2bed5f3d-070f-417b-b4df-fd8756e59ab6 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedyra Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinÄs darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nÄra praneÅ¡Äs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;
Legislator headnote
AI generated2bed5f3d-070f-417b-b4df-fd8756e59ab6 · Kauno apylinkÄs teismas: Su A. S. nebuvo susitarta dÄl darbo užmokesÄio, darbo pradžios ir kitų klausimų, darbo užmokestis buvo nurodytas tik paÄiame skelbime. Ji į įmonÄ atÄjo pasibandyti ar jai tinka darbas ir ar ji tinka nurodytam darbui. AtÄjus VDI atstovams, ji liko sÄdÄti kabinete, o po to paraÅ¡Ä pasiaiÅ¡kinimÄ , kad atÄjo susipažinti su darbu. Liudytoja A. D. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad R. Ū. patikrinimo dienÄ matÄ pirmÄ kartÄ ir tik žinojo, jog ji ateis į darbo pokalbį, po kurio matÄ R.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1122-1009/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00843-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 6.1; 21.1.7; 21.9.10; 21.3.3; 21.9.9 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. gegužÄs 24 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Sigita KazlauskienÄ, dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui A. S., jos atstovei advokatei Agnei Golubevienei, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â Lietuvos Respublikos ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus â atstovei Kristinai Stasytienei, teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A.
S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiama administracinÄn atsakomybÄn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t Ä : A. S. buvo kaltinama tuo, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos (toliau tekste â VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorÄs Kristina StasytienÄ ir Renata Kononova pagal 2021 m. kovo 30 d. Kauno teritorinio skyrius vedÄjo pavedimÄ Nr. 571 atliko patikrinimÄ MB â(duomenys neskelbtini)â (į. k. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Domeikava ((duomenys neskelbtini) verslo centre, (duomenys neskelbtini) kab.).
Patikrinimo metu rasti dirbantys: bendrijos vadovÄ A. S., buhalterÄ apskaitininke A. D. bei R. Ū. (gim. (duomenys neskelbtini)). Remiantis SoDros IS duomenimis R. Ū. MB â(duomenys neskelbtini)â neįdarbinta, raÅ¡ytinÄ darbo sutartis su ja nesudaryta. Remiantis R. Ū. bei bendrijos vadovÄs A. S. paaiÅ¡kinimais (raÅ¡tiÅ¡kais paaiÅ¡kinimais teiktais VDI inspektorÄms patikrinimo metu bei žodiniais paaiÅ¡kinimais užfiksuotais video įraÅ¡uose) 2021 m. kovo 30 d. apie 8.30 val. R. Ū., bendru su vadove A.
S. susitarimu, atvyko į MB â(duomenys neskelbtini)â adresu (duomenys neskelbtini), Domeikava, pasibandyti apskaitininkÄs darbo, tai buvo pirma pasibandymo diena. Patikrinimo metu R. Ū. sÄdÄjo prie stalo, naudojosi kompiuteriu, vartÄ segtuvus su dokumentais bei paaiÅ¡kino, kad susipažino su banko iÅ¡raÅ¡ais, sÄ skaitomis faktÅ«romis, o į MB â(duomenys neskelbtini)â atvyko pagal darbo skelbimÄ apskaitininkÄs pareigoms. Vadovaujantis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytu, nustatyta, kad A. S. bÅ«dama MB â(duomenys neskelbtini)â vadove, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leisdama 2021 m. kovo 30 d. dirbti R.
Ū. nepraneÅ¡usi apie jos įdarbinimÄ VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi su ja raÅ¡ytinÄs darbo sutarties, pažeidÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį 1 punktÄ . Administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija A. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. A. S. teismo posÄdžio metu savo kaltÄs dÄl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad R.
Ū. buvo pakviesta darbo pokalbiui, po to iÅ¡sprendÄ testÄ ir jai buvo leista susipažinti su dokumentais, sÄ skaitomis ir darbui naudojama sistema, tam, kad bÅ«tų patikrinta kvalifikacija. Su R. Ū. buvo sutarta tik ateiti į darbo pokalbį, taÄiau ji darbo vietoje nebuvo visÄ dienÄ ir su ja nebuvo sutarta dÄl darbo užmokesÄio už tos dienos užduotis. AdministracinÄn atsakomybÄn traukiamos A. S. atstovÄ advokatÄ AgnÄ GolubevienÄ teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä neskirti A. S. nuobaudos arba skirti Å¡velnesnÄ nuobaudÄ ir pateikÄ teismui A.
S. charakterizuojanÄius duomenis. VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovÄ Kristina StasytienÄ teismo posÄdžio metu palaikÄ administracinio nusižengimo protokolÄ ir paaiÅ¡kino, kad patikrinimo pradžioje A. S. paklausta apie darbuotojus nurodÄ R. Ū., kaip mokinÄ ir A. D., kuri tik viena buvo įdarbinta pagal Sodros duomenis. Patikrinimo metu apklausus R. Ū. nustatyta, jog darbo sÄ lygos buvo aptartos telefonu prieÅ¡ atvykstant ir sutarta atvykti 8.00 valandÄ , taÄiau pati R. Ū. nurodÄ, jog pavÄlavo, o vÄliau davÄ nenuoseklius parodymus, teigdama, jog tik susipažino su sÄ skaitomis ir sistema, o vÄliau â teigdama, jog sÄ skaitas suvedinÄjo pagal A.
S. paaiÅ¡kinimus. AtstovÄ taip pat pabrÄžÄ, kad viso patikrinimo metu, kuris truko valandÄ , R. Ū. buvo prie darbo stalo, prie kurio ir buvo rasta ir nuo jo buvo nuÄjusi trumpam tik vienÄ kartÄ , taÄiau netrukus grįžo ir vartÄ papkes, o iÅ¡vykus po patikrinimo R. Ū. liko tose patalpose. Be to, prieÅ¡ atliekant patikrinimÄ buvo peržiÅ«rÄta informacija elektroninÄje erdvÄje, kur buvo rasti MB â(duomenys neskelbtini)â darbo skelbimai, pagal kuriuos R. Ū. ir buvo atvykusi. PažymÄjo, kad A.
S. taip pat davÄ nenuoseklius parodymus ir tuoj pat po patikrinimo pateikÄ skirtingus paaiÅ¡kinimus, nei teismo posÄdžio metu, nenurodydama, jog darbuotojų atrankai buvo naudojamas testavimo metodas prie informacinÄs sistemos. AtstovÄ nelegalaus darbo faktÄ grindÄ ir A. S. paaiÅ¡kinimu, jog R. Ū. buvo leista pasibandyti tam, kad patikrintų, ar ji yra tinkama Å¡iam darbui, ir tik po to sudarytų su ja darbo sutartį, dÄl ko R. Ū. veiksmai patikrinimo metu buvo įvertinti kaip darbas, pažeidžiant įstatymų numatytus reikalavimus.
Ä® teismo klausimus apie tai, kokį darbÄ R. Ū. atliko patikrinimo dienÄ ir kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas, atstovÄ nurodÄ, jog tikrinami asmenys siekia nuslÄpti atliekamÄ darbÄ , todÄl tiksliai to įvardinti negalÄjo, taÄiau institucijos manymu, R. Ū. dirbo apskaitininkÄs darbÄ , kÄ pagrindžia pirminiai paaiÅ¡kinimai ir vaizdo įraÅ¡o medžiaga. Atsakydama į teismo klausimus atstovÄ taip pat nurodÄ, kad patikrinimo dienÄ atliekamam darbui darbo užmokestis nebuvo sutartas.
Nors patikrinimo metu įmonÄs patalpose buvo kita darbuotoja â A. D., taÄiau ji apie R. Ū. darbÄ institucijos atstovų apklausta nebuvo. Liudytoja R. Ū. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagal internete rastÄ skelbimÄ , telefonu susitarÄ su A. S. atvykti į darbo pokalbį nuo 8.00 val., kuris vyktų iki 15.00 val. Pokalbio metu kalbÄjo apie iÅ¡silavinimÄ , turimÄ darbo patirtį, po to sprendÄ testÄ . Po pokalbio nuÄjo susipažinti su darbui naudojama sistema ir sÄ skaitomis, kurių vienos suvedimÄ Ä¯ sistemÄ jai parodÄ pati vadovÄ, taÄiau ji pati jokių sÄ skaitų nesuvedinÄjo.
Su A. S. nebuvo susitarta dÄl darbo užmokesÄio, darbo pradžios ir kitų klausimų, darbo užmokestis buvo nurodytas tik paÄiame skelbime. Ji į įmonÄ atÄjo pasibandyti ar jai tinka darbas ir ar ji tinka nurodytam darbui. AtÄjus VDI atstovams, ji liko sÄdÄti kabinete, o po to paraÅ¡Ä pasiaiÅ¡kinimÄ , kad atÄjo susipažinti su darbu. Liudytoja A. D. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad R. Ū. patikrinimo dienÄ matÄ pirmÄ kartÄ ir tik žinojo, jog ji ateis į darbo pokalbį, po kurio matÄ R.
Ū. prie darbo kompiuterio, taÄiau apie jos įdarbinimÄ nieko nežinojo. Su R. Ū. apie darbo pobÅ«dį nekalbÄjo. Ä® darbo poklabį prieÅ¡ R. Ū. buvo atÄjÄs ir kitas žmogus. Tokios paÄios aplinkybÄs buvo nurodytos ir pirminiuose paaiÅ¡kinimuose, kurie raÅ¡yti dalyvaujant inspektorÄms. A. S. kaltÄ, dÄl administracinio nusižengimo padarymo, buvo grindžiama teisme iÅ¡tirtais įrodymais, o bÅ«tent: 2021 m. balandžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolu, iÅ¡ kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminÄs padaryto nusižengimo aplinkybÄs (b. l. 1), su kuriomis A.
S. nesutiko; tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 2); A. S. paaiÅ¡kinimu apie tai, kad R. Ū. nebuvo įdarbinta, nes tai buvo jos darbo pokalbis, kurio metu ji leido susipažinti su darbo aplinka (b. l. 3); R. Ū. paaiÅ¡kinimu apie tai, kad ji į darbovietÄs vietÄ atÄjo 8.30 val. susipažinti su banko iÅ¡raÅ¡ais ir sÄ skaitomis pagal darbo skelbimÄ (b. l. 4); VSDF informacinÄs sistemos iÅ¡raÅ¡u dÄl nelegalaus (neteisÄto) darbo reiÅ¡kinių kontrolÄs (b. l. 5); VÄ® âRegistrųâ centro informacija apie MB â(duomenys neskelbtini)â (b. l. 6â7); darbo skelbimų portalo iÅ¡raÅ¡u dÄl MB â(duomenys neskelbtini)â ieÅ¡komo darbuotojo (b. l. 8â11); nuotraukomis, kuriose užfiksuota R.
Ū. darbo vietoje, prie kompiuterio su segtuvais (b. l. 12â13). Teismo posÄdžio metu peržiÅ«rÄtas kompaktinis diskas su jame esanÄiu institucijos atstovų užfiksuotu vaizdo įraÅ¡u. Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priÄmimÄ Ä¯ darbÄ (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybÄ už nelegalų darbÄ . Nelegalaus darbo sÄ vokos prasme tai yra blanketinÄ norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau â DK) 98 straipsnį, kuriame apibrÄžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių:
1) yra Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinÄs darbo sutarties;
2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nÄra praneÅ¡Äs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;
3) darbÄ dirba užsienio valstybių pilieÄiai ar asmenys be pilietybÄs, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisÄs aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;
4) darbÄ dirba treÄiosios Å¡alies pilieÄiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorÄms patikrinus MB â(duomenys neskelbtini)â, darbo vietoje buvo rastos vadovÄ A. S., buhalterÄ apskaitininke A. D. bei R. Ū., su kuria raÅ¡ytinÄ darbo sutartis sudaryta nebuvo. Tiek R. Ū., tiek bendrijos vadovÄ A. S. VDI inspektorÄms patikrinimo metu ir tuoj po jo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodÄ, kad 2021 m. kovo 30 d. apie 8.30 val.
R. Ū. bendru su vadove A. S. susitarimu atvyko į MB â(duomenys neskelbtini)â adresu (duomenys neskelbtini), Domeikava, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar siÅ«lomas apkaitininkÄs darbas tinkamas ir asmuo jam tinka. Patikrinimo metu R. Ū. sÄdÄjo prie stalo, naudojosi kompiuteriu, vartÄ segtuvus su dokumentais, taÄiau įdarbinta nebuvo. Esant Å¡ioms faktinÄms aplinkybÄms, dÄl kurių ginÄo byloje nekilo, VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorÄ A. S. suraÅ¡Ä administracinio nusižengimo protokolÄ , dÄl to, kad ji, bÅ«dama MB â(duomenys neskelbtini)â vadove, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leisdama 2021 m. kovo 30 d. dirbti R.
Ū., nepraneÅ¡usi apie jos įdarbinimÄ VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudariusi su ja raÅ¡ytinÄs darbo sutarties, pažeidÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį 1 punktÄ , t. y. konstatavo nelegalaus darbo požymius. TaÄiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad tam, jog darbas bÅ«tų vertinamas kaip nelegalus, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudÄties objektyviuosius požymius:
1) nustatyti, kad asmuo pradÄjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turÄti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybÄs, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietÄje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. PabrÄžtina, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams â tiek darbuotojui, tiek darbdaviui â raÅ¡ytinÄ darbo sutartis nÄra sudaryta, o darbdavys neturi teisÄs leisti pradÄti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus.
TaÄiau nagrinÄjamoje byloje pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudÄties požymius, nÄra surinkta, nors tokiÄ pareigÄ pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį turi bÅ«tent tyrimÄ atlikusi inspekcija. Institucija, kuriai įstatymo leidÄjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimÄ , bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitiems, taip pat ir teismui. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu.
IÅ¡ paminÄtų teisÄs nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamÄ teismų praktikÄ pagrindiniai įrodymai Å¡ios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbanÄio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, maÄiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad VDI inspektorių patikrinimo metu A. S. ir R. Ū. paaiÅ¡kino, kad pastaroji į MB â(duomenys neskelbtini)â buvo atvykusi darbo pokalbiui ir tuoj po jo Äjo susipažinti su apskaitininkÄs pareigoms atlikti reikalinga naudotis sistema ir sÄ skaitomis, dÄl ko patikrinimo metu buvo rasta darbo vietoje, prie kompiuterio vartanti segtuvus. Å ias aplinkybes tiek administracinÄn atsakomybÄn traukiama A. S., tiek ir liudytojos R. Ū. bei A. D. patvirtino tolimesnio tyrimo bei teismo posÄdžio metu, kuriais teismas neturi objektyvaus pagrindo netikÄti.
Be to, atkreiptinas dÄmesys, jog liudytojų bei administracinÄn atsakomybÄn patrauktos A. S. paaiÅ¡kinimai nuosekliai patvirtina patikrinimo dienÄ , t. y. 2021 m. kovo 30 d. MB â(duomenys neskelbtini)â vykusiÄ darbuotojų atrankÄ , pagal patalpintÄ darbo skelbimÄ apskaitininko pareigoms užimti. Teismas sprendžia, kad ValstybinÄs darbo inspekcijos atstovÄs nurodytos aplinkybÄs neleidžia sprÄsti, jog yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisÄs pažeidimo, sudÄties objektyvieji požymiai:
1) asmuo pradÄjo dirbti realiai, tarp MB â(duomenys neskelbtini)â ir R. Ū. buvÄ santykiai turÄjo darbo sutarties požymius, t. y. buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, R. Ū. dirbo paklusdama darbovietÄje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai už sutartÄ atlygį. Gi prieÅ¡ingai, bylos duomenys ne tik Å¡ias aplinkybes paneigia, taÄiau ir patvirtina jau ankÅ¡Äiau paminÄtÄ vykdytÄ darbuotojų atrankÄ : bendrijos vadovÄs nurodymu, R. Ū. atvyko darbo pokalbiui, kurio metu atsakinÄjo į klausimus apie kvalifikacijÄ ir darbo patirtį, sprendÄ testÄ turimoms žinioms patikrinti, o praÄjusi Å¡iuos etapus â pradÄjo susipažinti su apskaitininkÄs funkcijoms atlikti naudojama sistema, taÄiau su A.
S. nebuvo sutarusi nei dÄl darbo pradžios laiko, nei dÄl darbo mÄnesinio ar valandinio užmokesÄio, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis, nes nebuvo sutarta dÄl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dÄl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų. Å io kodekso 34 straipsnyje nustatytos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos: kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dÄl darbo funkcijos, darbo apmokÄjimo ir darbovietÄs. DK 42 straipsnyje taip pat nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradÄjus dirbti, taÄiau darbdavys leidžia darbuotojui pradÄti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietÄje nustatanÄiomis darbo teisÄs normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Taigi sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisÄs akto nuostatas, sutartus bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, iki darbo pradžios atliekami veiksmai (susipažinimas su darbo sÄ lygomis, tvarka ir kt.) nÄra laikoma darbu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, bei remiantis įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nÄra įrodyta, jog tarp R.
Ū., kaip darbuotojos ir MB â(duomenys neskelbtini)â vadovÄs A. S., kaip darbdavio, bÅ«tų susiklostÄ darbo teisiniai santykiai ir kad R. Ū., paklusdama įmonÄs tvarkai ir darbdaviui protokole nurodytu laiku ir vietoje dirbo MB â(duomenys neskelbtini)â atlikdama apskaitininkÄs funkcijas, t. y. teikÄ savo darbo paslaugÄ ir už tai gavo materialinÄ naudÄ , todÄl konstatuotina, kad nagrinÄjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nÄra įrodytas, administracinio nusižengimo požymių nÄra, o po darbo pokalbio vykÄs praktinis susipažinimas su darbo aplinka, siekiant patikrinti darbuotojo kvalifikacijÄ bei gebÄjimus, o darbuotojui â įvertinti galimybÄ atlikti funkcijas, negali bÅ«ti vertinamas kaip nelegalus darbas.
Ä®vertinÄs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esanÄių duomenų visuma neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad A. S. veiksmuose yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todÄl administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: Administracinio nusižengimo teisenÄ A.
S. atžvilgiu dÄl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veiksmuose Å¡io administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄja Sigita KazlauskienÄ