2be75f2a-cca3-4d0c-9b98-e2ee979ce719 · Kauno apygardos teismas

                                                         Civiline byla Nr. 3K-3-264/2010Procesinio sprendimo kategorija 27.8.1                                                     (S) LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju:

Gražinos Davidonienes, Janinos Stripeikienes (kolegijos pirmininke) ir Juozo Šerkšno (pranešejas), rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal treciojo asmens UAB „Litagros prekyba“ kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininko V. M. pareiškima del restrukturizavimo bylos atsakovui ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ iškelimo; treciasis asmuo UAB „Litagros prekyba“.

Teiseju kolegija n u s t a t e : I. Ginco esme ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas 2009 m. birželio 25 d. praše iškelti bendrovei restrukturizavimo byla. Jis nurode, kad, sumažejus žemes ukio produkcijos supirkimo kainoms, bendrove turi laikinu finansiniu sutrikimu, kurie neleidžia sekmingai pletoti ukines komercines veiklos. ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ yra paemusi kreditu iš finansiniu instituciju ir turi uždelstu finansiniu isipareigojimu; iškelus bendrovei restrukturizavimo byla ir igyvendinus pateikiamuose restrukturizavimo plano metmenyse nustatytas priemones, bendrove gales išsaugoti ir toliau pletoti ukine komercine veikla, atkurti ilgalaiki mokuma ir ivykdyti isipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas.

Ieškovas taip pat pažymejo, kad pagrindiniai bendroves kreditoriai neprieštarauja del restrukturizavimo bylos iškelimo; 2009 m. birželio 20 d. ivykusiame susirinkime jie pritare ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ restrukturizavimo metmenims ir kartu pripažino, kad yra galimybiu išvengti imones bankroto. II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu nutarciu esme Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškima tenkino, iškele ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ restrukturizavimo byla, administratoriumi paskyre UAB „Valnetas“.

Teismas sprende, kad byloje nustatytos aplinkybes, jog bendroves skolos kreditoriams (tarp ju ir ilgalaikes) yra 7 900 038,22 Lt, kreipimosi i teisma diena apskaitomas ilgalaikis 8 952 803,00 Lt vertes turtas, suponuoja išvada, kad bendroves mokumui atkurti ir bankrotui išvengti ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ iškeltina restrukturizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla pagal treciojo asmens UAB „Litagros prekyba“ atskiraji skunda, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeista Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarti.

Kolegija išdeste Imoniu restrukturizavimo istatymo (2001 m. kovo 20 d. istatymo Nr. IX–218 redakcija; Žin., 2001, Nr. 31–1012, toliau – ir IRI) nustatytas bendrasias nuostatas del restrukturizavimo proceso tikslu, salygu šiam procesui inicijuoti ir pažymejo, kad tuo atveju, kai restrukturizavimo procesa inicijuoja imones vadovas, turi buti priimtas ir imones dalyviu susirinkimo sprendimas del imones restrukturizavimo (IRI 4 straipsnio 2, 3 dalys). Imones vadovas, gaves dalyviu susirinkimo sprendima, ne veliau kaip per dešimt dienu sušaukia pagrindiniu kreditoriu susirinkima ir jam pateikia imones restrukturizavimo plano metmenis.

Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visu kreditoriu bendros reikalavimu sumos, jie gali priimti nutarima ši kreditoriu susirinkima laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už ji balsuotu ne mažiau kaip puse visu susirinkime dalyvaujanciu kreditoriu (IRI 4 straipsnio 2 dalis). Kai nesilaikoma imones kreditoriu susirinkimo sušaukimo tvarkos, pripažistamas istatymo nustatytos susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarkos pažeidimas, taciau, kolegijos vertinimu, vien tokiu pažeidimu konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškejo reikalavima ir neiškelti imonei restrukturizavimo bylos.

Vertindama, ar treciajam asmeniui UAB „Litagros prekyba“ buvo tinkamai pranešta apie ivykusi pagrindiniu atsakovo kreditoriu susirinkima, kolegija atsižvelge i bylos duomenis, kad ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ visuotinis nariu susirinkimas 2009 m. birželio 1 d. prieme nutarima, kuriuo nuspresta pritarti bendroves restrukturizavimo procesui bei pritarti bendroves restrukturizavimo plano metmenims; 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindiniu atsakovo kreditoriu susirinkimas, kuriame raštu balsavo du iš triju pagrindiniu atsakovo kreditoriu, t. y.

UAB „Žemes vystymo fondas 20“ ir AB DnB NORD bankas; UAB „Litagros prekyba“ nurodyta kaip pagrindinis kreditorius, taciau jo atstovas 2009 m birželio 19 d. 10.50 val. atsisake iš antstolio priimti pranešima–pasiulyma del restrukturizavimo bylos iškelimo, balsavimo raštu biuleteni ir restrukturizavimo plano metmenis su priedais. Esant tokiai situacijai, kolegijos vertinimu, nebuvo visiškai laikomasi IRI nustatytu pagrindiniu kreditoriu šaukimo tvarkos ir terminu, taciau šie pažeidimai nera esminiai, sudarantys pagrinda spresti, kad jie leme neteisetu sprendimu priemima kreditoriu susirinkime;

UAB „Litagros prekyba“ buvo žinoma apie atsakovo ketinima kelti restrukturizavimo byla, jis, nors ir paveluotai, gavo pranešima apie šio klausimo svarstyma, bet atsisake ji priimti, nesieme priemoniu teisems ginti, nepateike prieštaravimu, nereikalavo papildomai skirti laiko su pateiktais dokumentais susipažinti. Treciajam asmeniui teigiant, kad jam, kaip pagrindiniam kreditoriui, nepritarus kreditoriu susirinkimo nutarimui kreiptis i teisma del restrukturizavimo bylos iškelimo, nutarimas negalejo buti pateiktas teismui, kaip tai nustatyta IRI 5 straipsnyje, be to, nenustacius, ar atsakovas turejo ilgiau kaip tris menesius uždelstu skolu, apeliacines instancijos teismas remesi ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ 2009 m. birželio 20 d. pagrindiniu kreditoriu susirinkimo protokolu, iš kurio matyti, jog kreditoriai, turintys 74,26 proc. bendros reikalavimu sumos, nutare ši susirinkima laikyti pirmuoju, pritare restrukturizavimo plano metmenims bei nutare ipareigoti bendroves valdybos pirmininka kreiptis i teisma del restrukturizavimo bylos iškelimo; treciojo asmens išdestytu argumentu kolegija nelaike turinciais esmines itakos sprendimu teisetumui ir pagristumui; be to, akcentavo, kad restrukturizavimo sekme lemia proceso pradžia, todel formalus pažeidimai neturetu apskritai paneigti restrukturizavimo tikslu.

Atsakydama i atskirojo skundo argumentus, kad nutarima kreiptis i teisma del restrukturizavimo bylos iškelimo prieme kreditorius UAB „Žemes valdymo fondas 20“, kurio ryšiai su atsakovu ir reikalavimo dydis kelia abejoniu, ir kad, priimant nutarima, dalyvavo kreditorius AB DnB NORD bankas, kurio reikalavimo vykdymo terminas nera suejes, kolegija pažymejo, jog del konkreciu kreditoriu reikalavimu restrukturizavimo byloje sprendžia šia byla iškeles teismas; patvirtinus UAB „Žemes valdymo fondas 20“ reikalavima mažesni ir del to pasikeitus treciojo asmens reikalavimui, šis tures galimybiu ginti savo teises restrukturizavimo plano svarstymo ir patvirtinimo stadijoje, nesutikti su tomis plano nuostatomis, kurios pažeidžia jo teises.

AB DnB NORD bankas pagal IRI 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra pagrindinis kreditorius, taigi jis turejo teise dalyvauti kreditoriu susirinkime ir spresti del restrukturizavimo bylos iškelimo. Kolegija nelaike, kad teismas, spresdamas del restrukturizavimo bylos iškelimo, nenustate IRI 1 straipsnio 1 punkte itvirtintos salygos, t. y. nevertino balanso duomenu, kreditoriu reikalavimu terminu; bendroves balanse nurodomos per vienerius metus moketinos sumos, bet nera duomenu apie uždelstas imones skolas; tuo tarpu bendroves skolos nurodytos valdybos pirmininko parengtoje suvestineje, iš kurios matyti, kad uždelsta skola yra 5 484 854,47 Lt, kai kuriu skolu mokejimo terminas yra pasibaiges 2008 m.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkes teismo hipotekos teisejo 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutartimis uždrausta ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ pajininkui AB „Agrowill Group“ priimti sprendimus del restrukturizavimo, kolegija akcentavo, jog kito teismo nutartis, priimta po restrukturizavimo bylos iškelimo 2009 m. birželio 29 d., neturi itakos restrukturizavimo bylos iškelimo pagristumui vertinti; argumentu, kad atsakovo restrukturizavimo proceso inicijavimas yra akivaizdus šio piktnaudžiavimas teise, kolegija nelaike pagristais, nes nenustate restrukturizavimo proceso pažeidimu, nustatytu – nelaike esminiais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai Kasaciniu skundu treciasis asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui, priteisti bylinejimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:1. Del su atsakovu susijusiu asmenu teises balsuoti del restrukturizavimo bylos atsakovui iškelimo. Istatymu itvirtintos ar nedraudžiamos teises, tarp ju – veikti bendroviu grupe ar restrukturizuoti juridinius asmenis, turi buti igyvendinamos, vadovaujantis sažiningumo principu ir jomis nepiktnaudžiaujant (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys); juridiniu asmenu veiksmai neturi pažeisti kitu asmenu teisiu ir teisetu interesu.

Del to restrukturizuojama imone kontroliuojanti imone arba restrukturizuojamos dukterines imones patronuojanti imone, taip pat kitos patronuojancios imones dukterines ar kontroliuojamos imones neturi teises balsuoti del imones restrukturizavimo imones kreditoriu susirinkime, jeigu tai daroma pažeidžiant sažiningumo principa, sažininga verslo praktika ir kitu, nesusijusiu su imoniu grupe, kreditoriu teises bei teisetus interesus. Sažiningumo principas pažeidžiamas, jeigu:

1) del susijusios imones restrukturizavimo balsuoja ja kontroliuojanti imone ir (arba) dukterine imone, kuri priklauso nuo to paties patronuojancio juridinio asmens;

2) susijusiu (grupes imoniu) kreditoriu sprendimas balsuoti vienaip ar kitaip del pirmosios imones restrukturizavimo bylos iškelimo yra koordinuojamas vieno kontroliuojancio juridinio asmens;

3) pažeidžiamos nesusijusiu restrukturizuojamos imones kreditoriu teises ir teiseti interesai. Šiuo atveju del atsakovo restrukturizavimo bylos balsaves vienas iš pagrindiniu atsakovo kreditoriu UAB „Žemes vystymo fondas 20“ yra su atsakovu susijusi imone; ši, kaip ir atsakovas, priklauso AB „Argrowill Group“ valdomu imoniu grupei ir yra jos kontroliuojama. AB „Agrowill Group“ yra vienintele UAB „Žemes vystymo fondas 20“ akcininke ir viena iš pagrindiniu ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ pajininkiu (turi 87,77 proc. paju).

Apeliaciniam teismui buvo pateikti irodymai, kad AB „Agrowill Group“ taiko centralizuoto verslo valdymo modeli, t. y. pagrindine bendrove atlieka visu grupes imoniu valdymo funkcijas ir nevykdo kitu; taip pat irodymai, kad atsakovas, UAB „Žemes vystymo fondas 20“ ir AB Agrowill Group“ veikia nesažiningai, taip pažeidžia kitu atsakovo kreditoriu, tarp ju ir kasatoriaus, teises: neinformuoja apie vykstancius kreditoriu susirinkimus, atsakovo restrukturizavimo plano metmenyse pateikia tikroves neatitinkancia informacija.

Šie faktai irodo, kad tarpusavyje susijusios imones veikia koordinuotai, ju veiksmai sukelia interesu konflikta, prieštarauja sažiningos verslo praktikos principui, pažeidžia kitu atsakovo kreditoriu teises ir interesus.

2. Del netinkamo IRI 2 straipsnio 1 dalies, 3, 4 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalies taikymo, 5 straipsnyje išvardytu dokumentu neištyrimo. Apeliacines instancijos teismas neatsižvelge i teismu praktikos nuostatas restrukturizavimo bylose veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti irodymus, jeigu, jo nuomone, tai butina siekiant teisingai išspresti byla, taip pat i kasatoriaus pateiktus irodymus, kad atsakovui restrukturizavimo byla negali buti keliama; apeliacines instancijos teismo nutartyje neatskleista imones restrukturizavimo tikslu, nera finansiniu dokumentu, restrukturizavimo plano metmenu, esminiu priemoniu, kuriomis imone siektu išsaugoti ir pletoti veikla, ivykdytu skolinius isipareigojimus ir atkurtu mokuma, analizes, nenustatyta, ar restrukturizuojamos imones finansiniai sunkumai laikini ar nuolatinio pobudžio, nors apie tai pažymima teismu praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 12 d. nutartis civilineje byloje del UAB „Baltijos žuvys“ restrukturizavimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009).

Iš IRI išplaukiantis reikalavimas, kad imone vykdytu ukine komercine veikla, reiškia sieki išsaugoti imone ne kaip formalu ukini vieneta, bet kaip toki, kuris realiai pletoja ar gali pletoti atitinkama veikla. Viešojo intereso elementas suponuoja butinuma tinkamai ir visapusiškai nagrineti restrukturizavimo bylas; iš esmes restrukturizavimas turi buti skirtas tam, kad gintu ir tenkintu imones kreditoriu interesus, sudarytu salygas tam, jog imone galetu tinkamai ivykdyti prievoles kreditoriams. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo restrukturizavimo byloje priimtoje nutartyje taip pat pažymeta, kad ilgalaikis neatsiskaitymas su kreditoriais gali sukelti finansiniu sunkumu ir kreditoriu imonems, nes kai su jomis neatsiskaitoma, šios gali tureti finansiniu problemu savo kreditoriams.

Del to teismas, spresdamas restrukturizavimo bylos iškelimo klausima, privalo vertinti ir analizuoti pateiktus dokumentus, o restrukturizavimo byla iškelti tik isitikines, kad tai atitinka kreditoriu interesus. Jeigu teismas nustato, kad nera bent vienos iš Imoniu restrukturizavimo istatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3, 4 straipsniuose nustatytu butinuju salygu imones restrukturizavimo procesui pradeti arba yra bent vienas iš 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, turi atsisakyti iškelti restrukturizavimo byla. Tai reiškia, kad teismas privalo nagrineti imones finansinius duomenis, sandorius, kuriu pagrindu kreditoriai igijo finansinius reikalavimus, taip pat kreditoriu teises dalyvauti ir balsuoti imones kreditoriu susirinkime, sprendžiant imones restrukturizavimo bylos iškelimo klausima.

Ieškovas turi pateikti teismui tokius dokumentus, iš kuriu butu aiškios esmines priemones, kuriomis imone siektu išsaugoti ir pletoti savo veikla, ivykdytu skolinius isipareigojimus ir atkurtu mokuma. Ieškovas privalo pateikti teismui IRI 5 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatytus dokumentus; nors šiose istatymo normose nedetalizuojam del dokumentu turinio ir formos, taciau restrukturizavimo plano metmenyse turi buti nustatytos esmines priemones, kuriomis imone siektu išsaugoti ir pletoti veikla; mineta, atsakovo plano metmenyse tokiu priemoniu nera, todel restrukturizavimo byla atsisakytina kelti IRI 7 straipsnio 2 dalies pagrindu.   3.

Del IRI 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytas pirmojo kreditoriu susirinkimo sušaukimas, netinkamo taikymo. Apeliacines instancijos teismo išvada, kad istatymo nustatyti kreditoriu susirinkimo sušaukimo termino ir tvarkos pažeidimai nenuleme neteisetu kreditoriu susirinkimo sprendimu, yra nepagrista. Tinkamas kreditoriu ir visuomenes informavimas užtikrina, kad imones restrukturizavimo procesas vyktu sklandžiai, be pažeidimu, kad kreditoriai priimtu informacija pagrista sprendima. Kiti pagrindiniai atsakovo kreditoriai (UAB „Žemes vystymo fondas 20“, AB DnB NORD bankas) taip pat nebuvo tinkamai informuoti.

Istatymo nustatytas terminas tam, kad kreditoriai galetu tinkamai išanalizuoti ir ivertinti restrukturizuojamos imones bukle ir finansine informacija. Šiuo atveju kasatoriui nebuvo suteikta tokios galimybes. Teismas, pažeisdamas pareiga veikti ex officio, nesiaiškino, ar kiti atsakovo pagrindiniai kreditoriai neturi prieštaravimu del netinkamo informavimo, ar jie nebutu prieme priešingo sprendimo. Faktas, kad kasatorius neturi lemiamo balso atsakovo kreditoriu susirinkime, negali buti naudojamas pagristi, jog IRI pažeidimai del restrukturizavimo bylos iškelimo materialiniu ir procesiniu pagrindu yra leistini; restrukturizavimo bylu specifika nulemia tai, kad šiuo atveju pagal analogija netaikytina praktika del balsavimo visuotiniame akcininku susirinkime, t. y. negalima teigti, kad vien del to, jog kasatorius neturi esminio balsu kiekio atsakovo kreditoriu susirinkime, galimi del jo IRI pažeidimai, o pagrindiniu kreditoriu susirinkimas yra teisetas.

Šiuo atveju teismas ex officio turi tikrinti, ar yra visos salygos restrukturizavimo bylai iškelti, ar nepažeistos ne tik atsakovo kreditoriu, bet ir bendroviu investuotoju (AB „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais prekiaujama Vilniaus vertybiniu popieriu biržoje) teises ir darbuotoju interesai, viešasis interesas.

4. Del atsakovo dalyviu teises balsuoti del atsakovo restrukturizavimo bylos iškelimo. Apeliacines instancijos teismas netinkamai vertino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkes teismo hipotekos teisejo 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutarciu, kuriomis AB „Agrowill Group“ nuosavybes teise priklausantys vertybiniai popieriai, tarp ju – 87,77 proc. ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ istatinio kapitalo sudarantis pajus, areštuoti ir perduoti UA FMI „Orion securities“ žinion, reikšme restrukturizavimo procesui.

Nutartyse nurodyta, kad uždraudžiama priimti sprendimus del restrukturizavimo. Nepaisant to, kad hipotekos teisejo nutartys priimtos po restrukturizavimo bylos 2009 m. birželio 29 d. iškelimo, atsakovo pajininku susirinkimas buvo sušauktas 2009 m. birželio 1 d., pagrindiniu atsakovo kreditoriu susirinkimas – 2009 m. birželio 20 d., t. y. pažeidžiant IRI 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvieji – pagrindiniu kreditoriu susirinkimas turi buti šaukiamas ne veliau kaip per dešimt kalendoriniu dienu nuo imones dalyviu susirinkimo sprendimo restrukturizuoti imone.

Šis pažeidimas nuleme tai, kad buvo priimta Kauno apygardos teismo neteiseta ir nepagrista nutartis iškelti restrukturizavimo byla, nes priešingu atveju, ipareigojus atsakova sušaukti pakartotini kreditoriu susirinkima, kaip tai nustatyta IRI 4 straipsnio 2 dalyje, hipotekos teisejo nutartys butu tapusios aktualiomis ir taikytinomis, sprendžiant del restrukturizavimo bylos iškelimo.

5. Del proceso teises normu pažeidimo. Apeliacines instancijos teismas pažeide CPK 263 straipsni, 331 straipsnio 4 dali. Kasatorius pateike apeliacines instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir irodymus, kuriais remiantis buvo galima spresti, kad atsakovui negalejo buti iškelta restrukturizavimo bylos. Teismas netyre kasatoriaus argumentu, kodel AB DnB NORD bankas neturi teises balsuoti pagrindiniu kreditoriu susirinkime, nenurode motyvu, kurie pagristu, kad AB DnB NORD bankas laikytinas pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, neivertino šio teises reikalauti visiško (ar dalies) prievoles ivykdymo.

Neišnagrinejes kasatoriaus papildomuose paaiškinimuose nurodytu aplinkybiu, teismas negalejo padaryti išvados, kas galejo balsuoti atsakovo kreditoriu susirinkime del imones restrukturizavimo, kokias balsavimo teises turejo kiekvienas iš pagrindiniu atsakovo kreditoriu. Tai reiškia, kad teismas nesiaiškino, ar atsakovo pagrindiniu kreditoriu susirinkime priimtas sprendimas neprieštarauja IRI imperatyviosioms normoms, CK itvirtintam sažiningumo principui. CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimas yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo atvejis. 6.

Del nukrypimo nuo teismu praktikos nuostatu. Apeliacines instancijos teismas neatsižvelge i teismu praktikos nuostatas restrukturizavimo bylose: pažeide pareiga restrukturizavimo byloje veikti ex officio; nenustate, ar pagrindiniai kreditoriai turi teise balsuoti kreditoriu susirinkime (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilineje byloje del UAB „Baltijos žuvys“ restrukturizavimo, bylos Nr. 3K-3-69/2006; 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilineje byloje del UAB „Baltijos žuvys“ restrukturizavimo, bylos Nr. 3K-3-519/2005).

Šiuo atveju apeliacines instancijos teismas nepasisake del atsakovo finansines bukles, t. y. del to, ar pirmosios instancijos teismas turejo pakankamu duomenu atsakovo finansinei buklei ivertinti; nenustate, ar pagrindiniai kreditoriai turejo teise balsuoti kreditoriu susirinkime, nors pagal IRI 23 straipsni išeitu, kad pirmojo kreditoriu susirinkimo metu balsuoti del imones restrukturizavimo turi teise tik tie kreditoriai, kuriu reikalavimo teise atsiradusi arba atsiras per restrukturizavimo plano metmenyse nustatyta imones restrukturizavimo laikotarpi.

Tokios pozicijos laikomasi teismu praktikoje (pirmiau nurodyta civiline byla Nr. 3K-3-519/2005). Kasatoriui teigiant, kad kyla abejoniu, ar sueje vieno iš pagrindiniu kreditoriu – AB DnB NORD banko – reikalavimu terminai, teismas neatsižvelge i jo pateiktus irodymus ir nesiaiškino, ar atsakovo kreditoriu susirinkimas vyko teisetai, ar visi pagrindiniai atsakovo kreditoriai turejo teise balsuoti del restrukturizavimo bylos iškelimo. Kita vertus, pažymetina prieštaringa Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose restrukturizavimo bylose; pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 2-1044/2009 konstatuota, kad ŽUB „Agrowill Dumšiškes“ pažeide istatymo nustatyta susirinkimo sušaukimo termina ir nustate neprotingai trumpa termina dalyvavimui susirinkime pasirengti, tai galejo lemti UAB „Litagros prekyba“ teisiu pažeidima; del to byla gražinta iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 2-1107/2009 priejo prie analogiškos išvados; tuo tarpu 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 2-1449/2009 konstatavo, kad nebuvo visiškai laikomasi IRI nustatytu pagrindiniu kreditoriu susirinkimo šaukimo tvarkos ir terminu, taciau šie pažeidimai nera esminiai. Nors ivardytoje byloje apeliacines instancijos teismui buvo pateikti irodymai, kad ne visi ŽUB „Agrowill Eimuciai“ pagrindiniai kreditoriai turi teise balsuoti del restrukturizavimo, taciau teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutarti nepakeista.

Analogiškai Lietuvos apeliacinis teismas sprende ir civilinese bylose Nr. 2-1468/2009, Nr. 2-1463/2009.                       Atsiliepime i kasacini skunda atsakovas ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ prašo kasacini skunda atmesti, apeliacines instancijos teismo nutarti palikti nepakeista. Jis nurodo, kad kasatorius, pažeisdamas istatymo nustatyta draudima, remiasi naujais irodymais ir aplinkybemis, kurie nebuvo nagrineti pirmosios ir apeliacines instanciju teismu (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

1. Kasatoriaus argumentai, kad su atsakovo imone susije asmenys neturi teises balsuoti del atsakovo imones restrukturizavimo bylos iškelimo, prieštarauja IRI 23 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, jog i pirmaji kreditoriu susirinkima kvieciami visi imones kreditoriai. Pagal Istatymo 4 straipsnio 4 dali pirmojo kreditoriu susirinkimo arba jam prilyginto pagrindiniu kreditoriu susirinkimo nutarimas restrukturizuoti imone priimamas balsu dauguma, neatimant ne iš vieno kreditoriaus teises balsuoti. Paneigiant su atsakovo imone susijusiu asmenu teise balsuoti, jie apskritai negaletu pasinaudoti IRI nustatytomis teisemis, kai kiti kreditoriai, turintys mažesnius reikalavimus, jomis disponuotu. Kasatorius remiasi apeliacines instancijos teismo nutartimi kaip precedentu, taciau bylu aplinkybes nera tapacios.  2. Byla nagrineje teismai nenustate, kad atsakovo pagrindiniu kreditoriu susirikime balsave asmenys piktnaudžiavo teisemis; teismo prerogatyva vertinti irodymus pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles.

3. Kasatorius, teigdamas, kad teismai netinkamai taike IRI 2 straipsnio 1 dali, 3, 4 straipsnius, 7 straipsnio 2 dali, neanalizavo 5 straipsnyje išvardytu dokumentu, remiasi tik bendrosiomis taisyklemis, taciau neatskleidžia šiu pažeidimu esmes bylos kontekste. Be to, šiu normu pažeidimo aplinkybiu kasatorius nenurode nei pirmosios, nei apeliacines instanciju teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Nagrinejamu atveju teismai nepažeide pareigos veikti ex officio. Suformuluoti atskirojo ar kasacinio skundo pagrinda yra byloje dalyvaujancio asmens, bet ne teismo pareiga (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilineje byloje del imones restrukturizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo, taciau del to jis neturi ir negali atlikti šalims nustatytu pareigu, tarp ju – rinkti irodymus, kuriuos šie gali pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-510/2008).

4. Pirmojo kreditoriu susirinkimo sušaukimo termino ir susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimas neturejo itakos kreditoriu susirinkimo nutarimu teisetumui: susirinkime balsavo 74,26 proc. balsu turintys kreditoriai, todel kasatoriaus turimi 5,70 proc. balsu nebutu tureje itakos kreditoriu susirinkime priimamiems sprendimams. Kasatoriaus argumentai, kad atsakovo dalyvis AB „Agrowill Group“, galiojant Vilniaus miesto 1–ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus teisejo nutartims, neturejo teises balsuoti del atsakovo restrukturizavimo bylos iškelimo, laikytini nepagristais; nutartys priimtos po restrukturizavimo bylos iškelimo; kita vertus, šio teismo 2010 m. vasario 18 d. priimta nutartimi patikslintos pirmesnes ir leista AB „Agrowill Group“ balsuoti bendroviu nariu susirinkimuose, priimant sprendimus del restrukturizavimo, tarp ju – balsuoti ir atsakovo ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ susirinkimuose, esant UAB FMI „Orion Securities“ rašytiniam pritarimui.

5. Kasatoriaus argumentai del proceso teises normu pažeidimu yra nepagristi. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkta absoliutus sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas motyvu nebuvimas. Neišsami apeliacines instancijos teismo nutartis, kuria palikta galioti pakankamai motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartis, savaime nera absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas; neišsamus motyvai reiškia CPK normu pažeidima, taciau toks pažeidimas turi buti vertinamas kiekvienu konkreciu atveju visos apeliacines instancijos teismo nutarties kontekste.

Kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teises normu pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galejo tureti itakos neteisetos nutarties priemimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu nuostatu laikomasi teismu praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilineje byloje A. K. v. notare D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilineje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuviu kataliku mokytoju sajunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai neišsamus, šis pažeidimas gali buti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkta, jeigu motyvuojamojoje dalyje neatsakyta i pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir del to byla galejo buti išspresta neteisingai. Jeigu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai atsakyta i pagrindinius išnagrineto ginco aspektus, tai negali buti pagrindas vien del formaliu pažeidimu panaikinti iš esmes teisinga teismo sprendima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilineje byloje A.

B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008). Å iuo atveju apeliacines instancijos teismas atsake i visus kasatoriaus argumentus del pirmosios instancijos teismo nutarties neteisetumo.

6. Nors kasatorius teigia, kad apeliacines instancijos teismas negalejo priimti teismu praktikos nuostatu neatitinkancios nutarties, taciau iš tikruju teismas to ir nepadare. Tuo tarpu kasatorius neatskleide, kaip Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civilines bylos Nr. 3K-3-69/2006 aplinkybes ir joje kasacinio teismo išdestyti teises normu taikymo išaiškinimai susije su šia byla. Nagrinejamu atveju teismai nustate, kad yra visos Imoniu restrukturizavimo istatymo 3, 4 straipsniuose nustatytos restrukturizavimo proceso taikymo salygos.

Mineta, teismas negali už dalyvaujanti byloje asmeni suformuluoti skundo pagrindo, teikti argumentu, todel kai kasatorius apeliacines instancijos teisme nenurode argumentu del atsakovo imones finansines bukles, jo teiginys, jog teismas turejo tirti šia aplinkybe ex officio, yra nepagristas. Del skirtingu ratio decidendi kasacinio teismo civilineje byloje Nr. 3K-3-519/2005 išdestyti teises taikymo išaiškinimai netaikytini šioje byloje. Teiseju kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Del viešojo intereso Restrukturizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu – sudaryti salygas laikinu finansiniu sunkumu turincioms imonems pasinaudoti restrukturizavimo teikiamomis galimybemis, tesiant imones veikla ir sudarant salygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti imones ir jos kreditoriu interesus.

Del to restrukturizavimo bylu nagrinejimui yra nustatyta specialioji Imoniu restrukturizavimo istatymo itvirtinta procedura, kuri taikoma visoms imonems. Restrukturizuojamos imones administratorius, siekdamas šiam procesui nustatytu tikslu ir gindamas imones ir jos kreditoriu interesus, gina ir viešaji interesa. Teismas, spresdamas del restrukturizavimo bylos iškelimo, turi buti aktyvus, nes tinkamu restrukturizavimo procesa nustatanciu teises normu aiškinimu ir taikymu iš esmes grindžiamas butinumas apginti viešaji interesa – garantuoti restrukturizavimo teisiniu santykiu stabiluma ir užtikrinti pažeistu subjektiniu teisiu apsauga.

Vadinasi, kasatoriaus gincijamu teises aktu pažeidimu reikšme sudaro pagristas prielaidas teigti, kad materialinio teisinio reikalavimo šioje byloje išsprendimas saistomas viešojo intereso. Del imones restrukturizavimo paskirties ir tikslu Restrukturizavimo proceso tikslas – sudaryti salygas išsaugoti ir pletoti imones, kuri turi laikinu finansiniu sunkumu, veikla, sumoketi skolas, atkurti mokuma ir išvengti bankroto. Imone, turinti laikinu finansiniu sunkumu, ta, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), praejus trims menesiams po termino, nustatyto istatymu, kitu teises aktu, taip pat kreditoriaus ir imones sutartyse imones isipareigojimams ivykdyti, arba praejus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditoriu) raštiško reikalavimo ivykdyti isipareigojimus, jeigu sutartyse termino nebuvo nustatyta (Imoniu restrukturizavimo istatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Imones restrukturizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali buti pakeista ukines veiklos rušis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas imones turtas ar jo dalis, priimamas kitu imoniu, jas jungiant ar skaidant, turtas, igyvendinamos technines, ekonomines bei organizacines priemones, skirtos imones mokumui atkurti, pakeiciami imones isipareigojimu kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (IRI 2 straipsnio 2 dalis). Mineta tai, kad imones restrukturizavimu siekiama sudaryti salygas laikinu finansiniu sunkumu turincioms imonems pasinaudoti restrukturizavimo teikiamomis galimybemis, tesiant imones veikla ir sudarant salygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti imones ir jos kreditoriu interesus.

Imone ir jos kreditoriai, siekdami savo interesu apsaugos, turi veikti sažiningai, bendradarbiauti, sprendžiant del imones restrukturizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant. Del restrukturizavimo bylos inicijavimo salygu ir tvarkos Imoniu restrukturizavimo istatymo nustatytos tam tikros salygos imones restrukturizavimo procesui taikyti ir restrukturizavimo bylai iškelti. Byla nagrineje teismai, spresdami del teisiniu prielaidu restrukturizavimo procesui pradeti buvimo, vertino pateiktus bendroves ilgalaikio turto inventorizavimo apyrašo ir atskaitomybes už 2007–2008 m. bei 2009 m. pirmojo ketvircio duomenis, bendroves skolas kreditoriams (tarp ju – ilgalaikes), kurios yra 7 900 038,22 Lt, iš ju – uždelstos – už 5 484 854,47 Lt, neuždelstos – už 2 399 634,20 Lt, taip pat kad bendroves apskaitomas ilgalaikis turtas kreipimosi i teisma diena yra 8 952 803 Lt vertes.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacines instancijos teismas netaike Imoniu restrukturizavimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, netyre 5 straipsnyje išvardytu dokumentu, todel padare nepagrista išvada, jog šiuo atveju buvo pagrindas iškelti ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ restrukturizavimo byla. Kasacinio teismo teiseju kolegija, išanalizavusi skundžiamu teismu nutarciu motyvus ir ju pagrindu padarytas išvadas, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismas, spresdamas restrukturizavimo bylos iškelimo klausima, privalo tirti, ar yra salygos imones restrukturizavimo procesui pradeti; taip pat kad teismas privalo pasisakyti del butinumo pateikti IRI 5 straipsnyje išvardytus dokumentus ir vertinti ju teisetuma bylos kontekste.

Teiseju kolegija pažymi, kad IRI 3 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobudžio salygos, kurioms esant gali buti pradetas imones restrukturizavimo procesas:

1) imone neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris menesius po termino, nustatyto istatymu, kitu teises aktu, taip pat kreditoriaus ir imones sutartyse imones isipareigojimams ivykdyti, arba praejus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditoriu) raštiško reikalavimo ivykdyti isipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;

2) imone nenutraukusi ukines–komercines veiklos;

3) imonei neiškelta bankroto bylos ar nepradeta bankroto proceso ne teismo tvarka.Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti istatymo nustatytas minimalus terminas, t. y. kai imone neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris menesius po suejusio isipareigojimu ivykdymo termino (IRI 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Šio istatymo nenustatyta maksimalaus termino, kuriam suejus imones finansiniai sunkumai negali buti kvalifikuojami kaip laikini. Vadinasi, tam tikros imones finansiniu sunkumu kvalifikavima laikinais ar nuolatiniais lemia aplinkybes konkrecioje situacijoje. Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos istatymo nustatytos salygos restrukturizavimo bylai iškelti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacines instancijos teismas neatliko teises aktu tyrimo, t. y. neanalizavo bendroves finansiniu dokumentu, restrukturizavimo plano metmenu, esminiu priemoniu, kuriomis imone siektu išsaugoti ir pletoti savo veikla, ivykdyti skolinius isipareigojimus bei atkurti mokuma, nepasisake del IRI 5 straipsnyje išvardytu dokumentu teisetumo. Teiseju kolegija pažymi, kad tyrima, ar yra istatymo nustatytos restrukturizavimo procesui taikyti salygos, atlieka ir del pagrindo pradeti konkrecios imones restrukturizavimo procesa visu pirma sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Nagrinejamu atveju Kauno apygardos teismas, kuriam buvo pateiktas pareiškimas del ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ restrukturizavimo bylos iškelimo, laike, kad pagal IRI 4, 7 straipsniu nuostatas 2009 m. birželio 1 d. visuotinis ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ nariu susirinkimas pritare bendroves restrukturizavimo plano metmenims. Apeliacines instancijos teismas sutiko su tokia išvada. Teiseju kolegija pažymi, kad pagal IRI 4 straipsnio 1 dali iniciatyvos teise siulyti restrukturizuoti imone raštu jos vadovui gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei jo (ju) reikalavimai atitinka IRI 3 straipsnyje nustatytas salygas; imones vadovas, gaves kreditoriaus (kreditoriu) siulyma ir imones dalyviu susirinkimo sprendima restrukturizuoti imone, ne veliau kaip per dešimt kalendoriniu dienu sušaukia pagrindiniu kreditoriu susirinkima ir jam pateikia imones restrukturizavimo plano metmenis (IRI 3 straipsnio 2 dalis).

Pagal IRI 4 straipsnio 3 dali imones vadovas raštu gali pateikti siulyma pagrindiniams kreditoriams restrukturizuoti imone, jei del šio siulymo yra priimtas imones dalyviu susirinkimo sprendimas. Prie siulymo pridedami imones restrukturizavimo plano metmenys. IRI 5 straipsnio 3 dalyje ivardyti dokumentai, kurie turi buti prideti prie pareiškimo teismui del imones restrukturizavimo bylos iškelimo; nurodytame istatymo straipsnyje ivardytas imones dalyviu susirinkimo sprendimas restrukturizuoti imone (IRI 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Žemesnes instancijos teismai sprende, kad toks sprendimas priimtas ir jis atitinka ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ Istatu 74 punkto reikalavimus. Kasacines instancijos teismas, remdamasis CPK 185 straipsniu ir konstatuodamas šio straipsnio nuostatu pažeidima, sprendžia, kad teismui nepateikta ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ Istatu 74 punkto reikalavimus atitinkancio dokumento. Iš teismui pateikto ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ ivardyto sprendimu dokumento negalima konstatuoti, kokie asmenys dalyvavo susirinkime, ar jie turejo teise balsuoti; jeigu toks susirinkimas apskritai ivyko, tai kyla abejoniu del jo teisetumo.

Teiseju kolegija negali pripažinti teisetu pateikto dokumento, nes jis nepasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, kaip tai nustatyta ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ Istatu 74 punkte. Del to jis laikytinas neteisetu. Visuotinio nariu susirinkimo protokolu ivardytame dokumente pasiraše V. M., kuris yra ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas. Taigi galima butu teigti, kad siulyma kelti restrukturizavimo byla bendroves vadovas vykde pagal IRI 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taciau tam jis turejo gauti kreditoriaus (kreditoriu) sutikima.

Šie dokumentai prie pareiškimo teismui nepateikti. Teiseju kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant restrukturizavimo bylos iškelimo klausima del ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ ir nepateikus imones dalyviu susirinkimo sprendimo restrukturizuoti imone, kaip tai nustatyta IRI 5 straipsnio 3, 4 dalyse, kreditoriu susirinkimo 2009 m. birželio 20 d. kreipimasis i teisma negali buti kvalifikuojamas kaip atitinkantis IRI 5 straipsnio 4 dali, kai kreditoriu susirinkima gali sušaukti bet kuris kreditorius, šiuo atveju – kai pagrindiniu kreditoriu susirinkima 2009 m. birželio 20 d. sušauke ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ vadovas.

IRI 7 straipsnyje reglamentuojamas restrukturizavimo bylos iškelimas teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako iškelti restrukturizavimo byla. Teiseju kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ŽUB „Agrowill Jurbarkai“ nepateike IRI 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu dokumentu, todel nebuvo teiseto pagrindo restrukturizavimo bylai iškelti. Kadangi byloje yra visi duomenys, taip pat atsižvelgiant i restrukturizavimo bylu nagrinejimo operatyvu pobudi ir teiseju kolegijai sprendžiant, kad nebuvo tinkamo restrukturizavimo bylai inicijuoti subjekto, tai darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti teismu nutartis ir pagal byloje esancius duomenis priimti nauja sprendima – atsisakyti iškelti restrukturizavimo byla (IRI 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Del išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, priteisimo Kasacines instancijos teismas patyre 51,78 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu. Tenkinant treciojo asmens kasacini skunda, naikinant pirmosios ir apeliacines instanciju teismu nutartis ir priimant nauja sprendima, kuriuo pareiškimas atmetamas, šios išlaidos i valstybes biudžeta priteistinos iš pareiškejo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsniu,    n u t a r i a :             Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis panaikinti.Priimti nauja sprendima: atsisakyti iškelti restrukturizavimo byla ŽUB „Agrovill Jurbarkai“.

Priteisti iš ŽUB „Agrowill Jurbarkai“, im. k. (duomenys neskelbtini), buveines adresas: (duomenys neskelbtini) i valstybes biudžeta 51,78 Lt (penkiasdešimt viena lita 78 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.  Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos. Teisejai                                                                  Gražina Davidoniene                                                                              Janina Stripeikiene Juozas Šerkšnas