2bee98b0-1b36-410f-bbbe-d00cbb944a3f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-577/2012Procesinio sprendimo kategorija: 36.2.; 95.3.; 95.6.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė” apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1342-605/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank” ieÅ¡kinį atsakovui R.

T., trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Alsantė”, dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                           I. Ginčo esmė             2002 m. balandžio 25 d. Kredito linijos sutartimi Nr. 2002/Ä®-016, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, ieÅ¡kovas AB „Swedbank“ suteikė trečiajam asmeniui UAB „Alsantė“ 1 615 722,90 eurų kreditÄ .

TinkamÄ trečiojo asmens prievolių ieÅ¡kovui įvykdymÄ atsakovas R. T. užtikrino 2009 m. gegužės 12 d. laidavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (1 t., 134-139 b. l.). Kreditų grÄ Å¾inimo terminas pasibaigė 2010 m. gegužės 12 d., tačiau kreditų gavėjas ir laiduotojas savo prievolių neįvykdė, todėl 2010 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tais Nr. SR-37647 ir SR - 37649 ieÅ¡kovas pranešė kredito gavėjui ir laiduotojui apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2012 m. spalio 12 d. skola bankui sudarė 889 907,39 eurai negrÄ Å¾into kredito, 18 924,38 eurai nesumokėtų palÅ«kanų už kreditÄ , 36 877,81 eurai delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 174,74 eurai delspinigių už priskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas. 2010 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ laiduotojo atsakovo R.

T. skolos dalį - 40 000 eurų, kintamas metines palÅ«kanas, kurios apskaičiuojamos imant Å¡eÅ¡ių mėnesių EURIBOR, už kuriÄ bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4 procentų metų palÅ«kanų banko skolinimosi rizikos ir pelno marÅ¾Ä , kurios kiekvienų metų lapkričio 12 d. ir gegužės 12 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtÄ palÅ«kanų keitimo dienos arba prieÅ¡ tai ėjusios darbo dienos, jeigu palÅ«kanų keitimo diena yra ne darbo diena Å¡eÅ¡ių mėnesių EURIBOR, už kuriÄ bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4 procentų metų palÅ«kanų „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno marÅ¾Ä , skaičiuojant nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. banko skolininkui UAB „Alsantė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvita“; nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2011 m. kovo 31 d.; 2012 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Insolvita“ atstatydinta iÅ¡ BUAB „Alsantė“ administratoriaus pareigų ir administruoti bankrutuojančiÄ Ä¯monę paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi BUAB „Alsantė“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovo R. T. ieÅ¡kovui 40 000 eurų skolÄ ; kintamas metines palÅ«kanas, kurios apskaičiuojamos imant Å¡eÅ¡ių mėnesių EURIBOR, už kuriÄ bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4 procentų metų palÅ«kanų banko skolinimosi rizikos ir pelno marÅ¾Ä , kurios kiekvienų metų lapkričio 12 d. ir gegužės 12 d. keičiamos 6 mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtÄ palÅ«kanų keitimo dienos arba prieÅ¡ tai ėjusios darbo dienos, jeigu palÅ«kanų keitimo diena yra ne darbo diena Å¡eÅ¡ių mėnesių EURIBOR, už kuriÄ bankai pageidauja paskolinti lėšas eurais kitiems bankams ir pridedant 4 procentų metų palÅ«kanų „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno marÅ¾Ä , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 5 procentų procesines palÅ«kanas už priteistÄ 40 000 eurų skolÄ ; 3 762 Lt žyminio mokesčio; ir valstybei 30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad kredito gavėjas ir laiduotojas įsiskolinimo ieÅ¡kovui nesumokėjo ir atsako bankui kaip solidarÅ«s skolininkai. Esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Kadangi trečiasis asmuo savo įsipareigojimų bankui neįvykdė, laidavimo sutarties pagrindu prievoles ieÅ¡kovui privalo įvykdyti atsakovas, kurį teismas laiko tinkamu atsakovu byloje.

Kredito negrÄ Å¾inimo faktÄ byloje patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2011 m. gegužės 16 d. paduotu apeliaciniu skundu trečiasis asmuo BUAB „Alsantė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Insolvita“, praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kinys paduotas netinkamam atsakovui. Bendraskolis turi teisę reikalauti, kad kiti bendraskoliai bÅ«tų įtraukti į bylÄ bendraatsakovais (CPK 43-44 straipsniai). Tuo atveju, kai vienam iÅ¡ solidariųjų atsakovų yra iÅ¡kelta bankroto byla, byla turi bÅ«ti sustabdoma ir perduodama bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.

2. BUAB „Alsantė” byloje turėjo būti patraukta atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu.

3. Atsakovas R. T. ir trečiasis asmuo BUAB „Alsantė” prašė teismo pakeisti BUAB „Alsantė” procesinę padėtį, tačiau dėl Å¡io praÅ¡ymo teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo, todėl BUAB „Alsantė” negalėjo pasinaudoti atsakovui suteiktomis teisėmis – reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, sudaryti taikos sutartį ir pan. Tokiu bÅ«du teismas neužtikrino BUAB „Alsantė” teisės į tinkamÄ teisminę gynybÄ ir teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam (CPK 12 - 14 straipsniai).

BUAB „Alsantė”, praÅ¡ydama įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ atsakovu, kartu teikė praÅ¡ymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, siekiant tinkamai pasiruoÅ¡ti teisminei gynybai, tačiau teismas netenkino nė vieno praÅ¡ymo ir tokiu bÅ«du suvaržė trečiojo asmens procesines teises, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .4. SkundžiamÄ sprendimÄ palikus nepakeistÄ ir ieÅ¡kovui nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ laiduotojo, iÅ¡ BUAB „Alsantė” negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota likusi skolos dalis, nes bendrovė nebuvo atsakovu byloje.

Tokiu atveju dėl likusios skolos priteisimo iÅ¡ BUAB „Alsantė” turėtų bÅ«ti priimtas naujas sprendimas, o tai prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principams, Å¡alys patirtų papildomų laiko ir finansinių sÄ naudų. Atsakovas R. T. pareiÅ¡kė apie prisidėjimÄ prie trečiojo asmens apeliacinio skundo (CPK 309 straipsnis). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Swedbank” praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ arba apeliacinį procesÄ nutraukti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Trečiajam asmeniui nėra reiÅ¡kiami reikalavimai Å¡ioje byloje, todėl teismas neturėjo priimti apeliacinio skundo iÅ¡ teisiÅ¡kai nesuinteresuoto asmens (CPK 315 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Pagal CPK 42 straipsnį, tik ieÅ¡kovas turi teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nurodyti asmenį, kuriam reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kovui nesutikus pakeisti atsakovÄ kitu asmeniu, byla nagrinėjama iÅ¡ esmės. Apeliantas neturi teisės reikalauti, kad materialinį teisinį reikalavimÄ ieÅ¡kovas reikÅ¡tų trečiajam asmeniui, t. y. reikalauti, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos pabloginančios apelianto padėtį.

2. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6.14 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes minėtos teisės normos neįpareigoja ieÅ¡kovo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį visiems solidariems atsakovams. Dalis ieÅ¡kovo reikalavimų skolininkui BUAB „Alsantė” tvirtinami ir realizuojami pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ , o dalis reikalavimų atsakovui R. T., realizuojami remiantis CPK nuostatomis. Pažymi, kad reikalavimÄ atsakovui ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tik dėl skolos dalies - 40 000 eurų priteisimo, o likusius reikalavimus sieks patenkinti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡ pagrindinio skolininko.3.

Skundžiamas teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neužtikrino jo teisių į tinkamÄ gynybÄ , neleido bÅ«ti iÅ¡klausytam ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 12 - 14 straipsnių reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo pareigos įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui, kai skolininkas neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės. IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovo, kuris laidavimo sutartimi užtikrino trečiojo asmens UAB “Alsantė” prievolės ieÅ¡kovui įvykdymÄ , priteisti                 40 000 EUR skolÄ , kintamas metines palÅ«kanas ir 5 procentų procesines palÅ«kanas už skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.Pagal trečiojo asmens apeliacinio skundo suformuluotus pagrindus apeliacijos dalykÄ sudaro proceso teisės normų dėl tinkamos proceso Å¡alies nustatymo klausimas. Laidavimas yra vienas iÅ¡ tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kuriÄ laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų prievolę, gali bÅ«ti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jei ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Ä®monių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iÅ¡kėlus skolininkui bankroto bylÄ visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo Å¡alutinę prievolę.

Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka teisė tiek pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek reikalauti solidariosios laiduotojo pareigos įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) atskiroje civilinėje byloje tiek laiduotojui, tiek abiem (skolininkui ir laiduotojui) kartu. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas vienam iÅ¡ bendraskolių neatima iÅ¡ kreditoriaus teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylÄ kitus bendraskolius (CK 6.14 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje realizuodamas iÅ¡ kreditavimo ir laidavimo sutarčių kylančiÄ reikalavimo teisę bankas pareiÅ¡kė skolos ir palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kinį laiduotojui R. T., o pagrindinį skolininkÄ (kredito gavėjÄ ) UAB “Alsantė”, remdamasis CK 6.82 straipsnio 1 dalimi, patraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje ir Å¡i bendrovė bylos nagrinėjimo metu turėjo įstatyme nustatytas procesines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis), kurių įgyvendinimo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas nesuvaržė ir CPK 12 - 14 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Už tinkamÄ prievolių bankui įvykdymÄ laidavo kredito gavėjo vadovas, kuriam buvo žinomos visos kredito sutarties vykdymo aplinkybės ir kuris, pareiÅ¡kus jam ieÅ¡kinį, turėjo teisę pagal CK 6.82 straipsnio 2 ir 3 dalis įgyvendinti visas banko pagrindinio skolininko (UAB “Alsantė”) teises, taip pat turėjo teisę ginčyti laidavimo sutartį. Byloje nebuvo keliami kreditavimo ir laidavimo sutarčių bei laiduotojo prievolės dydžio teisėtumo klausimai. IÅ¡dėstyti argumentai paneigia apelianto pozicijÄ , kad byloje nepripažinus jo atsakovu, buvo pažeista jo teisminės gynybos teisė, suvaržyta teisė pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį ar bylÄ baigti taikos sutartimi.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡ laidavimo kylančiÄ kreditoriaus reikalavimo vienam iÅ¡ solidariųjų bendraskolių teisę reglamentuojančias materialiosios ir procesinės teisės normas ir pagrįstai pripažino laiduotojÄ R. T. tinkamu atsakovu byloje. IÅ¡kėlus trečiajam asmeniui bankroto bylÄ teismas neturėjo teisinio pagrindo jÄ stabdyti ir perduoti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, nes ieÅ¡kinys bankrutuojančiai įmonei nebuvo pareikÅ¡tas.Vienas esminių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiÅ¡kia, kad, Å¡alys vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigÄ .

Å is principas yra analogiÅ¡ko principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktrinÄ Â dispozityvumas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi Å¡alys procese turi plačiÄ autonomijÄ , tačiau, atsižvelgiant į procesines teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas gali bÅ«ti pakeičiami tik esant ieÅ¡kovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama Å¡alis, turi teisę pasiÅ«lyti tai padaryti ieÅ¡kovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju Å¡ia procesine priemone gali disponuoti tik ieÅ¡kovas ir taip pasireiÅ¡kia dispozityvumo principo procesinis aspektas.

Toks proceso teisės normos aiÅ¡kinimas atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009).

PanaÅ¡ios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. kai nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir Å¡iuo atveju Å¡ia procesine priemone gali disponuoti tik ieÅ¡kovas. Teismo Å¡alių procesinių veiksmų kontrolė pasireiÅ¡kia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali bÅ«ti patrauktas kitas asmuo, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teises praÅ¡ant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis).

Žinoma, Å¡i teisė nėra absoliuti, proceso teisės normoje gali bÅ«ti suteikta galimybė teismui savo iniciatyva iÅ¡spręsti vieÅ¡ojo intereso bylos Å¡alių klausimÄ , pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė darbo bylose įtraukti byloje dalyvauti antrÄ jį atsakovÄ . Apelianto argumentai, kad jis ir atsakovas reiÅ¡kė praÅ¡ymus patraukti trečiÄ jį asmenį atsakovu, o teismas Å¡io klausimo nesprendė, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos CPK 43-44 straipsnių nuostatos.

Teismas nustatė, kad pagal banko pareikÅ¡tÄ skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo ieÅ¡kinį laiduotojas yra tinkamas atsakovas byloje. Å iuo atveju pasireiÅ¡kė materialusis dispozityvumo principo aspektas, nes, kaip minėta, pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant skolininkų solidariai pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų atskirai, o įvykdęs prievolę laiduotojas turi regreso teisę į pagrindinį skolininkÄ (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6. 83 straipsnis).

Procesinis dispozityvumo principo aspektas pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovas, disponuodamas ginčo objektu, pasinaudodamas procesinėmis priemonėmis, įgyvendino savo teisę reikalauti skolos grÄ Å¾inimo ir pareiÅ¡kė materialųjį teisinį reikalavimÄ vienam iÅ¡ solidariųjų skolininkų - laiduotojui, taip disponuodamas jam priklausiančia procesine teise, todėl negalima teigti, kad, pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ skolÄ priteisus tik iÅ¡ vieno solidaraus skolininko, buvo iÅ¡ esmės pažeistos CPK 43 ir 44 straipsnių nuostatos, lėmusios neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė               Rimvydas Norkus                Gintaras Pečiulis