Legislator Case Law & Legislation
2be7b282-06d1-49b1-b666-541589dd7df2 AI generated

2be7b282-06d1-49b1-b666-541589dd7df2 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 2be7b282-06d1-49b1-b666-541589dd7df2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., atsakovei D. M. ir atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, ieÅ¡kovės pusėje trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. Z., ieÅ¡kovės pusėje trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. U. ir I. Z. atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-2982-356/2020 pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams D.

Legislator headnote

AI generated

2be7b282-06d1-49b1-b666-541589dd7df2 · Utenos apylinkės teismas: grįžo gyventi pas motinÄ ir patėvį. Ä® (duomenys neskelbtini)vaiko teisių apsaugos skyrių (duomenys neskelbtini) kreipėsi A. U., atėjo kartu su I. K., su kuria susipažino internetu, bei pateikė praÅ¡ymÄ , jame nurodė, kad iÅ¡ patėvio R. M. ji patiria seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtÄ , o jos mama apie tai žino, bet nieko nedaro, ja netiki ir palaiko patėvį. Po Å¡io pareiÅ¡kimo A. U. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Keywords

AI generated
medical care requirements child protection costs medical expenses parental maintenance contribution family hardship unfit notwithstanding health condition
AI generated
527bfd06-bebb-4d6a-9b6a-44b31cd453f2
Administracinė byla Nr. A2.9.-911-237/2012 (Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00852-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija (S) 52.3., 48.5.              NUTARIMAS 2012 m. spalio 29 d.Raseiniai                  Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, iÅ¡nagrinėjusi A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), jai nedalyvaujant, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :                                                                 A.
c3ebbf37-91ab-4489-9cd7-10b88958f19b
?NUORAŠAS Civilinė byla Nr.
6de9ba50-ec37-4f67-a5b7-9ca0675dd127
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant pareiškėjos S.
4dc90f66-ad5a-4b92-b20e-58e7d2caa25b
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.1.; 2.3.9.3.2.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.10.
5007addd-6440-47a6-b4ce-36ea9fbf4241
ieÅ¡kinį atsakovei I. N. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, materialinio iÅ¡laikymo padidinimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o neterminuotai apriboti motinos I. N. valdžiÄ dukros G. E., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu, uždrausti atsakovei bendrauti su dukra, pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2982-356/2020 Teisminio proceso Nr.2-50-3-00674-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos : 3.2.6.1.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.2. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Elonai Mackutei, dalyvaujant: ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I.

J., atsakovei D. M. ir atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, ieÅ¡kovės pusėje trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. Z., ieÅ¡kovės pusėje trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. U. ir I. Z. atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-2982-356/2020 pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams D.

M. ir V. U. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, ieÅ¡kovės pusėje tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. U., I. Z. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kiniu prašė: laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžiÄ nepilnamečio vaiko A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iÅ¡laikymÄ A.

U., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiekvieno atsakovo 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020-01-20 iki dukros pilnametystės; A. U. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinÄ ja rÅ«pintoja I. K. (pavardė bylos nagrinėjimo metu – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė faktines aplinkybes ir motyvus nurodė ieÅ¡kinyje, o atstovė, praÅ¡ydama ieÅ¡kinį tenkinti, paaiÅ¡kino, kad abu atsakovai nuo 2018 m. visiÅ¡kai nesirÅ«pina nepilnamete dukra A., nes jai nesudaro saugių gyvenimo sÄ lygų, nesirÅ«pina jos sveikata ir ugdymu, materialiai neiÅ¡laiko, su ja nebendrauja, atsakovė neapgynė dukros nuo patėvio nusikalstamų veiksmų, netiki dukra, taip pat nebendradarbiauja su ieÅ¡kovės atstovais, socialiniais darbuotojais, nepriima teikiamos pagalbos, atsakovas, bÅ«damas informuotas apie tai, kad dukra negali gyventi atsakovės Å¡eimoje, dukros su savimi gyventi nepasiėmė.

Tokia atsakovų neteisėta veika yra pagrindas jiems tėvų valdžiÄ laikinai apriboti, priteisti dukros Austėjos iÅ¡laikymui iÅ¡ abiejų atsakovų periodines 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamas iÅ¡mokas nuo laikinosios rÅ«pybos nustatymo iki dukros pilnametystės. Taip pat yra pagrindas A. U. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinÄ ja rÅ«pintoja I. Z. Atsakovas V. U. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovė D.

M. nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė ir atstovė paaiÅ¡kino, kad surinkti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumo dėl motinos valdžios apribojimo, nes atsakovė su dukra nuolat bendrauja ryÅ¡io priemonėmis, tik vengia tiesioginio bendravimo dviese, nes baiminasi bÅ«ti eilinį kartÄ dukros apkaltinta poveikio darymu, nes dar vyksta ikiteisminiai tyrimai. DukrÄ nuolat remia materialiai, laikinoji rÅ«pintoja atsisakė iÅ¡ jos priimti iÅ¡laikymui skirtas lėšas.

Ji pati turi sveikatos sutrikimų, yra tik iÅ¡ dalies darbinga. Save laiko iÅ¡ dalies kalta tik dėl to, kad dukrÄ iÅ¡lepino, laiku nepastebėjo, kad dukrai reikalinga specialistų pagalba. Niekada dukros atžvilgiu nenaudojo jokio smurto. Problemos dėl dukros elgesio prasidėjo nuo 15 metų, ji nepagrįstai apkaltino jÄ , jos sutuoktinį R. M., savo brolį P. U. ir močiutę smurtu prieÅ¡ jÄ , ikiteisminiai tyrimai, nepasitvirtinus faktams ir nesurinkus tam įrodymų, buvo nutraukti. Bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais ji pastoviai patirdavo psichologinį smurtÄ , nes buvo kaltinama nepilnametės dukros akivaizdoje, nebuvo iÅ¡klausyta, ja darbuotojai netikėjo ir jai nepadėjo.

Dėl iÅ¡laikymo dukrai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja. Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės pusėje tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. U., I. Z., atstovaujamos advokato padėjėjo Mato Lasausko, nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko, nes vaikÄ grÄ Å¾inus motinos globon gali kilti pavojus vaiko tiek psichologinei, tiek fizinei sveikatai, be to, laikotarpiu kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl A. patėvio galimai padarytos nusikalstamos veikos, atsakovė gali daryti poveikį dukrai, todėl nebÅ«tų galima ne tik grÄ Å¾inti atsakovei dukrÄ , bet bÅ«tina vengti ir bet kokio kontakto.

Trečiasis asmuo I. Z. paaiÅ¡kino, kad ėmėsi A. rÅ«pintojos pareigų atsakingai, t. y. tik priėmusi sprendimÄ rÅ«pintis A. ne tik iki jos pilnametystės, bet iki tol, kol ji įsitvirtins gyvenime. A. Å¡iuo metu teikiama specialistų pagalba, ir ji pagalbÄ priima, jau yra teigiamų pokyčių, tačiau tÄ pasiekti nebuvo lengva. Ji ne kartÄ atsakovei siÅ«lė bendrauti su dukra, tik kartu dalyvaujant socialiniams darbuotojams, kad nekiltų jokių nesusipratimų. Atsakovės klausiama dėl iÅ¡laikymo teikimo ji neteisingai suprato ir per klaidÄ nurodė, kad pinigų vaiko iÅ¡laikymui jai nereikia.

Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl atsakovams tėvų valdžios laikino apribojimo Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. U. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina yra atsakovė D. M., o tėvas – atsakovas V. U. Dėl A. U. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) metais teismo sprendimu, kuriuo nutraukta atsakovų santuoka.

Tačiau, atsakovės teigimu, atsakovas dukros gyvenime nedalyvauja ne nuo (duomenys neskelbtini) metų, o nuo dukros gimimo. Atsakovė vėliau sudarė santuokÄ ir iki Å¡iol gyvena kartu su sutuoktiniu R. M., atsakovas gyvena užsienio valstybėje, kur sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ . Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duotas leidimas paimti A. U. iÅ¡ jos tėvų. IÅ¡vada, kad A. U. auga nesaugioje aplinkoje, kad jai kilęs antras grėsmės lygis, t. y. realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, buvo padaryta remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo (duomenys neskelbtini) anketos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nes į mokyklÄ A.

U. atvyko su smurto žymėmis ant veido, skundėsi kojos ir nugaros skausmu, nurodė, kad jÄ sumušė patėvis, o mama apie tai žinojo ir liepė meluoti, kad jÄ sumušė draugės, kad patėvis, bÅ«damas girtas, dažnai smurtauja prieÅ¡ jÄ ir mamÄ . Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. buvo nustatyta laikinoji rÅ«pyba, ji apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, o (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovės duomenimis, A. U. teigiant apie neteisėtus jos patėvio veiksmus, atsakovė viskÄ neigė, netikėjo savo dukra, kaltino jÄ iÅ¡sigalvojimais, nesutiko bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, ieÅ¡kove. Atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė noro ir nepradėjo pats rÅ«pintis dukra, nors ir žinojo, kad jai yra nustatyta laikinoji rÅ«pyba. Kaip matyti iÅ¡ A. U. raÅ¡ytų praÅ¡ymų, ji (duomenys neskelbtini) vasarį prašė leisti jai gyventi namuose kartu su motina ir patėviu, nes Å¡eimoje smurto niekada nėra buvę, prašė, kad nebÅ«tų atliekamos psichiatrinės ekspertizės, o visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo Å¡eimos nariui ar giminaičiui buvo nutrauktas, (duomenys neskelbtini) A.

U. grįžo gyventi pas motinÄ ir patėvį. Ä® (duomenys neskelbtini)vaiko teisių apsaugos skyrių (duomenys neskelbtini) kreipėsi A. U., atėjo kartu su I. K., su kuria susipažino internetu, bei pateikė praÅ¡ymÄ , jame nurodė, kad iÅ¡ patėvio R. M. ji patiria seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtÄ , o jos mama apie tai žino, bet nieko nedaro, ja netiki ir palaiko patėvį. Po Å¡io pareiÅ¡kimo A. U. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų nutartimi, priimta (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duotas leidimas paimti A. U. iÅ¡ jos tėvų. IÅ¡vada, kad A. U. auga nesaugioje aplinkoje padaryta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Vaiko paėmimo iÅ¡ jam nesaugios aplinkos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų: kad A. U., gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), galimai patiria seksualinį, fizinį bei psichologinį smurtÄ ;

Austėja sutinka bÅ«ti paimta iÅ¡ tėvų, nes ji su mama negali gyventi, kadangi mama gyvena su patėviu, kuris smurtauja prieÅ¡ jÄ , o tėvas gyvena užsienyje ir jai nėra galimybės gyventi kartu su juo; Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), savaitgaliais parvyksta į (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės duomenimis, A. tėvas gyvena užsienyje, vaiko neaugina ir juo nesirÅ«pina, susitinka su dukra labai retai. Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ buvo gauti duomenys apie tai, kad Utenos apskrities VPK KP NTS atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. (duomenys neskelbtini) A.

U. sutiko, kad bÅ«tų paimta iÅ¡ Å¡eimos ir nurodė, kad jau nuo 12 metų amžiaus ji iÅ¡ patėvio R. M. patiria seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtÄ , o gyventi kartu su tėvu negali, nes jis gyvena užsienio valstybėje. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios rÅ«pybos nustatymo“ A. U. buvo nustatyta laikinoji rÅ«pyba, laikinai jos rÅ«pintoja paskirta I. K., su kuria A. gyvena iki Å¡iol. IeÅ¡kovės duomenimis, nuo 2019-11-27 darbui su atsakovės Å¡eima buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas.

Specialistai tiek telefonu, tiek nuvykę į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ siÅ«lė intensyviÄ pagalbÄ , tačiau atsakovė teigė, kad ji nenori bendrauti ir bendradarbiauti, jos manymu, jai pagalba nereikalinga, dėl visko kaltino dukrÄ , vėliau nebeatsiliepdavo, todėl mobilios komandos darbas su Å¡eima nevyko. Kadangi atsakovas nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), jam teikti paslaugų nebuvo galimybės, jis buvo informuotas ir žinojo, kad jo dukrai A. yra nustatyta laikinoji rÅ«pyba, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo pats ja pasirÅ«pinti.

Darbui su atsakovės Å¡eima nuo 2019-11-28 taip pat buvo pradėtas ir atvejo vadybos procesas. Utenos rajono socialinių paslaugų centras informavo, kad atvejo vadybininkas su atsakove susisiekė telefonu, informavo ir kvietė dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, tačiau atsakovė taip pat teigė, kad Socialinių paslaugų centro specialistų pagalbos nepriims ir posėdyje nedalyvaus. Buvo organizuoti du posėdžiai, tačiau juose nedalyvavo nei atsakovė, nei jos vyras R. M. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovės vertinimu, buvo prieita prie iÅ¡vados, kad visos įmanomos pagalbos Å¡eimai priemonės buvo iÅ¡naudotos ir nebuvo veiksmingos, vaiko atstovai pagal įstatymÄ nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, todėl ir toliau iÅ¡liko realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, todėl ieÅ¡kovė, nors iki vaiko pilnametystės dar galėjo tęstis laikinoji globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.253 straipsnio 2 dalis), nusprendė kreiptis į teismÄ dėl sankcijos atsakovams taikymo – tėvų valdžios laikino apribojimo, ieÅ¡kinys paduotas (duomenys neskelbtini), taigi likus (duomenys neskelbtini) iki atsakovų dukros pilnametystės. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d.

įstatymu Nr. I-983 (toliau – Konvencija), 1 straipsnį, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal įstatymÄ pilnametystė nepripažinta anksčiau. Pagal CK 2.50 straipsnio 1 dalį fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiÅ¡kai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aÅ¡tuoniolika metų, o tuo pačiu pasibaigia ir tėvų valdžia (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). A. U. (duomenys neskelbtini) taps pilnametė, taigi dar neįsiteisėjus teismo sprendimui, ji savarankiÅ¡kai spręs dėl savo teisių įgyvendinimo.

Konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Konvencija siÅ«lo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, iÅ¡klausyti vaiko nuomonę. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais. PrieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovų dukros nuomonė buvo iÅ¡klausyta per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovÄ , A.

U. pageidavo gyventi kartu su rÅ«pintoja, teigė, kad su motina beveik nebendrauja (motina jos nepalaiko, pokalbių metu daro spaudimÄ atsisakyti parodymų, ji dėl to jaučiasi kalta), su tėvu bendravo labai mažai, nes jis gyvena užsienio valstybėje, taip pat nebendrauja su broliu, o su močiutėmis bendrauja retai. Atsakovų dukros nuomonė betarpiÅ¡kai civilinės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡klausyta nebuvo, atsižvelgiant į jos tuo metu buvusiÄ sveikatos bÅ«klę, kuriÄ patvirtino pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini), toliau specialistų pagalba teikiama ambulatoriÅ¡kai).

Laikinoji rÅ«pintoja I. Z. iÅ¡sakė atsakovų dukros pageidavimÄ toliau gyventi kartu su ja, rÅ«pintoja, o taip pat, kad iÅ¡ motinos nebÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų dukra nuo pat gimimo gyveno tik su motina, o jai sudarius santuokÄ , atsakovė augino dukrÄ kartu su sutuoktiniu R. M. Atsakovas, minėta, sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , gyvena užsienio valstybėje. Atsakovės teigimu, nuo santuokos sudarymo tarp A. ir patėvio užsimezgė artimas ryÅ¡ys, jų santykiai buvo geri. Atsakovas su dukra bendravo epizodiÅ¡kai, betarpiÅ¡kai nedalyvavo jÄ auklėjant, nesidomėjo dukros sveikata, pasiekimais ir kt. Šalių nebuvo ginčijama, kad atsakovų dukros teisių įgyvendinimÄ bei jos interesų tenkinimÄ iÅ¡ esmės užtikrino atsakovės ir jos sutuoktinio Å¡eima, o atsakovo vaidmuo dukros gyvenime buvo epizodinis, dėl to susiklostė situacija, kad A. neturi artimo ryÅ¡io su tėvu. Nagrinėjamu atveju nustatytos labai svarbios faktinės aplinkybės, kad buvo/yra pradėta keletas ikiteisminių tyrimų, kurie pradėti dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį.

Bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Å¡eimose galimai nukentėjusių vaikų dėl jų atžvilgiu naudoto fizinio ar kitokio pobÅ«džio smurto, paprastai yra skiriamos ekspertizės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus Å¡eÅ¡to skirsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal minėtus BK straipsnius nėra užbaigti, nes, be kt. procesinių veiksmų atlikimo, buvo paskirtos ir atliekamos ekspertizės. Dėl ilgų ekspertizių laukimo terminų užsitęsia ikiteisminio tyrimo trukmė, tiek vaikai, tiek jų tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai) pernelyg ilgÄ laikÄ bÅ«na neapibrėžtoje padėtyje, be to, tokiose bylose dažnai ribojamas nukentėjusio vaiko ir Å¡eimos bendravimas, siekiant iÅ¡vengti poveikio vaikui, kol nėra surinkti visi bylai svarbÅ«s duomenys (tarp jų ir neatlikta ekspertizė).

Nagrinėjamu atveju dėl užsitęsusių ikiteisminių tyrimų yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovė, jos teigimu, baiminasi viena bendrauti su dukra, nes pastaroji jÄ nuolat apkaltina poveikio darymu, nors ji tokio poveikio nedaro, bendraudama kalba visai apie kitus dalykus, kartu ruoÅ¡ia valgį, ar užsiima kitokia veikla. Atsakovė nurodė, kad vengti tiesioginio bendravimo su dukra, kai nėra kitų asmenų, jai patarė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Laikinoji A. rÅ«pintoja yra tokios pat nuomonės, kad atsakovei derėtų su dukra bendrauti tik kitų asmenų akivaizdoje.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės ir dukros tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ patvirtinančių įrodymų, jos bendrauja įvairiais klausimais, atsakovė dukrÄ remia materialiai, tačiau jų tarpusavio santykiai dėl pradėtų ir neužbaigtų ikiteisminių tyrimų normaliai nesiklosto. Minėta, kad paskutinį kartÄ Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų nutartimi, priimta (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duotas leidimas paimti A. U. iÅ¡ jos tėvų, nustatyta laikinoji rÅ«pyba, o laikinÄ jÄ rÅ«pintojÄ pasirinko pati atsakovų dukra.

Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad atsakovų dukrai reikalinga specialistų pagalbÄ , tokias aplinkybes patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų J. K. (A. laikinai gyveno (duomenys neskelbtini)), L. T. (atsakovės kaimynės) parodymai. A. U. buvo nustatytos diagnozės (pagal (duomenys neskelbtini)): (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bÅ«tina ilgalaikė tęstinė psichologinė/psichoterapinė pagalba.

Laikinoji A. rÅ«pintoja I. Z. detaliai paaiÅ¡kino, su kokiomis problemomis ji pati susidÅ«rė tapusi A. rÅ«pintoja, kokių ėmėsi priemonių, kurių dėka A. jau priima teikiamÄ specialistų pagalbÄ , pamažu atsiveria jai, jos kalbasi A. rÅ«pimomis temomis, analizuoja poelgius (pvz., dėl bėgimo iÅ¡ namų), A. nebežaloja savęs. Å ioje byloje bÅ«tina nustatyti, kaip geriausiai užtikrinti atsakovų dukros interesus tol, kol ji dar yra nepilnametė ir kai ji, dėl susiklosčiusių aplinkybių negali gyventi atsakovės Å¡eimoje ir negali gyventi atsakovo Å¡eimoje, pageidauja toliau gyventi jai saugioje ir priimtinoje aplinkoje, kuriÄ sudarė jos pačios pasirinkta rÅ«pintoja I.

Z. Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų. Taigi sprendžiant įvairių susidÅ«rusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimÄ , atliekamas visos Å¡eimos situacijos tyrimas, kad nustatyti, koks sprendimas bÅ«tų geriausias vaikui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. IeÅ¡kovė, remdamasi CK 3.180 straipsnio teisės normomis, įvertinusi faktines aplinkybes, kurios, ieÅ¡kovės nuomone, patvirtina, kad atsakovai elgiasi netinkamai, nes visiÅ¡kai nesirÅ«pina dukra, o nesirÅ«pinimas savo dukra ir pastangų ja rÅ«pintis nerodymas yra žalingas, kenkia atsakovų dukros fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, prašė laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžiÄ .

Konkrečiai dėl atsakovės nurodė: atsakovės elgesys patvirtina, kad ji nebuvo ir nėra tas artimas vaikui asmuo, kuris apgintų ir saugotų nuo neteisėtų veiksmų, kuriuos dukra patyrė; tikėtina, kad dėl motinos įtakos A. keitė savo parodymus pirmojo ikiteisminio tyrimo metu; atsakovės teigimu, A. viskÄ iÅ¡sigalvoja dėl kažkokių psichinių sutrikimų, tačiau dėl dukros sveikatos pas gydytojus nesikreipė; po to, kai paskutinį kartÄ dukra buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos, atsakovė nusprendė nebendradarbiauti su ieÅ¡kovės ir Socialinių paslaugų centro darbuotojais, pasirinko gyventi su savo vyru R.

M., nors A. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ gyventi tik su mama, t. y. be patėvio, kurį kaltina neteisėtais veiksmais jos atžvilgiu; neteikia iÅ¡laikymo, dukros nelanko. Dėl atsakovo konkrečiai nurodė: atsakovas su dukra A. bendrauja retai, nes nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), kur sukÅ«rė kitÄ Å¡eimÄ ; nuo dukros gimimo ja nesirÅ«pino, neauklėjo ir neprižiÅ«rėjo; po to, kai (duomenys neskelbtini) dukra buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos, jis buvo sugrįžęs į LietuvÄ , tačiau nepasiėmė dukros auginti pats, net ir žinodamas, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; bÅ«damas Lietuvoje atsakovas bendrauja epizodiÅ¡kai, t. y. nepakankamai; nuo (duomenys neskelbtini), kai dukra vėl buvo paimta, nepradėjo ja rÅ«pintis ir neiÅ¡reiÅ¡kė noro pats auginti dukrÄ , tokiu bÅ«du jis nusiÅ¡alina nuo tėvo pareigų, neteikia iÅ¡laikymo, dukros nelanko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija.

Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigÅ«nai. Pažymėtina, kad vieÅ¡ieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. PrieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų bÅ«ti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).

EŽTT aiÅ¡kindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymÄ . Pakanka, kad (net nesant jokių formalių iÅ¡vadų) bÅ«tų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamÄ jį kaltu (Minelli;

Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I). Be to, nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei teismui sprendimu civilinėje byloje nesuteikta teisė kvestionuoti įsiteisėjusio ir nustatyta tvarka nepanaikinto nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, turinį, laikant nutarimÄ nepakankamai teisėtu ar pagrįstu. Taigi, nepaneigiant nukentėjusio asmens teisių, tačiau paisant minėtų teisės normų, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, t. y. nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio nei atsakovės, nei jos sutuoktinio atžvilgiu, nesant panaikinta nutarimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra teisinio pagrindo civilinėje byloje atsakovę ir jos sutuoktinį apkaltinti padarius nusikaltimus prieÅ¡ atsakovų dukrÄ , t .t. nėra pagrindo kaltinti atsakovę dėl to, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu ir neapsigyveno skyrium nuo sutuoktinio, taip sudarydama sÄ lygas jai gyventi tik su dukra.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, dėl ligų (pagal (duomenys neskelbtini)): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovės darbingumÄ sÄ lygoja, be kt., ir viena iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Jau minėta, kad atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė noro pasiimti dukrÄ Ä¯ savo Å¡eimÄ , tačiau, kaip nustatyta, jie abu vienas kitÄ labai mažai pažįsta, niekada nėra gyvenę kartu, nes susiklostė tokios aplinkybės, kad A. augo ir buvo auklėjama atsakovės Å¡eimoje. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimÄ , nėra apibrėžtas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant vaikas gali bÅ«ti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali bÅ«ti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir yra viena iÅ¡ dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirÅ«pinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sÄ lygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi bÅ«ti perkeltas į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant Å¡ių kaltės, tėvams iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan.

Atskyrus vaikÄ nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grÄ Å¾inti iÅ¡ kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sÄ lygomis ir juo bÅ«tų rÅ«pinamasi. Teismas vertina, kad objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, nagrinėjamu atveju bÅ«tų pagrindas pripažinti tiek tai, kad atsakovas niekada negyveno kartu su dukra, dėl to jų santykiai nėra artimi, o A. dėl susiklosčiusios situacijos (ryÅ¡io su tėvu nebuvimo, jo gyvenimo užsienio valstybėje) mano, kad gyventi kartu negali, o atsakovas tokias pareigas vykdyti nepasirengęs, iÅ¡laikymas iÅ¡ jo buvo priteistas teismo sprendimu, bei tai, kad Å¡iuo metu tarp atsakovės ir dukros A., kurios abi turi sveikatos sutrikimų, yra artimas ryÅ¡ys, atsakovė domisi dukra, tačiau yra susiklosčiusi ypatingai jautri situacija, o nesant leistinų raÅ¡ytinių įrodymų (apkaltinamųjų nuosprendžių), kurie paneigtų atsakovės ir jos sutuoktinio nekaltumo prezumpcijÄ , nesant teisinio pagrindo Å¡iuo sprendimu kvestionuoti nutarimÄ , kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovės kaltę dėl to, kad dukra negyvena kartu, o atsakovė nėra sudariusi tokių sÄ lygų, kad gyventų skyrium nuo sutuoktinio, tačiau kartu su dukra, taip pat nėra pagrindo laikyti įrodyta atsakovo kaltę dėl to, kad Å¡iuo metu dukra negali gyventi jo Å¡eimoje.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas, atsižvelgęs dar ir į tÄ aplinkybę, kad atsakovų dukra (duomenys neskelbtini) taps pilnametė, daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga spręsti tik dėl A. atskyrimo nuo abiejų tėvų, nes neginčijamas pagrindas (atsakovų visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas nepilnamete dukra) atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžiÄ nenustatytas. Teismas vertina, kad tokio pobÅ«džio vaiko laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka atsakovų dukros geriausius interesus.

Ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, nes taikoma kitokia, tačiau viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų dukrai nustatyta laikinoji rÅ«pyba, vaiko rÅ«pintoja paskirta I. Z. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, į atsakovų dukros pareikÅ¡tÄ nuomonę, gyvenamoji vieta nustatytina iki jos pilnametystės kartu su rÅ«pintoja I. Z., jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), nes tokia padėtis Å¡iuo metu labiausiai atitinka vaiko geriausius interesus (CPK 406 straipsnis).

Nors CPK 4961 straipsnis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ , tačiau, minėta, A.U. (duomenys neskelbtini) taps pilnametė. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigÄ tėvams materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o Å¡io straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

VaikÄ atskyrus nuo tėvų, pastarųjų pareiga iÅ¡laikyti vaikus iÅ¡lieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovai negali bÅ«ti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaikÄ maitinant, aprengiant, prižiÅ«rint jo sveikatÄ , sudarant sÄ lygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo bÅ«dus, kuriuos gali priteisti teismas:

1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas;

2) konkrečiÄ pinigų sumÄ ;

3) priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priteistino iÅ¡laikymo dydžio kriterijumi gali bÅ«ti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2020-01-01 yra 607 EUR. Atsakovų dukrai (duomenys neskelbtini) sukaks 18 metų, nagrinėjamu atveju pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų dukra turi specialių poreikių, todėl bÅ«tinos medicininės paslaugos, savo turto neturi, jai paskirta iÅ¡moka.

Atsakovų dukrai nustatyta laikinoji rÅ«pyba, todėl gyvenamÄ jį bÅ«stÄ jai užtikrina rÅ«pintoja. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, darytina iÅ¡vada, kad labiausiai atsakovų nepilnametės dukros poreikius tenkintų iÅ¡laikymas, atsakovų teikiamas kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų, kad Å¡iuo metu vaiko poreikius geriau atitiktų kitoks iÅ¡laikymo bÅ«das, negauta.

IÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai, minėta, priteistas Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatyta kas mėnesį mokėti 101,37 EUR (350 Lt). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti iÅ¡laikymo dydį, pakeisti jo formÄ , jeigu teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡ esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos (vaiko liga ir kt.).

Taigi pasikeitus bent vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai arba iÅ¡laikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. IÅ¡ esmės tai tokia situacija, kai nustatytas iÅ¡laikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja iÅ¡laidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, bÅ«reliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos iÅ¡laidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan.

Taip pat pripažįstama, kad vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis Å¡alyje, kuri sÄ lygoja maisto produktų, rÅ«bų, bÅ«sto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimÄ . Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiÅ¡kai, ugdymui ir kt. Jau minėta, kad atsakovų dukra turi specialių poreikių, be to, nuo (duomenys neskelbtini) metų vien dėl jos amžiaus pasikeitė ir jos poreikiai, kurie nėra mažesni nei 1 MMA.

IeÅ¡kovės vertinimu, nepilnametės atsakovų dukros iÅ¡laikymui yra bÅ«tina, kad atsakovas kas mėnesį mokėtų 250 EUR dydžio periodines iÅ¡mokas, nes tokiÄ galimybę turi, yra darbingas, gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad atsakovui buvo žinoma apie vykstantį teismo procesÄ , tačiau juo nesidomėjo, ieÅ¡kinio neginčijo. Nors atsakovės pateiktais duomenimis atsakovas turi kitų iÅ¡laikomų asmenų, tačiau atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant labai sunkia, ji vertintina visų jo nepilnamečių vaikų naudai, nes nenustatyta atsakovÄ esant nedarbingÄ .

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma yra mažesnė nei ½ MMA. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad nuo iÅ¡laikymo A. priteisimo (duomenys neskelbtini) praėjo daugiau kaip 11 metų, todėl akivaizdu, kad priteistas 101,37 EUR dydžio iÅ¡laikymas nebetenkina jos poreikių, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas pagrindas priteisto periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymo dydį pakeisti. Laikinoji rÅ«pyba atsakovų dukrai buvo nustatyta Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė prašė didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ priteisti nuo (duomenys neskelbtini).

Ä®rodymų, kad atsakovas pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ bÅ«tų nuo tada vykdęs, t. y. nuolat teikęs reikiamo dydžio iÅ¡laikymÄ , nėra. CK 3.200 straipsnis nustato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t. y. padidėjus A. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 250 EUR dydžio iÅ¡mokas, vadovaujantis atsakovų dukros interesų pirmumu, siekiant, kad iÅ¡ atsakovo priteisiamo iÅ¡laikymo dydis bÅ«tų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis dydis nuo 101,37 EUR iki 250 EUR ir nustatytina, kad tokio dydžio iÅ¡laikymÄ atsakovas privalo mokėti dukros iÅ¡laikymui iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Padidinto dydžio iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis), t. y. taip, kaip prašė ieÅ¡kovė. Atsakovė turi nekilnojamųjų daiktų – 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ ir ant jo esančius pastatus, t.t. sodo pastatÄ , yra iÅ¡ dalies darbinga, jai mokama 87,35 EUR dydžio netekto darbingumo pensija, yra duomenys, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų vykdo individualiÄ veiklÄ , kitų iÅ¡laikomų asmenų neturi. Taigi atsakovės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant sunkia, ji vertintina nepilnamečio vaiko naudai.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma yra mažesnė nei ½ MMA. Atsakovė pateikė įrodymus (CPK 12,178 straipsniai), kad laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) tiesiogiai dukrai pervesdavo pinigines lėšas, pirko drabužius ir kt. Taigi laikytina įrodyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė pareigÄ dukrÄ iÅ¡laikyti vykdė. Be to, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovė ir rÅ«pintoja nesusikalbėjo, nes viena kitos nesuprato, to pasėkoje rÅ«pintoja pasakė, kad jai pinigų nereikia, nes vaiko iÅ¡laikymui jų pakanka.

Vadovaujantis atsakovų dukros interesais, atsižvelgiant į jos poreikius bei atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji yra tik iÅ¡ dalies darbinga, tačiau dirba, turi turto, iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, priteistinas iÅ¡laikymas ieÅ¡kovės nurodytos formos ir dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. kas mėnesį mokamomis 250 EUR dydžio iÅ¡mokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.192 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Šalims ir tretiesiems asmenims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, nes taikoma kita, nei prašė ieÅ¡kovė, tėvų valdžios ribojimo rūšis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad dėl to ieÅ¡kovė gali bÅ«ti laikoma Å¡alimi, kurios nenaudai priimamas teismo sprendimas. Teismas vertina, kad Å¡alių ir trečiojo asmens procesinis elgesys iÅ¡ esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių nėra. Å alys pagal įstatymÄ atleistos nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), o ieÅ¡kovė atleista ir nuo kitų reikalavimų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 15 punktai).

IeÅ¡kinys dalyje dėl reikalavimų priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo privalo bÅ«ti apmokėtas 41 EUR žyminiu mokesčiu (250 EUR – 101,37 EUR = 148,63 EUR); (148,63 EUR x 12 mėn. = 1 783,56 EUR); (1 783,56 EUR x 3 proc. = 54 EUR (suapvalinus)); (54 EUR x 75 proc. = 41 EUR (suapvalinus)); o iÅ¡ atsakovės – 68 EUR (250 EUR x 12 mėn. = 3 000 EUR; 3 000 EUR x 3 proc. = 90 EUR; 90 EUR x 75 proc. = 68 EUR (suapvalinus)). Byloje susidarė 20,05 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 41 EUR žyminio mokesčio ir 10,02 EUR (50 proc. nuo 20,05 EUR sumos) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovės – 68 EUR žyminio mokesčio ir 10,02 EUR (50 proc. nuo 20,05 EUR sumos) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai). IeÅ¡kovės pusėje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. Z. už advokato padėjėjo teisines paslaugas (procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje) turėjo 300 EUR iÅ¡laidų (sumokėta 2020-10-28).

Trečiojo asmens turėtų iÅ¡laidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 5 p., 8.16-8.19 p. p. numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 398,50 EUR, teismo posėdis, kuriuose dalyvavo trečiojo asmens atstovas, truko 5 val. pripažintina, kad trečiojo asmens realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos (300 EUR) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, turėtų iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, iÅ¡laidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).

Iš abiejų atsakovų trečiajam asmeniui priteistina po 150 EUR už advokato padėjėjo teisines paslaugas (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93, 98 straipsniai). CK 3.219 straipsnio 2 dalies normos, netaikytinos, nes A. U. (duomenys neskelbtini) taps pilnametė. Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr. e2-2982-356/2020 medžiaga yra nevieša, nes papildomai pateikta dokumentų, susijusių su nepilnamečio vaiko ir atsakovės sveikatos būkle, ikiteisminio tyrimo duomenimis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atskirti A. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvų: D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini). A. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ iki (duomenys neskelbtini) nustatyti laikinosios rÅ«pintojos I.

Z. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki A. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio, padidinti priteisto 101,37 EUR iÅ¡mokomis iÅ¡laikymo dydį iki 250 EUR ir nustatyti, kad atsakovas V.

U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo mokėti iÅ¡laikymÄ 250 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki A. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 68 EUR žyminio mokesčio ir 10,02 EUR iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 41 EUR žyminio mokesčio ir 10,02 EUR iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti. Valstybei priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 EUR už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 EUR už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti civilinės bylos Nr. e2-2982-356/2020 medžiagÄ nevieÅ¡a. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėja Vijolė Vitienė