267 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusi sklypo dalis priklauso J. K. ir G. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovui P. K. nuosavybės teise 1994 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P85/94-0120 įsigijo 0,1217 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas J. K. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sÄ skaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti tvorÄ ir jos pamatus, esančius J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, pažymėta individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame ir suderintame su NŽT Å alčininkų skyriumi 2013 m. kovo 5 d. žemės sklypo plane posÅ«kio taÅ¡kais 2-3 ir 8-9;

2) atsakovams nurodytu terminu neiÅ¡montavus tvoros ir jos pamatų, leisti juos iÅ¡montuoti ieÅ¡kovui savo nuožiÅ«ra atsakovų lėšomis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino, kad nors ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų Å¡alys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas. Teismas sprendė, kad bendra ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų riba nėra aiÅ¡ki, todėl ieÅ¡kovas kartu su negatoriniu reikalavimu (iÅ¡montuoti tvorÄ ir jos pamatus, esančius jo sklype) turėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ nustatyti bendrÄ kaimyninių sklypų ribÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teismas pripažino, jog bendra ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų riba nėra aiÅ¡ki dėl to, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo planas buvo parengtas ir sklypo ribų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o atsakovų – vietinėje koordinačių sistemoje ir pagal faktinį sklypo naudojimÄ , t. y. pagal tvorÄ .

Tačiau esminis aspektas Å¡ioje byloje yra tai, kad atsakovai įrodinėjo, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo planas turi bÅ«ti tikslinamas, kadangi neatitinka atsakovų žemės sklypo 1994 m. UAB „Azimutas“ plane nurodytų ribų. Tai, kad ieÅ¡kovas turi tikslinti planÄ ne kartÄ savo raÅ¡tuose minėjo ir NŽT, vykdžiusi sklypų naudojimosi patikrinimus 2014 metais.

13. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 10 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas S. M. parengė naujÄ atsakovų žemės sklypo planÄ , kuriame sklypo ribų koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, planas buvo patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. NŽT Å alčininkų skyriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-217 buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. 2015 m. vasario­ 10 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

14. Teismas pažymėjo, kad patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, galioja vėlesnis sklypo planas ir juo nustatytos žemės sklypo ribos, todėl svarstant apie dviejų sklypų bendros ribos (ne)aiÅ¡kumÄ , atsakovai nebegali vadovautis 1994 metais UAB „Azimutas“ sudarytu planu, kadangi Å¡iuo metu registre yra įregistruotas naujas planas, kurį 2015 m. vasario ­10 d. parengė individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas S. M., Å¡iuo planu ir turi bÅ«ti vadovaujamasi. Å io plano duomenys 2019 m. kovo 7 d. taip pat buvo tikslinami, atsižvelgiant į sklype esantį dujotiekį, tačiau sklypo ribos dėl to liko nepakitusios. Jų koordinatės nustatytos 2015 m. vasario 10 d. planu.

15. Teismas, palyginęs ieÅ¡kovų 2013 m. rugpjūčio 5 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane esančias koordinates su atsakovų 2019 m. kovo 7 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane esančiomis koordinatėmis, nustatė, kad bendros ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų ribos koordinatės visiÅ¡kai sutampa. IeÅ¡kovų plane pažymėtas taÅ¡kas 2 atitinka atsakovų plane pažymėtÄ taÅ¡kÄ 9. Å ių taÅ¡kų koordinatės yra X:6034694.16, Y:584508.73.

Atitinkamai ieÅ¡kovų plane esantis taÅ¡kas 3 atitinka atsakovų plane esantį taÅ¡kÄ 8 (X:6034684.52, Y:584507.04), taÅ¡kas 8 ieÅ¡kovų plane atitinka taÅ¡kÄ 3 atsakovų plane (X:6034668.42, Y:584498.91) bei taÅ¡kas 9 ieÅ¡kovų plane atitinka taÅ¡kÄ 2 atsakovų plane (X:6034604.90, Y:584487.44), taip pat sutampa abiejuose planuose pažymėtos bendros ribos ilgiai: tarp ieÅ¡kovų plane pažymėtų taÅ¡kų 2-3 bei tarp atsakovų plane pažymėtų taÅ¡kų 9-8 bendros ribos ilgis yra 9,79 m; tarp ieÅ¡kovų plane pažymėtų taÅ¡kų 8-9 ir tarp atsakovų plane pažymėtų taÅ¡kų 3-2 bendros ribos ilgis yra 64,55 m, bendros ribos ilgiai ir ieÅ¡kovų, ir atsakovų planuose yra visiÅ¡kai vienodi.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovų plane esantis taÅ¡kas 10 nėra ant bendros Å¡alių sklypus skiriančios ribos. Å is taÅ¡kas yra iÅ¡dėstytas 0,63 m atstumu kairiau nuo taÅ¡ko 9 ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų žemės sklypo apatinis deÅ¡inės pusės kampas yra nukirstas, todėl Å¡io taÅ¡ko koordinačių nesutapimas su atsakovų plane esančiais taÅ¡kais, žyminčiais bendrÄ sklypų ribÄ neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypus skiriančiÄ bendrÄ ribÄ kilo iÅ¡ Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendime padarytų iÅ¡vadų apie bendros ribos neaiÅ¡kumÄ , tai, kad nagrinėjant bylÄ atsakovai vis tiek ginčijo bendros ribos koordinačių atitikimus, bei siekdamas, kad abiem ginčo Å¡alims nebekiltų klausimų kur yra du sklypus skirianti riba ir kuris žemės sklypo planas yra aktualus Å¡iai dienai, teismas tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir nustatė ribÄ tarp J. K. ir G. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posÅ«kio taÅ¡kais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ .

18. Teismas iš ieškovų žemės sklypo plano nustatė, kad tarp posūkio taškų Nr. 8 ir 9 atsakovų tvora dalinai atsiduria ieškovų sklypo teritorijoje.

19. Teismas pabrėžė, kad Å¡iuo metu tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų žemės sklypų ribų koordinatės nustatytos toje pačioje valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje ir bendros sklypų ribos koordinatės yra identiÅ¡kos, todėl ir visiems objektams, esantiems ant bendros sklypų ribos, jokios paklaidos nėra taikomos. IeÅ¡kovai dėl į jų sklypÄ Ä¯siterpusios atsakovų tvoros negali naudotis 16 kv. m. savo sklypo plotu. Taigi atsakovai, neperkeldami tvoros iÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo riboja ieÅ¡kovų teises.

20. Teismas sprendė, kad nepagrįstas yra atsakovų argumentas, kad atsakovų tvorai užimant tik nuo 0,16 m iki 0,20 m ieÅ¡kovų sklypo dalį, ieÅ¡kovai realiai jokių nuosavybės teisių suvaržymo nepatiria, kadangi toks tvoros įsiterpimas yra nereikÅ¡mingas. Atsakovai pabrėžė, kad tvoros niekada neperstatinėjo, kai jÄ statė, ji buvo tiesi. Teismas pažymėjo, kad atsakovų tvora pastatyta 1988 metais. Per daugiau kaip 30 metų eksploatavimo tvoros linija galėjo iÅ¡krypti dėl įvairių klimato sÄ lygų poveikio dirvožemiui, kadangi jis yra paslankus, o tuo pačiu ir tvoros pamatui.

Atsakovų teigimu, pastatę tvorÄ , jos niekada neremontavo. Tačiau kiekvienas savininkas turi pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ , savalaikiai jį remontuoti, kad naudodamasis savo turtu nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl nepaisant atsakovų teiginių, kad sklypų ribÄ Å¾yminčiuose taÅ¡kuose tvora atitinka Å¡ių taÅ¡kų koordinates, tvoros iÅ¡linkimai kitose vietose nepagrįstai riboja ieÅ¡kovų teisę naudotis savo nuosavybės objektu pilna apimtimi.

21. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovų statyta tvora yra įsiterpusi į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , dėl ko ieÅ¡kovai negali visa apimtimi naudotis savo žemės sklypu.

22. IeÅ¡kovams neįrodžius, kad tvoros dalis tarp taÅ¡kų 2-3 priklauso bÅ«tent atsakovams, o pastariesiems neprieÅ¡taraujant dėl Å¡itos tvoros dalies perkėlimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo perkelti tvorÄ , esančiÄ ieÅ¡kovų žemės sklypo plane tarp taÅ¡kų 2 ir 3. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 23. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo, praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta tenkinti ieÅ¡kinį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi; priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 23.1. teismas žemės sklypų ribas nustato tik tuo atveju, kai yra ginčas tarp Å¡alių. Å iuo atveju ginčas tarp Å¡alių yra labiau kilęs ne dėl bendros žemės sklypų ribos, bet dėl ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir teismui pateikti žemės sklypų planai, nei ieÅ¡kovų žemės sklypas, nei atsakovų žemės sklypas, nepersidengia, turimas plotas sutampa su planuose pažymėtu, o ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu įrodinėja, kad dėl įsiterpusios tvoros negali naudotis apie 16 kv.m. plotu; 23.2. pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl to, kad atsakovų žemės sklypo planas buvo patikslintas 2019 m. kovo 7 d. prieÅ¡ingai nei nurodo teismas sprendime, atsakovų žemės sklypo planas buvo patikslintas 2015 m. vasario 10 d. ir įregistruotas VÄ® Registrų centre, nuo 2015 m. vasario 10 d. atsakovų žemės sklypo planas tikslinamas nebuvo; 23.3. pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ tarp Å¡alių pagal ieÅ¡kovų planÄ , nors žemės sklypų bendros ribos koordinatės visiÅ¡kai sutampa, o ginčo esmė – tvora, kuri pasak ieÅ¡kovų yra įsiterpusi į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ; 23.4. teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , labiau vadovavosi ne pateiktais planais ir juose užfiksuota informacija, kiek labiau rėmėsi jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytu faktu, kad riba tarp žemės sklypų nėra aiÅ¡ki.

Akivaizdu, kad Å¡iuo teismo sprendimu teismas pripažino, kad nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. e2-564-419/2019, padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl žemės sklypų bendros ribos neaiÅ¡kumo, t.y. nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ankstesnę civilinę bylÄ , ko pasėkoje, taisydamas teisės taikymo klaidas, Å¡iuo teismo sprendimu nusprendė nustatyti ribÄ tarp Å¡alių žemės sklypų pagal ieÅ¡kovų planÄ , nors atsakovų plano koordinatės visiÅ¡kai sutampa su ieÅ¡kovų planu; 23.5. ieÅ¡kovų teisės dėl žemės sklypo ribų nėra pažeistos, bes žemės sklypus siejanti bendra riba yra aiÅ¡ki ir nustatyta bei pažymėta vienodomis koordinatėmis tiek ieÅ¡kovų žemės sklypo plane, tiek atsakovų žemės sklypo plane.

Atsakovai po teismo sprendimo iÅ¡ esmės privalo tikslinti žemės sklypo planÄ , nors jokių neatitikimų tarp planų nėra. TÄ patvirtino ir NŽT Å alininkų skyriaus raÅ¡tas dėl bendros ribos koordinačių sutapimo; 23.6. atsakovai neneigia aplinkybės, kad tvora, kuri nuo 1988 m. yra pastatyta ir skiria ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypus, vietomis yra įlinkusi į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį, tačiau kaip pažymėjo teismas sprendime, taip pat kaip konstatavo ir NŽT, atsakovų tvora įlinko į ieÅ¡kovo sklypÄ 0,16–0,20 m, tačiau tai nevirÅ¡ija leistinumo ribų.

Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad tvoros pamatai pastatyti ieÅ¡kovų žemės sklype, o tvora dalimis – segmentais, vietomis yra įlinkusi į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu atsakovė K. K. paaiÅ¡kino, kad tvora yra įlinkusi į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį dėl pačių ieÅ¡kovų veiksmų – jie nuolat atkasinėja tvoros pamatus, ko pasėkoje tvoros dalys įlinksta į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ; 23.7. teismas privalėjo nustatyti, kad tvora pastatyta ieÅ¡kovų žemės sklype, tuo tarpu ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktame plane nurodyta, kad tvora tik vietomis įsiterpusi į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį, bet nėra pastatyta ieÅ¡kovų žemės sklype, todėl reikalavimas patraukti visÄ tvorÄ nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo negalėjo bÅ«ti tenkinamas; 23.8. ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl tvoros perkėlimo, privalėjo įrodyti CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygas, t. y. kad jie yra turto savininkai (t. y. kad tvora yra pastatyta jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) ir kad jų teisės yra pažeistos (t. y. kad tvoros buvimas jų žemės sklype pažeidžia kažkokias konkrečias jų teises).

Å ios minėtos materialiosios teisės normos sÄ lygos yra bÅ«tinosios, nesant įrodytos bent vienos jų, CK 4.98 straipsnio taikymas negalimas, todėl Å¡iuo teisiniu pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

24. IeÅ¡kovas J. K. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. nepaisant to, kad Å¡alių ginčijamos sklypų ribos koordinatės yra nustatytos toje pačioje koordinačių sistemoje (LKS-94 valstybinė koordinačių sistema), užfiksuotos abiejų sklypų planuose, kurie yra patvirtinti bei užregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ir turėtų bÅ«ti aiÅ¡kios, neaiÅ¡kumai ginčo Å¡alims iÅ¡liko, kadangi buvo ginčijamas bendrÄ sklypų ribÄ Å¾yminčių taÅ¡kų bei koordinačių atitikimas; 24.2. nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

Apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos nuo šios bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis; 24.3. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad ginčas tarp šalių kilo ir dėl sklypus skiriančios bendros ribos ir dėl tvoros perkėlimo. Tai iš dalies pripažįsta ir patys apeliantai. Nurodydami skundo motyvuose, kad „šiuo atveju ginčas tarp šalių yra labiau kilęs ne dėl bendros žemės sklypų ribos, bet dėl ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros“; 24.4.

UAB „Vilniaus geodezija“ 2020 m. spalio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad ties tikrinamo sklypo riba su kaimyniniu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyta vielinė ir metalinė su pamatu tvora, kuri įsiterpia į tikrinamÄ sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 0,13 m iki 0,40 m, taip apribodama galimybę naudotis 15,37 m2 sklypui priklausančia žemės sklypo dalimi ir sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotÄ sumažindama iki 1252 kv. m.

IeÅ¡kovų teisės naudotis visu žemės sklypu pažeidimo faktÄ taip pat patvirtina 2014 m. liepos 24 d. NŽT atliktas žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktas, nuotraukos, planai, NŽT Å alčininkų skyriaus 2014 m. kovo 31 d. atsakymas J. K. ir P. K., jog užimta 16 m2 ploto J. K. ir G. K. žemės sklypo dalis, 2014 m. gegužės 23 d. NZT raÅ¡tas P. ir K. K. „Dėl informacijos pateikimo“, 2014 m. birželio 10 d. atsakymas J. K., 2018 m. rugpjūčio 31 d. NŽT atsakymas J. K.. Minėti NŽT dokumentai laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo žemėvaldos teisių pažeidimo faktÄ . Be to, apeliaciniame skunde pripažįstama, kad tvora tam tikromis dalimis įsiterpia į ieÅ¡kovo žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 25.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. atsakymÄ ir praÅ¡o jį prijungti. Nurodo, kad po gauto Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų sprendimo ir jame iÅ¡dėstytų motyvų, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyrių dėl ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos koordinačių taÅ¡kų ir 2021 m. sausio 12 d. buvo gautas atsakymas, kad abiejų žemės sklypų ribÄ Å¾yminčių taÅ¡kų koordinatės sutampa.

Atsakovų vertinimu, Å¡is raÅ¡ytinis įrodymai yra reikÅ¡mingas nagrinėjant civilinę bylÄ , kadangi NŽT pozicija ginčuose tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų yra nevienoda, nors NŽT teikia teismui informacijÄ , kad dar 2015 m. atsakovų žemės sklypo planas buvo patikslintas ir Å¡iuo metu žemės sklypų bendra riba yra aiÅ¡ki ir nesutapimų nenustatyta, nuo 2014 metų NŽT reikalauja, kad ne atsakovai, bet bÅ«tent ieÅ¡kovai patikslintų savo žemės sklypo planÄ , kadangi jis yra netikslus.

Todėl atsakovų nuomone šis rašytinis įrodymas turi būti prijungtas ir įvertintas apeliacinės instancijos teismo.

27. Ieškovo nuomone Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. atsakymas „Dėl informacijos pateikimo“ jokios įrodomosios reikšmės neturi. Byloje nustatytas prejudicinis faktas, jog žemės sklypų riba neaiški. Be to, šis įrodymas galėjo būti gautas ir pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes šalys dėl to paties dalyko bylinėjasi nuo 2018 metų.

28. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡io įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovams teikiamas naujas įrodymas yra žinomas (įteiktas kartu su apeliaciniu skundu, ieÅ¡kovas taip pat yra pateikęs nuomonę dėl jo priėmimo), siekdamas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , sprendžia teikiamÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ priimti ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl apeliacinio skundo argumentų 29. Byloje kilo ginčas dėl Å¡alių skirtingo požiÅ«rio į žemės sklypo ribas, o apeliantai, be kita ko, nurodė, kad Å¡alių ginčas yra labiau kilęs ne dėl bendros žemės sklypų ribos, bet dėl ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros.

30. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui J. K. pagal 2014-01-30 NŽT sprendimÄ Nr. 43S-46 nuosavybės teise priklauso 449/1267 dalis 0,1267 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi sklypo dalis pagal 2014-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 872 priklauso J. K. ir G. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

31. Atsakovui P. K. nuosavybės teise pagal 1994-12-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P85/94-0120 priklauso 0,1217 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

32. Vadovaujantis abiejų sklypų planais matyti, kad abu sklypai ribojasi tarpusavyje ties rytine ieškovo sklypo riba bei vakarine atsakovų sklypo riba.

33. Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus 34. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas.

AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Taigi, sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) laikomas vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktÄ ; kt.).

35. Taigi, anksčiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas patvirtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija. Nagrinėjamoje byloje apeliantai patys nurodė, kad ginčus ir nesutarimus tarp šalių nuo 2013 m. nagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Šalčininkų skyrius – buvo nagrinėjami tiek atsakovų, tiek ieškovų skundai dėl tvoros, skiriančios šalių žemės sklypus, ir iki pat 2018 metų NŽT Šalčininkų skyrius savo atsakymuose į šalių skundus kaskart nurodydavo, kad šalių žemės sklypų ribos nesutampa.

36. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 buvo nustatyta, kad nors ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų Å¡alys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas ir atsakovai laikėsi pozicijos, kad jų tvoros nukrypimai nuo tiesios bendros sklypų ribos yra leistini, apie kÄ ne vienÄ kartÄ rašė ir NŽT, todėl ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidžia. Todėl nepaisant to, kad ieÅ¡kovo sklypo ribų koordinatės yra įtrauktos į Registrų centro duomenų bazę, ginčas tarp Å¡alių dėl bendros ribos iÅ¡liko.

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytas aplinkybes, todėl sprendė tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl ribų nustatymo.

38. Apeliantai (atsakovai) mano, kad jų pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. atsakymas sudaro prielaidas panaikinti teismo sprendimÄ dalyje dėl ribų nustatymo.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas paneigia ginčo aplinkybes. Šiame rašte nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklypas gretimybėje 2-9 ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 2 (x koordinatė 6034604.90, y koordinatė 584487.44) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr.

9. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 3 (x koordinatė 6034668.42, y koordinatė 584498.91) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr.

8. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (x koordinatė 6034684.52, y koordinatė 584507.04) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr.

3. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 9 (x koordinatė 6034694.16, y koordinatė 584508.73) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr.

2. Å is atsakymas per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas – Žygimantų g. 2, Vilnius).

40. Gretimų sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių sistema naudojama kadastrinių matavimų atlikimui, bet savaime nėra riba. Teismas sprendė nustatyti ribÄ pagal S. B. įmonės „Matininkas“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ .

41. Atsakovai pabrėžė, kad ginčo esmė – tvora, kuri pasak ieÅ¡kovų yra įsiterpusi į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Atsakovai nesutinka su tuo, kad teismas vadovavosi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytu faktu, kad riba tarp žemės sklypų nėra aiÅ¡ki.

42. Teisėjų kolegija paaiÅ¡kina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 yra įsiteisėjęs. Byloje buvo kilęs ginčas tarp pačių Å¡alių, o ginčo objektu buvo sklypų ribos ir dėl to pastatytos tvoros teisėtumas. Teismas, nustatęs, kad tvoros įlinkimai į ieÅ¡kovo sklypÄ nevirÅ¡ija leistinų paklaidos ribų, sprendė, kad nėra negatorinio ieÅ¡kinio teisinių prielaidų.

43. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

44. Å i taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu iÅ¡raiÅ¡ka. AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

45. Taigi, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo taisykle, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytu faktu, kad riba tarp žemės sklypų nėra aiÅ¡ki. Apeliaciniame skunde atsakovai sutinka, kad sklypo riba nustatyta tinkamai, atsižvelgiant į tai, atmetamas jų reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl nustatytos sklypo ribos. Dėl ieÅ¡kovų teisių pažeidimo dėl pastatytos tvoros 46. Pagal CK 4.46 straipsnio 4 dalį kitus teisinius kaimyninių sklypų savininkų santykius dėl sklypų ribas žyminčių nekilnojamųjų daiktų nustato bendrosios nuosavybės teisės nuostatos.

47. NŽT 2014-05-29 raÅ¡tu Nr. 1SS-(9.5.)-1336 konstatavo, kad tvora, esanti ties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba yra atitraukta per 0,16-0,20 m nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT mano, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiÅ¡kai naudojamos ribos, nustatytos pagal vietovėje esamas tvoras, leistinumo ribose nesutampa su 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame Å¡io žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytomis sklypo ribomis.

48. Pasisakant dėl pastatytos tvoros teisėtumo pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog tvora nėra pastatyta ieÅ¡kovų žemės sklypo dalyje, bet yra įlinkusi. Pati atsakovė K. K. paaiÅ¡kino, kad tvora yra įlinkusi į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį dėl pačių ieÅ¡kovų veiksmų – jie nuolat atkasinėja tvoros pamatus, ko pasėkoje tvoros dalys įlinksta į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

49. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog tvora įlinko dėl ieÅ¡kovų veiksmų. Atsakovai galėjo pateikti, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių protokolÄ , specialių žinių turinčio asmens iÅ¡vadÄ ir pan. Be to, tvora pastatyta dar 1988 metais. Kita vertus, tai nepaneigia fakto, kad tvora tam tikromis dalimis užima ieÅ¡kovams priklausančios teritorijos dalį. NŽT specialistai 2014-03-24 patikrino ieÅ¡kovų žemės sklypo naudojimÄ , tikrinant, ar nėra pažeistos žemės sklypo ribos ir GPS imtuvu pamatavę ties bendra ieÅ¡kovo ir atsakovo žemės sklypų riba esančiÄ tvorÄ nustatė, kad tvora pastatyta 1988 metais, tvoros statytojas – P. K.. Tvora pastatyta J. K. žemės sklypo teritorijoje ir užima 16 kv. m. ploto J. K. sklypo dalį.

50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovai dėl į jų sklypÄ Ä¯siterpusios atsakovų tvoros negali naudotis 16 kv. m. savo sklypo plotu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų tvora pastatyta 1988 metais. Per daugiau kaip 30 metų eksploatavimo tvoros linija galėjo iÅ¡krypti dėl įvairių klimato sÄ lygų poveikio dirvožemiui, kadangi jis yra paslankus, o tuo pačiu ir tvoros pamatui.

51. Pasak apeliantų, ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktame plane nurodyta, kad tvora tik vietomis įsiterpusi į ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį, bet nėra pastatyta ieÅ¡kovų žemės sklype, todėl reikalavimas patraukti visÄ tvorÄ nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Taigi byloje atsakovai pripažįsta, kad tvora užima dalį ieÅ¡kovų žemės sklypo.

52. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis Å¡iomis aplinkybės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, neperkeldami tvoros iÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo, riboja ieÅ¡kovų teises. Vadinasi, ieÅ¡kinį tenkino pagrįstai (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismÄ ir ginčyti statybų teisėtumÄ gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pažeidė pareigÄ Ä¯gyvendinti savo teises laikantis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

Tvora pastatyta iki Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis, ribojantis valdymo ir naudojimosi daiktines teises į nuosavybę (CK 4.37 straipsnis). Savininkas, kuris bendrai naudojasi jo žemės sklypo ribas žyminčiais nekilnojamaisiais daiktais, turi teisę naudotis jais pagal paskirtį tiek, kiek toks naudojimasis netrukdo kaimyninio sklypo savininkui (CK 4.46 straipsnio 2 dalis).

53. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas įpareigojo bÅ«tent atsakovus P. K. ir K. K. savo sÄ skaita ir jėgomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorÄ ir jos pamatus, esančius J. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 8-9. Taigi nėra nustatytas reikalavimas patraukti visÄ tvorÄ , be to, atsakovai tai gali padaryti savo nuožiÅ«ra, svarbu paÅ¡alintų ieÅ¡kovų teisių pažeidimus.

Dėl bylos procesinės baigties 54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 55.

CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. IeÅ¡kovas J. K. pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad sumokėjo 1400,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas. IeÅ¡kovui priteisiamos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis 1400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u ta r i a: atsakovų P. K. (P. K.) ir K.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė