2016-12-14 Nr. AB-24018-3-61-3-03758-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-961-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03758-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Teisme gautas pareiškėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės mėn. raštą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vieną eurą neturtinės žalos atlyginimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 metų gegužės mėnesio raštą. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl pareiškėjo skundą dėl šio rašto panaikinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas skunde taip pat kėlė klausimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo teisėtumo. Minėtas įsakymas yra norminio pobūdžio dokumentas.

Pareiškėjas galėtų teikti prašymą iškelti norminę bylą ir ginčyti šį dokumentą tik ABTĮ 113 straipsnyje nustatytu atveju, t. y. jeigu būtų kilęs ginčas ir būtų nagrinėjama individuali byla dėl jo teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju individuali byla dėl jo teisių pažeidimo negali būti pradėta, kadangi pareiškėjas skundžia informacinio pobūdžio raštą.

III. Pareiškėjas A. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad Teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše buvo numatyta, kokių produktų negali įsigyti nuteistieji. Pareiškėjo vertinimu, minėtame sąraše nėra tam tikrų produktų, nors nėra jokių priežasčių juos uždrausti. Be to, jis yra diskriminacinis, nes jame be pagrindo išskirtos dvi nuteistųjų grupės. Nurodo, kad kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad būtų paaiškinta, kodėl jam uždrausta įsigyti tam tikrus produktus, ir skundžia minėtą raštą, nes nesutinka su motyvacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės mėn. raštą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vieną eurą neturtinės žalos atlyginimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundžiamas Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės mėn. raštas jam jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Minėtu raštu pareiškėjas yra informuojamas apie pasikeitusį teisinį reguliavimą, paaiškinama, kodėl tam tikrų produktų įsigijimas yra apribotas. Taigi Teisingumo ministerijos raštas yra informacinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundą dėl Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės mėn. rašto panaikinimo nepagrįstai atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 5 punktu prie administracinių paslaugų yra priskiriamas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu ar prašymu dėl informacijos suteikimo, Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiškėjo ir kitų asmenų panašius skundus/prašymus, parengė vieną atsakymą ir paprašė jį įteikti suinteresuotiems asmenims per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kuriame pareiškėjas (ir kiti minėti asmenys) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi pareiškėjas kelia ginčą su Teisingumo ministerija dėl informacijos suteikimo. Be to, pareiškėjas reikalauja iš Teisingumo ministerijos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, apie ką teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą nepasisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo procesas negali vykti bei taikė atitinkamą atsisakymo priimti skundą pagrindą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius