2bede672-ee93-43be-aa3a-a11a858262ff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4320-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. N. 2014-06-30 iÅ¡siuntė paÅ¡tu teismui skundÄ (b. l. 1–2), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 282 500 Lt (81 817,66 Eur), t. y. po 500 Lt (144,81 Eur) už kiekvienÄ parÄ , neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2011-08-26 iki 2013-05-13 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurių plotas apie 8 kv. m. Kadangi kamerose dažniausiai buvo laikomas su dar 3–5 asmenimis, tai buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas.

Pažymėjo, kad kameros plotas buvo užstatytas įvairiais baldais. Nurodė, kad kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes prie mažo staliuko tilpo tik du asmenys. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo tarakonų, nuo lubų ir sienų luposi tinkas ir dažai, nebuvo vietos apsisukti ir praeiti. Skundžiasi bloga ventiliacija, gryno oro trÅ«kumu, didele drėgme. Dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų teigia patyręs ne tik fizinį diskomfortÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 6–16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas arba jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Atkreipė dėmesį, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius iÅ¡duodamas į kameras. Pažymėjo ir tai, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius, darbo resursus. Kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 1 p. (toliau – ir HN 76:2010), 24 p. reikalavimus. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad 2011-09-01 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 17), o 2013-05-14 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 18).

Laikotarpiais nuo 2011-11-29 iki 2011-12-06, nuo 2012-02-14 iki 2012-02-21, nuo 2012-03-27 iki 2013-03-29, nuo 2012-09-17 iki 2012-09-20 pareiÅ¡kėjas nebuvo LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 6–12,18).Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K 2011–2013 m. Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2013-05-13 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. Tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011-09-01, o iÅ¡vyko 2013-05-14.

Todėl teismas Å¡ioje byloje vertina pareiÅ¡kėjo D. N. reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-05-14, pagrįstumÄ .ReikalavimÄ priteisti jam 282 500 Lt (81 817,66 Eur), t. y. po 500 Lt (144,81 Eur) už kiekvienÄ parÄ , neturtinei žalai atlyginti pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, jog kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes prie mažo staliuko tilpo tik du asmenys.

Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo tarakonų, nuo lubų ir sienų luposi tinkas ir dažai, nebuvo vietos apsisukti ir praeiti. Skundžiasi bloga ventiliacija, gryno oro trūkumu, didele drėgme.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, jog Å¡is plotas minėtoje teisės normoje nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto.IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, dažnai iÅ¡ ryto bÅ«davo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas. Be to, pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu kelis kartus buvo iÅ¡vykęs ir grįžo į LukiÅ¡kių TI-K.

Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo bÅ«tas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalydamas per pusę, o jo atvykimo į įstaigÄ ir iÅ¡vykimo iÅ¡ jos dienas vertindamas kaip pusę paros.Remiantis į bylÄ pateiktais duomenimis, matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-05-14 LukiÅ¡kių TI-K praleido 609 paras. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas visÄ ginčo laikotarpį, ar ne. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (609 paras) pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 49,5 paros, t. y. 2011-09-02 ryte, 2011-09-15 ryte, 2011-09-16 ryte, 2011-10-14 vakare, 2011-10-15–2011-10-18, 2011-10-19 ryte, 2011-10-22–2011-10-24, 2011-10-25 ryte, 2011-10-27–2011-11-01, 2011-11-02 ryte, 2011-11-03, 2011-12-07 ryte, 2012-02-21 vakare, 2012-02-22–2012-02-23, 2012-02-24 ryte, 2012-02-26 vakare, 2012-03-29 vakare, 2012-04-17 ryte, 2012-05-09, 2012-05-10 ryte, 2012-07-14–2012-07-17, 2012-07-19 ryte, 2012-07-31, 2012-08-01 ryte, 2012-08-16, 2012-08-17 ryte, 2012-08-18–2012-08-19, 2012-08-20 ryte, 2012-08-22 ryte, 2012-08-23 ryte, 2012-08-29 vakare, 2012-08-30 ryte, 2012-09-01 vakare, 2012-09-02–2012-09-04, 2012-09-05 ryte, 2012-09-07 ryte, 2012-09-20 vakare, 2012-10-03 vakare, 2012-12-18 ryte, 2012-12-28 ryte, 2012-12-31 ryte, 2013-01-29 vakare, 2013-02-04, 2013-02-05 ryte, 2013-02-12, 2013-02-19 ryte, 2013-02-21 ryte, 2013-02-22 ryte, 2013-04-27–2013-04-28 (b. l. 6–12).

Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į pakankamo dydžio kamerÄ , nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 559,5 paros buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros plotas yra užstatytas įvairiais baldais, todėl nėra vietos apsisukti ir praeiti, nėra galimybės valgyti prie stalo, nes prie mažo staliuko telpa tik du asmenys.

Matyti, kad Å¡iuos nepatogumus (baldų trÅ«kumÄ , judėjimo galimybių suvaržymÄ ) pareiÅ¡kėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trÅ«kumu, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 7 p. bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga nurodyti skundo pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ .

Teismo nuomone, skundo pagrindas turėtų bÅ«ti nurodomas pakankamai detaliai, kad teismas galėtų patikrinti pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių egzistavimÄ , nes valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kuriose iÅ¡ kamerų nuo lubų luposi dažai su tinku, kuriose iÅ¡ kamerų ir kuriuo laikotarpiu buvo buitinių kenkėjų. Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius, darbo resursus.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys (b. l. 20–30), be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerose esančiais kenkėjais ir nuo lubų besilupančiais dažais su tinku, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo tik vienas stalas, skirtas dviems asmenims, todėl nebuvo pakankamai vietos pavalgyti.

Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose numatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose privalo būti vienas stalas. Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 p. taip pat nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje privalo būti stalas. Iš Lukiškių TI-K pažymos (b. l.

35) matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo vienas stalas. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės nepažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Matyti, kad nepatogumas valgyti prie stalo buvo susijęs su gyvenamųjų kamerų perpildymu, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė nevertinama kaip atskiras žalos padarymo pagrindas ir vertintinas kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).PareiÅ¡kėjas skundžiasi bloga ventiliacija, gryno oro trÅ«kumu, didele drėgme.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Lukiškių TI-K nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui (b. l. 35), o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant gryno oro trūkumo ir drėgmės patalpose. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimai nebuvo atlikti (b. l. 36–120), t. y. pažeidimų nenustatyta.Pagal CK 250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2012-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinių sveikata.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija. Teismo nustatytos aplinkybės, kad 559,5 paros pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad D.

N. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis negalima konstatuoti, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K galimai pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata ir / ar atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2027/2014) laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-05-14, tačiau pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2014-06-30. Be to, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes Å¡velnina tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčijamu laikotarpiu buvo kalinamas su pertraukomis, o ne iÅ¡tisai (4 kartus buvo iÅ¡vykęs į kitas įstaigas), t. y. nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (559,5 paros), mastÄ , kameroje per parÄ praleidžiamo laiko trukmę (beveik visa para praleidžiama kameroje), aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 3 000 Eur (10 358,4 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 3 000 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 282 500 Lt (81 817,66 Eur), t. y. po 500 Lt (144,81 Eur) už kiekvienÄ parÄ , neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.

įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, todėl jis turi teisę į dalies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nuostatas dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde suformulavo abstraktų praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nedetalizavo Å¡ių iÅ¡laidų konkretaus dydžio, nepateikė apskaičiavimų ir jų pagrindimo, todėl iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimÄ , nesprendžiamas.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str., teisėjan u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui D. N. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) (10 358,4 Lt) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė